Civilinė byla Nr. e2-44-367/2021

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01681-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.2.; 2.2.2.3.1.10.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 28 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Raimonda Pauparienė,

sekretoriaujant L. M.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui V. P.,

atsakovės-1 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui pirmininkui A. E., atstovui advokato padėjėjui M. I.,

atsakovės-2 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) (toliau – GNSB) „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovė-1) ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (atsakovė-2) dėl GNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-12-21 visuotinio susirinkimo nutarimų ir iš dalies sąskaitų pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: 1. J. P., 2. A. P., 3. K. P., 4. N. P., 5. A. N., 6. D. N., 7. M. L., 8. A. J., 9. E. D., 10. N. M., 11. M. M., 12. O. S., 13. J. S., 14. E. B., 15. R. A. U., 16. V. U., 17. D. Ž., 18. R. V. Ž., 19. E. P., 20. K. P., 21. A. N., 22. P. P., 23. M. T. P., 24. UAB „D. S.“, 25. B. R., 26. J. R., 27. V. J., 28. K. K., 29. S. D., 30. M. D., 31. UAB „(duomenys neskelbtini)“, 32. J. L., 33. A. J., 34. R. G., 35. A. G., 36. UAB „A. F.“, 37. A. Č., 38. L. S., 39. A. A., 40. Š. A., 41. M. B., 42. R. P., 43. S. P., 44. M. P., 45. S. S., 46. E. S., 47. O. O., 48. V. A., 49. S. S., 50. V. P., 51. D. P., 52. UAB „G. G.“, 53. J. P.-J., 54. P. J., 55. V. K., 56. L. K., 57. D. P., 58. D. P., 59. P. M., 60. J. N., 61. A. D..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškiniu 2019-10-03 dalyje priimtu ir 2020-01-09 iš dalies pašalinus 2019-12-31 nutartimi nustatytus trūkumus patikslintu bei 2020-01-09 priimtu ieškiniu atsakovėms GNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo: pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-12-21 atsakovės GNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimas“, kuriuo buvo nutarta, kad „Bendrojo naudojimo objektams nustatomas 5 Eur mokesčio tarifas, mokamas kiekvieną mėnesį visų sklypų savininkų.“; pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-12-21 atsakovės GNSB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“, kuriuo buvo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą.“; pripažinti iš dalies negaliojančiomis nuo išrašymo momento šias PVM sąskaitas-faktūras dalyse dėl jose nurodytų kaupiamųjų lėšų (įrašai susiję su Paslauga „Kaupiamosios lėšos“):

1) 2018-11-30 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2018 m. lapkričio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 245 Eur;

2) 2018-12-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2018 m. gruodžio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 245 Eur;

3) 2019-01-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. sausio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 240 Eur;

4) 2019-02-28 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. vasario mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 235 Eur;

5) 2019-03-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. kovo mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 230 Eur;

6) 2019-04-30 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. balandžio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 230 Eur;

7) 2019-05-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. gegužės mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 225 Eur;

8) 2019-06-30 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. birželio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 220 Eur;

9) 2019-07-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas 2019 m. liepos mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 210 Eur;

10) 2019-08-31 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už paslaugas rugpjūčio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 210 Eur.

Ieškovė nurodo, kad 2019-07-04 ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo žinoma, kad 2018-12-21 įvyko atsakovės-1 GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinis susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimas“ buvo nutarta, kad „Bendrojo naudojimo objektams nustatomas 5 Eur mokesčio tarifas, mokamas kiekvieną mėnesį visų sklypų savininkų.“ (toliau - nutarimas1), o antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“ buvo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą. “ (toliau - nutarimas2; toliau patvirtintas bendrojo naudojimo objektų aprašas – aprašas). Atsakovė-1 nepasirašytą susirinkimo 2018-12-21 protokolą pateikė ieškovei 2019-07-04. Ieškovei paprašius pateikti susirinkimo protokolą su parašais ir priedais, atsakymas nebuvo gautas iki šiol. Susirinkime nutarimu2 patvirtintas Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų aprašas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo pateiktas anksčiau, t. y. 2019-06-19. Atsakovė-1 įregistruota Juridinių asmenų registre 2008-08-27. P. A. atsakovė-1 administruoja bendrojo naudojimo objektus, esančius vietovėje (duomenys neskelbtini), bendrasis žemės plotas 18,2670 ha, sklypų skaičius 80 vnt., bendrojo naudojimo žemės plotas 0,8578 ha. Ieškovei 2018-12-21 priklausęs 41 sklypas pažymėtas pridedamame teritorijos (duomenys neskelbtini) plane. Ieškovei priklauso ir 9 sklypai, į kuriuos nuosavybės teisę turi kartu su kitais sklypų savininkais. Ginčijamų nutarimų priėmimo dieną, 2018-12-21 ieškovei vietovėje (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė 41 žemės sklypas iš 80. Ieškinio surašymo dienai vietovėje (duomenys neskelbtini) ieškovui nuosavybės teise priklausė 33 žemės sklypai iš 80, t. y. 8 sklypais mažiau. Šių ieškovei tiek 2018-12-21 priklausiusių, tiek ieškinio surašymo dienai priklausiančių žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis: kita; naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdis: mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Ant šių ieškovei priklausiusių ar priklausančių žemės sklypų gyvenamųjų namų (nei statomų, nei pastatytų) nėra ir nebuvo. Aukščiau nurodytus turimus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pagal 2015-04-29 turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją vykdant sudarytą 2015-05-04 turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015-12-17 turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją vykdant sudarytą 2015-12-22 turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2016-01-14 turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją vykdant sudarytą 2016-01-14 turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad įsigyjant nurodytus žemės sklypus ieškovė apraše nurodytų bendrojo naudojimo objektų neįgijo. Į aprašą be kitų objektų yra įtraukti vandentiekio gręžinys ir nuotekų valymo įrenginys. Ieškovė pažymi, kad šie abu įrenginiai yra riboto techninio pajėgumo ir negali aptarnauti visų 80 žemės sklypų, esančių toje teritorijoje. Vadovaujantis nutarimu1, ieškovei teikiamos sąskaitos kaupiamosioms lėšos sumokėti. Pagal atsakovės-1 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabartinis pavadinimas UAB (duomenys neskelbtini), toliau – atsakovė-2) sudarytą 2014-02-01 sutartį atsakovė-2 teikia atsakovei-1 bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros ir kitas komunalines paslaugas, tarp jų ir sąskaitų už paslaugas išrašymo ir pateikimo klientams paslaugas. Ieškovė pažymi, kad sąskaitų išrašymas sukelia jai neigiamas materialines pasekmes, susijusias su jų apskaitos vedimu vadovaujantis teisės aktais. Ieškovė Lietuvoje vykdo ekonominę veiklą, todėl privalo laikytis nurodytų mokesčių teisės aktų, susijusių su gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų tvarkymu ir duomenų teikimu. Pagal ginčijamas sąskaitas - 2018-11-30 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2018 m. lapkričio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 245 Eur ir 2018-12-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2018 m. gruodžio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 245 Eur - mokėtinos kaupiamosios lėšos yra nepagrįstos, nes jos buvo apskaičiuotos pagal negaliojantį atsakovės-l savininkų susirinkimo 2016-10-30 nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl kaupiamųjų lėšų nustatymo bendro naudojimo objektų tvarkymui, priežiūrai ir remontui, kuris buvo teismo sprendimu (įsiteisėjo 2018-11-07) pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (Klaipėdos apylinkės teismo 2018-02-06 sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo-l 2016-10-30 nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl kaupiamųjų lėšų nustatymo pripažinimo negaliojančiu ir Klaipėdos apygardos teismo 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo paliktas nepakeistu teismo 2018-02-06 sprendimas). Ieškovė pažymi, kad pagal kitas ginčijamas sąskaitas mokėtinos kaupiamosios lėšos yra nepagristos, nes jos buvo apskaičiuotos pagal byloje ginčijamą atsakovės-l 2018-12-21 narių visuotinio susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl įmoku (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimo. Pripažinus negaliojančiu ši nutarimą, atitinkamai turi būti pripažintos iš dalies negaliojančiomis ir nurodytos sąskaitos dėl joje nurodytu mokėtinu kaupiamųjų lėšų sumų. Taigi ne tik ginčijamas atsakovės-l 2018-12-21 nutarimas, tačiau ir jį vykdant sąskaitų išrašymas ir pateikimas ieškovei pažeidžia jos teises, nes jas gavus ieškovei atsiranda teisės aktuose nustatytos pareigos, susijusios su sąskaitų apskaitos vedimu. Ieškovei priklausę žemės sklypai nepriskirtini prie kito turto, priklausančio kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl šiuo atveju ieškovės ir atsakovės-l santykiams įstatymo nuostatos netaikytinos, o šalių santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų reglamentuojančiu bendrąją nuosavybe. Ieškovės nuomone, šalių tarpusavio santykiai dėl išlaidų, susijusių su bendro turto (kitos paskirties sklypai, keliai) išlaikymo, turi būti sprendžiami bendraturčių susitarimu, kadangi CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Priimant ginčijamus nutarimus toks bendraturčių sutarimas nebuvo pasiektas, į ieškovę dėl tokio sutarimo pasiekimo net nebuvo kreiptasi, ieškovė net nebuvo informuota apie ginčijamų nutarimų svarstymą ir priėmimą. Ieškovė sutinka, kad įstatymas numato jai pareigą apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.), tačiau pažymi, kad kategoriškai nesutinka mokėti tokio pačio dydžio mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą kaip ir kiti bendraturčiai, kurie gyvenvietėje gyvena ir naudojasi visais joje esančiais bendrojo naudojimo objektais, o ieškovė, kuri gyvenvietėje negyvena ir nėra prisijungusi prie ten esančių tinklų (juo labiau, kad prisijungimui prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų net nėra realių galimybių dėl vandens gręžinio ir nuotekų valymo įrenginio techninių pajėgumų trūkumo), yra tik iš dalies susijęs su keliais bendrojo naudojimo objektais (kitos paskirties sklypais ir keliais). Vienodu mokesčiu, tarp jų ir kaupiamųjų įmoku nustatymas aiškiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, gerai moralei ir viešajai tvarkai. Atsakovės-1 nariai, kurie priėmė ginčijamus nutarimus, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Nesant bendraturčiu sutarimo (susitarimo), vienašališkas atsakovės-l mokesčių ieškovei nustatymas yra negalimas. Kadangi iš ginčijamų nutarimų tekstų matyti, kad jie taikomi ir ieškovei, todėl ginčijami nutarimai pažeidžia ieškovės teises (be to remiantis jais ieškovei išrašomos ir teikiamos apmokėti sąskaitos) ir yra neteisėti bei naikintini kaip prieštaraujantys imperatyviai CK 4.75 straipsnio 1 daliai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai valdomi bendraturčiu sutarimu.

Ieškovės atstovas V. P. patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė. Paaiškino, kad šiuo metu ieškovė praktiškai visus žemės sklypus yra pardavusi. Ginčytiną nutarimą-1 priėmė 7 bendrijos nariai, balsavę už tokį nutarimą. Nutarimą priėmė neturintis teisės organas, kadangi nutarimą turėjo priimti visų sklypų savininkų susirinkimas. Toks susirinkimas nebuvo organizuojamas, nebuvo savininkai tinkamai informuoti. Bendrijos narių susirinkimas neturi kompetencijos spręsti tokio pobūdžio klausimo. Nutarimu-1 pasakyta, kad mokestis mokamas visų sklypų savininkų. Juo nustatytas ne tik tarifas, bet ir apspręstas, išplėstas mokėtojų ratas. Tokio pobūdžio įmokas mokėdavo tik tie savininkai, kurie turi namus ir naudojasi tomis komunikacijomis, o vėliau buvo pradėta imti mokestį iš visų sklypų savininkų. Toks mokėtojų rato išplėtimas yra papildoma aplinkybė, kad tas nutarimas yra susijęs su savininkų bendrais interesais, todėl remiantis bendrijų įstatymo 12 straipsniu tas klausimas turi būti sprendžiamas savininkų susirinkime. Dėl antro ieškinio reikalavimo ieškovės atstovas nurodė, kad neginčija, kad bendrijos nariai turi teisę patvirtinti tokį aprašą, tačiau priimtas aprašas neatitinka tikrovės, tam tikrais bendro naudojimo objektais – vandentiekio sistema, vandentiekio gręžiniu, nuotekų šalinimo sistema, nuotekų valymo įrenginiu, dujotiekio tinklais nei ieškovas nei kiti sklypų savininkai nesinaudoja ir su bendrija juos nesieja jokia bendra dalinė nuosavybė. Nurodė, kad kadangi žemės sklypo savininkai turi teisę pasirinkti įsivesti savo atskiras komunikacines sistemas ar jungtis prie kvartalo tinklo, prie kurio prisijungimas, pažymėtina, yra apmokestintas. Patikslino, kad iš dalies sutinka su atsakovo-1 pozicija, kad tam tikri bendro naudojimo objektai nurodyti ginčijamame nutarime-2 (apraše) yra susiję su jiems anksčiau priklausiusių – kaip keliai, gelžbetonio borteliais ir elektros lauko tinklais. Dėl ieškinio 3 reikalavimo, t. y. atsakovės-2 išrašytų ir apmokėjimui pateiktų ieškovei sąskaitų nuginčijimo nurodė, kad pirmos 2 ieškinyje nurodytos sąskaitos yra išrašytos įsiteisėjus 1-oje byloje kito teismo nutarčiai tarp tų pačių šalių. Tas nutarimas buvo negaliojantis. Atsakovė-2 nevykdo, nesilaiko nutarimo dėl kaupiamųjų įmokų. Žadėjo atšaukti, bet taip ir negavo sąskaitų atšaukimo. Ieškovė ginčija ir kitas reikalavime nurodytas sąskaitas, nes jai sukelia teisines pasekmes.

Atsakovės-1 GNSB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pirmininkas A. E. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teritorija reglamentuota detaliuoju planu pagal vystytojo prašymą, kuriame numatyta, kad šioje teritorijoje bus vystoma 80 sklypų su tam tikra infrastruktūra. Nustatyta kokiomis sąlygomis šita teritorija bus vystoma. Trys dideli sklypai suskirstyti į 80 sklypų, nustatytos servitutinės dalys. Tuose dalyse įrengta infrastruktūra. Lietaus nuotekų tinklai, nuotekų valymo tinklai, nuotekų surinkimo tinklai ir dujų, keliai ir apšvietimo tinklai, kaip normali gyvenvietė. Ieškovė pirkdama sklypus žinojo, kad perka bendrijoje detaliuoju planu suformuotoje teritorijoje. Turėjo žinoti to pirkimo pasekmes, tai yra, kad privalės laikytis detalaus plano sprendinių, dėl ko prašė pateikti projektus dėl nuotekų įsirengimo sklype. Pagal detaliojo plano sprendinius nėra galima įsirengti laikinus tinklus, įstatymas leidžia įsirengti laikinus vietinius tinklus, jei nėra galimybės prisijungti prie bendrų. Nėra baigtas tiesti kelias ir nėra įrengta pakankamai tinkamo pajėgumo nuotekų valymui ir neišgręžtas dar vienas vandens gręžinys. Įsigijus sklypus teritorijoje ieškovė juos turėjo ir pardavinėjo, šiuo metu jie nebeturi nei vieno sklypo, jos sklypus jau turi nupirkę kiti savininkai.  Todėl svarstytinas klausimas ar jie begali ginčyti bendro naudojimo aprašą, nes šioje byloje jie greičiausiai nebetinkamas ieškovas. Jie nebeturi tokios reikalavimo teisės, nes jie nebėra savininkai. Ieškovė turi didelę skolą. Su savivaldybe buvo sutarta, kad jie daugiau nebeišdavinės leidimų, dabar visi turi gauti bendrijos sutikimą, kadangi teritorijų planavimo dokumentas neleidžia individualių, o jungiantis prie bendrų inžinerinių tinklų yra tam tikros sąlygos. Jie susimoka įnašus ir gauna prisijungimo sąlygas. Bendro naudojimo objektus prižiūri savininkai. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje galioja demokratiškumo principas - tai daugumos valia. Tai ne visų savininkų nutarimas turi būti, o daugumos valia. Bendrijos nariai sprendžia kaupiamųjų lėšų dydį, o ne savininkai. Aiškinant kitų teismų sprendimus, ten teisinė klaida. Jie teigia, kad tie objektai nesusiję su jais, tačiau byloje yra duomenys tai nekilnojamo turto registro išrašas, kuriame nurodyta visi techninio koridoriaus yra savininkai, kurie yra sklypų savininkai. Kaupiamasis mokestis yra mažesnis už vyriausybės nustatytą dydį. Priimtas aprašas kelia teisinius padarinius tiems savininkams. Jie gali ginčyti sąskaitas už praeitį, bet negali ginčyti to kas yra dabar, todėl šioje dalyje prašo bylą nutraukti, nebent jų teisių perėmėjai kiti savininkai įstotų į šitą bylą kaip ieškovai.

Atsakovės-2 UAB „(duomenys neskelbtini).“ atstovas advokatas A. J. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė siekdama pasilengvinti padėtį kitoje byloje pareiškė reikalavimą dėl PVM sąskaitos-faktūros pripažinimo negaliojančia, toks reikalavimas turėtų būti atmestas, nes kiekvienu atveju reiškiant reikalavimą sąskaitą turi lydėti kitas dokumentas ar sutartis, ar iš įstatymo kylantis pagrindas. Vien sąskaita-faktūra nesukelia prievolės mokėti, tie klausimai turės būti išnagrinėti skolos byloje. Ieškovė neturėtų teismui perkelti pareigos susikurpti kažkokį argumentą, kurį naudos kitoje byloje. Atsakovė-2 sutartiniais santykiais susijęs su atsakove-1, turi sutartį dėl administravimo. Toje teritorijoje vystytojas, kuris ketino formuoti ir statyti namus finansavo bankas. Ieškovė yra banko antrinė įmonė. Kai vystytojas bankrutavo, bankas tuos sklypus pardavinėjo iš varžytinių ir tuos sklypus įsigijo banko antrinė įmonė. Ieškovė ne tik žinojo kas yra toje teritorijoje, tačiau finansavo ir komunikacijų įrengimą ir labai gerai žino šitos teritorijos sukūrimo ir atsiradimo aplinkybes. Teisiniai santykiai tęsiasi gerokai ilgiau. Reikia pritarti atsakovės-1 atstovo pozicijai, kad ieškovė parduodama sklypus piktybiškai neįrašo į pirkimo-pardavimo sutartis naujiems pirkėjams, kad sklypai yra bendrijos teritorijoje. Sklypai patenka į bendrijos teritoriją. Ieškovė parduodama sklypą turi nurodyti aplinkybę, kad sklypas priklauso bendrijai. Nesvarbu, kad yra ginčijamas nutarimas dėl kaupiamųjų įmokų, tačiau kaupiamųjų įmokų mokėjimas seka iš įstatymo ir jas reikia mokėti. Ieškovė nepasako su kokiu kaupiamųjų įmokų dydžiu sutinka. Bendrijos pirmininkas paaiškino, kad pagal įstatymų raidą kaupiamosios įmokos būtų daug didesnės. Ieškovė mokėti nenori, tačiau privalo. Ieškovė nėra sklypų savininkas, įvardija, kad turi 9 sklypus miško žemės ūkio paskirties, 80 valdų parduota, tačiau ir toliau ginčija tą aprašą.

Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis teismui pateiktas tik 2021-06-28, t. y. praleidus atsiliepimams pateikti nustatytą terminą, jo atsiliepimas nelaikytinas atsiliepimu procesine prasme, tai laikytina rašytiniais paaiškinimais.  R. P. nurodė, kad tiek 2016-10-30 nutarimus, tiek 2018-12-21 nutarimus priėmė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinis susirinkimas: 2016-10-30 nutarimą priėmė 10 iš 10, o 2018-12-21 nutarimą – 7 iš 11 bendrijos narių. Abiem nutarimais spręsti iš esmės tie patys du klausimai: dėl kaupimo įnašo dydžio ir dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo patvirtinimo. Todėl šios bylos išsprendimui svarbi ta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-10-30 savininkų susirinkimo protokolo pirmuoju klausimu dėl kaupiamųjų lėšų priimtą sprendimą. Teismas nurodė, kad šis susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką, nes nebuvo daugiau, kaip pusės visų objektų savininkų balsų, apie susirinkimą savininkai nebuvo informuoti. 2018-12-21 nutarimas priimtas to paties subjekto – GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo – kuris, kaip konstatuota ankstesnėje byloje, tokio sprendimo priimti neturi teisės. Taip pat nutarimas priimtas tokia pačia tvarka ir taip pat pažeidžiant procedūras, kaip ir minėtas ankstesnis sprendimas. R. P. asmeninės nuosavybės teise nuo 2018-05-24 priklauso žemės sklypas, o nuo 2019-02-22 ir jame esantis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, R. P. turto šiuo adresu savininku tapo dar iki GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotiniam susirinkimui 2018-12-21 priimant ginčijamus nutarimus. R. P. nėra GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys, o apie 2018-12-21 GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinį susirinkimą ir jame priimtus nutarimus sužinojo tik susipažinęs su šios civilinės bylos medžiaga, o tai patvirtina, jog šaukiant 2018-12-21 susirinkimą apie jį net nebuvo bandoma informuoti bendrijos nariais nesančių kvartale turtą turinčių savininkų. Taip pat apie šiuos nutarimus savininkai nebuvo informuoti ir jau po jų priėmimo. Ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, kaip priimtas nesant kvorumo bei pažeidžiant susirinkimo šaukimo procedūras, apie jį neinformuojant savininkų. Ginčijami 2018-12-21 nutarimai neva taikomi visiems kvartale sklypus turintiems savininkams, tačiau nėra jokio turto, kurį šie asmenys valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl ginčijamais nutarimais iš esmės reikalaujama iš kvartale turtą turinčių asmenų mokėti kaupimo įnašus, nesant turto, kuriam išlaikyti ir prižiūrėti jie galėtų būti teisėtai renkami ir naudojami. Nėra jokių duomenų, kad kvartale turtą turintys asmenys būtų sutikę prisidėti kaupimo įnašais prie išlaikymo kažkokio kito turto, kuris nėra jų bendroji dalinė nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, kad būtų priimtas koks nors kvartalo savininkų sprendimas dėl kokios nors bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. 2018-12-21 nutarimai neteisėti ir tuo aspektu, kad nėra jokio ir bendrai naudojamo turto (ne tik bendrosios dalinės nuosavybės). 2018-12-21 nutarimu patvirtintame bendrojo naudojimo objektų apraše nurodomi tokie, kaip neva bendro naudojimo objektai, įvairūs inžineriniai tinklai ir įrenginiai bei susisiekimo sistemos. Tačiau nėra jokių duomenų, kad tokie objektai iš tiesų egzistuoja, tokie objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų, kad šie daiktai teisėtai gali būti naudojami pagal paskirtį. Taip pat nėra duomenų apie šių daiktų savininkus ar statytojus, apie jų valią, kad kvartalo naudotojai naudotųsi šiais daiktais. Ieškovės nurodomų aplinkybių, pati bendrija viešai deklaruoja, kad jos nurodomi tinklai nėra skirti ir pakankami viso kvartalo savininkams aptarnauti, ir netgi nurodo, kad naujai sklypus įsigyjantys savininkai turi patys savo sklypuose įsirengti vietinius inžinerinius įrenginius, nes esamais naudotis nėra galimybės. Todėl nesąžininga ir nepagrįsta yra visiems kvartale sklypus turintiems savininkams nustatyti pareigą mokėti kaupimo įnašus, skirtus išlaikyti daiktus, kurie pagal pačios bendrijos pateikiamą informaciją yra skirti tik tam tikros mažos dalies sklypų poreikiams patenkinti. Toks bendrijos nutarimas dėl kaupimo įnašų tokio turto išlaikymui iš esmės reiškia reikalavimą visiems kvartale sklypus turintiems savininkams tenkinti asmeninius tam tikrų atskirų sklypų savininkų poreikius. Tuo pačiu aspektu neteisėtas yra ir sprendimas šiuos objektus įtraukti į bendrojo naudojimo objektų aprašą, numatant, kad su šiais objektais yra susiję visi kvartalo sklypai, nes tokiu būdu bendrija siekia sukurti pareigas visiems sklypų savininkams ne tik mokėti kaupimo įmokas, bet ir mokėti kitus su šiuo turtu susijusius mokėjimus. Kvartale keliai yra sudaryti iš atskirų asmeninės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalių, kuriose yra nustatyti kelio servitutai. Tokiu atveju šie keliai nėra bendrijos valdoma bendroji dalinė ar bendrai naudojama nuosavybė, o yra kiekvieno servituto turėtojo daiktinė teisė. Nėra jokių duomenų, kad servituto turėtojai, tarnaujančių ar viešpataujančių daiktų savininkai būtų suteikę teisę bendrijai priimti kokius nors sprendimus ar atlikti kokius nors kitus veiksmus jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose (jų dalyse, apsunkintose servitutu). Ieškovės ginčijamos sąskaitos yra neteisėtos iš esmės, nes jas pateikė subjektas, kuris neturėjo teisės tokių sąskaitų pateikti, nepriklausomai nuo šių sąskaitų turinio.

        Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti, apie posėdžius pranešta tinkamai, jokių prašymų nereiškė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Bendrija „(duomenys neskelbtini)“ ir jos įstatai įregistruoti 2008 m. rugpjūčio 27 d.  Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išrašo nustatyta, kad nuo 2011 m. kovo 17 d. Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė buvo J. P. 2018 m. balandžio 8 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime patvirtinti nauji bendrijos įstatai, pagal kuriuos pakeistas bendrijos pavadinimas į  (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Valstybės įmonės „Registrų centras“ juridinių asmenų registre įstatai įregistruoti 2018 m. spalio 3 d.  Šių įstatų 10 d. numatyta, kad savo veikloje bendrija vadovaujasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu, kitais įstatymais, teisės aktais, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisei bei galiojantiems įstatymams bei bendrijos įstatais. Nuo 2018 m. spalio 28 d. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku išrinktas A. E.  Iš Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašo nustatyta, kad Bendrijoje yra 12 narių: K. P., D. N., A. P., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., J. S., E. B., V. U., R. V. Ž.

2014 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar atsakovė-2 UAB (duomenys neskelbtini)) ir Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 3.1. punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (administratorius) įsipareigojo teikti gyvenvietės teritorijoje esančių namų ir/ar žemės sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o savininkai įsipareigojo susimokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 1.2.1 punkte nurodyta, kad gyvenvietė – apie 40 ha teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini) kvartalas), kartu su joje pastatytais individualiais gyvenamaisiais namais, nuosavybės teise priklausančiais atskiriems savininkams. Sutarties 1.2.4 punkte nurodyta, kad savininkas – tai fizinis ir/ar juridinis asmuo, turintis nuosavybės teises į namą ir/ar jam priskirtiną žemės sklypą ir/ar kitas patalpas, esančias gyvenvietėje.

        Iš 2015 m. balandžio 29 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą – 45 žemės sklypus, šeši iš jų su priklausiniais (su nebaigtais statyti gyvenamaisiais namais), esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 4 d. pasirašant turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2015 m. gruodžio 17 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą - 32 žemės sklypus, vieną iš jų su priklausiniu (su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu), esantį (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 22 d. pasirašant turto perdavimo - priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. sausio 14 d. turto pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) dalis 9 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 14 d. pasirašant turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

        Ieškovei ieškinio surašymo dienai, t. y. 2019-09-19, priklausė 33 žemės sklypai atsakovės-1 teritorijoje: 1) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 5) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 6) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 7) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 9) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 10) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 11) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 13) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 14) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 15) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 16) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 17) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 18) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 19) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 20) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 21) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 22) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 23) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 24) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 25) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 26) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 27) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 28) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 29) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 30) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 31) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 32) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 33) žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Kiti ieškovės įsigyti žemės sklypai pagal aukščiau minėtas pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove-1 dar iki ieškinio pateikimo teismui buvo parduoti.

2018 m. gruodžio 21 d. įvyko atsakovės-1 Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savininkų susirinkimas, kurio pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimo, buvo nutarta, kad „Bendrojo naudojimo objektams nustatomas 5 Eur mokesčio tarifas, mokamas kiekvieną mėnesį visų sklypų savininkų. Antruoju darbotvarkės klausimu dėl bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimo buvo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą. “ Susirinkime dalyvavo 7 bendrijos nariai iš 11, iš jų 5 bendrijos nariai valią išreiškė balsuodami raštu iš anksto.

Būtent dėl šio visuotinio susirinkimo ir jo metu tiek pirmuoju, tiek antruoju klausimu priimtų ir ieškovės ginčijamų nutarimo-1 ir nutarimo-2 priėmimo teisėtumo ir kilo ginčas. Ieškovės įsitikinimu šioje situacijoje ieškovės atžvilgiu Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau - DGNIKPPSBĮ) netaikytinas, o žemė sklypų savininkų tarpusavio santykiai turi būti sprendžiami vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis bendrąją nuosavybę.

        Teismas su tokiu ieškovės teisinių santykių ir juos reglamentuojančių įstatymų vertinimu nagrinėjamos bylos kontekste nesutinka. Pažymėtina, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys).

        Savininko nuosavybės teisė reiškia, kad savininkas turi teisę spręsti klausimus dėl jam priklausančios nuosavybės valdymo, naudojimo ar disponavimo. Jeigu turtas priklauso keliems savininkams, tai bendrai jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo ir kitus klausimus visi savininkai sprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Keliems savininkams sprendžiant su savininkų bendra nuosavybe susijusį klausimą savininkas negali būti nušalintas nuo klausimo sprendimo. Savininko nedalyvavimas sprendžiant tokį klausimą gali būti pateisinamas jo paties apsisprendimu nedalyvauti, tačiau jis turi būti tinkamai informuojamas apie tokio klausimo svarstymą, jam turi būti sudaryta galimybė dalyvauti priimant sprendimą ir pasinaudoti savo teisėmis sprendimo priėmimo procedūroje. Jeigu savininkas kokiu nors ne įstatymo pagrindu neįtraukiamas į klausimo, susijusio su jo bendra su kitais savininkais nuosavybe, svarstymą, tai sprendimai, priimti savininkui nedalyvaujant, gali būti teismo panaikinti kaip pažeidžiantys savininko interesus, jeigu buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų.

        Kai kurie savininkų sprendimų priėmimo tvarkos klausimai yra reglamentuoti įstatymų ar kitų teisės aktų. Savininkai sprendimus gali priimti tiesiogiai, asmeniškai bendraudami ir sudarydami sandorius. Lygiai taip pat jiems įmanoma ir kitomis teisinėmis formomis spręsti klausimus dėl bendros nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tam tikrų objektų savininkų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą teisės aktai reglamentuoja detaliau.

        CK 4.85 straipsnis reglamentuoja butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo organizavimo ir vykdymo aspektus ir turi blanketinių nuostatų, kurios nukreipia į kitus teisės aktus. Ši norma reglamentuoja tam tikrus butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai priklausančius klausimus. Jie susiję su bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimu. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje išvardyti sprendimai priimami dėl: 1) bendrojo naudojimo objektų sukūrimo; 2) bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo; 3) bendrojo naudojimo objektų disponavimo. Šie klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Kiti CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nenurodyti klausimai, pavyzdžiui, susiję su visų ar dalies savininkų įkurtos bendrijos veikla (ataskaitų tvirtinimu, bendrijos vadovavimo organų veiklos aspektų reguliavimu, atlyginimu už darbą bendrijoje ir kt.), gali būti sprendžiami bendrijos narių susirinkime.

        CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami šių savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti nustatyti atvejai, kai sprendimus priima kitoks savininkų skaičius, pavyzdžiui, tik tų savininkų, kurie yra susivieniję į bendriją. Tokioje situacijoje klausimai dėl sprendimo priėmimo gali būti reglamentuoti įstatymo, esant CK suteiktai pirmenybei kito įstatymo normoms (CK 1.3 straipsnio 2 dalis), todėl klausimai sprendžiami pirmiausia taikant specialaus įstatymo nuostatas. Vienas iš tokių yra jau minėtas DGNIKPPSBĮ.

        Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog dėl gyvenamųjų namų statybos bendrijos veiklos panašumo į daugiabučių namų savininkų bendriją šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir apibrėžiant gyvenamųjų namų statybos bendrijos veikloje atsirandančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2013). Todėl konstatuotina, kad nagrinėtinu atveju pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ginčo teisiniai santykiai dėl aptartų ieškinio reikalavimų patenka į DGNIKPPSBĮ reguliavimo sritį. 

Ieškovė nurodo, kad ginčijamų nutarimų priėmimo dieną, t. y. 2018-12-21 vietovėje (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise jai priklausė 41 žemės sklypas iš 80. Apie šį vyksiantį susirinkimą ieškovė nei kiti savininkai, turintys ar turėję nuosavybes teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus atsakovės-1 teritorijoje nebuvo informuoti, dalyvauti susirinkime ir išreikšti savo nuomonės dėl susirinkimo metu keliamų klausimų priėmimo neturėjo.

 Atsakovė-1 šios ieškovės aplinkybės dėl netinkamo visų savininkų informavimo apie būsimą susirinkimą ir keliamų klausimų turinio nepaneigė, o nurodė visiškai kitokią poziciją, kad to padaryti ji ir neprivalėjo, kadangi kaupiamųjų lėšų tarifo dydžio ir jo tvirtinimo klausimas pagal DGNIKPPSBĮ priklauso išimtinai bendrijos narių, o ne visų savininkų daugumos kompetencijai. Ieškovė žinojo, kad žemės sklypus perka bendrijos teritorijoje, todėl privalo laikytis dėl jos priimtų sprendimų kilusių teisinių pasekmių - asmenys, kurie nenori tapti bendrijos nariais, įsipareigoja vykdyti bendrijos sprendimus.

        Pažymėtina, kad DGNKPPSBĮ 10 straipsnis nustato bendrijos visuotinio susirinkimo kompetenciją, o 12 straipsnis nustato savininkų susirinkimo kompetenciją. Visuotinis susirinkimas: 1) keičia bendrijos įstatus; 2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius); 3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą; 4) priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo; 5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo; 6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip; 7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas); 8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką; 9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą; 10) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą; 11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus; 12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip; 13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą; 14) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų; 15) priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją; 16) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių; 17) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo (DGNKPPSBĮ 10 straipsnio 1 dalis).

        DGNIKPPSBĮ 11 straipsnis reglamentuoja visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarką bei sprendimų priėmimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. 

        To paties įstatymo 5 dalyje nustatyta, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. 6 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

        Nagrinėjamu atveju matyti, kad visuotinio susirinkimo metu 2018-12-21 „UŽ“ balsavo 7 bendrijos nariai iš 11, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu paties susirinkimo metu darbotvarkėje svarstomų klausimų turinys, kadangi jis liečia ne tik bendrijos narius, bet sukuria teisinius padarinius ir kitiems savininkams turintiems nuosavybės teise priklausančius objektus bendrijos teritorijoje, kas ginčo atveju ir įvyko – kilo nesutarimai dėl kaupiamųjų lėšų įmokų mokėjimo prievolės ne tik bendrijos nariams, bet visiems sklypų savininkams, kas pažymėta ir pačiame 2018-12-21 visuotinio susirinkimo protokole.

        Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2018-12-21 įvykusiame visuotiniame susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu svarstytas „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimo“ klausimas išimtinai susijęs ne tik su bendrijos narių, bet ir visų savininkų, turinčių nuosavybės teisės objektus bendrijos teritorijoje, bendrų interesų tenkinimu. Todėl priešingai nei teigia atsakovės-1 atstovas A. E., konstatuotina, kad tokio pobūdžio klausimas darbotvarkėje turėjo būti svarstytas ne bendrijos narių visuotiniame susirinkime, o visų savininkų susirinkime. Ko pasėkoje sušaukiant susirinkimą ir jame priimant sprendimus, turėjo būti vadovaujamasi DGNIKPPSBĮ 12 straipsniu, kuriame reglamentuojamas būtent visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka bei sprendimų dėl bendrų interesų tenkinimo arba dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų priėmimas. 

        Kad tokio pobūdžio klausimas turėjo būti svarstytas visų savininkų susirinkime, o ne tik bendrijos narių susirinkime byloja ir teismų praktika. Iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistu, nustatyta, kad 2016 m. spalio 30 d. buvo šaukiamas ir vyko ne tik bendrijos narių, bet ir visų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų, kurie yra (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas, ir nustačius, jog savininkų susirinkime dalyvavo ir balsavo tik 10 iš 28 objektų savininkų, atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, konstatuota, kad susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų), todėl konstatuota, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu - „kaupiamųjų lėšų dydį po svarstymo nustatyti 5 eurus nuo objekto nuo 2017 m. sausio mėn. bendro naudojimo objektų priežiūrai, remontui ir tvarkymui“, priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką.

        DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų.

        Taigi apie planuojamą susirinkimą atsakovė-1 privalėjo informuoti visus savininkus, įskaitant ir ieškovę, tačiau byloje nėra duomenų, kad ne bendrijos nariais esančiai savininkai buvo tinkamai informuoti. Ieškovė apie priimtą nutarimą-1 sužinojo tik 2019-07-04. Tai patvirtina byloje esantis ieškovo 2019-07-04 prašymas dėl 2018-12-21 protokolo pateikimo ir atsakovės-1 2019-07-04 atsakymas pateikiant nepasirašytą 2018-12-21 protokolą, ieškovo 2019-07-04 prašymas pateikti 2018-12-21 protokolą su parašais ir priedais, tačiau sprendimo priėmimo momentui prašytas dokumentas ieškovei nėra pateiktas.

        Be to, atsakovės-1, t. y. GNSB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 19 punkte numatyta, jeigu susirinkimo darbotvarkėje yra numatyta priimti DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus (kas nagrinėtinu atveju ir konstatuota aukščiau), apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems bendrijoje nuosavybės teise valdomų sklypų savininkams. Taigi akivaizdu, kad organizuojant 2018-12-21 įvykusį visuotinį susirinkimą, atsakovė-1 nesilaikė nei specialiajame įstatyme nustatyto reglamentavimo nei savo pačios įstatuose nurodyto reikalavimo. Todėl atsižvelgiant į nustatytą bei į tai, kad 2018-12-21 susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo nustatytas atitinkamo apmokestinimo objektas – visi (duomenys neskelbtini) kvartale esantys 80 turtinių vienetų, teismo vertinimu, šio susirinkimo metu svarstytas pirmasis darbotvarkės klausimas, aptartų aplinkybių kontekste, yra susijęs su visų bendrijos teritorijoje esančių sklypų/namų savininkų bendrų interesų tenkinimu, kurį, vadovaujantis DGNIKPPSBĮ 12 straipsnio 1 dalimi, turėjo spręsti ne bendrijos narių susirinkimas, o visų sklypų/namų savininkų susirinkimas, todėl nustačius, jog šiame susirinkime nebuvo reikiamo kvorumo (daugiau negu pusės visų objektų savininkų), atsakovei-1 nepateikus jokių įrodymų dėl visų objektų savininkų tinkamo informavimo apie susirinkimą, konstatuotina, kad ginčijamas susirinkimo nutarimas-1 pirmuoju darbotvarkės klausimu - „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimo“, priimtas neteisėtai, pažeidžiant įstatymų nustatytą tokio nutarimo priėmimo tvarką.

        Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančiomis nuo išrašymo momento atsakovės-2 UAB (duomenys neskelbtini)  (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) 2018-11-30, 2018-12-31, 2019-01-31, 2019-02-28, 2019-03-31, 2019-04-30, 2019-05-31 2019-06-30, 2019-07-31, 2019-08-31 išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dalyse dėl jose nurodytų kaupiamųjų lėšų sumų (įrašai sąskaitose už paslaugą „Kaupiamosios lėšos“), kadangi kaip konstatuota aukščiau, šių lėšų rinkimą nustatęs dokumentas, t. y. nutarimas-1, pripažintas priimtu neteisėtai.

        Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-12-21 atsakovės-l narių visuotinio susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“, kuriuo buvo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą.“ Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija atsakovės-1 teisės priimti tokio pobūdžio nutarimą, tačiau nesutinka su priimto nutarimo-2 turiniu, kadangi jis neatitinka faktinių aplinkybių, nes tam tikri bendro naudojimo objektai nėra susiję su visais savininkais. Ieškovė laiko, kad yra susijusi tik su bendrijos teritorijoje esančiais keliais, kuriais privažiuojama iki žemės sklypų, gelžbetonio borteliais ir elektros stulpais, su visomis kitomis infrastruktūromis - vandentiekio, nuotekų, dujotiekio tinklų, elektros sistema, kvartalo tinklais, nėra susijusi, nes ant jai priklausiusių žemės sklypų pastatų niekada nebuvo, jokiomis komunikacijomis nesinaudojo. Priešingai, keletas namų ūkių netgi turi įsirengę atskiras komunikacijas.

        Atsakovės-1 atstovas A. E. nurodė, kad ieškovė žemės sklypus turėjo ir pardavinėjo, nebeturi nei vieno sklypo, jų sklypus jau turi nupirkę kiti savininkai, todėl kyla klausimas ar jie gali ginčyti bendro naudojimo aprašą, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į nutarimo-2 priėmimo datą (2018-12-21), t. y. momentą, kuomet ieškovė turėjo 41 žemės sklypą bendrijos teritorijoje ir bendrijos priimami sprendimai tiesiogiai sukėlė tam tikras teisines materialines pasekmes ieškovei, kaip nuosavybės savininkui, laikytina, kad tokia atsakovės-1 atstovo išsakyta pozicija yra nepagrįsta.

        Atsakovės-1 atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad teritorija reglamentuota detaliuoju planu pagal vystytojo prašymą, kuriame numatyta, kad šioje teritorijoje bus vystoma 80 sklypų su tam tikra infrastruktūra. Nustatyta kokiomis sąlygomis šita teritorija bus vystoma - trys dideli sklypai suskirstyti į 80 sklypų, nustatytos servitutinės dalys. Tuose dalyse įrengta infrastruktūra - lietaus nuotekų tinklai, nuotekų valymo tinklai, nuotekų surinkimo tinklai ir dujų, keliai ir apšvietimo tinklai. Dalis objektų pagal apimtį nėra pabaigti, nėra baigtas tiesti kelias ir nėra įrengta pakankamai tinkamo pajėgumo nuotekų valymui, neišgręžtas dar vienas vandens gręžinys. 

        Kad bendrijos teritorijoje yra išvystyta tam tikra infrastruktūra matyti ir iš byloje pateikto 2020-11-11 antstolio J. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei vaizdo įrašo, iš kurių matyti, kad įrengta kelio pakėlimo/nuleidimo mechanizmo kolonėlė vienoje kelio pusėje ir užtvaro kartelės fiksavimo stulpelis kitoje gatvės pusėje; (duomenys neskelbtini) gatvių infrastruktūra – nuotekų šuliniai, nuotekų valymo įrenginiai, vandens ir dujų įvadai, vandens giluminis gręžinys, gatvių apšvietimas stulpais su šviestuvais, elektros skydinės. Tačiau tai neįrodo, kad visi 80 žemės sklypų yra susiję bendromis inžinerinėmis sistemomis.

        Aplinkybę apie bendrijos teritorijoje esančias atskiras komunikacijas patvirtino ir trečiasis asmuo R. P. Rašytinuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018-12-21 nutarimu-2 patvirtintame bendrojo naudojimo objektų apraše nurodomi tokie, kaip neva bendro naudojimo objektai, įvairūs inžineriniai tinklai ir įrenginiai bei susisiekimo sistemos, tačiau nėra jokių duomenų, kad tokie objektai iš tiesų egzistuoja, tokie objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų, kad šie daiktai teisėtai gali būti naudojami pagal paskirtį, nėra duomenų apie šių daiktų savininkus ar statytojus, apie jų valią, kad kvartalo naudotojai naudotųsi šiais daiktais. Taip pat nurodė, kad bendrojo naudojimo objektų apraše nurodoma akivaizdžiai melaginga informacija, kad visi šiame apraše nurodomi objektai yra susiję su visais kvartale esančiais žemės sklypais - jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame yra vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas, dujų įvesta nėra. Todėl sutiktina, kad trečiasis asmuo R. P., o galimai ir dalis kitų kvartalo naudotojų, nesinaudoja ir niekaip nėra susiję (nei teisiškai, nei fiziškai) su bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytu turtu.

        Be to, kad nurodytos bendrijos teritorijoje su bendrojo naudojimo objektais yra susiję ne visi pastatų/sklypų savininkai, t. y. ir ieškovė, matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei GNSB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bendrijos 2016 m. spalio 30 d. savininkų susirinkimo (protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutarimo 2 darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“), J. P., A. P., K. P., N. P., A. N., D. N., M. L., A. J., E. D., N. M., M. M., O. S. (O. S.), J. S., E. B., V. U., V. U., D. Ž., R. V. Ž., E. P., K. P., A. N., R. N. teisių perėmėjas A. N., P. P., M. T. P., R. R., A. D., A. D., uždaroji akcinė bendrovė „D. S.“, B. R., J. R., S. D., V. J., K. K., S. D., M. D., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, J. L., D. B.. Jame konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys 53 žemės sklypai tik iš dalies yra susiję su 2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. 1 nurodytais bendrojo naudojimo objektais.

        Iš byloje pateikto 2018-12-21 Bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaip bendrojo naudojimo objektais yra įvardinti keliai, vandentiekio sistema, vandentiekio gręžinys, nuotekų šalinimo sistema, nuotekų valymo įrenginys, dujotiekio tinklai, elektros sistema, kvartalo elektros lauko tinklai, lietaus nuotekų tinklai, kitos (asfaltuotos gatvės, gelžbetonio borteliai). Tokiu būdu susijusiais su bendrosiomis konstrukcijomis nurodyti visi sklypų savininkai, tačiau aptartų aplinkybių kontekste sutiktina su ieškovės atstovo pozicija, kad 2018-12-21 visuotiniame susirinkime patvirtintas nutarimas-2 (aprašas) neatitinka esamų faktinių aplinkybių tiek jo priėmimo, tiek nagrinėjamos bylos teisme metu.

        Nors ieškovei ir patikslinus teismo posėdžio metu, kad jai nuosavybės teise priklausę objektai buvo dalinai susiję su atsakovės-1 įvardintais bendrojo naudojimo objektais ir šį reikalavimą teismas galėtų tenkinti dalyje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant nutarimo-1 priėmimo teisėtumo klausimą, teismo konstatuota, kad jis buvo priimtas neteisėtai, pažeidus įstatyme imperatyviai reglamentuotus tokio pobūdžio visuotinio susirinkimo visų savininkų informavimo ir kvorumo pareigą priimant sprendimus, laikytina ir pripažintina negaliojančiu nuo jo priėmimo momento 2018-12-21 atsakovės-l GNSB „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“, kuriuo buvo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą.“

        Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi patikslintas  ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei priteistinos išlaidos iš atsakovių. Ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 1 ir 2 patikslinto ieškinio reikalavimai yra neturtiniai ir mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 150 Eur (po 75 Eur už kiekvieną), o 3 patikslinto ieškinio reikalavime bendra ginčijamuose sąskaitose nurodytų kaupiamųjų lėšų suma sudaro 2290 Eur - žyminis mokestis už šį turtinį reikalavimą sudaro 52 Eur, todėl ieškovei iš kiekvienos atsakovės priteistina po 101 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Ieškovė teikdama ieškinį permokėjo žyminį mokestį, t. y. turėjo būti mokamas 202 Eur, o faktiškai sumokėjo 300 Eur, todėl 98 Eur permoka gražintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

        Trečiasis asmuo R. P. už pateiktą atsiliepimą byloje prašė priteisti iš atsakovių jo patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą, tačiau kaip minėta anksčiau, atsižvelgiant į tai, kad jo atsiliepimas pateiktas teismui tik 2021-06-28, t. y. gerokai praleidus atsiliepimams pateikti nustatytą terminą, jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

        Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovių nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį patenkinti visiškai.

        Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-12-21 atsakovės-1 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu „Įmokų (kaupiamųjų lėšų) tarifo tvirtinimas“, kuriuo buvo nutarta, kad „Bendrojo naudojimo objektams nustatomas 5 Eur mokesčio tarifas, mokamas kiekvieną mėnesį visų sklypų savininkų.“

        Pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo momento 2018-12-21 atsakovės-1 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ narių visuotinio susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Bendrojo naudojimo objektų aprašo tvirtinimas“, kuriuo buvo nutarta „Patvirtinti bendrojo naudojimo objektų aprašą.“

        Pripažinti iš dalies negaliojančiomis nuo išrašymo momento žemiau nurodytas atsakovės-2 UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) išrašytas PVM sąskaitas-faktūras dalyse dėl jose nurodytų kaupiamųjų lėšų sumų (įrašai sąskaitose už paslaugą „Kaupiamosios lėšos“):

        1) 2018-11-30 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2018 m. lapkričio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 245 Eur;

        2) 2018-12-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2018 m. gruodžio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 245 Eur;

        3) 2019-01-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. sausio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 240 Eur;

        4) 2019-02-28 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. vasario mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 235 Eur;

        5) 2019-03-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. kovo mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 230 Eur;

        6) 2019-04-30 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. balandžio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 230 Eur;

        7) 2019-05-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. gegužės mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 225 Eur;

        8) 2019-06-30 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. birželio mėn.,

kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 220 Eur;

        9) 2019-07-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. liepos mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 210 Eur;

        10) 2019-08-31 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas 2019 m. rugpjūčio mėn., kurioje nurodyta mokėtina kaupiamųjų lėšų suma 210 Eur.

        Priteisti iš atsakovės-1 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės-2 uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), po 101 Eur (vieną šimtą vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

              Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 98 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. rugsėjo 19 d., pavedant tai atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai

        Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                                 Raimonda Pauparienė