Administracinė byla Nr. AS-685-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00249-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja F. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė sustabdyti nurodytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo dalių vykdymą, atlikti tyrimą dėl įstatymo teisėtumo (įvertinti, ar naujai priimto Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 73 straipsnio 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių konvenciją ir kitus susijusius įstatymus), palikti galioti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 73 straipsnio 3 punktą, galiojusius iki 2020 m. liepos 1 d., bei pareiškėjai iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Eur už kiekvieną mėnesį neturtinei žalai atlyginti. 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nustatę, kad pareiškėjos skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24, 25, 29, 30, 31, 46 ir
56 straipsniuose nustatytų reikalavimų, 2020 m. liepos 23 d. nutartimi F. K. nustatė terminą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui patikslintą skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus: nurodyti administracinės bylos proceso šalis bei jų duomenis; suformuluoti aiškius ir konkrečius reikalavimus, kurie būtų nukreipti į tinkamą atsakovą; nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai; pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes; nurodyti skundžiamus administracinius aktus arba viešojo ar vidaus administravimo subjekto neveikimą, vilkinant atlikti veiksmus; reikalavimus pagrįsti teisės normomis, nurodyti, kokios teisės ar interesai yra pažeisti; pateikti įrodymus, pagrindžiančius skundą arba įrodymus, kad pareiškėja kreipėsi į institucijas ir tokių įrodymų negavo; nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; apsisprendus ginčyti administracinius aktus, pateikti įrodymus, kada juos gavo, ir sumokėti 30 Eur žyminį mokestį; suformuluoti prašymą dėl užtikrinimo priemonių taikymo ir jį pagrįsti įrodymais. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad laiku ir tinkamai neįvykdžius teismo nutarties, jos skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundą, kuriame prašė: sustabdyti nurodytų Bausmių vykdymo kodekso įgyvendinimo dalių vykdymą; atlikti tyrimą dėl įstatymo teisėtumo (įvertinti, ar naujai priimto Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 73 straipsnio 3 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių konvenciją, Jungtinių Tautų teisės reglamentus ir kitus susijusius įstatymus); palikti galioti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 73 straipsnio 3 punktą, galiojusius iki 2020 m. birželio 20 d.; pareiškėjai iš Lietuvos valstybės priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai, kurią ji patyrė dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginti. F. K. taip pat prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nutarė pareiškėjos F. K. skundą laikyti nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 29, 30, 32, 46 ir 56 straipsniuose nustatytų reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartimi jai buvo pasiūlyta iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. ištaisyti skundo trūkumus. Teismo nutartis F. K. buvo įteikta 2020 m. liepos 29 d., tačiau pareiškėja per nustatytą terminą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų iš esmės neištaisė.

Teismas akcentavo, kad F. K. 2020 m. liepos 23 d. nutartyje nurodė, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Pareiškėjai buvo nurodyta apsispręsti dėl skundo pagrindo ir dalyko, tinkamai suformuluoti reikalavimus, dėl kurių teismas galėtų priimti sprendimą, nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje, pateikti skundo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir kita, tačiau šių Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde neištaisė, ji pateikė tapačius reikalavimus, kurie buvo nurodyti F. K. 2020 m. liepos 15 d. skunde.

Teismas nurodė, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 28 d. skunde prašė ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau šis prašymas nėra pagrįstas – nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių teismas turėtų atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įrodymais nėra pagrįsta F. K. materialinė padėtis ir gaunamos pajamos.

Teismas pažymėjo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartyje pareiškėjai buvo išaiškinta, jog viena iš kreipimosi į teismą sąlygų yra laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Teismas nurodė, kad iš 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundų turinio nėra galimybės nustatyti, ar nėra praleisti įstatyme nustatyti terminai kreiptis į teismą, nes F. K. skunde nenurodė, kokie administraciniai aktai ginčijami, kada juos gavo, ar pirmiausia privalėjo kreiptis į instituciją ir tik institucijai priėmus administracinį aktą, jį skųsti teismui, ir panašiai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 23 d. nutartyje buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyti F. K. skundo trūkumai. Teismas sprendė, kad 2020 m. liepos 23 d. nutartyje įvardyti pareiškėjos skundo trūkumai yra esminiai ir trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsniu, F. K. 2020 m. liepos 23 d. nutartyje buvo išaiškinta teisė pašalinti skundo trūkumus, buvo išsamiai nurodyti trūkumai ir nustatytas terminas, per kurį jie turėjo būti pašalinti. Pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir jai grąžintas. Atsižvelgęs į tai, kad F. K. trūkumų nepašalino ir nepateikė įstatymų reikalavimus atitinkančio patikslinto skundo, t. y. neįgyvendino savo procesinių teisių ir pareigų, teismas jos skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėja F. K. atskirajame skunde prašo priimti jos skundą ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pacitavusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 2 dalies, 33 straipsnio
1 dalies, 35 straipsnio 1 dalies ir 37 straipsnio nuostatas, pareiškėja prašo tenkinti jos prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. F. K. paaiškina, kad yra nuteista ir atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje Panevėžyje. Ji yra ligota (serga cukriniu diabetu ir polineuropatija), pareiškėjai iš artimųjų pervedamų lėšų tenka pirkti kai kuriuos vaistinius preparatus. F. K. nurodo, kad ji pataisos namuose dirba, tačiau gaunamo atlygio žyminiam mokesčiui sumokėti neužtenka. Pareiškėjos nuomone, visi kiti nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimai yra įvykdyti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria pareiškėjos F. K. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – pateikti teismui ABTĮ reikalavimus atitinkantį skundą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, iš jų – ir nurodyti skundo pagrindą, t. y. reikalavimą atsakovui, bei dalyką: skundo dalyką – aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. skundo turinys patvirtina, kad skundas turėjo trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. liepos 23 d. nutartimi pareiškėjai pasiūlė jį patikslinti. Nors pareiškėja šia teise pasinaudojo, įvertinus jos skundo, pateikto šalinant trūkumus, turinį, yra akivaizdu, kad skundas neatitinka pagrindinių skundui keliamų reikalavimų: čia vėlgi nėra aiškiai suformuotas skundo pagrindas, t. y. nėra aišku, su kokiais galbūt neteisėtais atsakovo atstovo / atstovų veiksmais ar neveikimu pareiškėja sieja prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad dalis pareiškėjos nurodytų prašymų, kaip antai – palikti galioti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 73 straipsnio 3 punktą, galiojusius iki 2020 m. birželio 20 d., prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, kurie (prašymai) yra procesinio pobūdžio, su individualia pareiškėjos situacija nėra susieti: pareiškėja neginčija jokių atsakovo atstovo aktų teisėtumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyti, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat siūlo pareiškėjai apsvarstyti galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.       

Pažymėtina, nutartis skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui neužkerta jam kelio ABTĮ nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar teisėto intereso gynimo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos F. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                                                                                                 Arūnas Dirvonas

                                                                                                                 Milda Vainienė