Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-190-380/2014

                                                            Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00007-2014-8

                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 50.1.1.

(S)

              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

              NUTARTIS

2014 m. kovo 28 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimo ir

n u s t a t ė:

              V. G. 2014 m. sausio 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. sausio 2 d., apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“, viešoje vietoje, būdamas girtas, girdint pašaliniams asmenimsgarsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, kibo prie baro lankytojų, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sulaikymo metu nevykdė Tauragės AVPK Šilutės rajono PK pareigūnų T. V. ir L. J., einančių jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, reikalavimų.

              Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimu V. G. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 300 Lt baudą. Pagal ATPK 174 str. ir 187 str. 1 d. byla nutraukta, nesant V. G. veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.

              Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir nepagrįstai konstatuota, jog V. G. nepadarė jam inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., 187 str. 1 d. ir 2 d. Teigia, kad V. G. kaltė yra įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų T. V., L. J., T. A., R. Š., D. A. tarnybiniais pranešimais, administraciniu sulaikymo protokolu ir kitais bylos duomenimis. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą. Nagrinėjant bylą, teismas visiškai netikrino byloje surinktų įrodymų, jų tinkamai neišnagrinėjo, nekvietė į teismo posėdį liudytojų, neapklausė jų, todėl nepagrįstai nustatė, kad V. G. veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., 187 str. 1 d. ir 2 d.

              V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimą palikti galioti. Teigia, kad policijos pareigūnai yra priešiški jo atžvilgiu. Jie suinteresuoti apkaltinti, todėl jų parodymus reiktų vertinti kritiškai. Liudytoja O. Š., restorano barmenė, patvirtino, kad V. G. necenzūrinių žodžių nevartojo, nieko neįžeidinėjo, todėl teigia, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl jo nekaltumo.

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti V. G. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų. Teismas motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodė, kad V. G. kaltę pripažįsta tik iš dalies ir tik išvardino byloje surinktus įrodymus, kurie pasak teismo, įrodo jo kaltę pagal ATPK 187 str. 2 d. Dėl V. G. inkriminuotų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 str., 187 str. 1 d. ir 2 d., pasisakė trumpai, kad byloje nėra duomenų, jog V. G. bare keikėsi, kibo prie lankytojų. Barmenė O. Š. paaiškinime nurodė, kad jos atžvilgiu vaikinai necenzūrinių žodžių nevartojo, neįžeidinėjo, kas iškvietė policiją nežino.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai. Šiuo atveju skundžiamas nutarimas yra priimtas formaliai išdėsčius byloje pateiktus įrodymus, kurie nėra įvertinti, neišanalizuoti, ir teismas jokių motyvų dėl savo sprendimo nenurodė. Nebuvo ištirtos aplinkybės, neapklausti asmenys, kuriems tiesiogiai matė įvykį, nebuvo apklausti policijos pareigūnai, kurie atvyko į barą pagal budėtojo nurodymą bei policijos komisariato budėtojas.

Be to, iš bylos medžiagos bei skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus davė V. G., byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų aplinkybių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. G. administracinės teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, nepašalinti prieštaravimai, priimtas nutarimas visiškai nemotyvuotas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

              panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                          Aurelija Sadauskaitė