Civilinės bylos Nr. eB2-1288-855/2025
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01277-2024-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betanet“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Betanet“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Verenta“, kadangi atsakovės įsiskolinimas sudaro 2 300 Eur.
2. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2413-656/2024, priteisė iš UAB „Verenta“ pareiškėjos UAB „Betanet“ naudai 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-798-881/2024, taip pat priteisė iš UAB „Verenta“ pareiškėjos UAB „Betanet“ naudai dar 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „Verenta“ iki šiol nė dalies aukščiau nurodytais teismų procesiniais sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų (viso 2 300 Eur) neapmokėjo. Be to, ankstesni dideli atsakovės įsipareigojimai tiek pareiškėjai, tiek ir kitiems kreditoriams (UAB „Euromisa“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) buvo padengti trečiojo asmens UAB „Monrosa“ lėšomis už atsakovę (t. y. jos įsiskolinimų apimtis nuo to nesumažėjo), jai pačiai vykdyti įsipareigojimų nepajėgiant.
3. Vilniaus apygardos teismas ieškovės UAB „Betanet“ pareiškimą priėmė 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti ir įpareigojo juridinio asmens vadovą per nustatytą terminą pateikti teismui Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3-7 punktuose nurodytą informaciją.
4. Teisme 2025 m. sausio 20 d. gautas atsakovės UAB „Verenta“ atsiliepimas, kuriuo prašoma pareiškėjos UAB „Betanet“ pareiškimą iškelti UAB „Verenta“ bankroto bylą atmesti; pripažinti pareiškėją piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir pareiškėjai skirti 5 000 Eur baudą, iš kurių 50 proc. skirti atsakovei UAB „Verenta“, civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB "Verenta" nutraukti; priteisti atsakovės UAB „Verenta“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Visų pirma, teisinis reglamentavimas nustato, jog teismas atsisako kelti bankroto byla, jei juridinis asmuo, kuriam ketinama kelti bankroto bylą, iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Nagrinėjamu atveju kartu su atsiliepimu atsakovė UAB „Verenta“ teikia rašytinį įrodymą – mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad su atsakovė yra atsiskaityta, t. y. į ieškovės banko sąskaitą pervesta visa 2 300 Eur suma.
4.2. Antra, nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo atsakovei, kadangi pareiškėja buvo informuota, jog atsakovė ketina kreiptis į teismą kasacine tvarka dėl 2024 m. spalio 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-798-881/2024, tačiau pareiškėja vis tiek, nepraėjus 3 mėnesių kasacinio skundo padavimo terminui, pateikė teismui pareiškimą dėl atsakovės bankroto bylos iškėlimo.
4.3. Trečia, pareiškėja veikė nesąžiningai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesu: pareiškėja, nors ir žinodama, kad atsakovė nėra nemoki, tačiau teikė teismui realybės neatitinkančius duomenis apie atsakovę (neaktualius praeities duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, įsiskolinimą kreditoriams ir pan., t. y. apie atsakovės neva egzistuojantį nemokumą), turint vienintelį tikslą – gauti itin jautrius duomenis apie atsakovės kreditorius, debitorius ir kitą finansinę informaciją su tikslu pakenkti atsakovei tam, kad eliminuoti atsakovę iš viešųjų pirkimų laimėtojų sąrašo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindo (ne)buvimo
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Remiantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nurodytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
3. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus. Ši nuostata yra imperatyvi, be to, ji skatina skolininką – veiklos tolesniu vykdymu suinteresuotą juridinį asmenį - nedelsiant savanoriškai su kreditoriumi atsiskaityti, taip išvengiant neigiamų bei jo veiklą ribojančių padarinių. Tokiu būdu sudaromos sąlygos juridiniam asmeniui toliau dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, taip užtikrinant jo interesą išsaugoti verslą, taip pat preziumuojant, kad kreditoriaus reikalavimą gebančio patenkinti subjekto išsaugojimas rinkoje atitinka ir viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-877-854/2024, 15 punktas). Kreditoriaus reikalavimo įvykdymas ar jo atsisakymas iki pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti įmonei bankroto bylą, neatliekant juridinio asmens finansinės būklės, jo gyvybingumo vertinimo.
4. Nagrinėjamu atveju, atsakovei UAB „Verenta“ pateikus teismui rašytinį įrodymą – 2025 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymą 2 300 Eur sumai (nurodoma mokėjimo paskirtis – Pagal apeliacinio teismo nutartį 2024 m. spalio 10 d., Bylinėjimosi išlaidos), kuris pagrindžia, jog įsiskolinimas ieškovei padengtas pilna apimtimi, spręstina, kad atsakovei kelti bankroto bylą pagrindo nėra, todėl atsakovei UAB „Verenta“ bankroto bylą iškelti atsisakytina (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Dėl baudos
5. Atsakovė pateikė prašymą skirti pareiškėjai UAB „Betanet“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą pareiškimo dėl nemokumo bylos pateikimo teise. Prašyme nurodo, kad pareiškėja veikė nesąžiningai (teikė teismui realybės neatitinkančius duomenis su tikslu gauti apie atsakovę jautrius duomenis), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesu ir tuo pagrindu skirti jai baudą, 50 proc. paskirtos baudos skiriant atsakovei.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
7. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-292-684/2021, 34 punktas).
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pateikdama pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Verenta“ iškėlimo, pateikė teismui duomenis, kuriais grindė savo reikalavimą, taip pat duomenis, kad įvykdė JANĮ 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus, nemokumo bylos inicijavimui. Nors atsakovė nurodo, kad ieškovė buvo informuota apie pastarosios ketinimus kreipti į teismą su kasaciniu skundu, tačiau šie argumentai nelaikytini ieškovės piktnaudžiavimu, kadangi atsakovė, Lietuvos apeliaciniam teismui peržiūrėjus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, turėjo pagrindą kreiptis į teismą, nes apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nevertina ieškovės skolos (ne)pagrįstumo klausimo. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė, turėdama reikalavimo teisę į atsakovę pareiškimo pateikimo metu ir teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, piktnaudžiautų ir nesąžiningai naudotųsi savo procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų argumentų atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
9. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
10. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Betanet“ byloje patyrė viso 2 449 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 549 Eur už pareiškimą sumokėtas žyminis mokestis ir 1 900 Eur advokato padėjėjo paslaugos už pareiškimo parengimą. Atsakovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į pareiškimą parengimą jai buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra 800 Eur sumai.
12. Atsižvelgiant į tai, kad: ieškovė iki pareiškimo teismui pateikimo turėjo galiojusią reikalavimo teisę į atsakovę dėl neįvykdytos prievolės; ieškovė tinkamai įvykdė savo procesinę pareigą ikiteisminėje stadijoje, t. y. tinkamai informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei kėlimo tuo atveju, jeigu atsakovė per nustatytą terminą neįvykdys savo prievolės ieškovei ir turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo; atsakovė savo prievolę ieškovei pripažino, jos neginčijo, tačiau turėdama galimybę ją įvykdyti iki ieškovės kreipimosi į teismą, visgi prievolę įvykdė tik po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme (kas leidžia manyti, kad jeigu ieškovė nebūtų kreipusis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė galimai dar ilgą laiką nebūtų prievolės vykdžiusi); ieškovė pateikė teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus; ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato padėjėjui už pareiškimo parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl spręstina, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisimo tenkinti ir priteisti iš atsakovės UAB „Verenta“ ieškovės UAB „Betanet“ naudai pastarosios patirtas šiame procese 2 449 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 98 str.). Tais pačiais motyvais atsakovės prašymas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Atsisakyti iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verenta“ (juridinio asmens kodas 123633749) bankroto bylą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verenta“ (juridinio asmens kodas 123633749) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betanet“ (juridinio asmens kodas 301173531) naudai 2 449 Eur (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo jos kopiją siųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridiniam asmeniui, kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo ir antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio juridinio asmens ar dėl jo turto arešto.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko