Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-287-200-2013].doc
Bylos nr.: ATP-287-200/2013
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba Administracinės veiklos skyrius 191688326 institucija/pareigūnas, surašęs ATP protokolą
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Administracinių nuobaudų skyrimas
Pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje (ATPK 111-155 str.):
Transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimai (ATPK 123-134, 137-1373 str.):
Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 str.)

Adm

                                                                                         

Adm. byla Nr. ATP-287-200/2013

                                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-02-3-05207-2012-8                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4.

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2013 m. balandžio 2 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimo, kuriuo A. U. nubaustas pagal ATPK 127 str. 3 d. 4500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,

n u s t a t ė :

A. U. pagal ATPK 127 str. 3 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-12-10, apie 5.30 val., Vilniuje, Geležinio Vilko - Goštauto gatvėje, vairavo automobilį Opel Astra, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai jam nustatyta 1,25 promilės girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino meteorologinių sąlygų, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklą, apgadino savo automobilį ir kelio ženklą, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, ir 133 punktus.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. U. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimą: perkvalifikuoti veiksmus iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 126 str. 1 d. bei paskirti baudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba sušvelninti paskirtą nuobaudą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi apeliantas neturėjo galimybės duoti paaiškinimų teisme, teismas nežinojo svarbių aplinkybių, todėl padarė klaidingas išvadas ir paskyrė griežtą nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas įsitikinęs, kad jo padarytas pažeidimas atitinka ATPK 126 str. 1 d., o ne ATPK 127 str. 3 d., nes kelio ženklo jis nesugadino ir neapgadino, žalos turtui nepadarė.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis vengė atvykti į teismą. Šią išvadą paneigia byloje esantis apelianto 2013-01-02 prašymas nukelti bylos nagrinėjimą iš 2013-01-03 į 2013-01-04. Apeliantas nurodo, kad 2013-01-04 kelis kartus skambino į teismo raštinę, teiravosi teismo posėdžio laiko, tačiau raštinės darbuotoja jam paaiškino, kad negali suteikti šios informacijos, nes sutrikęs teismo kompiuterinės informacinės sistemos darbas. Pasak apelianto, tokie jo aktyvūs veiksmai – prašymas nukelti teismo posėdį, skambinimas į teismą siekiant sužinoti teismo posėdžio laiką, šio skundo teikimas apeliacinei instancijai, paneigia teismo išvadą, kad apeliantas vengė atvykti į teismą. Priešingai, apeliantas norėjo dėl autoįvykio aplinkybių duoti paaiškinimus teisme, kadangi nesutiko ir nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas nurodo, kad paaiškinime policijos pareigūnams buvo nurodytas apelianto mobilaus telefono numeris, todėl teismas pats turėjo galimybę jam pranešti apie bylos nagrinėjimo laiką.

Apeliantas neneigia, kad įvykio išvakarėse vartojo alkoholį (2012-12-10, 05.56 val. jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 1,25 promilės), t. y. kad padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tačiau nesutinka su veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 3 d. Apeliantas neneigia, kad įvykio metu nepasirinko saugaus greičio, neįvertino eismo sąlygų, todėl padarė eismo įvykį, tačiau jokios žalos, išskyrus sau ir savo automobiliui, apeliantas nepadarė. Anot apelianto, priekiniu kairiuoju ratu automobilis trenkėsi į kelio bortelį, ratas išvirto ir nežymiai kliudė kelio ženklą, įrengtą iškilioje saugumo salelėje, jį truputį palenkdamas. Automobilis apsisuko ir liko stovėti Geležinio Vilko gatvės važiuojamoje dalyje. Apeliantas pažymi, kad kelio ženklui jokios žalos nebuvo padaryta, apeliantas truputį jį atlenkė atgal ir jis vėl stovėjo kaip stovėjęs. Jei ženklas būtų sugadintas, jis turėjo būti pakeistas kitu, o apeliantui būtų tekę atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei padarytą žalą. Pasak apelianto, pretenzijų dėl žalos atlyginimo jam niekas nepareiškė, todėl darytina išvada, kad niekam jis žalos nepadarė, svetimo turto nesugadino. Ženklo apgadinimo faktas nebuvo tinkamai nustatytas (nufotografuotas, apžiūrėtas), todėl apeliantas mano, kad nėra pagrindo pripažinti jį sugadinus ar apgadinus kelio ženklą.

Apeliantas pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio, kad jis paaiškinime policijos pareigūnams nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai apgailestauja, todėl teismas tai turėjo laikyti A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Pasak apelianto, teismas taip pat turėjo pripažinti kitą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad apeliantas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), nes po eismo įvykio jis nepasišalino iš įvykio vietos, kol sulaukė policijos pareigūnų, apžiūrėjo įvykio vietą, pasirūpino eismo dalyvių saugumu, pažymėjo įvykio vietą, apžiūrėjo automobilio rato kliudytą ženklą, jį ištiesino. Nustačius šias atsakomybę švelninančias aplinkybes teismas pagal administracinės nuobaudos skyrimo taisykles nuobaudas privalėjo paskirti mažesnes, mažinti nuo vidurkio iki minimumo. Be to, teismas, skirdamas apeliantui nuobaudą, turėjo atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes: apelianto darbinės pajamos yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, darbe jis yra charakterizuojamas tik teigiamai. Su šiuo metu nedirbančia, vaiko priežiūros atostogose esančia žmona apeliantas augina mažametę dukrą. Nuosavybės teisėmis registruoto turto jie neturi, gyvena nuomojamame bute, šeimos pajamos nedidelės. Todėl teismo paskirta nuobauda yra per griežta, neatitinkanti padaryto pažeidimo.  

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimu A. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytas neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010).

Atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs eismo įvykį, už kurį kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 1 arba 2 dalį bei eismo įvykį padaro būdamas neblaivus. Todėl nagrinėjamu atveju būtina nustatyti žalos, padarytos kitų asmenų sveikatai ar turtui, faktą.

Formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodyta, kad A. U. vairavo automobilį neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, neįvertino meteorologinių sąlygų, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio ženklą, apgadino savo automobilį ir kelio ženklą (b. l. 2).

Byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno S. J. tarnybinis pranešimas, paties A. U. paaiškinimas, kuriame jis nurodęs, kad vairuojant automobilį, buvo slidu, automobilį „sumėtė“, jis trenkėsi į kelio salelę, nulenkė kelio ženklą, vėliau jį atstatė (b.l. 2, 3, 4, 5, 6) – patvirtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas. ATPK 127 straipsnio 3 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas (pvz. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-3623/2011). Šio fakto pakanka, kad būtų konstatuota ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog A. U. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

          Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė nutarimą nedalyvaujant apeliantui, nes apeliantas pasirašytinai buvo informuotas, kad bylos nagrinėjimas numatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme 2013-01-03 8 val. 30 min., tačiau apeliantas 2013-01-02 padavė teismui prašymą nagrinėti bylą 2013-01-04, valandos keisti neprašė. Teismas tenkino prašymą, bylą nagrinėjo apelianto nurodytą dieną 2013-01-04 nuo 15 val. 15 min., pagrįstai nurodęs, kad apeliantas vengia atvykti į teismą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo sužinoti apie bylos nagrinėjimo konkretų laiką. Neprašęs keisti posėdžio valandos, turėjo atvykti į teismą 8 val. 30 min. Bylos teismuose nagrinėjamos viešai, bylų tvarkaraščiai skelbiami teismų patalpose ir internete. Apeliantas turėjo teisę atvykti į teismą ir sužinoti tikslų nagrinėjimo laiką, nes tenkinant jo pareikštą prašymą, teismas neturėjo galimybės siųsti jam šaukimą. Remiantis ATPK 272 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 3 d., bylas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dalyvavimas nėra būtinas.

           Apeliantas pateikęs alternatyvų prašymą sušvelninti paskirtą nuobaudą, kuri, jo manymu, yra aiškiai per griežta.

           ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

          Pasisakant dėl apeliantui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo, pažymima, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Tuo tarpu ATPK 301 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Įvertinus bylos medžiagą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

         Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo paaiškinime iš esmės prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, kas laikytina asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau pirmos instancijos teismui nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pagrįstai paskirtos nuobaudos, lygios sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiams. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis pašalino žalą, negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes jis ginčija žalos faktą.

            Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

           Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,

                                                                                 n u t a r i a:

         Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

         Nutartis neskundžiama.

 

         Teisėja                                                                                                             Angelė Ikasalienė

 

        

 


Paminėta tekste:
  • ATPK 127 str. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą
  • ATPK 126 str. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų
  • ATPK 31 str. Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės
  • ATPK
  • ATPK 272 str. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo
  • ATPK 20 str. Administracinės nuobaudos tikslai
  • ATPK 284 str. Aplinkybės, išaiškintinos nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą
  • ATPK 257 str. Įrodymų įvertinimas