Civilinė byla Nr. e2A-1784-803/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35760-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indera“ dėl nuostolių už negrąžintą įrangą atlyginimo.

Teismas,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 899,47 Eur nuostolių, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. balandžio 26 d. šalys sudarė kliento sutartį, kuria nustatė įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos atsakovei UAB „Indera“ tvarką bei specialiąsias sąlygas, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygas bei principus, reglamentuojančius atskirų nuomos sutarčių sudarymą. Šalys susitarė, kad sutartyje ir jos prieduose nustatyta įrangos nuomos tvarka ir specialiosios sąlygos taikomos nuomojant nuomininkui bet kurį konkretų įrangos objektą pagal atskirą nuomos aktą. Sutarties vykdymo metu priėmimo-perdavimo aktais Nr. SUT-331416, SUT-330969, SUT-332594, SUT334946, SUT-338177, SUT-338682, SUT-340020 ieškovas perdavė atsakovei šiuose aktuose nurodytą įrangą, o atsakovė ją priėmė, tačiau nustatytu laiku negrąžino. Tokie atsakovės veiksmai sąlygojo ieškovo nuostolių kilimą – ieškovas savo žinioje nebeturi ir negali disponuoti jam nuosavybes teise priklausančia įranga, negali jos toliau nuomoti ir gauti pajamas iš vykdomos veiklos.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo Ramirent Baltic AS, veikiančio per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, ieškinį atsakovei UAB „Indera“ patenkino visiškai, priteisė ieškovui Ramirent Baltic AS, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, iš atsakovės UAB „Indera“ 899,49 Eur nuostolių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (899,49 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 615,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė UAB „Indera“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė negrąžino jam PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. RAMI-473608 nurodytos įrangos, nes prie ieškinio pridėjo tik įrangos perdavimo atsakovei aktus nuomos laikotarpio pradžioje, tačiau nepateikė jokių įrangos perdavimo priėmimo aktų nuomos laikotarpio pabaigoje. Pagal susiklosčiusią tarp šalių ilgametę praktiką UAB „Indera“ elektroniniais laiškais ar telefonu informuodavo Ramirent Baltic AS apie tai, jog nori grąžinti įrangą ir kad ieškovas pats atliktų išmontavimo darbus. Visgi nagrinėjamu atveju ieškovas, nesusiderinęs tikslaus laiko su UAB „Indera“ ir nedalyvaujant pastarosios atstovui, išmontavo įrangą iš statybų aikštelės. Ieškovas įrangos pasigedo praėjus beveik 5 mėnesiams nuo nuomos termino pabaigos ir jos išsimontavimo. Šis terminas pretenzijai pareikšti nelaikytinas protingu, nes pagal sutarties 7.16 punktą įrangos trūkumai turi būti nurodomi jos perdavimo priėmimo momentu. Atsakovė 2020 m. spalio 2 d. ir 2020 m. lapkričio 10 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovą, kad nesutinka dėl įrangos trūkumo. Ieškovas neįrodė, kad įrangos trūkumas atsirado dėl atsakovės veiksmų, neveikimo ar kaltės, nes įrangos trūkumas nebuvo užfiksuotas įrangos grąžinimo momentu. Per laikotarpį nuo nuomos termino pabaigos ir išsimontavimo ieškovas įrangą galėjo išnuomoti ir kitiems savo klientams, dėl kurių veiksmų ir (ar) kaltės ir galėjo atsirasti įrangos trūkumas. Ieškovas, neįforminęs įrangos išmontavimo perdavimo priėmimo aktu išmontavimo momentu ir išmontavęs įrangą atsakovės atstovui nedalyvaujant, atėmė galimybę atsakovei įrodyti, jog ji grąžino visą įrangą.

5.       Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašė 2020 m. gruodžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio įrangos grąžinimo faktą, todėl darytina išvada, kad įranga negrąžinta. Ieškovas, gavęs pranešimą iš klientų (nuomininkų), jog darbai baigti (arba įrangos naudojimas nebereikalingas), įpareigoja demontavimo darbus atliekančia įmonę išardyti įrangą ir išvežti iš statybų aikštelės. Todėl atsakovė žinojo ir negalėjo nežinoti apie įrangos išmontavimo darbus. Ne visa išnuomota įranga buvo rasta statybų aikštelėje, ko pasekoje kyla ginčas ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę, t. y. atlyginti nuostolius už negrąžintą techniką. Įrangos likučių sutikrinimas vyksta tuomet, kai yra baigiami statybų objekto darbai ir norima pilnai atsiskaityti už įrangos nuomą. Atsakovei pranešus, jog statybų objektas yra baigtas, ieškovas patikrino, ar visa įranga yra grąžinta. Patikrinus, buvo nustatytas įrangos trūkumas, 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl negrąžintos technikos, reikalaudamas šią įrangą grąžinti kuo skubiau, bet ne vėliau nei iki 2020 m. lapkričio 6 d., ir nurodydamas, jog atsakovei įrangos nurodytu terminu negrąžinus, negrąžintos įrangos vertei bus išrašyta pirkimo – pardavimo sąskaita. Atsakovė į pateiktą pretenziją nereagavo, įrangos pretenzijoje nurodytu terminu negrąžino, kito termino, per kurį įrangą atsakovė galėtų grąžinti ieškovui, nenurodė, todėl ieškovas, vadovaudamasis 2019 m. balandžio 26 d. kliento sutarties nuostatomis (7.22, 7.23, 7.25), 2020 m. lapkričio 20 d. išrašė atsakovei rangos pardavimo sąskaitas – faktūras Nr. RAMI-473608 ir RAMI-473607 bendrai 899,47 Eur sumai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės atliktas pavedimas ieškovui 28,34 Eur sumai buvo užskaitytas kaip PVM sąskaitų – faktūrų Nr. RAMI-464830, RAMI-464859 sudengimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė ieškovui iš atsakovės 668,50 Eur atstovavimo išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, su atsakove UAB „Indera“ 2019 m. balandžio 26 d. pasirašė kliento sutartį Nr. 041580, kurios pagrindu buvo nustatyta įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos UAB „Indera“ tvarka, specialios sąlygos, įskaitant mokėjimo ir nuolaidų taikymo sąlygas ir principus, reglamentuojančius atskirų nuomos sutarčių sudarymą, nustatytas atsakovės įgaliotų atstovų sąrašas. Nuomos sutarties pagrindu ieškovas atsakovei UAB „Indera“ perdavė įrangą priėmimo – pardavimo aktais: SUT-331416, SUT-330969, SUT-332594, SUT-334946, SUT-338177, SUT-338191, SUT-338682, SUT-340020. Atsakovė UAB „Indera“ pretenzijų dėl perduotos įrangos nereiškė. Pasibaigus nuomos terminui dėl tolesnio įrangos naudojimo ieškovas atsakovei išrašė 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą SF Nr. RAMI-464859 0,97 Eur sumai ir SF Nr. RAMI-464830 27,37 Eur sumai. 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimu atsakovė šią sumą sumokėjo. 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovas pareiškė atsakovei pretenziją dėl negrąžintos įrangos, reikalaudamas ją perduoti. Įrangos negrąžinus, 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 21 d. išrašė atsakovei sąskaitas faktūras 822,76 Eur (sąskaita SF Nr. RAMI-473608) ir 76,71 Eur sumai (sąskaita SF Nr. RAMI-473607), iš viso 899,48 Eur. Atsakovė jų neapmokėjo, nes nesutinka, kad įrangos negrąžino.

8.       Teismas pažymėjo, kad ginčo nėra, jog atsakovė nuomojosi įrangą su montavimo/demontavimo paslauga. Teismo nuomone, tai reiškia, kad  atsakovė privalėjo pranešti ieškovui, kada įranga jai nereikalinga ir ją galima pasiimti. Taip pat jos atstovas turėjo nurodyti jos buvimo vietą. Jei pati atsakovė nepasirūpino asmens, grąžinančio įrangą dalyvavimu, negali remtis aplinkybe, kad grąžino visą įrangą. Juo labiau, kad ieškovas jai 2020 m. rugsėjo 30 d. išrašė dvi sąskaitas už tolesnę įrangos nuomą, kurias ji pati apmokėjo, tokiu būdu patvirtindama, kad šia įranga naudojosi toliau, t.y. pasibaigus sutartam jos nuomos terminui.

9.       Teismas nurodė, kad byloje yra atsakovės 2020 m. spalio 2 d. elektroninis laiškas, kuriame ji nurodo, kad sąskaitų nepriimta, rašydama, kad pastoliai seniai ieškovo paties išardyti ir išvežti, visgi pačios atsakovės vėlesnis veiksmas apmokant sąskaitas, kurias ji ginčijo, patvirtina, kad ji įrangos nuomos pratęsimą pripažino, o tuo pačiu pripažino, kad ginčo įranga liko pas ją. Kadangi ji negrąžinta, ieškovas turėjo pagrindą paskaičiuoti už ją nuostolius ir išrašyti atitinkamai 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 21 d. sąskaitas faktūras 822,76 Eur (sąskaita SF Nr. RAMI-473608) ir 76,71 Eur sumai (sąskaita SF Nr. RAMI-473607), iš viso 899,48 Eur. Nuostolių suma paskaičiuota pagal priėmimo – perdavimo aktuose nurodytą įrangos pakaitalo vertę kaip tai numato sutarties 7.25 punktas. Ji atitinka priėmimo-perdavimo aktuose nurodytas kainas, atsakovė jų neginčijo, todėl teismas jas laikė teisingomis.

10.       Spręsdamas dėl pačios trūkstamos įrangos sudėties, teismas pažymėjo, kad nors atsakovės atstovė posėdžio metu teigė, jog ieškovo ieškinyje nurodytos kaip trūkstamos detalės neatitinka šio sąrašo 2020 m. lapkričio 4 d. pretenzijoje ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitose (neatitinka 5 pozicijos, t.y. nėra įrangos pagal ieškinio 1, 3,4,5,6 pozicijas), tačiau palyginus ieškinyje nurodytą trūkstamą įrangą su pretenzijoje ir 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitose esančiu trūkstamos įrangos sąrašu pagal įrangos kodą (pavadinimą), matyti, kad esminių neatitikimų nėra.

11.       Teismas pažymėjo, kad sutartyje nėra numatyta įpareigojimo ieškovui grąžinant įrangą, surašyti įrangos priėmimo – perdavimo aktus. Be to, tokia buvo tarp šalių susiklosčiusi praktika (grąžinant įrangą jokių aktų nesurašyti). PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, už kokios įrangos nuomą prašoma sumokėti, tokiu būdu patvirtinant, kad ji grąžinta. Kita vertus, atsakovė, siekdama būti tikra, kad įrangos grąžinimas atliekamas tinkamai, galėjo pavesti savo darbuotojams fiksuoti įrangos grąžinimą, tačiau nagrinėjamu atveju demontuojant paskutinę įrangą joks jos atstovas (atsakovės teigimu) net nedalyvavo, kas rodo atsainų jos pačios pažiūrį į įrangos grąžinimą.

12.       Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nustatytos yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl preliminarų sprendimą, kuriuos ieškovui iš atsakovės priteistas 899,47 Eur nuostolių atlyginimas, teismas paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Atsakovė UAB „Indera“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinio sprendimo, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai; priteisti UAB „Indera“ bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      teismas neįvertino atsakovės atstovės 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad prie atsakovo 2021 m. kovo 18 d. prašymo dėl papildomų įrodymų pateiktos Ramirent Baltic AS PVM sąskaitos faktūros patvirtina ieškinyje nurodytos įrangos nuomos pabaigą, demontavimą ir transportavimą iš objekto ir laikytinos pakankamu įrangos grąžinimo įrodymu. Šiose Ramirent Baltic AS PVM sąskaitose faktūrose ieškovas nurodo konkrečią nuomojamą įrangą (pagal įrangos perdavimo priėmimo akto numerį, pavadinimą, įkainį), nuomos pradžios ir pabaigos datas, transportavimo į ir iš objekto datas, demontavimo ir išmontavimo datas;

13.2.                      teismas nepagrįstai konstatavo tik UAB „Indera“ pareigą įrodyti ieškinyje nurodytos įrangos grąžinimą ir atmetė UAB „Indera“ argumentus, jog ieškovas vykdydamas pastolių, nurodytų ieškinyje transportavimą į ir iš objekto, bei montavimą ir demontavimą kaip šių paslaugų atsakovui teikėjas yra atsakingas už tinkamą pastolių grąžinimo (demontavimo ir transportavimo iš objekto) įforminimą. Teismas nemotyvuotai neatsižvelgė į atsakovo argumentą, kad Ramirent Baltic AS turėjo ir galėjo įforminti įrangos demontavimą ir transportavimą iš objekto važtaraščiu ar kitu dokumentu, kuriame būtų detalizuotas demontuotos įrangos sąrašas, o tokio nesant Ramirent Baltic AS negali remtis tuo, kad UAB Indera negrąžino įrangos ieškovui;

13.3.                      tiek įrangos perdavimo priėmimo aktus, tiek PVM sąskaitas faktūras formavo ieškovas, ištraukdamas iš savo programos, todėl tik ieškovas galėjo ir turėjo įrangos demontavimo momentu tiksliai suskaičiuoti ir įforminti kokia įranga grąžinta ir kokios trūksta, o to nepadaręs negali remtis tuo, kad įranga negrąžinta;

13.4.                      teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentą, jog ieškovo 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitose faktūrose RAMI 464859 ir 464830, išrašytose pasibaigus nuomos terminams pagal visus ieškinyje nurodytus aktus, nurodyta trūkstama įranga neatitinka ieškovo 2020 m. lapkričio 4 d. pretenzijoje ir ieškinyje nurodytos trūkstamos įrangos (nėra įrangos pagal ieškinyje nurodytus aktus SUT331416, SUT330969, SUT332594). Teismas nemotyvuotai tokį neatitikimą vertino kaip neesminį ir atmetė atsakovės argumentus, kad tai rodo ieškovo pozicijos nenuoseklumą ir įrodo, jog ieškovas ne per protingą terminą (dėl įrangos nurodytos aktuose SUT331416, SUT330969, SUT332594 tik 20-11-04 pretenzija) informavo atsakovę apie įrangos trūkumą ir tokiu būdu užkirto kelią surasti trūkstamai įrangai;

13.5.                      teismas neįvertino atsakovės argumentų, jog ieškovas pretenzijas dėl įrangos trūkumų pareiškė nepagrįstai vėlai - praėjus beveik 5 mėnesiams nuo nuomos termino pabaigos 2020 m. birželį, liepą, rugpjūtį;

13.6.                      teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog ieškinyje nurodyta įranga yra ne individualiais požymiais apibūdinami daiktai, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad ieškinyje nurodytos įrangos galėjo negrąžinti kiti ieškovo klientai, galėjo pasimesti dėl ieškovo darbuotojų kaltės, taip pat, kad ieškovas nepateikė jokių apskaitos ar kitų dokumentų, pagrindžiančių šios įrangos trūkumą. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes ieškovas neįrodė, kad įrangos trūkumas atsirado dėl atsakovės veiksmų, neveikimo ar kaltės;

13.7.                      vien tik ieškovo pateiktos 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos RAMI 464859 ir 464830 bei 2020 m. lapkričio 20 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RAMI-473608 nepatvirtina, jog atsakovas negrąžino ieškovui joje nurodytos įrangos. Atsakovė į bylą pateiktais 2020 m. spalio 2 d., 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d. elektroniniais laiškais informavo ieškovą, kad nesutinka dėl įrangos trūkumo ir nepripažįsta ieškovo 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitų RAMI 464859 ir 464830. Kadangi 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitų RAMI 464859 ir 464830 suma labai maža atsakovė apmokėjo vengdama ginčo su ieškovu, tačiau iškart nurodė, kad šių sąskaitų nepripažįsta ir neįtraukė jų į savo apskaitą. Taigi šių sąskaitų apmokėjimas neįrodo, jog atsakovas pripažįsta įrangos negrąžinimą;

13.8.                      teismas nepagrįstai atsakovės kaltę grindė tik tuo, kad atsakovė fiziškai nedalyvavo demontuojant ir transportuojant iš objekto įrangą. Teismas neįvertino atsakovės atstovės 2021 m. kovo 19 d. teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad demontavimas trunka ilgą laiką, o pagal šalių praktiką kadangi ieškovas pats montavo ir transportavo į objektą įrangą, todėl turėjo ir galėjo nedalyvaujant atsakovės atstovui ją išmontuoti.

14.                      Ieškovas Ramirent Baltic AS, veikiantis per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros jokio įrangos nuomos pabaigos ir (ar) įrangos grąžinimo fakto nepatvirtina ir patvirtinti negali. Tokios funkcijos sąskaitos faktūros neatlieka, kadangi įrangos grąžinimas iš esmės fiksuojamas atskiromis šalių žymomis (pavyzdžiui priėmimo – perdavimo akte atliekant žymą apie įrangos grąžinimą), atskirais dokumentais, pvz. įrangos grąžinimo aktu;

14.2.                      2019 m. balandžio 26 d. sudarytos Kliento sutarties 7.18 punktas numatė, jog Klientas privalo prieš grąžinant įrangą paruošti grąžinimui, t. y. ją išvalyti, sutvarkyti ir kt., apie grąžinimą iš anksto informuoti bendrovę ir suderinti su juo tikslų grąžinimo laiką. Būtent atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad visa įranga ieškovui buvo grąžinta. Teismo sprendime atsakovės įrodinėjimo pareiga, priešingai nei nurodo atsakovė, konstatuota pagrįstai;

14.3.                      atsakovė nėra pateikusi nei įrangos grąžinimo akto, nei kito jam prilyginamo dokumento. Savo poziciją, tariamai įranga buvo grąžinta ieškovui, atsakovė grindžia sąskaitomis faktūromis (juose fiksuota informacija), taip pat aplinkybe, jog už ne visą įrangą, kuri ieškovo teigimu nebuvo grąžinta, ieškovas skaičiavo nuomos mokestį, tačiau šie atsakovės samprotaujamojo pobūdžio išvedžiojimai įrangos grąžinimo fakto nepatvirtina ir patvirtinti negali;

14.4.                      pretenzija dėl negrąžintos įrangos atsakovei buvo pateikta 2020 m. lapkričio 4 d., sąskaitos faktūros už negrąžintą įrangą išrašytos 2020 m. lapkričio 20 d. Visos pozicijos, nurodytos ieškovo ieškinyje, ieškovo atsakovei pateiktoje pretenzijoje ir 2020 m. lapkričio 20 d. sąskaitose faktūrose visiškai atitinka, apie visą negrąžintą įrangą atsakovė buvo informuota, šias aplinkybes žinojo ir nežinoti negalėjo;

14.5.                      2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos faktūros už įrangos nuomą išrašymo metu ieškovas dar nebuvo atsakovės informuotas apie tai, kad tariamai visa įranga yra grąžinta, daugiau jokios įrangos atsakovė savo objektuose neturi. Priešingai nei siekia perteikti atsakovė, ieškovo pozicija nuo pat paaiškėjimo apie atsakovės darbų vykdytame objekte pabaigą, buvo nuosekli, ieškovas ėmė reikalauti grąžinti negrąžintą įrangą, o jos negrąžinus – reikalauti žalos atlyginimo. Jokio ribojimo, konkretaus termino, per kurį ieškovas turėtų pateikti pretenzijas dėl negrąžintos įrangos grąžinimo, nuostolių atlyginimo, šalys nebuvo sulygusios, dėl to griežti terminai, ieškovo reikalavimo pateikimui, neegzistavo;

14.6.                      atsakovei grąžinant įrangą dalimis, kiekvieno grąžinimo metu grąžinta įrangos dalis yra suskaičiuojama, atliekami žymėjimai vidinėje ieškovo sistemoje. Po transportavimo, iki įrangos suskaičiavimo ir atžymėjimo sistemoje, įranga yra laikoma atskiroje, įrangos grąžinimui skirtoje vietoje, kurioje yra laikinai laikoma tik iš vieno konkretaus kliento grąžinta įranga, todėl jokia galimybė įrangai pasimesti ieškovo teritorijoje ir /ar susimaišyti su iš kitų objektų (klientų) gauta įranga objektyviai neegzistuoja;

14.7.                      po tariamo visos įrangos grąžinimo atsakovė apmokėjo jai pateiktas 2020 m. rugsėjo 30 d. sąskaitas RAMI – 464859 ir RAMI – 464830 neabejotinai yra reikšminga aplinkybė civilinėje byloje, patvirtinanti, jog atsakovė po tariamo visos įrangos grąžinimo su skaičiuojamu nuomos mokesčiu sutiko. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, neva atsakovė sąskaitų nepripažino, netraukė jų į apskaitą, apmokėjo, nes sąskaitų suma buvo nežymi, prieštarauja reikšmingiausiam faktui, t. y. faktui, kad sąskaitos atsakovės buvo apmokėtos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15.                      Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. birželio 30 d. RAMI-445236 ir RAMI-445237, 2020 m. liepos 15 d. RAMI-447847, 2020 m. liepos 31 d. RAMI-450586, 2020 m. rugpjūčio 15 d. RAMI-454055, 2020 m. rugpjūčio 31 d. RAMI-457101, kurias prašo prijungti prie bylos. Paaiškino, kad šių sąskaitų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo, siekiant įrodyti, kad ieškovas neišrašė kitų sąskaitų atsakovei už ieškinyje nurodytą įrangą, o atsakovės 2021 m. kovo 18 d. prašymu pateiktos sąskaitos patvirtina ieškinyje nurodytos įrangos grąžinimą.

16.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai neįrodo, kad jos pateiktų naujų rašytinių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos PVM sąskaitos faktūros galėjo būti pateiktos ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pateiktos nebuvo, todėl jas atsisakoma priimti.

Dėl prašymo išreikalauti naujus įrodymus

18.                      Apeliaciniame skunde atsakovė prašo išreikalauti įrangos grąžinimo aktus, kuriuos formino ieškovas programinės įrangos pagalba.

19.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

20.                      Teismo nuomone apeliantės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo iš ieškovo yra pateiktas nesavalaikiai. Apeliantė nenurodo, kodėl toks prašymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Ieškovas turimus įrangos perdavimo-priėmimo aktus pateikė kartu su ieškiniu. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pati apeliantė dėjo pastangas prašomiems išreikalauti įrodymams gauti. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl naujų įrodymų išreikalavimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.                      Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties pagrindu atsakovei perduotos įrangos grąžinimo ir apmokėjimo už ją.

22.                      Bylos duomenimis šalys 2019 m. balandžio 26 d. sudarė Kliento sutartį (toliau – Sutartis), kuria sulygo dėl įrankių, įrangos, mechanizmų ir kitų daiktų nuomos UAB „Indera“ tvarkos. Ieškovas atsakovei UAB „Indera“ perdavė įrangą priėmimo – pardavimo aktais: SUT-331416, SUT-330969, SUT-332594, SUT-334946, SUT-338177, SUT-338191, SUT-338682, SUT-340020. Atsakovė UAB „Indera“ pretenzijų dėl perduotos įrangos nereiškė. Pasibaigus nuomos terminui dėl tolesnio įrangos naudojimo ieškovas atsakovei išrašė 2020-09-30 sąskaitą SF Nr. RAMI-464859 0,97 Eur sumai ir SF Nr. RAMI-464830 27,37 Eur sumai. 2020 m. lapkričio 24 d. mokėjimu atsakovė šią sumą sumokėjo. 2020 m. lapkričio 4 d. ieškovas pareiškė atsakovei pretenziją dėl negrąžintos įrangos, reikalaudamas ją perduoti. Įrangos negrąžinus, 2020 m. lapkričio 20 d. ir 2020 m. lapkričio 21 d. išrašė atsakovei sąskaitas faktūras 822,76 Eur (sąskaita SF Nr. RAMI-473608) ir 76,71 Eur sumai (sąskaita SF Nr. RAMI-473607), iš viso 899,48 Eur. Atsakovė jų neapmokėjo, nes nesutinka, kad įrangos negrąžino.

23.                      Byloje nėra ginčo dėl perduotos atsakovei įrangos pagal priėmimo – pardavimo aktus: SUT-331416, SUT-330969, SUT-332594, SUT-334946, SUT-338177, SUT-338191, SUT-338682, SUT-340020. Atsakovė taip pat neginčija nuostolių dydžio. Atsakovės nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentas yra tai, kad įrangą ieškovas pats demontavo ir išsivežė.

24.                      Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

25.                      Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai; tai reiškia, kad neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

26.                      Sutartinės prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo aplinkybė, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju ją privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

27.                      Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, kad ieškovas neįrodė, kad įrangos trūkumas atsirado dėl atsakovės veiksmų, neveikimo ar kaltės, teismas nepagrįstai konstatavo tik atsakovės pareigą įrodyti ieškinyje nurodytos įrangos grąžinimą.

28.                      Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Remiantis Sutarties 7.16 punktu atsakovė įsipareigojo prieš priimdama įranga atidžiai patikrinti jos būklę, kiekį, komplektaciją, apie priimamos įrangos nustatytus defektus pažymėti įrangos perdavimo-priėmimo akte. Taigi remiantis šia Sutarties nuostata, ieškovas, perduodamas įrangą, privalėjo parengti įrangos perdavimo-priėmimo aktą. Tuo tarpu grąžinant įrangą šalių sudarytos sutarties nuostatos nenumato ieškovui pareigos įforminti įrangos demontavimo ir transportavimo iš objekto kokiu nors dokumentu, kuriame būtų detalizuotas demontuotos įrangos sąrašas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklosčiusi praktika buvo tokia, kad grąžinant įrangą jokie aktai nebuvo surašomi. Pagal sutarties 7.14 punktą, jei įrangos montavimą/išmontavimą atlieka Ramirent Baltic AS, prieš įrangos perdavimo – priėmimo akte nurodytą terminą klientas privalo pateikti bendrovei įrangos montavimo/išmontavimo planą, paruošti įrangos montavimo/išmontavimo vietą, gauti visus reikiamus leidimus Ramirent Baltic AS netrukdomai montuoti/išmontuoti įrangą bei ją transportuoti kliento objekte. Sutarties 7.18 punkte numatyta, kad klientas privalo prieš grąžinant įrangą paruošti ją grąžinimui, t. y. ją išvalyti, sutvarkyti ir kt., apie grąžinimą iš anksto informuoti bendrovę ir suderinti tikslų grąžinimo laiką (jei grąžinami pastoliai ar klojiniai, apie grąžinimą būtina informuoti ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę ar derinusi ieškinyje nurodytos trūkstamos įrangos grąžinimo laiką. Remiantis Sutarties 7.22 punktu atsakovė atsako už įrangos praradimą. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent atsakovė, būdama atsakinga už tinkamą įrangos grąžinimą, turėjo pasirūpinti ir užfiksuoti grąžinamos įrangos duomenis ir kiekius. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei pasiimant paskutinę įrangą, atsakovės atstovas nedalyvavo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad toks atsakovės elgesys rodo atsainų jos pačios pažiūrį į įrangos grąžinimą.

29.                      CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. 

30.                      Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovė, teigdama, jog įranga yra grąžinta ir gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo dėl nuostolių už negrąžintą įrangą atlyginimo, turi įrodyti aplinkybes dėl įrangos grąžinimo (CPK 12 straipsnis). Bylos duomenimis, atsakovė, siekdama įrodyti šias aplinkybes, 2021 m. kovo 19 d. pateikė į bylą PVM sąskaitas faktūras: RAMI 450585, RAMI 450586, RAMI 447851, RAMI 454051, RAMI 457120. Paaiškino, kad šios sąskaitos patvirtina įrangos, perduotos atsakovei atitinkamai pagal priėmimo-perdavimo aktus SUT 332594, SUT331416, SUT332594, SUT338682 ir 334946, SUT340020, demontavimą ir išvežimą iš objekto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras RAMI-450585, RAMI-450586, RAMI-447851, RAMI-454051, RAMI- 457120 nurodo, kad šios sąskaitos nepatvirtina, jog iš objektų buvo išvežta būtent trūkstama įranga, kuri yra nurodyta ieškovės pretenzijoje atsakovei ir ieškinyje. Pavyzdžiui, sąskaitose RAMI-450585, RAMI-450586 yra abstrakčiai nurodyta transportavimo paslauga iš objekto, fasadiniai pastoliai LAYHER, kaip tuo tarpu priėmimo-perdavimo aktuose SUT 332594, SUT331416 yra išsamiai aprašytos visos įrangos dalys. Be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas, todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog PVM sąskaitos faktūros įrangos grąžinimo fakto patvirtinti negali.

31.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių sudarytoje Sutartyje nėra numatyta, kad įrangos trūkumas privalo būti užfiksuotas įrangos grąžinimo momentu, taip pat nėra numatyto jokio termino, per kurį ieškovas privalo pateikti pretenziją dėl trūkstamos įrangos, todėl atsakovės argumentai dėl neprotingai ilgo termino, per kurį buvo pareikšta pretenzija dėl negrąžintos įrangos, atmetami kaip nepagrįsti.

32.                      Dėl atsakovės argumentų, jog ieškinyje nurodyta įranga yra ne individualiais požymiais apibūdinami daiktai, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad ieškinyje nurodytos įrangos galėjo negrąžinti kiti ieškovo klientai, galėjo pasimesti dėl ieškovo darbuotojų kaltės, taip pat, kad ieškovas nepateikė jokių apskaitos ar kitų dokumentų, pagrindžiančių šios įrangos trūkumą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas paaiškino, kad atsakovei grąžinant įrangą dalimis, kiekvieno grąžinimo metu grąžinta įrangos dalis yra suskaičiuojama, atliekami žymėjimai vidinėje ieškovo sistemoje. Po transportavimo, iki įrangos suskaičiavimo ir atžymėjimo sistemoje, įranga yra laikoma atskiroje, įrangos grąžinimui skirtoje vietoje, kurioje yra laikinai laikoma tik iš vieno konkretaus kliento grąžinta įranga, todėl jokia galimybė įrangai pasimesti ieškovo teritorijoje ir/ar susimaišyti su iš kitų objektų (klientų) gauta įranga objektyviai neegzistuoja. Teismui nėra pagrindo abejoti šiais paaiškinimais, todėl atsakovės argumentai, jog įranga galėjo pasimesti dėl ieškovo darbuotojų kaltės arba jos negrąžino kiti ieškovo klientai, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti. 

33.                      Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021).

34.                      Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovė nesutikdama su ieškiniu, nei pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes, kad ieškinyje nurodyta įranga yra grąžinta.

35.                      Pažymėtina, kad ieškinyje nurodyta trūkstama įranga visiškai atitinka ieškovės 2020 m. lapkričio 4 d. pretenzijoje dėl negrąžintos įrangos nurodytą įrangą bei 2020 m. lapkričio 20 d. išrašytas atsakovui PVM sąskaitas – faktūras Nr. RAMI-473608, RAMI-473607 bendrai 899,47 Eur sumai. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo pareigas, vertino įrodymus, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovas šioje byloje įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus atsakovės veiksmus – atsakovė negrąžino įrangos, žalą - ieškovas patyrė 899,48 Eur nuostolių, juos patyrė dėl atsakovės veiksmų negrąžinus įrangos (priežastinis ryšys). Tuo tarpu atsakovė kaltės prezumpcijos nepaneigė – nepateikė įrodymų, leidžiančių pripažinti atsakovei perduotos įrangos grąžinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė iš atsakovės ieškovui priteisti 899,47 Eur nuostolių atlyginimo. Nors nagrinėjamu atveju atsakovė turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

36.                      Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37.                      CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38.                      Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 726 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39.                      Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u ta r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indera“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ramirent Baltic AS (juridinio asmens kodas 101199349, veikiančiam per Ramirent Baltic AS Vilniaus filialą (juridinio asmens kodas 302431034), iš atsakovės UAB „Indera“ (juridinio asmens kodas 304712254) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                Rūta Petkuvienė