Administracinė byla Nr. TA-9-492/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02632-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas E. V. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK; po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 0,6 Eur turtinei ir 13 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas savo poziciją grindė šiais argumentais:
2.1. E. V. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje, tam tikrais laikotarpiais nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. jo gyvenamosiose kamerose nuolat veikė triukšminga vėdinimo sistema. Dėl nurodytos kalinimo sąlygos pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau šiai jokių veiksmų nesiimant, kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentą, kuris pažeidimą nustatė. Triukšmingai veikusi vėdinimo sistema E. V. sukėlė nuolatinių nepatogumų ir dėl to jis patyrė 4 100 Eur neturtinę žalą.
2.2. 2022 m. spalio 1 d. pareiškėjui esant Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, jam nepagrįstai buvo sutrumpintas pasivaikščiojimo gryname ore laikas, kadangi tuo metu buvo nustatytas užsiėmimo sporto aikštyne laikas, kurio E. V. neatsisakė. Taip pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė dvi valandas pasivaikščioti gryname ore ir tai jam sukėlė 50 Eur neturtinę žalą.
2.3. Nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. E. V. atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerose Nr. 8 ir Nr. 15, buvo juntamas oro trūkumas, jo judėjimo greitis buvo per mažas. Kameroje Nr. 15 buvo susidaręs pelėsis, nebuvo vandens nuleidimo rankenėlių, dieninio apšvietimo. Dėl nurodytų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, o patirtą neturtinę žalą vertino 1 600 Eur suma.
2.4. Nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 13 d. ir nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. E. V. teko praustis netvarkingame duše. Dėl to jis patyrė nepatogumų bei išgyvenimų, kuriuos vertino 1 000 Eur suma.
2.5. Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi nebuvo įrengtų pertvarų. Dėl šio jo teisių pažeidimo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 3 100 Eur suma.
2.6. Nors 2022 m. rugsėjo 6 d. Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje pagal grafiką E. V. buvo nustatytas apsipirkimo parduotuvėje laikas, tačiau jis nebuvo įtrauktas į apsiperkančiųjų sąrašus ir dėl to negalėjo nusipirkti maisto produktų. Negalėdamas papildyti savo maisto raciono, pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinių ir psichologinių kančių, o patirtą neturtinę žalą vertino 150 Eur suma.
2.7. 2022 m. rugpjūčio 11 d. iš E. V. sąskaitos nepagrįstai buvo nuskaičiuota 0,6 Eur už tabaką, nors jis jokio tabako nepirko, todėl pareiškėjui buvo padaryta 0,6 Eur turtinė žala.
2.8. 2022 m. spalio 14 d. E. V. grįžus konvojumi, jo pasivaikščiojimo laikas jau buvo praėjęs, todėl pareiškėjas prarado galimybę pasivaikščioti ir dėl to patyrė 50 Eur neturtinę žalą.
2.9. Nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. E. V. kalint Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, nebuvo užtikrintas tinkamas jo užimtumas, o į skundus bei prašymus nebuvo reaguojama. Taip buvo suvaržyta pareiškėjo laisvė užsiimti prasminga, pozityvia ir turininga veikla, todėl jis buvo priverstas ilgą laiką nieko neveikdamas praleisti kameroje ir dėl to patyrė 3 100 Eur neturtinę žalą.
2.10. Nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. spalio 28 d. E. V. kalint Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, maitinimo metu rauginti kopūstai buvo pakeisti šviežiais kopūstais. Taip įstaigos administracija pažeidė nustatytą valgiaraštį ir pareiškėjo teisę į maisto produktų gavimo įvairovę bei raciono turtingumą. Per mėnesį patiekalai gali būti sukeičiami, tačiau apie jų pakeitimą nėra užsimenama. E. V. rauginti kopūstai patinka labiau, nei šviežūs, todėl jis jautėsi patyrės neturtinę žalą, kurią vertino 200 Eur suma.
2.11. Dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė stiprius neigiamus išgyvenimus, dvasines ir fizines kančias, nepilnavertiškumo jausmą bei orumo pažeminimą.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė pareiškėjo E. V. skundą atmesti.
4. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. Savo poziciją atsakovo atstovas grindė šiais argumentais:
4.1. Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos administracinės bylos
Nr. I1-7654-505/2022, Nr. I1-8386-402/2022, Nr. I1-9363-423/2022 ir I1-10502-505/2022, kuriose E. V. kelia tuos pačius reikalavimus, t. y. dėl nuteistųjų užimtumo organizavimo, dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose, dėl neužtikrinto pasivaikščiojimo ir kita. Pareiškėjo reikalavimai dėl minėtų teismo nagrinėjamų aplinkybių turėtų būti nenagrinėjami. E. V. piktnaudžiauja savo teisėmis, pakartotinai skundžia tas pačias kalinimo sąlygas ir siekia nepagrįstai pasipelnyti.
4.2. Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5002 yra konstatuota, jog veikiančios vėdinimo sistemos garsas viršijo nustatytus reikalavimus, t. y. veikė per garsiai, tačiau reikalavimai buvo viršyti nežymiai, todėl toks pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip mažareikšmis. E. V. kamerinio tipo patalpose nebuvo 24 val. per parą, kadangi jam buvo vykdomos įvairios užimtumo programos ir kitos resocializacijos priemonės.
4.3. Pareiškėjas 2022 m. spalio 1 d. pasinaudojo savo teise dvi valandas pasivaikščioti gryname ore, kadangi nebuvo išreiškęs nesutikimo neiti į sporto aikštyną ir ten ėjo. Sporto aikštyne yra palankesnės pasivaikščiojimo sąlygos nei pasivaikščiojimo kiemelyje, kadangi sporto aikštyne yra vaikščiojama gryname ore.
4.4. Pravieniškių PN-AK nuteistųjų gyvenamose patalpose užtikrina teisės aktuose nustatytą oro temperatūrą. Esant būtinumui, nuteistųjų prašymu išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Visose nuteistųjų gyvenamosiose patalpose yra tiekiamas centralizuotas šildymas.
