R. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:
2020 m. spalio 18 d. apie 14.28 val., R. S., Smeltaitės g., Triušelių kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,19 promilių neblaivumas.
Iš įtariamojo R. S. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. vartojo alkoholį, o apie 14 val., būdamas neblaivus, sėdo į jam priklausantį automobilį „Volvo V 70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir iš namų, esančių Arimų g. 32, Klemiškės II kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, išvažiavo pas pažįstamą į Baukštininkų kaimą. Turėjo nuvažiuoti apie 4 km. Nuvažiavus apie 1 km, Triušelių kaime, nespėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į kitą automobilį, sustojusį prieš greitį ribojantį kalniuką, o po to važiavo į šalia esantį pakelės griovį. Eismo įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis. Jis iš įvykio vietos nebėgo ir laukė kol atvažiuos policijos pareigūnai. Labai gailisi dėl savo poelgio. Yra baustas administracine tvarka, pajamų neturi, nes nedirba, todėl baudų nemoka ir turi skolų. Nutarimą grąžinti automobilį yra gavęs, tačiau jo iš automobilių saugomos aikštelės neims, kadangi neturi pinigų ir automobilis jam nereikalingas, prašo jį konfiskuoti (b. l. 65–68, 97–99).
Iš liudytojo E. G. parodymų nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. apie 14.15 val., vairavo automobilį „T. M. 3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Važiavo iš Klaipėdos pro Jokūbavo kaimą, į Kretingą. Važiuojant Triušelių kaime, stabtelėjo prie greitį ribojančio kalnelio ir pajuto smūgį į automobilio galą ir pamatė, kad į jo automobilio galą atsitrenkė automobilis „Volvo V70“, kuris ir po susidūrimo nesustojo, aplenkė jo vairuojamą automobilį iš kairės pusės, nuvažiavo kelis metrus keliu, po to įvažiavo į griovį ir juo nuvažiavo dar apie 500 metrų. Jis sustabdė savo automobilį šalikelėje, ir išlipęs iš automobilio, nuėjo prie į griovį įvažiavusio automobilio. Iš šio automobilio išlipo vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir pats tai prisipažino. Vyriškis automobilyje buvo vienas. E. G. iškvietė policiją. Eismo įvykio metu apgadintas jo automobilis, nei jis pats, nei kartu važiavusi keleivė, nenukentėjo (b. l. 40–43).
Iš 2020 m. spalio 18 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 18 d. apie 14.28 val., policijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje, Slengių kaime, Smeltaitės g. ties namu Nr. 148, yra įvykęs eismo įvykis, galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą, griovyje buvo rastas užklimpęs automobilis „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovėjo vyriškis. Policijos pareigūnai nustatė, kad tai R. S., kuris paaiškino, kad važiuodamas automobiliu nepastebėjo priekyje jo, prieš greičio ribojimo kalnelį, stabtelėjusio automobilio ir atsitrenkė į jo galinę dalį, po ko nuvažiavo, nuo kelio ir pakelės grioviu važiavo tol, kol sprogo automobilio padanga. Patikrinus R. S. alkoholio kiekio matuokliu, pirmu tikrinimu jam nustatytas 2,27 promilių girtumas, o antru – 2,19 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvęs E. G. policijos pareigūnams paaiškino, kad važiuojant automobiliu „Tesla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sustojus prie greičio ribojimo kalnelio, jam į galinę dalį atsitrenkė automobilis „Volvo V70“ ir po smūgio nuvažiavo, nuo kelio į griovį bei toliau važiavo grioviu apie 300 – 400 metrų, kol sprogo automobilio padanga. E. G. patvirtino, kad automobilį vairavo R. S. (b. l. 1).
Iš 2020 m. spalio 18 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybėje, Trušelių kaime, Smeltaitės g. ties namu Nr. 148. Nuvažiavęs nuo kelio, griovyje stovi automobilis „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Matosi apgadinta automobilio priekinė dalis. Maždaug už 175 m, į vakarus, ant kelio stovi automobilis „Tesla“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šiam automobiliui apgadinta galinė dalis. Nuo automobilio galo 12 m atstumu matosi įrengtas greičio ribojimo kalnelis (b. l. 15–17, 18–26).
Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaisų panaudojimo registracijos žurnalo kopijos nustatyta, kad 2020 m. spalio 17 d. R. S. 14.53 val. nustatytas 2,27 promilių girtumas, 15.15 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 44, 45–47).
Iš 2020 m. lapkričio 18 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto nustatyta, kad iš įvykio vietos automobilis „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 48–49).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas R. S. vardu (b. l. 50).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašų nustatyta, kad automobilio „Volvo V70“, pagaminto 2002 m., kaina su PVM 1710 Eur (b. l. 51).
Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. S. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Kaltinamasis neteistas (b. l. 140–141), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 132–134, 137). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nurodo, kad pinigų neturi, nedirba, baudų nemoka ir turi skolų (b. l. 97–99). Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina arešto bausmė, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys R. S. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Į bausmės laiką įskaitytinas R. S. laikino sulaikymo laikas: nuo 2020 m. spalio 18 d. 15.53 val., iki 2020 m. spalio 19 d. 11.40 val. (viena diena) (b. l. 59–30, 126–127), ją prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.
Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismai, spręsdami uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, turi atsižvelgti į prevencinį baudžiamojo poveikio priemonės tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2012). Dėl šios priežasties, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, nustatant dvejų metų šešių mėnesių terminą.
Automobilis „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. S., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Šio automobilio registruotas valdytojas-savininkas yra R. S. (b. l. 50). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Nagrinėjamoje byloje automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidos yra 56,94 Eur (b. l. 119–120), jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. S. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 39 parų arešto bausmę.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę 26 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – vieną dieną nuo 2020 m. spalio 18 d. 15.53 val. iki 2020 m. spalio 19 d. 11.40 val., ją prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, dvejus metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2020 m. spalio 19 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
2020 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokuroro Dariaus Aleknos priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl šio turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
R. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00926682 baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus išsiųsti VĮ „Regitra“.
Pripažinti automobilio „Volvo V70“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) transportavimo ir saugojimo išlaidas – 56,94 Eur proceso išlaidomis ir priteisti jas iš R. S., sumokant į Klaipėdos AVKP atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) SEB banke. Mokėjimo paskirtyje nurodyti 2020 m. lapkričio 20 d. sąskaitą – faktūrą TOM 1 Nr. 0003191.
Išaiškinti R. S., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmę į Šiaulių tardymo izoliatorių, esantį Trakų g. 10, Šiauliuose. Jei dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Priešingu atveju bus paskelbta nuteistojo paieška.
Išaiškinti R. S., kad nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Jurgita Grigonienė