Nr. DOK-2924

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05573-2024-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 8 d. paduotu atsakovo M. M. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. DOK-2344 buvo atsisakyta priimti atsakovo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo. Minėta atrankos kolegijos nutartimi buvo nustatyta, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu.

Antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi Nr. DOK-2344 nepagrįstai ir nemotyvuotai, esant skirtingiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniams sprendimams, atsisakė priimti pirmą kasacinį skundą, esant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindui.

2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą akcentavo, kad aukščiausiojo valstybės teismo vaidmuo yra išspręsti prieštaringų žemesnės instancijos teismų sprendimus (žr., pvz., sprendimus Ferreira Santos Pardal prieš Portugaliją, Nr. 30123/10, par. 42; Hayati ?elebi ir kiti prieš Turkiją, Nr. 582/05, par. 52). Todėl, atsižvelgiant į EŽTT formuojamą praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėtų priimti kasacinius skundus bylose, kur žemesnės instancijos teismai yra priėmę prieštaringus sprendimus.

3. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas oficialaus testamento testamentinės išskirtinės turinį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-916/2018 suformuotų testamento (įskaitant ir testamentinės išskirtinės) turinio aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į testamento prigimtį, t. y. į tai, kad aptariamas testamentas yra oficialusis ir yra patvirtintas notaro (profesionalaus teisininko). Notaro patvirtinto oficialiojo testamento, įskaitant testamentinę išskirtinę, turinys pirmiausia turi būti aiškinamas atsižvelgiant ne į bendrinę, bet į teisinę testamente vartojamų žodžių ir žodžių junginių reikšmę. Pirmosios instancijos teismas, nenukrypdamas nuo oficialiojo testamento aiškinimo taisyklių padarė pagrįstą išvadą, jog testatorė testamentine išskirtine aiškiai nustatė suteikiamų teisių turinį konkrečiam asmeniui – ieškovui, suteikiant jam teisę naudotis ginčo turtu ir jame esančiais daiktais; teisių turinys yra išsamus, jų sąrašas baigtinis. Taigi testamentinės išskirtinės gavėjas yra aiškiai apibrėžtas – ieškovas, kiti asmenys nenurodyti.

4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, netinkamai ir per plačiai aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.23 straipsnio 1 dalį bei tinkamai netaikė CK 5.25 straipsnio 4 dalį. Testamentinė išskirtinė naudotis nekilnojamuoju turtu nesuteikia teisės testamentinės išskirtinės gavėjui kokiu nors būdu leisti tretiesiems asmenims naudotis jam suteiktu nekilnojamuoju turtu (pvz., leisti turte gyventi tretiesiems asmenims), nebent dėl to būtų išreikšta atskira savininko valia (sutikimas, leidimas ar sudarytas kitoks sandoris). Testamente numačius CK 5.25 straipsnio 4 dalyje nustatytą testamentinę išskirtinę ir nenumačius jokių papildomų apribojimų dėl nekilnojamojo daikto, kuris perėjo įpėdinio nuosavybėn, laikoma, kad nuosavybės teisė nėra apribota jokiais papildomais ribojimais, kurie draustų įpėdiniui naudotis tokiu turtu kartu su testamentinės išskirtinės gavėju (turte gyventi, jame netrukdomai lankytis, rūpintis turtu visomis prieinamomis priemonėmis ir kt.). Nurodytą teisės aiškinimą patvirtina ir CK 6.590 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios šioje byloje gali būti taikomos pagal analogiją.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija (CPK 350 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 350 straipsnio 4 dalimi, nutartis, kuria išsprendžiamas kasacinio skundo priėmimo klausimas, yra galutinė ir neskundžiama. Spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą ar nebuvimą yra išimtinė atrankos kolegijos prerogatyva ir niekam, taip pat ir kitai atrankos kolegijai, nesuteikta teisė kištis į teisėjų darbą, sprendžiant kasacinių skundų priėmimo klausimus. Priešingu atveju tai galėtų būti traktuojama kaip neleistinas kišimasis į nepriklausomą teisėjų veiklą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. 13/04-21/04-43/04). Dėl šios priežasties atrankos kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo pirmą kartą paduoto kasacinio skundo ir vertinti įsiteisėjusią bei neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nutartį Nr. DOK-2344, kuria išspręstas minėto kasacinio skundo priėmimo klausimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, minėta, asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 5 dalis). Atsakovas šia teise pasinaudojo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su antrą kartą atsakovo pateiktu kasaciniu skundu, konstatuoja, kad skundo turinys nuo pirmojo skiriasi savo dėstymu ir stilistika, struktūra, tačiau iš esmės jis grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirmasis kasacinis skundas, abiejų kasacinių skundų esmė yra ta pati – ieškovo – testamentinės išskirtinės turėtojo – skundžiama nutartimi teisės apsaugotos labiau, negu atsakovo – turto savininko, apeliacinės instancijos teismui netinkamai išaiškinus testamentinės išskirtinės turinį, ribojant atsakovo nuosavybės teisę daugiau, negu leidžia įstatymai; antrą kartą paduotame kasaciniame skunde nebeliko argumentų dėl ieškovo teisės į privatumą ir atsakovo įrengtų kamerų.

Pagal CPK 347 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą kasacinis skundas turi būti grindžiamas tik išsamiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bent vieno iš CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, jame negali būti pateikti jokie nauji įrodymai, faktinės aplinkybės ar jų vertinimas, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Taigi pagal CPK 346 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą apeliacinės instancijos teismų sprendimus (nutartis) peržiūrėti kasacine tvarka galima tik tuo atveju, kai yra nustatomas bent vienas iš trijų šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš CPK 346 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kasacinis skundas gali būti paduodamas tik dėl sudėtingų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų (t. y. tik tais atvejais, kai yra padarytas materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, tačiau ne bet koks, o tik toks, kuris turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, ir tik jeigu toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui) arba esant poreikiui užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą (t. y. tais atvejais, kai skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ar ji ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda). Pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktus minėtų kasacijos pagrindų nebuvimas, taip pat kasacinio skundo neatitiktis CPK 347 straipsnyje nurodytiems reikalavimams, inter alia (be kita ko), reikalavimui skundą pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, yra pagrindas atsisakyti priimti kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, be kita ko, yra pažymėjęs, kad <...> ne tik šalių, bet ir viešojo intereso požiūriu itin svarbu, kad teisės taikymo ir aiškinimo klausimai kasaciniame skunde būtų iškelti, suformuluoti ir argumentuoti atsakingai, kvalifikuotai, išsamiai (2021 m. liepos 8 d. nutartis, teisminio proceso Nr. 2-55-3-00156-2017-7, DOK-3669); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad kasaciniame skunde būtina nurodyti ir argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, kuriuo grindžiamas skundas, yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui visoje valstybėje, todėl dėl jo turėtų pasisakyti kasacinis teismas (2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2003); kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus (2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2012) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. KT205-A-N16/2021).

Atrankos kolegija, įvertinusi kasaciniame skunde nurodomus argumentus ir jų esmę, atsižvelgdama į skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kontekstą, konstatuoja, kad kasacinis skundas negali būti priimamas dėl to, jog nepagrindžiamas kasacijos pagrindų egzistavimas. Pakeitus skunde nurodytų argumentų dėstymo struktūrą, tvarką, kai kuriuos nurodomus argumentus iš dalies modifikuojant ar pašalinant – skundo esmė nesikeičia. Nėra pagrindo kitaip spręsti skundo priimtinumo klausimą, nei jis jau buvo išspręstas 2025 m. liepos 9 d. atrankos kolegijos nutartyje.

Esant tokioms aplinkybėms kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Gražinti atsakovui         M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2025 m. rugpjūčio 7 d. už kasacinį skundą sumokėtą 228 (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZO58969.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                      Jūratė Varanauskaitė 

                                                                                                                      Eglė Zemlytė