4.5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2022 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5243 konstatavo, kad 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerų tipo patalpoje Nr. 15 oro judėjimo greitis matuojant 0,1 m aukštyje nuo grindų, patalpos viduryje buvo 0,06±0,01 m/s, o matuojant 1,1 m. aukštyje nuo grindų, patalpos viduryje buvo 0,06±0,02 m/s. (neatitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu
Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 16 p. reikalavimo). Kameros Nr. 8 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras netikrino. Be to, pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus karantino patalpoje Nr. II, o ne kamerų tipo patalpoje Nr. 8 ar Nr. 15, kadangi jis buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.
4.6. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5243 yra pažymėta, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos kameroje Nr. 15 tualeto vandens nuleidimo mechanizmas buvo tvarkingas ir veikiantis, aplink langą ir kameros dešiniajame kampe vizualiai matomo pelėsio nebuvo pastebėta. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5243 yra pažymėta, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos kameroje Nr. 15 (matuojant patalpos viduryje, 0,8 m. aukštyje) dirbtinė apšvieta siekė 200,4±24,57 lx (atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 p. reikalavimą). Visose kamerų tipo patalpose yra įrengti langai, užtikrinantys dieninę apšvietą.
4.7. Nors Nacionalinio visuomenės centro 2022 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte
Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5243 yra pažymėta, kad kontrolės metu Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos dušinėje du lango pusėje esantys dušo rageliai buvo surūdiję (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 p. reikalavimas), tačiau 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo pažeidimas pašalintas, todėl pareiškėjas galimus nepatogumus patyrė labai trumpą laiką ir toks pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis.
4.8. Dėl privatumo duše užtikrinimo pareiškėjas jau kreipėsi į administracinį teismą, todėl su tuo susiję E. V. argumentai turėtų būti palikti nenagrinėti. Be to, nors teisės aktai nenustato dušo kabinų įrengimo nuteistųjų dušinėse, tačiau, siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą maudymosi metu, įstaiga 2022 m. spalio 1–14 d. visose nuteistųjų dušinėse įrengė matomumą ribojančias pertvaras tarp maudymosi vietų, todėl privatumo užtikrinimo klausimas bendrojo naudojimo dušinėse buvo išspręstas. Dušų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tokie dušinių įrengimo ypatumai, kaip reikalavimas įrengti pertvaras, visiškai izoliuoti (atriboti) prausimosi vietas tam skirtose patalpose sienų ar pertvarų pagalba, teisės aktuose nėra nustatyti.
4.9. 2022 m. rugsėjo 6 d. E. V. buvo konvojuotas ir į Pravieniškių PN-AK grįžo 2022 m. rugsėjo 9 d., todėl jis negalėjo būti apsiperkančiųjų pataisos namų parduotuvėje sąraše. 2022 m. rugpjūčio 11 d. žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui prie pareiškėjo pavardės buvo įrašyta 0,6 Eur apsipirkimo suma stulpelyje (Įsigyta tabako gaminiai bei jų reikmenys, spauda ir el. prietaisai) ir E. V. pasirašyta, todėl šios lėšos buvo nurašytos nuo pareiškėjo sąskaitos. Buhalterė apsipirkimo procese nedalyvauja, todėl negali patikrinti, ką faktiškai E. V. pirko, ji tik nurašo išleistas lėšas nuo asmeninės sąskaitos pagal parduotuvės pateiktus duomenis.
4.10. Pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo užtikrinimo yra kreipęsis į administracinį teismą, todėl jo argumentai dėl to paties dalyko turėtų būti palikti nenagrinėti. Be to, E. V. nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis ir turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Siekiant visiems nuteistiesiems sudaryti vienodas galimybes pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo, Pravieniškių PN-AK yra sudaromi ir patvirtinami pasivaikščiojimo grafikai. Atsižvelgiant į tai, kad E. V. dienotvarkė yra griežtai reglamentuota, yra privaloma laikytis patvirtinto pasivaikščiojimo grafiko, kuriuo vadovaudamiesi, pareigūnai suteikia galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta teise.
4.11. Pareiškėjas skirtingose administracinėse bylose skundžia tas pačias aplinkybes dėl laisvalaikio, todėl tokie jo argumentai turėtų būti palikti nenagrinėti. Be to, E. V. tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis nesiejo. Nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Jis, žinodamas Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisykles, nesielgė tinkamai ir veikė priešingai, todėl turėjo numatyti iš to kilsiančias pasekmes ir sąmoningai leido joms kilti. Nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Socialinės reabilitacijos priemonės yra paremtos savanoriškumo principu, niekas neverčia nuteistųjų dalyvauti užsiėmimuose ar kūrybinėje veikloje, dėl tokių veiklų poreikio patys nuteistieji turi kreiptis į pataisos įstaigos administraciją. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje 2022 m. rugsėjo 15 d.–2022 m. spalio 25 d., bendravo su visuomenininkais, atvykstančiais į įstaigą: „Aplankyk kalinį“, „Antras šansas“, Kauno Kurijos klebonais, Lietuvos evangelikų bažnyčių bendrijos biblijos studijų atstovais. E. V. pasiūlius užsiimti įvairiomis socialinės reabilitacijos veiklomis, jis yra ne kartą atsisakęs, teigdamas, jog yra labai užsiėmęs skundų rašymu ir neturi laiko skaityti knygas. Pareiškėjo argumentai dėl užimtumo yra deklaratyvūs, nepagrįsti, neatitinka realybės ir yra paremti vien tik abstrakčiais teiginiais bei bendromis frazėmis apie įstatymuose nustatytų asmens teisių pažeidimus.
4.12. Mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis ir tai nėra pažeidimas, t. y. raugintų kopūstų sriubos sukeitimas su šviežių kopūstų salotomis nėra nei teisės aktų, nei sutarties pažeidimai, kadangi teikiamuose maitinimuose užtikrinama maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis.
4.13. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar kad dėl jų veikimo ar neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. E. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą, o nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisė 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl dušų netvarkingumo patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5243, iš kurio matosi, jog 2022 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos dušinėje du lango pusėje esantys dušo rageliai buvo surūdiję, t. y. pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimas. Iš bylos duomenų teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. minėtas pažeidimas buvo pašalintas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras apie tai buvo informuotas 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. 14-13785 „Dėl patikrinimo akte pateiktų trūkumų pašalinimo“.
7. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens nurodyta žala (pasekmės). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su neturtinės žalos konstatavimu bei jos poveikio mastu, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl surūdijusio dušo ragelio E. V. būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių buvo atmesti kaip nepagrįsti.
8. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse tokio reikalavimo taip pat nėra. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK 2022 m. lapkričio 24 d. pažyma Nr. 33-1154 patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 3-iajame sektoriuje. E. V. 2022 m. rugsėjo 15 d. įstaigos direktoriaus įsakymu Nr. 2-2760 buvo paskirtas gyventi į 9-ojo būrio 3-ąją gyvenamąją patalpą. Pravieniškių PN-AK pripažino, jog įstaigos 3-iojo sektoriaus bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros buvo įrengtos tik 2022 m. spalio 1–14 d.
9. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, susijusią su dušų įrengimo tinkamumu bei asmenų privatumo naudojantis dušu užtikrinimu, teismas pažymėjo, kad iš Pravieniškių PN-AK pateiktos nuotraukos matosi, jog dušo patalpoje yra pertvaros, tačiau durų nėra, o dušai yra įrengti vieni prieš kitus. Šią aplinkybę teismas laikė nustatyta ir susijusia su pareiškėjo privatumu, kadangi asmuo, kuris priešais naudojosi dušu, galėjo atsisukti ir pamatyti besimaudantį E. V.. Teismas nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjas galėjo pasinaudoti dušu tuo metu, kai priešais nesimaudė kiti asmenys. Aplinkybę, kai pertvaros tarp dušų yra, tačiau dušai yra įrengti vieni prieš kitus ir yra be durų, teismas vertino kaip E. V. teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimą, ir sprendė, kad ši jo teisė buvo pažeista nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d.
10. Aptaręs su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų teisės nusiprausti duše dažnumu susijusį teisinį reguliavimą bei įvertinęs aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų dirbęs, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog jam suteikiama teisė ne rečiau kaip du kartus per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną. Teismas pažymėjo, kad E. V. nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. teisę pasinaudoti dušu turėjo apie 8 kartus, t. y. 8 kartus jo privatumas naudojantis dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, todėl pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir dėl to turi būti sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos jam atlyginimo.
11. Aptaręs su laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų užimtumo vykdymu susijusį teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad galimybė užsiimti prasminga nuteistųjų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla neapsiriboja vien tik pozityvaus užimtumo priemonių taikymu nuteistiesiems, tačiau nuteistieji laisvalaikio metu gali užsiimti darbine, individualia ar kitokia veikla.
12. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog E. V. su skundais ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją dėl užimtumo neužtikrinimo, nors iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK Resocializacijos skyriaus 2022 m. spalio 25 d. pažymos Nr. 63-2961 matosi, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjui buvo suteikta galimybė dalyvauti užsiėmimuose su Lietuvos evangelikų bažnyčių bendrijos biblijos studijų atstovais, galimybė susitikti su visuomenės organizacijos „Aplankyk kalinį“ atstovais ir jis susitikimuose dalyvavo, taip pat E. V. susitiko su Kauno kurijos klebonais. Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2022 m. spalio 25 d. pažymos Nr. 62-7029 buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo geografijos būrelyje. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas ne kartą atsisakė užsiimti siūloma veikla, teigdamas, jog yra labai užsiėmęs skundų rašymu ir neturi laiko skaityti knygas. Teismas sprendė, kad įvardytų užimtumo formų skaičius buvo pakankamas, duomenų, jog E. V. būtų teikęs prašymus dalyvauti kokioje nors konkrečioje užimtumo programoje (pareiškėjas tik reiškė abstrakčias pretenzijas dėl užimtumo neužtikrinimo, konkrečiai neįvardindamas, koks konkretus užsiėmimas jam nėra užtikrinamas) ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta ar būtų siekęs įsidarbinti atliekant bausmę ginčo laikotarpiu, byloje nėra; be to, E. V. pasiūlius užsiimti įvairiomis socialinės reabilitacijos veiklomis, jis pats nurodė, kad užimtumas yra pakankamas, t. y. pareiškėjas yra labai užsiėmęs. Atsižvelgiant į tai, E. V. argumentai, kad užimtumas jam nebuvo užtikrintas, buvo atmesti kaip nepagrįsti.
13. Aptaręs su kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimo organizavimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matosi, jog pareiškėjas dėl raugintų kopūstų sriubos pakeitimo šviežių kopūstų sriuba su skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, kuri 2022 m. lapkričio 11 d. atsakyme į minėtus skundus
Nr. 7-6434 paaiškino, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. V-447 pastabų 3 punkte yra pažymėta, jog mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis ir tai nėra sutarties pažeidimas. Raugintų kopūstų sriubos pakeitimas šviežių kopūstų salotomis nėra nei teisės aktų, nei sutarties pažeidimai. Teikiamame maitinime užtikrinama maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Teismas sprendė, kad raugintų kopūstų sriubos pakeitimas šviežių kopūstų sriuba nelaikytinas pažeidimu, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis, o daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus. Atsižvelgęs į tai, teismas E. V. skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo atmetė kaip nepagrįstus.
14. Remdamasis Bausmių vykdymo kodekso 117 straipsnio 1 dalimi, teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo dienotvarkė yra griežtai reglamentuota, yra privaloma laikytis patvirtinto pasivaikščiojimo grafiko, kuriuo vadovaudamiesi Pravieniškių PN-AK pareigūnai suteikia galimybę pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta teise. Teismas akcentavo, kad E. V. skunde tik abstrakčiai nurodė, jog 2022 m. spalio 14 d. grįžus planiniu konvojumi į kalinimo įstaigą, jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti, tačiau neįvardino, kokiu metu pagal dienotvarkę jis turi teisę pasivaikščioti, taip pat nenurodė konkretaus laiko, kelintą valandą jis grįžo konvojumi į kalinimo įstaigą. Teismas sprendė, kad byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo skundo teiginius, taip pat nesant įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas dėl jo neišvedimo pasivaikščioti 2022 m. spalio 14 d. būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, Pravieniškių PN-AK atsakomybė šiame kontekste nėra galima, todėl pareiškėjo argumentus, susijusius su teisės į pasivaikščiojimus gryname ore neužtikrinimo, atmetė kaip nepagrįstus.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas dėl sutrumpinto pasivaikščiojimo laiko 2022 m. spalio 3 d. pateikė skundą Nr. 72(9-10)2826 į kurį jam buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2022 m. spalio 17 d. rašte Nr. 7-5989, kuriame paaiškinta, jog įstaiga vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir kad įtvirtintais bausmių vykdymo principais visada užtikrinama pareiškėjo teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore. Minėtame rašte taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad pasivaikščiojimas gryname ore nėra pareiga, o pasirinkimo teisė, kurios galima atsisakyti dėl netinkamų oro sąlygų ar kitų priežasčių; pažymėta jog siekiant sudaryti visiems nuteistiesiems vienodas galimybes pasinaudoti savo teise pasivaikščioti gryname ore, įstaigoje yra sudaryti ir patvirtinti pasivaikščiojimo grafikai, kuriais vadovaudamiesi, pareigūnai pareiškėjui suteikia galimybę pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinta teise. E. V. buvo nurodyta, kad jis pagal patvirtintus grafikus turi teisę pasirinkti eiti į sporto aikštyną ar pasivaikščiojimo kiemelį. Atsižvelgus į tai, kad skunde minėtą dieną pareiškėjas prieš pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas į sporto aikštyną, pasivaikščiojimo laikas kiemeliuose jam buvo proporcingai sumažintas, pagal jo išbūtą laiką gryname ore, kai buvo išvestas į sporto aikštyną. Teismas pažymėjo, kad byloje nesant duomenų, jog minėtas Pravieniškių PN-AK aktas yra nuginčytas ir negalioja, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad E. V. teiginiai dėl pasivaikščiojimo laiko sutrumpinimo 2022 m. spalio 1 d. yra nepagrįsti.
16. Iš į bylą pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2022 m. rugsėjo 14 d. rašto Nr. (2 4.80 Mr)2-445353, adresuoto pareiškėjui į jo 2022 m. liepos 26 d. skundą, bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. gruodžio 9 d. pažymos Nr. 77-2165 teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2022 m. rugsėjo 13 d. patikrinimo akte
Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-5002 buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 6 veikiant vėdinimo sistemos triukšmo šaltiniui (ventiliacijos sistemai „Komfovent“ ir aplinkos keliamam triukšmui / aplinkos (liekamajam) keliamam triukšmui), pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 49,7± 1,06 dBA (viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“; toliau Lietuvos higienos norma HN 33:2011) 7 punkte nurodytą didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį 3,64 dBA, kuris yra 45 dBA), neveikiant ventiliacijos sistemos triukšmo šaltiniui (ventiliacijos sistemai „Komfovent“ ir aplinkos keliamam triukšmui / aplinkos (liekamąjam) keliamam triukšmui), liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis nustatytas 28,6 dBA (atitiko Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto reikalavimą – neviršijo 45 dBA DLRD). Nustatyta, kad dienos metu atlikus triukšmo matavimus Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 6 pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis (3,64 dBA) viršija Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punktą. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog minėtas trūkumas buvo pašalintas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras apie tai buvo informuotas 2022 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. 14-15530 „Dėl patikrinimo akte pateiktų trūkumų pašalinimo“.
17. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog vėdinimo sistema veikė nepertraukiamai, ir padarė išvadą, kad tikrintoje 6 būrio kameroje Nr. 6, kurioje E. V. bausmę atliko nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., ventiliacijos keliamo triukšmo ribiniams dydžiams viršijant Lietuvos higienos normos nustatytas normas, yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, nors vėliau (pareiškėjui bausmę atliekant jau kitoje kameroje) pažeidimas ir buvo pašalintas. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog būtų buvę nustatyti pažeidimai 6 būrio kamerose Nr. 2 ir Nr. 8, todėl pareiškėjo teiginius dėl šiose kamerose buvusio triukšmo teismas atmetė kaip neįrodytus.
18. Teismas pažymėjo, kad nors E. V. teigė, jog nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namų 1-ajame sektoriuje, uždarosios zonos kamerų tipo patalpose esančiose kamerose Nr. 8 ir Nr. 15 oro judėjimo greitis buvo per mažas, trūko oro, taip pat kameroje Nr. 15 buvo susidaręs pelėsis, nebuvo vandens nuleidimo rankenėlės, dieninio apšvietimo, tačiau bylos duomenys, t. y. 2022 m. lapkričio 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 43-18719 „Dėl nuteistojo E. V.“, patvirtina, jog pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus karantino patalpoje Nr. II, o ne kamerų tipo patalpoje Nr. 8 ar Nr. 15. Atsižvelgęs į tai, teismas kamerų tipo patalpų Nr. 8 ar Nr. 15 neatitikties nustatytiems reikalavimams nevertino.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas su 2022 m. rugsėjo 10 d. ir 16 d. skundais kreipėsi į įstaigos administraciją dėl jo neįtraukimo į apsiperkančiųjų parduotuvėje sąrašą ir jam 2022 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių PN-AK buvo pateiktas atsakymas Nr. 7-5608, kuriame buvo paaiškinama, kad E. V. 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo konvojuotas į Vilniaus pataisos namus, todėl ir parduotuvės sąrašuose negalėjo būti, o į įstaigą jis grįžo 2022 m. rugsėjo 9 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad konvojaus dieną pareiškėjas negalėjo būti apsiperkančių asmenų sąraše, kadangi jis buvo įtrauktas į konvojuojamųjų asmenų sąrašą, o šios jo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.
20. Teismas akcentavo, kad nors E. V. nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 11 d. pataisos namų administracija nepagrįstai iš jo sąskaitos nuskaičiavo 0,6 Eur už tabako gaminius, kurių, anot pareiškėjo, jis nepirko, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. iš nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matosi, kad minėtą dieną E. V. pirko tabaką; 2022 m. rugpjūčio 11 d. žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui prie pareiškėjo pavardės yra įrašyta 0,6 Eur apsipirkimo suma stulpelyje (Įsigyta tabako gaminiai bei jų reikmenys, spauda ir el. prietaisai) bei E. V. pasirašyta, todėl yra akivaizdu, kad pagrįstai šios lėšos buvo nurašytos iš pareiškėjo sąskaitos. Analogiškai E. V. buvo atsakyta 2022 m. rugsėjo 28 d. Pravieniškių PN-AK rašte Nr. 7-5608 bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 10 d. rašte Nr. 2S-2955.
21. Teismas pažymėjo, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jų nenagrinėjo.
22. Pacitavęs Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas akcentavo, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (Civilinio kodekso 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Teismas nurodė, kad E. V. pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, kančių, sunkumų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
23. Įvertinęs E. V. argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, teismas pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (8 kartus E. V. privatumas buvo pažeidžiamas naudojantis dušu bendrojo naudojimo dušinėje, 23 paras ventiliacijos keliamo triukšmo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
24. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka. Atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas sprendė, kad yra būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
25. Įvertinęs nurodytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visumą, nenustatęs, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypač neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų lėmę tolesnį E. V. gyvenimą), taip pat atsižvelgęs į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas E. V. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį įvertino 150 Eur ir šią sumą jam priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.
III.
26. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.
27. Pareiškėjas savo poziciją grindžia šiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino E. V. prausimosi duše skaičių ir atitinkamai jam padarytos neturtinės žalos intensyvumą. Pagal Pravieniškių PN-AK nustatytą grafiką, nuteistieji į dušą yra vedami tris kartus per savaitę ir po sporto aikštyno, t. y. iš viso penkis kartus. Teismas iš atsakovo atstovo neišreikalavo visų reikiamų dokumentų, o pareiškėjas dėl laisvės apribojimo jų negali pateikti. Teismo motyvas, kad E. V. nedirbo ir todėl jam nebuvo leidžiama praustis duše, nėra pagrįstas jokiais teisės aktais. Teismo priteista suma neturtinei žalai atlyginti pareiškėjo netenkina, ji yra labai maža. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovas daug metų E. V. darė žalą, net nepaisydamas teismo sprendimų.
27.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo vykdomas tinkamas pareiškėjo užimtumas, nors jis daug kartų raštu ir žodžiu to prašė. Knygų skaitymas nėra organizuojamas. E. V. nėra aišku, kaip teismas nustatė, jog jis ne kartą atsisakė užimtumo veiklų, toks vertinimas yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas neįrodė, jog kasdien organizavo pareiškėjo užimtumą, o jo atsiliepime nurodyti argumentai nėra niekuo pagrįsti.
27.3. E. V. buvo priverstas prausti antisanitarinėmis sąlygomis ir rūdimis atsiduodančiu vandeniu, nuo kurio ant kūno likdavo rūdžių nuosėdų. Tokios prausimosi duše sąlygos pareiškėjui ne tik sukėlė nepatogumų, tačiau ir žeidė jo garbę bei orumą. Teismas nepakankamai įvertino E. V. patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, todėl nebuvo pasiektas teisingumas.
27.4. Pareiškėjas nereiškia pretenzijos dėl sukeistų patiekalų, jis nesutinka su pakeistais patiekalais, o tai yra skirtingi dalykai.
27.5. E. V. teismui nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d. nebuvo išvestas pasivaikščioti, nors tokią teisę jis turėjo. Teismas akcentavo, kad nebuvo nurodytas metas, kada pagal darbotvarkę pareiškėjas turėjo teisę vaikščioti, bei konkretus laikas, kada jis grįžo į pataisos įstaigą, tačiau tai nėra teisingumo vykdymas. Teisės aktuose yra įtvirtinta teisė eiti pasivaikščioti, juose nėra kalbama apie konkretų laiką ar nustatomos išimtys dėl konvojavimo, tai pat nėra reikalavimo raštu kreiptis dėl teisės pasivaikščioti suteikimo. Suteikti šią teisę jis prašė tiek žodžiu, tiek raštu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų negali pateikti.
27.6. Nors E. V. turėjo teisę dvi valandas pasivaikščioti gryname ore, tačiau pasivaikščiojimas buvo nutrauktas prieš jo valią. Pasivaikščiojimo grafikas neužtikrina konvojumi atvykusių asmenų tinkamo pasivaikščiojimo bei pažeidžia jų teises.
27.7. Visame Pravieniškių PN-AK būryje veikia ta pati vėdinimo sistema, kuri visose kamerose skleidė vienodą garsą.
27.8. Teismas rėmėsi neteisinga atsakovo pateikta informacija dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas. Pareiškėjas dėl informacijos pateikimo kreipėsi į atsakovo atstovą ir prašė pateikti informaciją apie kameras, kuriose jis buvo laikomas, tačiau teismas jo gautų įrodymų nepriėmė ir bylą išnagrinėjo aplaidžiai bei priėmė neteisingą sprendimą. E. V. prašo priimti jo teikiamus įrodymus, kurie patvirtina, kad jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK kamerose Nr. 8 ir Nr. 15, kurios neatitiko higienos reikalavimų; anksčiau šių įrodymų pareiškėjas neteikė, kadangi netikėjo, jog institucija gali klaidinti teismą.
27.9. Teismas atmetė E. V. pretenzijas dėl neleidimo apsipirkti, tačiau teisės aktai nepagrindė, dėl kokių priežasčių atsakovo atstovas turėjo teisę nesilaikyti apsipirkimo parduotuvėje grafiko ir pareiškėjui dėl to sukelti nepatogumų. Joks teisės aktas apsipirkti konvojaus dieną nedraudžia, konvojavimas nėra nuobauda, o pareiškėjo pinigai buvo įstaigos sąskaitoje. Apsipirkimas buvo anksčiau, nei E. V. buvo konvojuojamas, todėl nebuvo priežasčių jam neleisti apsipirkti.
27.10. Pareiškėjui perkant prekes, 0,6 Eur suma buvo įrašyta po jo pasirašymo, kadangi kitame žiniaraščio stulpelyje buvo nurodyta kita suma. Teismas įrodymų apie E. V. pirktas prekes neišreikalavo, nors pareiškėjas to prašė. Teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų įrodymams surinkti bei rėmėsi tik atsakovo atstovo pateikta informacija, todėl aplaidžiai išnagrinėjo E. V. skundą.
27.11. Teismo priteista 150 Eur suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į jo patirtas kančias, yra pažeminimas. E. V. nėra aišku, už ką konkrečiai buvo priteista ši pinigų suma ir kokia skundo dalis buvo atmesta.
28. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o E. V. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
29. Atsakovo atstovas savo poziciją grindžia šiais argumentais:
29.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Teismas vadovavosi įstatymu, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijais. E. V. apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo suformuotos teismų praktikos. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas pareiškėjo netenkina, nesudaro pagrindo jį panaikinti.
29.2. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl surūdijusio dušo ragelio E. V. būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
29.3. Teismas pažymėjo, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse tokio reikalavimo nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, dėl to toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
29.4. Bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros buvo įrengtos 2022 m. spalio 1–14 d., jas įrengiant vienas prieš kitas. Nuo 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu apie 8 kartus, tačiau atsakovo atstovo nuomone, byloje nebuvo nustatyta, kiek tiksliai kartų E. V. maudėsi duše ir ar kiekvienu kartu buvo pažeidžiamas jo privatumas, t. y. kokie tiksliai asmenys, atsisuko ir pamatė besimaudantį pareiškėją, taip pažeidžiant jo teisę į privatumą. Teismas sprendime kėlė tik hipotetiškas teorijas, kad kažkas galėjo atsisukti ir pamatyti E. V. besimaudantį, kadangi nėra jokių durų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu buvo pažeista.
29.5. Sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad užimtumo formų skaičius buvo pakankamas. Duomenų, kad E. V. būtų teikęs prašymus dalyvauti kokioje nors konkrečioje užimtumo programoje ir tokia galimybė jam nebuvo sudaryta ar būtų siekęs įsidarbinti atliekant bausmę ginčo laikotarpiu, byloje nėra, todėl teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl neužtikrinto užimtumo.
29.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad raugintų kopūstų sriubos pakeitimas šviežių kopūstų sriuba nelaikytinas pažeidimu, kadangi pagal teisės aktų reikalavimus, mėnesio laikotarpiu patiekalai gali būti sukeičiami vietomis, o daržoves galima keisti atsižvelgiant į metų laikus, ir skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo atmetė kaip nepagrįstus.
29.7. Teismas tinkamai įvertino, jog E. V. skunde tik abstrakčiai nurodė, kad 2022 m. spalio 14 d. jam grįžus planiniu konvojumi į kalinimo įstaigą, nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti. Pareiškėjas neįvardino, kokiu metu pagal dienotvarkę jis turi teisę pasivaikščioti ir kelintą valandą jis grįžo konvojumi į kalinimo įstaigą. Nesant įrodymų, patvirtinančių E. V. skundo teiginius, taip pat įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas dėl jo neišvedimo pasivaikščioti 2022 m. spalio 14 d. būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad šiuo atveju Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) atsakomybė nėra galima.
29.8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK patvirtinti grafikai yra teisėti ir pagrįsti, todėl, jais remdamasis, padarė tinkamą išvadą, jog E. V. teiginiai dėl pasivaikščiojimo laiko sutrumpinimo 2022 m. spalio 1 d. yra nepagrįsti.
29.9. Teismas nurodė, kad vėdinimo sistema veikė nepertraukiamai, todėl padarė išvadą, jog tikrintoje Pravieniškių PN-AK 6 būrio kameroje Nr. 6, kurioje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., vėdinimo sistemos keliamo triukšmo ribiniams dydžiams viršijant Lietuvos higienos normas, yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, nors vėliau pažeidimas buvo pašalintas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos pažeidimai Pravieniškių PN-AK 6 būrio kamerose Nr. 2 ir 8, todėl E. V. teiginius dėl šiose kamerose buvusio triukšmo atmetė kaip neįrodytus.
29.10. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo teisė į privatumą naudojantis dušu (nesant atskirtai pertvarai ir durims), buvo pažeista bei dėl vėdinimo sistemos keliamo triukšmo, viršijant nustatytas normas, būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, ir dėl to kilo neištaisomų pasekmių. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie netinkamą kalinimo sąlygų poveikį E. V. fizinei emocinei sveikatai, psichinei būklei dėl kurios atsirado būtent dėl sveikatai kenksmingų sąlygų.
29.11. Valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos; kai nėra įrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta visų būtinųjų sąlygų atsakovo atstovo civilinei atsakomybei kilti, t. y. nebuvo įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui kilusių pasekmių.
29.12. Byloje nustatyti pažeidimai negali būti laikomi intensyviais ir neprilygsta pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo priteisti E. V. nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
29.13. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nėra įrodyta, jog pataisos įstaiga nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais E. V. padarė žalos, kad dėl kalinimo sąlygų pablogėjo jo emocinė būklė, pareiškėjas nepateikė savo teiginius patvirtinančių duomenų ar dokumentų. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti E. V. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
30. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo E. V. prašymo priteisti jam 0,6 Eur turtinei ir 13 350 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Pravieniškių PN-AK sąlygų, atlyginti.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo E. V. skundą patenkino iš dalies ir jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisė 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti visiškai. E. V. pažymi, kad teismas netinkamai įvertino jo skunde nurodytas aplinkybes ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos intensyvumą; teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų įrodymams surinkti. E. V. nuomone, teismo priteista 150 Eur suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgiant į pareiškėjo patirtas kančias, yra per maža.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos E. V. apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
33. E. V. apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo skunde nurodytų aplinkybių vertinimu ir iš esmės nurodo tas pačiais aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismas neteisingai įvertino jo prausimosi duše skaičių, padarė nepagrėstą išvadą, jog buvo vykdomas tinkamas pareiškėjo užimtumas, E. V. buvo priverstas praustis antisanitarinėmis sąlygomis. Be to, teismas nepagrįstai vertino patiekalų sukeitimą, nepagrįstai sprendė, kad nebuvo pažeista jo teisė pasivaikščioti gryname ore, rėmėsi neteisinga atsakovo pateikta informacija dėl kamerų, kuriose jis buvo laikomas, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių atsakovo atstovas turėjo teisę nesilaikyti apsipirkimo parduotuvėje grafiko. Pareiškėjo nuomone, teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiėmė veiksmų įrodymams surinkti bei rėmėsi tik atsakovo atstovo pateikta informacija, todėl aplaidžiai išnagrinėjo E. V. skundą ir jam priteisė nepakankamą sumą neturtinei žalai atlyginti.
34. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
35. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje E. V. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde E. V. nurodė keletą, jo nuomone, netinkamų ir teises pažeidžiančių kalinimo sąlygų: vėdinimo sistemos keliamą triukšmą, tinkamų pasivaikščiojimo, privatumo naudojantis dušu ir užimtumo neužtikrinimą, oro trūkumą bei pelėsio buvimą, netvarkingus dušų ragelius, galimybės nusipirkti maisto nesudarymą, nepagrįstai nuo jo sąskaitos nustatytą 0,6 Eur sumą ir maisto, kuris turėjo būti duodamas pagal patvirtintą valgiaraštį, pakeitimą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs E. V. nurodytus galbūt padarytus kalinimo sąlygų pažeidimus, pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (8 kartus E. V. privatumas buvo pažeidžiamas naudojantis dušu bendrojo naudojimo dušinėje bei 23 paras dėl vėdinimo sistemos keliamo triukšmo) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Teismas taip pat konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos dušinėje du lango pusėje esantys dušo rageliai buvo surūdiję, t. y. buvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimas, tačiau pažeidimas buvo greitai pašalintas, atsižvelgiant į tai bei byloje nesant objektyvių duomenų, jog dėl surūdijusio dušo ragelio E. V. būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme, pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įvertinęs Pravieniškių PN-AK pateiktus duomenis ir padaręs išvadą, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus karantino patalpoje Nr. II, o ne kamerų tipo patalpoje Nr. 8 ar Nr. 15, teismas kamerų tipo patalpų Nr. 8 ar Nr. 15 neatitikties nevertino. Kitų E. V. skunde nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.
37. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė pažeidimus dėl vėdinimo sistemos keliamo triukšmo, dušų netvarkingumo ir privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo, tačiau nepagrįstai nekonstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo dėl tinkamų dušo ragelių neužtikrinimo, pažymėdamas tik tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl surūdijusio dušo ragelio E. V. būtų atsiradusios kokios nors pasekmės. Teisėjų kolegijos nuomone, visi nustatyti Pravieniškių PN-AK padaryti pažeidimai turėjo būti konstatuoti bei įvertinti kompleksiškai ir tik tada sprendžiamas klausimas dėl neteisėtais pataisos įstaigos pareiškėjui padarytos žalos įvertinimo.
38. Pareiškėjas nesutinka su teismo nustatytu jo prausimosi duše dažnumu ir šią savo poziciją grindžia tik apeliacinės instancijos teismui pateiktais įrodymais. E. V. apeliacinės instancijos teismui pateiktas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu grafikas patvirtina, kad nuteistieji dušu naudojosi 3 kartus per savaitę (pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais; b. l. 115). Nors šis įrodymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas, tačiau atsižvelgusi į tai, kad dėl jo statuso pareiškėjo galimybės surinkti įrodymus yra ribotos, atsakovo atstovas tokių duomenų nepateikė, o teismas jų ir neprašė pateikti, teisėjų kolegija šiuos įrodymus vertina visų byloje esančių įrodymu kontekste. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad asmenys praustis duše vedami ir po sporto aikštyno. Pagal E. V. apeliacinės instancijos teismui pateiktą Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus nuteistųjų naudojimosi sporto aikštynu grafiką, nuteistieji sporto aikštynu gali naudotis du kartus per savaitę (b. l. 116). Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. pretenzija dėl neteisingai nustatyto jo naudojimosi dušu laiko yra pagrįsta. Atsakovo atstovas jokių argumentų, galinčių paneigti šią išvadą, nepateikė ir konkrečių dienų, kai ši pareiškėjo teisė galėjo būti nepažeista, nenurodė.
39. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad Pravieniškių PN-AK veiksmai dėl tinkamo triukšmo lygio neužtikrinimo pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti netinkamai.
40. E. V. skunde pažymėjo, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerose Nr. 8 ir Nr. 15, buvo juntamas oro trūkumas, jo judėjimo greitis buvo per mažas; kameroje Nr. 15 buvo susidaręs pelėsis, nebuvo vandens nuleidimo rankenėlių, dieninio apšvietimo. Įvertinęs atsakovo atstovo pateiktą informaciją, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. V. nurodytu laikotarpiu buvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų ir laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus karantino patalpoje Nr. II, o ne kamerų tipo patalpoje Nr. 8 ar Nr. 15 ir atsižvelgęs į tai, kamerų tipo patalpų Nr. 8 ar Nr. 15 neatitikties nevertino. Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. vasario 13 d. raštas Nr. SN-22-409 patvirtina, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. E. V. buvo laikomas kameroje Nr. 15, o nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. – kameroje Nr. 8 (b. l. 113); o teikiant informaciją, įsivėlė klaida (b. l. 134). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina tiek šią jam pateiktą informaciją, tiek Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose Nr. 8 ir Nr. 15 buvusias sąlygas.
41. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. rugsėjo 23 d. raštas Nr. (01 4.80 Mr) 2-46065 patvirtina, kad atlikus operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę, buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kameroje Nr. 15 oro judėjimo greitis neatitiko nustatytų reikalavimų; jokių kitų pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 8–10). Administracinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kamerose Nr. 8 ir Nr. 15 buvo nustatyta kokių nors kitų pažeidimų. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo atstovas pareiškėjo teiginių apie netinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK kameroje Nr. 15 dėl oro judėjimo greičio neatitikties nustatytiems reikalavimams nepaneigė, todėl konstatuojamas šis pažeidimas. Nors atsakovo atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė netikslią informaciją apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, tačiau nebuvo nustatyta, jog tai buvo padaryta tyčia, siekiant suklaidinti teismą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atsakovo atstovui skirti baudą, kaip prašo E. V..
42. Dėl kitų Pravieniškių PN-AK galbūt padarytų pažeidimų apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nurodo tas pačiais aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados, tačiau apeliaciniame skunde prašymo iš naujo įvertinti visas aplinkybes E. V. nepagrindė – jis nedetalizavo ir nenurodė, kodėl konkrečios, jo nuomone, netinkamos kalinimo sąlygos buvo išanalizuotos netinkamai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu ir nenustatė akivaizdžiai neteisingo aplinkybių įvertinimo.
43. Pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2022 m. spalio 1 d. pareiškėjui esant Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, jam buvo sutrumpintas pasivaikščiojimo gryname ore laikas, kadangi tuo metu buvo nustatytas užsiėmimo sporto aikštyne laikas. Pats pareiškėjas sutiko eiti į sporto aikštyną, o ne pasilikti pasivaikščiojimo kiemelyje, šios aplinkybės jis neginčijo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog E. V. pasivaikščiojimo gryname ore laikas buvo nepagrįstai sutrumpintas. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jam 2022 m. spalio 14 d. grįžus konvojumi, pasivaikščiojimo laikas jau buvo praėjęs, taigi, pataisos įstaigai nekilo pareiga E. V. vesti pasivaikščioti ne pasivaikščiojimo grafike nurodytu laiku; šiuo atveju teisė pasivaikščioti pareiškėjui nebuvo suteikta ne dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, o dėl objektyvių aplinkybių – E. V. konvojavimo. Analogiškai turi būti vertinami ir pareigūnų veiksmai dėl galimybės konvojaus dieną pareiškėjui apsipirkti įstaigos parduotuvėje nesudarymo. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą priešingai išvadai.
44. Nors E. V. teigė, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. iš jo sąskaitos nepagrįstai buvo nuskaičiuota 0,6 Eur už tabaką, kurio pareiškėjas nepirko, tačiau byloje esantys įrodymai suponuoja priešingą išvadą – 2022 m. rugpjūčio 11 d. žiniaraštyje nuteistųjų prekinimui 3 stulpelyje „Įsigyta tabako gaminiai bei jų reikmenys, spauda ir el. prietaisai“ prie pareiškėjo pavardės yra įrašyta 0,6 Eur apsipirkimo suma ir ji yra patvirtinta E. V. parašu (b. l. 14–15, 16). Atsižvelgiant į tai, nurodytos lėšos buvo nurašytos nuo pareiškėjo sąskaitos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėto dokumento ar jame esančio pareiškėjo parašo tikrumu.
45. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad E. V. su prašymu dėl dalyvavimo konkrečioje užimtumo programoje ar priemonėje būtų kreipęsis į atsakovo atstovą ir toks jo prašymas nebūtų patenkintas. Pareiškėjas nedetalizavo, kokio pobūdžio užimtumo jis pageidavo, skunde nurodė tik deklaratyvius teiginius dėl maksimalaus laisvalaikio užimtumo galimybių neužtikrinimo, nenurodė kokiose konkrečiai pozityvaus užimtumo priemonėse jam nebuvo leista dalyvauti, taip pat kokie jo socialiniai poreikiai nebuvo patenkinti. Teismas sprendė, kad E. V. ginčo laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti įvairiomis veiklomis, tačiau pareiškėjas kartais atsisakydavo šiomis galimybėmis pasinaudoti savo iniciatyva. Duomenų, kad ši teisė būtų sąmoningai ir tikslingai ribojama, byloje nėra, todėl E. V. teiginiai apie neturtinę žalą, kilusią dėl Pravieniškių PN-AK nesudarytų veiklos ir užimtumo sąlygų, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
46. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. spalio 28 d. jam kalint Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje, maitinimo metu rauginti kopūstai buvo pakeisti šviežiais kopūstais. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių administracinėje byloje nėra. Nors Pravieniškių PN-AK neužtikrino, kad pareiškėjo nurodytomis dienomis būtų teikiami visi patiekalai pagal patvirtintą valgiaraštį, tačiau skirtumas tarp valgiaraštyje nurodytų patiekalų ir E. V. pateiktų patiekalų nebuvo toks, jog būtų galima teigti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Atsakovo atstovas nurodė, kad teikiamuose maitinimuose buvo užtikrinta maisto energetinė vertė, kaloringumas, porcijose garantuotas baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų skirtumų pareiškėjui kilo sveikatos problemų ar atsirado kitų nepatogumų.
47. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą pažymėjo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos kitos administracinės bylos, kuriuose E. V. kelia tuos pačius reikalavimus, tačiau susipažinus su šiomis bylomis, buvo nustatyta, jog nors jose pareiškėjas ginčijo tas pačias kalinimo sąlygas, tačiau nurodė skirtingus pažeidimo laikotarpius. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad tos pačios aplinkybės jau buvo išnagrinėtos.
48. Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuotas į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą, pareigūnų veiksmus (privatumo, tinkamų dušo ragelių ir oro judėjimo greičio Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus kameroje Nr. 15 neužtikrinimo bei per didelio vėdinimo sistemos skleidžiamo garso), spręstina, kad institucijos veiksmai buvo neteisėti Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, o E. V. teisės buvo pažeistos, todėl jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala. Kita vertus, nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmai negali būti prilyginami kankinimui, žiauriam ar nežmoniškam bei asmens orumą žeminančiam elgesiui.
49. Administracinėje byloje yra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos galėjo turėti byloje konstatuotas teisės pažeidimas, todėl jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, nustatyti atsakovo atstovo padaryti pažeidimas sudarė prielaidas patirti E. V. nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo padarytų pažeidimų ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.
50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar teisės pažeidimo fakto pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka.
51. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-427-1047/2023, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020).
52. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-895-821/2022, 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).
53. Įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, E. V. kalinimo bei pažeidimų trukmę, taip pat atsižvelgusi į ginamų vertybių turinį ir į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, turi būti priteisiama 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, ši suma yra proporcinga atsakovo atstovo padarytiems pažeidimams ir pakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti. Nors skunde E. V. prašė, kad jam būtų priteistas 13 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
54. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė dalies pataisos įstaigos padarytų pažeidimų. Atsižvelgus į tai, E. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiant 250 Eur neturtinei žalai atlyginti, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimas keičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė