Civilinė byla Nr. e2-247-390/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00647-2021-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.8.9; 2.6.1.6.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PAO Neftianaja kompanija Rosneft ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Mogita“, R. Č. ir E. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – M. P..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė PAO Neftianaja kompanija Rosneft ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2094, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mogita“ ir R. Č., bei taikyti restituciją – priteisti UAB „Mogita“ pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), o R. Č. sumokėtą sutarties kainą; 2) pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 3644, sudarytą tarp UAB „Mogita“ ir R. Č., E. Č., bei taikyti restituciją – priteisti UAB „Mogita“ žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., o R. Č., E. Č. sumokėtą sutarties kainą; 3) priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad Nurodo, kad Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo (toliau - Arbitražo teismas) 2019 m. sausio 30 d. sprendimu (arbitražo byla Nr. M-25/2018) ieškovei iš UAB „Mogita“ priteisė 5 750 000 RUB, 7 613 USD Arbitražo teismo registracijos mokesčio ir Arbitražo teismo rinkliavos, 2 151,05 EUR ieškovės patirtas išlaidas byloje. Arbitražo teismo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. 2019 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Mogita“ pardavė pastatą-sandėlį, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Sandėlis) UAB „Mogita“ akcininkams E. ir R. Č. už 55 000 Eur, 45 000 Eur kainos dalies sumokėjimą atidedant daugiau nei pusei metų. Arbitražo teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovei iš UAB „Mogita“ priteisė 6 882 000,00 RUB skolą, skaičiuojant Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau - USD) ekvivalentu, pagal apmokėjimo dienos kursą, esantį Rusijos Federacijos Centriniame Banke, taip pat 6 082,46 USD Arbitražo teismo registracijos mokesčio ir Arbitražo teismo rinkliavos. Arbitražo teismo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. 2019 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Mogita“ pardavė žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) UAB „Mogita“ akcininkams E. ir R. Č. už 30 000 Eur. Sandėlio rinkos kaina 2021 m. gruodžio 14 d.– 203 000 Eur, o Žemės sklypo - 32 000 Eur. Antstolei pagal vykdomuosius raštus užvedus vykdomąsias bylas paaiškėjo, kad UAB „Mogita“ turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, neturi. Atsakovė buvo nemoki tiek ginčijamų sandorių sudarymo, tiek ieškinio pateikimo metu. Pirkimo - pardavimo sutartys dėl Sandėlio ir Žemės sklypo pardavimo yra neteisėtos, pažeidžia ieškovės teises, o skolininkė apie tai žinojo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.66 straipsnio 1 dalis). Egzistuoja visos sąlygos 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d. pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimui negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu: ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tiek ginčijamų sandorių sudarymo metu, tiek ieškinio pareiškimo metu; ginčijamos sutartys pažeidžia ieškovės teises – ginčijamais sandoriais aiškiai žemesne kaina nei rinkos vertė jos akcininkams perleistas vienintelis UAB „Mogita“ nekilnojamasis turtas, į kurį galėjo būti nukreipti ieškovės reikalavimai; UAB „Mogita“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų pirkimo - pardavimo sutarčių; R. ir E. Č. priklauso 100 proc. UAB „Mogita“ akcijų, E. Č. yra UAB „Mogita“ vadovas, todėl preziumuojama, kad ginčijamų sutarčių šalys buvo nesąžiningos; nepraleistas ieškinio senaties terminas. Kadangi Sandėlis ir Žemės sklypas buvo vienintelis likvidus atsakovės turtas, todėl nuginčijus sandorius ir pritaikius restituciją, būtent iš šio turto gali būti patenkinti ieškovės reikalavimai. Ieškovės nuomone, šiuo atveju nėra kliūčių taikyti restituciją natūra.

3.       Atsakovė UAB „Mogita” prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodo, kad atsakovė nuo 1999 m. vykdė didmeninę prekybą dujomis ir naftos produktais Europos Sąjungoje, Ukrainoje. 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2015 m. spalio 26 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartis Nr. 100014/08519K, Nr.100015/07897K, pagal kurias ieškovė įsipareigojo atsakovei tiekti naftos produktus, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ir apmokėti už naftos produktus. Kadangi didmeninei prekybai naftos produktais buvo reikalingas ilgalaikis finansavimas, atsakovas 2015 m. liepos 1 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CoA 15/07 su investuotoju Managing Export LP (toliau – Managing Export). Atsakovė ir Managing Export 2015 m. liepos 31 d. sudarė paskolos sutartis Nr. L/15-1 ir Nr. L/15-2. 2017 m. kovo 9 d. buvo pasirašytas priedas Nr.1 prie bendradarbiavimo sutarties, pratęsiant sutarties galiojimo laiką iki 2019 m. kovo 23 d. Ieškovė 2017 m. priėmė politinį sprendimą atiduoti suskystintų dujų tiekimą į Ukrainą ir Lenkiją į vienas rankas kitam partneriui. Atitinkamai, buvo nutrauktas ieškovės bendradarbiavimas su atsakove. Ieškovė 2018 m. inicijavo dvi civilines bylas atsakovės atžvilgiu Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų Tarptautiniame arbitražo teisme dėl suskystintų dujų vagonų prastovų. Atsakovė ieškovės reikalavimų arbitraže nepripažino, vyko bylinėjimasis. Managing Export 2019 m. vasario 1 d. pareikalavo, kad atsakovė iki 2019 m. kovo 25 d. pilnai atsiskaitytų pagal bendradarbiavimo sutartį ir paskolos sutartis. Managing Export 2019 m. kovo 25 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti iš atsakovės 530 489,8 Eur. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d. Siekiant spręsti susiklosčiusią situaciją, atsakovė sudarė Ginčijamą sandorį Nr. 1, pagal kurį atsakovei priklausantis sandėlis buvo parduotas atsakovės akcininkei R. Č., siekiant suvaldyti atsakovės finansinę situaciją. Siekiant išvengti priverstinio išieškojimo iš Managing Export pusės, buvo sudarytas Ginčijamas sandoris Nr. 2 - atsakovės akcininkė R. Č. nupirko žemės sklypą. Sudarant šiuos sandorius perleistas turtas buvo įvertintas turto vertintojų ir parduotas už rinkos kainą. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, kadangi ieškovės nurodomas Arbitražo sprendimas neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje, kol jis nebuvo pripažintas ir leistas vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. 2021 m. rugsėjo 27 d. Ginčijamų sandorių sudarymo metu Atsakovė turėjo vykdytiną reikalavimo teisę kreditoriui Managing Export. Lėšos, gautos sudarius ginčijamus sandorius, buvo pervestos Managing Export. Ginčijamų sandorių sudarymas ne tik kad buvo privalomas vykdant įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, tačiau ir ekonomine prasme racionalus ir protingas žingsnis, išvengiant priverstinio skolos išieškojimo ir turto pardavimo vykdymo procese. Ginčijami sandoriai nebuvo sudaryti esant atsakovės piktnaudžiavimui ir tai per se paneigia ieškovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktą. Taip pat ginčijamų sandorių sudarymas nepadarė esminės įtakos atsakovės mokumui, atsakovė po ginčijamų sandorių sudarymo veikė pelningai - generavo 24 809 Eur pelną. Ieškovė taip pat neįrodė, kad tretieji asmenys buvo nesąžiningi sudarant ginčijamus sandorius. Ieškovė neįrodė privalomų ir esminių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, todėl ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, todėl nėra pagrindo taikyti ir restituciją.

5.       Atsakovai R. Č. ir E. Č. prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodo, kad pritaria atsakovės UAB „Mogita“ argumentams dėl ieškinio nepagrįstumo.

7.       Trečiasis asmuo M. P. prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodo, kad jam nėra žinomos aplinkybės, nurodytos ieškinyje, susijusios su ginčijamų sandorių sudarymu ir šalių sutartiniais santykiais.

8.       Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.

9.       Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.

10.       Ieškinys atmestinas.

11.       Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės BUAB „Mogita“ ir R. Č. 2019 m. balandžio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Mogita“ pastatą–sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), o R. Č. – sumokėtą sutarties kainą; pripažinti negaliojančia atsakovų BUAB „Mogita“ ir R. Č. bei E. Č. 2019 m. birželio 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti BUAB „Mogita“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., o R. Č., E. Č. – sumokėtą sutarties kainą. Ieškovė ieškinį reiškia CK 6. 66 straipsnio pagrindais.

12.       Pagal CK 6.66 straipsnio prasmę kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje  Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013 ir kt.) Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

14.       Kreditorius, prašydamas taikyti actio Pauliania nuostatas ir pripažinti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius negaliojančiais, turi turėti neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę į skolininką. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

15.        Taigi actio Pauliana institutui taikyti svarbu, kad skolininko ir kreditoriaus prievolės pagrindas būtų atsiradęs anksčiau, negu buvo sudarytas kreditoriaus ginčijamas sandoris.

16.       Byloje nustatyta, kad Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės Tarptautinio komercinio arbitražo ( toliau – Arbitražo)  teismo 2019m. sausio 30d. sprendimu (arbitražo byloje Nr. M-25/2018) ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Mogita“ buvo priteista 5 750 000 RUB, 7613 USD teismo mokesčių bei 2151,05 EUR patirtų išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. rugsėjo 27d. nutartimi toks arbitražo sprendimas buvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvoje. Nustatyta ir tai, kad Arbitražo teismas 2019m. gegužės 6 d. priėmė kitą sprendimą, kuriuo ieškovės naudai iš atsakovės UAB „Mogita“ priteisė 6 882 000 RUB skolą bei kitus – 6082,46 USD arbitražo mokesčius. Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. rugsėjo 27d. nutartimi leista sprendimą vykdyti. Ieškovė byloje ir neginčija, kad ji savo ieškinio reikalavimus atsakovui UAB „Mogita“ kildina būtent iš Arbitražo priimtų sprendimų. Kaip teisingai nurodo atsakovė UAB „Mogita“ savo procesiniuose dokumentuose, kad Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo teismo įstatymo 51 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kol užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas, jis neturi prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje. Iš to darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovės nurodomi Arbitražo sprendimai neturėjo teisinės galios Lietuvos Respublikoje, tol kol jie nebuvo pripažinti ir juos buvo leista vykdyti galiojančių įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovės ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2019m. balandžio 02d. reg. Nr. 2094 ir 2019m. birželio 14d. reg. Nr. 3644, o Arbitražo sprendimus vykdyti Lietuvos Respublikoje buvo leista tik 2021m. rugsėjo 27d. Taigi, spręstina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė į skolininkę UAB „Mogita“ neturėjo reikalavimo teisės. Ieškovė įrodinėja ir tai, kad jai pagal Arbitražo sprendimus reikalavimo teisė atsirado dar 2015-2016 metais ir tvirtina, kad tokias aplinkybes atskleidžia Arbitražo sprendimo turinys. Teismas su tokia ieškovės pozicija sutikti negali, nes kaip jau buvo nustatyta, kad priimtus Arbitražo sprendimus Lietuvoje buvo leista vykdyti tik po sandorių sudarymo ir kreditorė niekaip negalėjo iki tokio fakto pripažinimo turėti neginčytiną ir neabejotiną reikalavimo teisę. Pažymėtina, kad kita bylos medžiaga patvirtina, kad 2019m. balandžio 16d. Kauno apylinkės teismas išdavė įsakymą dėl 530 489,8 Eur skolos išieškojimo kreditoriui Managing Export LP iš atsakovės UAB „Mogita“. Vadinasi, ginčijamų sandorių sudarymo metu minėta atsakovė turėjo vykdytiną reikalavimo teisę tik šiam kreditoriui.

17.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2006).

18.       Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Mogita“, t. y. nenustačius tokios sąlygos, nėra teisinio pagrindo analizuoti kitas būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas, nes aplinkybių nustatymas taptų nereikšmingas ir nelemtų kitokios bylos baigties, todėl ieškovės ieškinys atmestinas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje e2A-465-559/2021, 2017m. kovo 14d. nutartis civilinėje byloje 2A-142-178/2017).

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Atmetus ieškinio reikalavimus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

20.       Atsakovės UAB „Mogita“  atstovas advokatas Kazimieras Karpickis 2022 m. rugsėjo 26 d. prašymu prašo priteisti iš ieškovės atsakovei turėtas 5 884,23 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas bei jų apmokėjimus patvirtinančius duomenis.

21.       Prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl priteistinos (CPK 98 straipsnis).

22.       Byloje turėtos 122 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės PAO Neftianaja kompanija Rosneft valstybei (CPK 92, 96 straipsniai). 

            Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

              Ieškinį atmesti. 

                Priteisti iš ieškovės PAO Neftianaja kompanija Rosneft  5 884,23 Eur bylinėjimosi išlaidas BUAB „Mogita“ į/k 302775793.

              Priteisti iš ieškovės PAO Neftianaja kompanija Rosneft  122 EUR išlaidų, turėtų su procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybei.

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Algimantas Kukalis