Administracinė byla Nr. I-80-365/2014

(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00988-2013-4)

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Raimondo Blauzdžiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo,

n u s t a t ė:

              2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas). Nuo 2011 m. vasario 9 d. pareiškėjui skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kuri buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – LR VRM) dėl sumažintos pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau LR VRM atsisakė išmokėti sumažintos pensijos dalį. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės sprendimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas A. J. teismo prašė: 1) panaikinti 2013 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1D-3050 (11); 2) solidariai priteisti iš atsakovių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 13 304 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 3) įpareigoti atsakoves toliau mokėti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos jam paskirtą 1 035,08 Lt pensiją (b. l. 1–5).

Nurodė, kad jam nuo 2011 m. vasario 9 d. negavo dalies teisėtai įgytos valstybinės pareigūnų pensijos, t. .y. jo užtarnautų, valstybės paskirtų ir jam priklausančių pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Dėl antikonstitucine pripažintos įstatymo nuostatos taikymo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka jam išmokėta nebuvo (b. l. 1–5).

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–14). Nurodė, kad LR VRM atsakymas į pareiškėjo prašymą ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti, nepažeidžiantys pareiškėjo teisių jo teisėtų interesų. Atsakovių teigimu, pareiškėjo reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad ministerijos ar jos darbuotojai neveikė ar neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. 

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1D-3050 (11) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas. Nuo 2011 m. vasario 9 d. pareiškėjui A. J. skirta neterminuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 27). Pareiškėjui buvo mokama kiekvieną mėnesį sumažinti valstybinė pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatomis, kaip asmeniui turinčiam draudžiamųjų pajamų. 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas 2013 m. kovo 6 d. prašymu kreipėsi į LR vidaus reikalų ministrą ir prašė išmokėti susidariusią jam paskirtos valstybinės pensijos nepriemoką (b. l. 26), tačiau LR VRM 2013 m. kovo 21 d. sprendimu konstatavo, kad mokėti 1035,08 Lt dydžio pensiją ir išmokėti pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 27–28).

Nagrinėjamam ginčui taikytini pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314; 2010–2011 metais – ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820; Žin., 2010, Nr. 132-6717).

Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195, Žin., 2012, Nr. 82-4274)

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo ribojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatomis. Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavus Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) Konstitucijai (Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai) prieštaraujantį teisinį reguliavimą tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, pareiškėjo pretenzijos dalyje dėl pensijos mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį laikytinos pagrįstomis ir skundas šioje dalyje tenkinamas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, todėl ši pareiškėjo skundo dalis netenkinama.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010).

Reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Be to, skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismą asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, išmokantis valstybinę pensiją, atsisako išmokėti pensijos nepriemoką (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas į Vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi 2013 m. kovo 6 d. prašymu (b. l. 26). Pirmoji sumažinta valstybinės pensijos dalis pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pareiškėjui paskaičiuota 2011 m. kovo mėn., o pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį 2011 m. rugsėjo mėn. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepraleido 3 metų kreipimosi į instituciją dėl valstybinės pensijos dalies išmokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos 2013 m. kovo 30 d. pažyma patvirtina, kad nuo 2011 m. vasario mėnesio pareiškėjo valstybinė pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio imtinai pareiškėjo valstybinė pensija perskaičiuota ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai, susidariusi tarp Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių. Šiuo laikotarpiu pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas perskaičiuotos pensijos suma yra 10 411,20 Lt (867,60 Lt x 12 mėn.), o išmokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas – 4 711,07 Lt. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina 5 700,13 Lt (10 411,20 Lt – 4 711,07 Lt) suma. Ši suma grindžiama Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM pateikta pažyma (b. l. 29), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Atsakovės atsiliepime į skundą prašė perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. (b. l. 14). Pažymėtina, kad teismui priimant sprendimą 2014 m. vasario 17 d., toks atsakovės pateiktas prašymas netenka prasmės, todėl paliekamas nenagrinėtu kaip praradęs aktualumą.

Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą LR VRM 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1D-3050 (11) dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Pareiškėjas taip pat skunde prašė įpareigoti atsakovus mokėjam jam paskirtą 1 035,08 Lt pensiją, tačiau šis reikalavimas negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (žr. LVAT 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-53/2010, 2012 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2941/2011 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio pareiškėjui jau mokama paskirto dydžio valstybinė pensija netaikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų. Tai patvirtina Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (b. l. 6). Todėl, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p. 2 p.., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1D-3050 (11) dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. imtinai.

Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 5 700,13 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus litų trylika centų) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                        Gintaras Dzedulionis

Arūnas Kaminskas

Raimondas Blauzdžius