Civilinė byla Nr. e2-1471-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00893-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.3.1.1; 3.4.3.5.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo ir naujos paskyrimo, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valdra“ bankroto byloje Nr. eB2-3561-431/2020,
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. B. pateikė prašymą įtraukti jį bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Valdra“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, atstatydinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartimi paskirtą nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Bankroto vizija“ ir skirti BUAB „Valdra“ nemokumo administratoriumi R. B., taip pat prašė pripažinti negaliojančiais Sistemos siūlomos BUAB „Valdra“ administratoriaus kandidatūros atrankos protokolo 2020 m. rugpjūčio 3 d. dalis, Eilės Nr. 1. UAB „Bankroto vizija”, B-JA198, Nr. 2 UAB „Reniva” B-JA213 ir Nr. 3 UAB „Simpatija” B- JA017.
2. Nurodė, kad UAB „Bankroto vizija“, UAB „Reniva“ ir UAB „Simpatija“, įdarbinus darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, siekia neteisėto tikslo – nesąžiningai padidinti savo galimybes atrankoje ir gauti iš to kuo didesnės naudos. Šie juridiniai asmenys piktnaudžiauja ir elgiasi nesąžiningai kitų administratorių atžvilgiu, neskaidriai įgydami pranašumą bankroto administratorių atrankoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė priimti R. B. prašymą BUAB „Valdra“ bankroto byloje ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nutarta UAB „Valdra“ iškelti bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore paskirti UAB „Bankroto vizija“. Nemokumo administratorė parinkta naudojantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir kompiuterine atrankos programa.
5. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu „Dėl Bankroto administratorių atrankos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių 49 punktu, pagal kurį, kad bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa (toliau – Programa) veiktų nepertraukiamai ir Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, pagal kuriuos nustatomos įmones ir administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, būtų teisingi, tikslūs, išsamūs ir nuolat atnaujinami, turi užtikrinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas nemokumo administratorių – įmonių nesąžiningumas teikiant duomenis, kurie suvedami į Programą atrenkant konkrečią nemokumo administratoriaus kandidatūrą konkrečioje bankroto byloje, gali būti motyvai ieškinyje, kurį pareiškėjas, gindamas savo teisėtus interesus ir lūkesčius, turėtų reikšti asmenims, atsakingiems už atitinkamų kriterijų nustatymą ir duomenų, kurie nulemia konkrečios nemokumo administratoriaus kandidatūros parinkimą bankroto byloje, kaupimą.
7. Teismas pareikšto prašymo BUAB „Valdra“ bankroto byloje nepriėmė ir nenagrinėjo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama, teismas atstatydina nemokumo administratorių nemokumo byloje kai yra bent viena iš JANĮ 39 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurių nei viena šiuo atveju pareiškėjas nesivadovauja. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra nemokumo proceso dalyvis BUAB „Valdra“ bankroto byloje, kurioje ginčai nagrinėjami vadovaujantis JANĮ 31 straipsniu, todėl pareiškėjo prašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ir jį grąžino padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas R. B. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti jo prašymą BUAB „Valdra“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjas neskundė 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutarties, o pateikė prašymą jį įtraukti į bankroto bylą trečiuoju asmeniu ir atstatydinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirtą nemokumo administratorę, nes ji atliko nesąžiningus veiksmus iki BUAB „Valdra“ bankroto bylos iškėlimo, įdarbindama darbuotojus, neadministruojančius (neadministravusius) įmonių bankroto procesų, taip padidindama savo galimybes administratorių atrankoje. Teismo motyvas dėl JANĮ 40 straipsnio 2 dalies taikymo yra nepagrįstas.
8.2. Pareiškėjas neturi pareigos nurodyti teismui konkrečios teisės normos dėl nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Pareiškėjas nurodė paskirtos nemokumo administratorės nesąžiningus veiksmus, siekiant nesąžiningai padidinti savo galimybes atrankoje ir gauti iš to naudos. Teismas, gavęs informaciją apie paskirtos nemokumo administratorės nesąžiningumą, gindamas viešąjį interesą bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turėtų inicijuoti nemokumo administratorės atstatydinimą.
8.3. Nemokumo administratorė, dalyvaujanti nemokumo administratorių atrankoje, yra kitas nemokumo procese dalyvaujantis asmuo. Pareiškėjas pateikė prašymą jį įtraukti trečiuoju asmeniu, nes skiriant nemokumo administratorę BUAB „Valdra“ bankroto byloje buvo pažeistos jo teisės ir interesai. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos bankroto bylos iškėlimo stadijoje, todėl JANĮ 31 straipsnis netaikomas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl apelianto pateikto rašytinio įrodymo
10. Apeliantas R. B. 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė skundžiamos 2020 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kopiją, kurią prašo pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma prie bylos pridėti nutarties kopija jau yra nagrinėjamos bylos dalimi, todėl šiuo atveju naujo įrodymo priėmimo klausimas nespręstinas, kadangi apeliacinės instancijos teismas gali remti visais byloje esančiais įrodymais bei dokumentais, kurie yra pasiekiami per Lietuvos informacinę teismų sistemą LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl ginčo esmės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi BUAB „Valdra“ iškėlė bankroto bylą, įmonės nemokumo administratore, kuri buvo parinkta naudojantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir kompiuterine atrankos programa, paskyrė UAB „Bankroto vizija“. Pareiškėjas R. B. pateikė prašymą atstatydinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi paskirtą nemokumo administratorę UAB „Bankroto vizija“, nurodydamas, kad dėl nesąžiningų UAB „Bankroto vizija“ veiksmų buvo pažeisti jo teisėti interesai ir pagrįsti lūkesčiai tapti BUAB „Valdra“ nemokumo administratoriumi. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas nėra BUAB „Valdra“ nemokumo proceso dalyvis, atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl paskirtos nemokumo administratorės atstatydinimo ir pareiškėjo paskyrimo nemokumo administratoriumi.
12. Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą atstatydinti BUAB „Valdra“ paskirtą nemokumo administratorę ir nemokumo administratoriumi paskirti jį, yra teisėta ir pagrįsta.
13. Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą – tai viena iš pagrindinių asmens teisių, kurią garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
15. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti šią teisę savo nuožiūra. Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, yra būtina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007). Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali būti veiksmingai apgintos.
16. Nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad pareiškėjo reikalavimai dėl paskirtos nemokumo administratorės atstatydinimo ir pareiškėjo paskyrimo nemokumo administratoriumi yra betarpiškai susiję su kito asmens – BUAB „Valdra“ atžvilgiu vykdomu bankroto procesu. Bankroto teisiniams santykiams reglamentuoti yra skirtas specialus teisės aktas – iki 2020 m. sausio 1 d. juridinių asmenų bankroto teisinius santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), po 2020 m. sausio 1 d. – JANĮ, kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 1 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurios yra nustatytos kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Tai reiškia, kad vykdant juridinių asmenų bankroto procedūras yra vadovaujamasis ne tik minėtuose specialiuose įstatymuose išdėstytu reglamentavimu, tačiau tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja specialūs įstatymai, yra taikomos ir bendrosios CPK nuostatos. JANĮ 34 straipsnyje nustatyta nemokumo administratoriaus skyrimo bankroto byloje tvarka, tačiau JANĮ nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės nemokumo administratorių atrankoje dalyvavusio (-ių) ir nepaskirto (-ų) administratoriaus (-ių) teisių ir pareigų, todėl pastarasis proceso teisės klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK įtvirtintomis taisyklėmis (CPK 1 straipsnio 1–2 dalys, 37 ir 47 straipsniai).
17. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis) ir naudotis jomis gindamas savo poziciją; asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (CPK 46 straipsnio 2 dalis); asmenys, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, atsisakyti ieškinio, jį pripažinti arba sudaryti taikos sutartį (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Taigi tretieji asmenys turi teisę naudotis visomis šalies procesinėmis teisėmis (įskaitant teisę apskųsti teismo sprendimus), kurias šalims suteikia CPK 42 straipsnis ir kitos normos, išskyrus nurodytus apribojimus tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013).
18. Iškeliant bankroto bylą, ieškovu laikomas asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Atsakovas bankroto byloje yra skolininkas, t. y. įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Bankroto byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pripažįstami įmonės kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus patvirtino teismas, ir kiti asmenys, kurie nėra įmonės kreditoriai (neturi tiesioginio turtinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei), tačiau turi kitokį pagrįstą suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką ir paties bankroto proceso esmę, kreditoriams, kurių finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, nereikia atskirai pagrįsti savo teisinio suinteresuotumo dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Tokia pareiga numatyta tik kitiems asmenims, t. y. įmonės savininkams, akcininkams, laiduotojams, valstybės institucijoms, galinčioms bankrutuojančios įmonės atžvilgiu priimti valdingus įgaliojimus ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
19. Taigi asmuo, siekiantis dalyvauti bankroto byloje, turi pagrįsti savo pakankamą teisinį suinteresuotumą bankroto bylos procesu ir baigtimi bei įrodyti, jog egzistuoja toks išskirtinis atvejis, kad bankroto byloje sprendžiami klausimai taip paveiks jo teises ar interesus, jog tai pateisintų dalyvavimą bankroto byloje. Priešingai nei teigia apeliantas, aplinkybė, jog jis dalyvavo nemokumo administratorių atrankoje, kurioje, anot apelianto, UAB „Bankroto vizija“, elgdamasi nesąžiningai, padidino savo galimybes būti atrinktai BUAB „Valdra“ nemokumo administratore, savaime nepagrindžia jo teisinio suinteresuotumo dalyvauti BUAB „Valdra“ bankroto byloje, įtraukiant jį į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Apeliantas nei teiktame prašyme pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodo savo materialinio teisinio suinteresuotumo BUAB „Valdra“ bankroto byla, kas yra būtina sąlyga siekiant dalyvauti bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, kurios lemtų apeliantui poreikį tiesiogiai dalyvauti atsakovės bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomos aplinkybės dėl UAB „Bankroto vizija“ nesąžiningų veiksmų, siekiant nesąžiningai padidinti savo galimybes atrankoje ir gauti iš to naudos, nelemia apelianto procesinių teisių ir pareigų teisinio ryšio su atsakove, nes apeliantas turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, pranešant apie galimus pažeidimus nemokumo administratorių veiklą kontroliuojančiai ir prižiūrinčiai institucijai ar teikiant ieškinį asmenims, nurodantiems galimai neteisingus duomenis bei atsakingiems už atitinkamų kriterijų nustatymą ir duomenų, kurie nulemia konkrečios nemokumo administratoriaus kandidatūros parinkimą bankroto byloje, kaupimą. Apelianto procesinių teisių ir pareigų teisinis ryšys su atsakove yra nepakankamas, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nėra BUAB „Valdra“ nemokumo proceso dalyvis, pagrįstai atsisakė priimti apelianto prašymą dėl paskirtos nemokumo administratorės atstatydinimo ir pastarojo paskyrimo nemokumo administratoriumi.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas R. B. neturi teisės pateikti prašymo atstatydinti paskirtą nemokumo administratorę UAB „Bankroto vizija“ ir nemokumo administratoriumi skirti jį, kadangi jis nėra dalyvaujantis byloje asmuo – neturi teisinio suinteresuotumo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nebepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino susiklosčiusias aplinkybes ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo R. B. prašymą BUAB „Valdra“ bankroto byloje, kaip nenagrinėtiną teisme. Dėl šios priežasties apelianto atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė