Administracinė byla Nr. R-9-822/2022
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00022-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 58.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovui Z. V.,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovei Ilonai Bondzinskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovo Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (toliau – ir pareiškėjas) atstovas Z. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2-100(2.11) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VRK priimti sprendimą pagal 2022 m. vasario 14 d. piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą dėl šios referendumo iniciatyvos reglamentavimo dėl iniciatyvą remiančių piliečių pasirašymo reglamentavimo ir parašų lapų grąžinimo VRK.
2. Pareiškėjas nurodo, kad vykdo referendumo iniciatyvą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio ir 147 straipsnio pakeitimo. Atsakovas 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2-13(2.6) ir kitais raštais patvirtino savo nuomonę, kad „šiuo metu“ (t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d.) Lietuvoje nėra galiojančio referendumo įstatymo, numatančio atitinkamus reikalavimus (tvarką, sąlygas) referendumo organizavimui ir vykdymui, o taip pat VRK suteikiančio atitinkamus įgaliojimus referendumo tinkamo vykdymo užtikrinimui.
3. Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. KT135-N11/2020 nustatyta, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. negalioja jokios redakcijos Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas. Todėl VRK 2021 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. Sp-172 atsisakė vykdyti šią įregistruotą referendumo iniciatyvą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, tiesiogiai pritaikęs Konstituciją ir įstatymo analogiją, kad apginti konstitucines piliečių teises į referendumo iniciatyvą, įpareigojo atsakovą išduoti pareiškėjui šios referendumo iniciatyvos rėmimo piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą pasirašymui už šią iniciatyvą elektroniniu būdu, nustatė 6 mėnesių laiką piliečių parašams rinkti dėl šios referendumo iniciatyvos rėmimo. VRK 2021 m. liepos 21 d. išdavė pareiškėjui piliečių parašų rinkimo lapus. Visus kitus sprendimus dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo VRK taip pat priimdavo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus sprendimus, be kita ko, 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 buvo pratęstas referendumo iniciatyvos vykdymo terminas iki 2022 m. balandžio 20 d. Kitų šios referendumo iniciatyvos vykdymo reguliavimų teismų sprendimais nenustatyta.
4. Atsakovas, prieštaraudamas teismų nustatytoms aplinkybėms ir savo paties nuomonei, pareikštai VRK 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2-13(2.6), pareiškėjui 2022 m. sausio 12 d. elektroniniame laiške nurodė, kad reikia vadovautis VRK 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. Sp-33 patvirtintu Pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir jo priedais Nr. l (Parašus renkančių asmenų registracijos žurnalas), Nr. 7 ir Nr. 8 (Bylos su parašų rinkimo lapais aprašai), jog laikantis šios tvarkos, iki 2022 m. sausio 21 d. pareiškėjas turi priduoti atsakovui parašų rinkimo lapus su šią referendumo iniciatyvą remiančių piliečių parašais. Aprašas buvo pateiktas pareiškėjui 2021 m. liepos 21 d. išduodant parašų rinkimo lapus. Pareiškėjo teigimu, nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Kartu su piliečių parašų rinkimo lapais VRK atstovė R. D. pareiškėjui pateikė tik Parašus renkančių asmenų registracijos žurnalo pavyzdį, bet nepateikė Aprašo ir nenurodė, kad juo reikia vadovautis.
5. Dėl susiklosčiusio teisinio neapibrėžtumo ši referendumo iniciatyva vykdoma remiantis tik teismo sprendimais, šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas. Dėl šių aplinkybių ir pagrindų pareiškėjas mano, kad nėra pagrindo atsakovui ir pareiškėjui vadovautis minėtu Aprašu. Atsakovas nepaaiškino pareiškėjui, kodėl baigiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimu nustatytam šios referendumo iniciatyvos vykdymo laikui ir iškart po savo raštiško patvirtinimo dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo tik pagal teismo sprendimus VRK 2022 m. sausio 11 d. raštu Nr. 2-13(2.6) jau kitą dieną atsakovas pakeitė savo nuomonę ir 2022 m. sausio 12 d. elektroniniame laiške pareikalavo, kad pareiškėjas vadovautųsi Aprašu. Pareiškėjo nuomone, toks VRK elgesys neatitinka ne tik gero administravimo principų šios atsakingos valstybės institucijos veiklai, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų.
6. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pats patvirtino, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. negalioja jokios redakcijos Referendumo įstatymas, tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog ir Aprašo dalys, kuriomis iki 2021 m. liepos 1 d. buvo reglamentuojamos piliečių iniciatyvų rėmimo parašų rinkimas, nuo 2021 m. liepos 1 d. nebegalioja, nes jos buvo priimtos remiantis Aprašo patvirtinimo metu galiojusia Referendumo įstatymo redakcija.
7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 ir 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-12-520/2021 atkreipė dėmesį į tai, kad VRK yra vienintelė institucija valstybėje, atsakinga už referendumo iniciatyvų įgyvendinimą ir veikianti pagal specialųjį įstatymą, negalinti neveikti šioje situacijoje. Tačiau nežiūrint į tai, atsakovas nepriėmė sprendimo dėl šios piliečių referendumo iniciatyvos parašų rinkimo reglamentavimo, o VRK 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 2-100(2.11) atsisakė tai padaryti.
8. Pareiškėjas nurodo, kad ši referendumo iniciatyva tęsiama iki 2022 m. balandžio 20 d., nes 2022 m. sausio 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 nustatytas 6 mėnesių laikas piliečių parašams rinkti skaičiuojamas nuo administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 20 d. nutarties, vadovaujantis tuo, kad atnaujinus procesą dėl administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021 priimto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimo, Lietuvos piliečiai buvo teisiniame neapibrėžtume dėl šios referendumo iniciatyvos vykdymo, ir pati referendumo iniciatyva negalėjo būti tinkamai vykdoma. Šis sprendimas taip pat patvirtina, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. atsirado teisinis neapibrėžtumas ir dėl šios piliečių referendumo iniciatyvos vykdymo reglamentavimo, t. y. kaip ją vykdyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. R-14-1062/2021 paliko nepakeistą 2021 m. liepos 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021, t. y. paliko galioti tik iš dalies sureglamentuotą šios referendumo iniciatyvos vykdymą (dalyje dėl piliečių parašų rinkimo lapų išdavimo ir prieigos pasirašyti už šios referendumo iniciatyvos parėmimą elektroniniu būdu suteikimo), nes sprendimą priėmė tik dėl nurodytos bylos ginčo dalyko – parašų rinkimo lapų išdavimo ir prieigos suteikimo pasirašymui elektroniniu būdu. Tačiau kiti šios iniciatyvos vykdymo klausimai liko nesureglamentuoti. Iš dalies tai buvo padaryta kitais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. R-12-520/2021 ir Nr. R-4-415/2022, tačiau tik dėl LRT eterio suteikimo ir šios referendumo iniciatyvos vykdymo termino pratęsimo iki 2022 m. balandžio 20 d. Kadangi ši iniciatyva vykdoma tik pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, tą pripažįsta ir VRK, todėl visapusiškas jos reglamentavimas yra būtinas ne tik dalyje dėl parašų lapų grąžinimo VRK, bet ir dėl kitų nesureglamentuotų ar tinkamai nesureglamentuotų jos vykdymo procedūrų.
9. Šios referendumo iniciatyvos atveju tiek, kiek tai susiję su VRK įgaliojimais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, nėra pagrindo konstatuoti esant teisės spragai, kuri pagal Konstitucinio Teismo doktriną reiškia, jog atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau yra poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti. Teisės spragą teismai gali užpildyti ad hoc (esant konkrečiai situacijai). Šiuo atveju nebuvo ir nėra teisės pagrindų atsakovui beveik visą šios referendumo iniciatyvos vykdymo laikotarpį nereglamentuoti šios referendumo iniciatyvos vykdymo, esant neaiškumui ar neapibrėžtumui atsižvelgiant į jos vykdymo ne pagal Referendumo įstatymą, bet pagal teismo sprendimus, kreiptis į teismą dėl išaiškinimų. VRK per visą šios referendumo iniciatyvos laikotarpį pirmą ir vienintelį kartą kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl sprendimo išaiškinimo administracinėje byloje Nr. R-4-415/2022, prašydama teismo išaiškinti, ar pratęsus referendumo iniciatyvą įskaičiuoti ar neįskaičiuoti šią referendumo iniciatyvą parėmusių piliečių parašus, jei tai buvo padaryta iki 2021 m. spalio 20 d.
10. Tačiau besibaigiant teismo nustatytam pirminiam 6 mėnesių laikotarpiui šiai referendumo iniciatyvai vykdyti, atsakovas 2022 m. sausio 12 d., prieštaraudamas pats sau, nusprendė šios iniciatyvos vykdymui taikyti 2020 m. balandžio 2 d. jo paties pasitvirtintą Aprašą, kuris dalyje dėl piliečių referendumo iniciatyvos vykdymo buvo priimtas pagal šios referendumo iniciatyvos vykdymo metu nebegaliojančio Referendumo įstatymo 11 straipsnio, kuris, be kita ko, nenustato atsakovo į Aprašą įrašytų nuostatų ir reikalavimų. Kadangi administracinė byla Nr. R-11-552/2021 išnagrinėta, joje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl klausimas dėl kitų, t. y. nurodytų teismo sprendimu nenustatytų, šios referendumo iniciatyvos reglamentavimui būtinų klausimų negali būti sprendžiamas nurodytoje byloje. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, tačiau teismas atsisakė priimti skundą, nurodė, kad pareiškėjas turi kreiptis į VRK.
11. Pareiškėjas 2022 m. vasario 14 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, tačiau VRK 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 2-100(2.11) atsisakė priimti atitinkamą sprendimą, nurodė, kad reikia vadovautis Aprašu, kad negalima keisti Apraše įtvirtintų nuostatų nebaigus šios administracinės procedūros. Atsakovo nuomone, nors Apraše daroma nuoroda į Referendumo įstatymą, kuris nėra galiojantis, tačiau juo reikia vadovautis, nes Aprašas neprieštarauja su referendumo organizavimu ir vykdymu susiklosčiusiai teisinio reguliavimo tradicijai. Pareiškėjas teigia, kad su atsakovo sprendimu nesutinka.
12. Atsižvelgiant į teismo precedentą šios referendumo iniciatyvos vykdymą reglamentuoti teismo sprendimais, pareiškėjas prašo panaikinti VRK 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2-100(2.11) ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2022 m. vasario 14 d. prašymą.
13. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skundas yra grindžiamas dviem argumentais: pirma, jog atsakovas pripažino, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje negalioja Referendumo įstatymo jokia redakcija, todėl nėra jokio teisės akto, reglamentuojančio referendumo iniciatyvos vykdymą, pasirašymo tvarką, t. y. tai, dėl ko ir buvo kreiptasi į atsakovą, kadangi Aprašas patvirtintas remiantis negaliojančiomis Referendumo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas teigė, kad prašė VRK reglamentuoti pasirašymo už iniciatyvos rėmimo procesą tvarką vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi parašų rinkimo lapuose yra dirbtinai apsunkintų ir perteklinių duomenų. Identifikuoti pasirašiusį asmenį, pareiškėjo vertinimu, pakanka asmens vardo, pavardės, parašo ir asmens dokumento numerio, kiti duomenys yra pertekliniai ir apsunkina parašų rinkimą. Pertekliniai duomenys neturėtų būti kliūtis identifikuoti pasirašiusį asmenį. Pareiškėjas ir kreipėsi į VRK su prašymu, priimti sprendimą, reglamentuojantį nurodytus klausimus, tačiau atsakovas atsisakė tą padaryti. Argumentus, dėl ko prašė sureguliuoti nurodytus klausimus, išdėstė VRK pareiktame prašyme, jie sudaro pagrindą priimti atitinkamą sprendimą. VRK turi tuos santykius sureguliuoti, kadangi aiškumas yra būtinas tiek parašus renkantiems, tiek pasirašantiems.
14. Atsakovas VRK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
15. Atsakovas nurodo, kad 2022 m. vasario 14 d. VRK gavo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių Z. V., T. J. ir N. Č. kreipimąsi (reg. 2022 m. vasario 14 d. Nr. 1-160(2.11)), kuriuo prašoma pateikti nuomonę, ar VRK 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. Sp-33 patvirtintas Pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašas dalyse dėl referendumo iniciatyvų vykdymo yra galiojantis, o jei galiojantis, tuomet prašoma pakeisti Aprašą pagal šios grupės teikiamus siūlymus.
16. VRK 2022 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2-100(2.11) pareiškėją informavo, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), atitinkamai, spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką) (3 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pripažinimas Lietuvos Respublikos referendumo įstatymą negaliojančiu nuo 2021 m. liepos 1 d. nepanaikino VRK pareigos organizuoti ir vykdyti referendumus, VRK Aprašo nuostatomis tiek, kiek būtina išspręsti su referendumo vykdymu susijusius techninius klausimus. Aprašas buvo patvirtintas 2020 m. Jis yra skirtas parašų rinkimui tiek visų rūšių rinkimų, tiek referendumų metu, taip pat piliečių įstatymų leidybos iniciatyvoms. 2020 m. patvirtintas Aprašas pakeitė anksčiau galiojusius teisės aktus. Nuo jo priėmimo Aprašas keistas nebuvo ir juo buvo vadovautasi ir vykdant Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus. Dėl Aprašo taikymo jokių ginčų nėra kilę ir nebuvo nustatyta jokio poreikio jį keisti, nes jame įtvirtinta parašų rinkimo tvarka ir praktika, taikoma jau nuo 2018 m. Šis aprašas galiojo ir 2021 m. liepos 21 d., kada pareiškėjui buvo išduoti piliečių parašų rinkimo lapai, tad jame įtvirtintos nuostatos negali būti keičiamos nebaigus šios administracinės procedūros. Ir nors minėtame Apraše daroma nuoroda į Referendumo įstatymą, kuris nėra galiojantis, tačiau VRK pareiga sureguliuoti techninius klausimus dėl parašų rinkimo tvarkos taip pat kyla ir iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir teismų spendimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021). Aprašas neprieštarauja su referendumo organizavimu ir vykdymu susiklosčiusiai teisinio reguliavimo tradicijai, todėl nėra teisinio pagrindo jį keisti pagal pareiškėjo prašymą.
17. Atsakovas teigia, kad VRK, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis tinkamai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. vasario 14 d. prašymą, t. y. nei VAĮ nei Taisyklių nuostatų nepažeidė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė teisės akto (straipsnio, punkto), kurį, jo nuomone, pažeidė VRK. Tai, kad pareiškėjas iš VRK tikėjosi gauti kitokio turinio atsakymą, taip pat jam pateiktas atsakymas jo netenkino turinio prasme, savaime nedaro VRK veiksmų, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, neteisėtais.
18. VRK vertinimu, pareiškėjui buvo pateiktas išsamus atsakymas, atkreipiant jo dėmesį, kad Aprašas nebuvo keistas ir juo buvo vadovautasi vykdant Lietuvos Respublikos Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimus. Akcentuota, kad dėl Aprašo taikymo jokių ginčų nėra kilę, jokio poreikio jį keisti iki šiol taip pat nebuvo, o jame įtvirtinta parašų rinkimo tvarka ir praktika taikoma nuo 2018 m, kitaip sakant, yra susiformavusi teisinio reguliavimo tradicija. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad Aprašas galiojo ir 2021 m. liepos 21 d., kada Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei buvo išduoti piliečių parašų rinkimo lapai, todėl, VRK nuomone, jame įtvirtintos nuostatos negali būti keičiamos nebaigus pradėtos administracinės procedūros. Taip pat šiuo atsakymu buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys, kad nors ir minėtame Apraše yra nuoroda į Konstitucinio Teismo pripažintą negaliojančiu Referendumo įstatymą, tačiau VRK pareiga sureguliuoti techninius klausimus dėl parašų rinkimo tvarkos kyla ne tik iš minėto įstatymo. Ši pareiga VRK yra numatyta ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme, teismų spendimuose.
19. Konstituciniam Teismui 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pripažinus Referendumo įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai, VRK nekilo pareiga pripažinti Aprašą negaliojančiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 3 d.). Referendumo įstatymo negaliojimas neturi įtakos Aprašo teisiniam statusui, nes jo priėmimas atitinka VRK kompetenciją (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 1–3 punktai, 6 d.). Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iniciatyvinės grupės susikūrimas, piliečių parašų dėl referendumo organizavimo rinkimas, dokumentų pateikimas ir jų tikrinimas bei svarstymas – tai tik būtini referendumo organizavimo stadijos veiksmai, o ne referendumo pradžia (žr. Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2020 m. liepos 30 d. nutarimus).
20. Atsakovas pažymi, kad Aprašo turinys (jame įtvirtintos taisyklės) pareiškėjui buvo žinomos nuo 2021 m. liepos 21 d., kuomet jam buvo išduoti popierine forma ne tik parašų rinkimų lapai, bet ir Aprašas, o vėliau pareiškėjas, jo paties prašymu, elektroniniu paštu buvo papildomai informuotas, kur galėtų surasti parašų rinkimo tvarką elektronine forma. Tai patvirtina iš VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėjos R. D. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriams Z. V., T. J. ir N. Č. pateikta informacija. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad 2022 m. liepos 21 d. R. D. pareiškėjui pateikė tik parašus renkančių asmenų registracijos žurnalo pavyzdį <...>, bet nepateikė Aprašo ir nenurodė, kad juo reikia vadovautis, neatitinka tikrovės. Be to, T. J. buvo vienas iš adresatų, kuriam informacija apie parašų rinkimo tvarką 2021 m. liepos 21 d. elektroniniu paštu pateikė R. D..
21. Atsakovas teigia, kad tai, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, patvirtina, be kita ko, ir skunde nurodytas pareiškėjo šioje byloje siekiamas rezultatas – panaikinti VRK 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2-100(2.11) ir įpareigoti VRK priimti sprendimą pagal 2022 m. vasario 14 d. piliečių referendumo iniciatyvinės grupės prašymą arba, kitaip sakant, įpareigoti VRK keisti norminį administracinį aktą be jokio teisinio pagrindo. Be kita ko, pareiškėja nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje išvardintų subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, be to, pareiškėjas nesuformulavo ABTĮ nuostatas atitinkančio prašymo tirti Aprašo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams klausimą, nors teismas apie tai pareiškėją informavo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje.
22. Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad Aprašas yra galiojantis, VRK pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir įvertino, savo poziciją išdėstė pareiškėjo skundžiamame rašte. VRK atstovės nuomone, Referendumo įstatymui netekus galios, VRK neatsirado pareiga naikinti Aprašo, kuris yra norminis teisės aktas ir yra galiojantis. VRK nustatyta teisė sureguliuoti tvarką, tai buvo nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. VRK pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir savo nuomonę išdėstė Rašte, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
23. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 2-100(2.11), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atitinkamai pakeisti Aprašo punktus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 14 d. su prašymu kreipėsi į VRK, prašydamas VRK pakeisti (papildyti) Aprašo dalis pagal jo prašyme nurodytus reikalavimus bei reglamentuoti šios ir kitų piliečių referendumo iniciatyvų vykdymą.
25. VRK skundžiamu 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 2-100(2.11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašyme nurodytus reikalavimus. Be kita ko, pažymėjo, kad Aprašas neprieštarauja su referendumo organizavimu ir vykdymu susiklosčiusiai teisinio reguliavimo tradicijai, todėl nėra teisinio pagrindo jį keisti pagal pareiškėjo prašymą.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo patikslinto skundo 3–11 punktuose suformuluotus reikalavimus, kuriais pareiškėjas prašė iš Aprašo išbraukti, pakeisti ar papildyti Aprašo atskiras nuostatas, laikė nepaduotais (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada buvo pagrįsta tuo, kad šis VRK 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. Sp-33 patvirtintas Pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašas yra norminis administracinis aktas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtas norminis administracinis aktas kaip viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 112 straipsnyje išvardintų subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą, todėl galėtų tik prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, būdamas ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu, t. y. kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, tačiau pareiškėjas tokio prašymo nesuformulavo, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartyje buvo nurodyta, jeigu pareiškėjas pageidauja, kad teismas tirtų Aprašo atitikimo aukštesnės galios teisės aktams klausimą, pareiškėjas turėtų suformuluoti tokį prašymą teismui, kuris atitiktų ABTĮ nustatytus, tokiam prašymui keliamus reikalavimus.
27. Taigi šioje byloje nagrinėjamas tik VRK 2022 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. 2-100(2.11), kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2022 m. vasario 14 d. prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 2-100(2.11), kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atitinkamai pakeisti Aprašo punktus, ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti jo prašyme nurodytus veiksmus. Pareiškėjas šiuo skundo reikalavimu iš dalies siekia tokių pačių tikslų, kurie nurodyti jo skundo dalyje, kuri, kaip minėta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi laikyta nepaduota. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kadangi pareiškėjui, remiantis teisės aktų reikalavimais nėra suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu pareiškimu prašyti ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir jis neturi iniciatyvos teisės keičiant ar papildant norminį administracinį aktą (šiuo atveju – Aprašo nuostatas), atsakovas neturėjo pareigos atsižvelgti į 2022 m. vasario 14 d. gautą Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorių Z. V., T. J. ir N. Č. prašymą pakeisti Aprašą pagal teikiamus siūlymus.
29. Pareiškėjo skundžiamame Sprendime VRK informavo pareiškėją, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti ir vykdyti referendumus, užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai), atitinkamai, spręsti referendumo vykdymo metu techninius klausimus (referendumo biuletenių, kitų referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką) (3 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Konstituciniam Teismui pripažinus Referendumo įstatymą negaliojančiu nuo 2021 m. liepos 1 d., nebuvo panaikinta VRK pareiga organizuoti ir vykdyti referendumus, Vyriausioji rinkimų komisija vadovaujasi Pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašo nuostatomis tiek, kiek būtina išspręsti su referendumo vykdymu susijusius techninius klausimus. Ginčijamame Sprendime taip pat nurodoma, kad Pretendentų į kandidatus ir piliečių iniciatyvų parėmimo tvarkos aprašas buvo patvirtintas 2020 m., dėl Aprašo taikymo jokių ginčų nėra kilę ir nebuvo nustatyta jokio poreikio jį keisti, nes jame įtvirtinta parašų rinkimo tvarka ir praktika yra taikoma jau nuo 2018 m. Šis Aprašas galiojo ir 2021 m. liepos 21 d., kada Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei buvo išduoti piliečių parašų rinkimo lapai, todėl jame įtvirtintos nuostatos negali būti keičiamos nebaigus šios administracinės procedūros. VRK pareiga sureguliuoti techninius klausimus dėl parašų rinkimo tvarkos taip pat kyla ir iš Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo ir teismų spendimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-11-552/2021). VRK Sprendime pažymėta, kad Aprašas neprieštarauja su referendumo organizavimu ir vykdymu susiklosčiusiai teisinio reguliavimo tradicijai, todėl nėra teisinio pagrindo jį keisti pagal pareiškėjo prašymą.
30. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama ginčijamą VRK Sprendimą, pažymi, kad jis yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimai, todėl šiuo atveju būtina įvertinti, ar pareiškėjo ginčijamas VRK Sprendimas atitinka VAĮ tokio pobūdžio aktams keliamus reikalavimus.
31. VAĮ 3 straipsnis apibrėžia principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Minėto straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai administraciniam sprendimui, t. y. administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas, administracinio sprendimo data, administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris, atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos, administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką, administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo VRK pateiktą prašymą, skundžiamo VRK Sprendimo turinį, konstatuoja, kad jis (Sprendimas) iš esmės atitinka VAĮ nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame yra nurodyti motyvai, dėl ko pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, taigi jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 126 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės atstovo Z. V. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė