Baudžiamoji byla Nr. 2K-398/2010

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                      1.2.19.1.; 2.1.7.4. (S)                                                              

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. ir jo gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, kuria nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

            G. M. pagal BK 225 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) VPK patrulių rinktinės 5 būrio patrulis 2008 m. gruodžio 4 d., apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), tarnybiniame automobilyje savo naudai tiesiogiai iš T. S. priėmė 50 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 202 punkto pažeidimo – transporto priemonės vairavimo neužsisegus saugos diržo.

Kasaciniu skundu G. M. ir jo gynėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą G. M. nutraukti. Kasatoriai, savaip interpretuodami bylos aplinkybes, teigia, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. G. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, nes jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Todėl, kasatorių nuomone, byloje netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos. Kasatoriai taip pat teigia, kad G. M. priimti teismų sprendimai pagrįsti prielaidomis, jas traktuojant nuteistojo nenaudai, ir surašyti nesilaikant jiems keliamų BPK reikalavimų, o teismų sprendimuose nurodyti įrodymai surinkti neteisėtai, jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Skunde nurodoma, kad renkant įrodymus prieš G. M. buvo naudojamas slaptas sekimas, kuris iš esmės prieštaravo BPK 158, 160, 201 straipsnių nuostatoms. Slaptas sekimas buvo naudojamas iki ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl, kasatorių nuomone, turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo nuostatos, o ne žemesnės galios teisės aktai, kuriais teismai pateisino G. M. sekusių pareigūnų veiksmus. Be to, minėti pareigūnų veiksmai neatitiko teisės aktų ir 2008 m. gruodžio 2 d. plano dėl korupcijos prevencijos priemonių organizavimo reikalavimų, tarp jų – sekimo metu panaudoti prieš nuteistąjį vaizdo įrašymo techniką. Kasatoriai atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojo A. V. apklausos protokolas buvo surašytas iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Tačiau teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko savo pareigos tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nepagrįstai atmetė gynybos prašymą atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti rankų pėdsakų ekspertizę, taip apribodamas teisę pateikti prašymus ir teikti įrodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo byloje paduoto apeliacinio skundo, nes neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl teismų praktikos renkant įrodymus ir dėl iki ikiteisminio tyrimo pradžios surašytų liudytojo A. V. parodymų vertinimo. 

            Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė A. Japertienė prašo nuteistojo G. M. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių G. M. kaltę pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Šie įrodymai buvo surinkti teisėtai, o G. M. slaptas sekimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą nebuvo taikomas. Teismai minėtus įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų, o priešingi kasatorių argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atmestini ir kasatorių teiginiai dėl BPK pažeidimų, kuriuos, kasatorių nuomone, padarė apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas, prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimą patikrino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o byloje paduotas apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas tinkamai. Tenkinti kasacinį skundą kitais kasatorių nurodomais argumentais, prokurorės nuomone, taip pat nėra pagrindo.

            Kasacinis skundas atmestinas.

           

            Dėl G. M. veikos

 

            Kasatorių teiginius, kad G. M. nepagrįstai nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, kolegija atmeta, nes šiuos teiginius paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai.

            Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų – T. S., liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų, kitų duomenų – matyti, kad įvykio metu patrulis G. M. tarnybiniame automobilyje savo naudai tiesiogiai iš T. S. priėmė 50 Lt kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl KET 202 punkto pažeidimo. Apie tai, kad G. M. priėmė minėtą kyšį, nuosekliai teigė T. S., liudytojas A. V., kyšio priėmimo faktą patvirtina ir byloje esančių pareigūnų parodymai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu T. S. atpažino G. M. kaip asmenį, kuriam buvo perduotas 50 Lt kyšis, ir šiuos parodymus patvirtino teisme. Nuteistojo versiją dėl minėto įvykio teismai įvertino tinkamai, ją paneigdami byloje esančių įrodymų visuma.

Kasatorių teiginiai, kad šioje byloje įrodymai prieš G. M. buvo renkami neteisėtai, yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymas G. M. nebuvo taikomas. Iš bylos matyti, kad tarnybos metu patrulių G. M. ir A. Š. ekipažas buvo slaptai tikrinamas remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija. Pagal minėtos instrukcijos IV skyriaus „Policijos patrulių veiklos organizavimo ir vykdymo kontrolė“ nuostatas slapto tikrinimo metu tikrintojas slapta stebi tikrinamuosius ir esant būtinumui gali naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones, o apie slapto tikrinimo rezultatus surašo tarnybinį pranešimą ir pateikia policijos įstaigos vadovui. Instrukcijoje taip pat nurodyta, kad pareigūnai, tikrinantys darbą slaptai, turi atkreipti dėmesį, be kita ko, į tai, ar teisingai stabdomos transporto priemonės, ar pagrįstai taikomos administracinio poveikio priemonės KET pažeidėjams. Duomenų, kad šios nuostatos buvo pažeistos, byloje nėra. Minėtus patrulius tikrinę pareigūnai įvykio metu turėjo tikrintojo statusą. Teigti, kad tikrinimo metu tikrintojų veiksmai buvo neteisėti, nėra pagrindo.

Policijos patrulių veiklos instrukcija yra teisės aktas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu. Slaptas patrulių tarnybos tikrinimas yra viena iš viešas funkcijas įgyvendinančios valstybės tarnybos – policijos – pareigūnų darbo kokybės kontrolės, kartu ir bendrosios teisės pažeidimų prevencijos formų. Toks tikrinimas iš anksto nesiejamas su konkrečiais pareigūnais ir yra vykdomas ne pagal ikiteisminio tyrimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patrulis G. M. privalėjo būti susipažinęs su jo tarnybinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tarp jų – ir minėta instrukcija, taigi turėjo žinoti tai, kad patruliavimo metu jis gali būti tikrinamas, be kita ko, ir slaptai.

Esant šioms aplinkybėms kasatorių teiginiai, kad Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatos negalėjo būti taikomos patruliui G. M., atmestini. Taip pat atmestini kasatorių teiginiai dėl liudytojo A. V. parodymų, nes iš teismų sprendimų matyti, kad G. M. kaltė pagal BK 225 straipsnio 4 dalį buvo įrodinėjama remiantis ne tik šio liudytojo parodymais, bet ir kitais teismų sprendimuose aptartais įrodymais.

Esant šioms aplinkybėms laikyti, kad G. M., nuteistam pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, buvo netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, nėra pagrindo. Kasatorių teiginiai, susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu, šioje nutartyje nesvarstytini, nes bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

           

            Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

 

            Teismų sprendimai atitinka jiems keliamus BPK reikalavimus. Teismų išvados dėl G. M. kaltės bei veikos kvalifikacijos pagal BK 225 straipsnio 4 dalį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kasatorių teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, taip pat buvo vertinamos ir G. M. bei jo gynėjo nurodytos aplinkybės. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad šioje byloje teismai pažeidė minėtas BPK nuostatas, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą dėl G. M. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų. Teismo nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl G. M. apeliacinis skundas dėl šio nuteisimo atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pareikštas prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir paskirti rankų pėdsakų ekspertizę išspręstas laikantis BPK numatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Tai, kad minėtas prašymas buvo atmestas, nėra pagrindas laikyti, kad kasatoriams buvo suvaržyta teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo G. M. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl jo nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 4 dalį pagrįstumo, liudytojo A. V. parodymų vertinimo, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai. 

                        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Nuteistojo G. M. ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti.

                       

 

     Teisėjai                                                                                                      Valerijus Čiučiulka

                                                                                                                     

                                                                                                                       Vytautas Piesliakas

 

                                                                                                                       Albinas Sirvydis