Administracinė byla Nr. eR-2-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00057-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjai D. Š., jos atstovui advokatui J. E.,

atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja D. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. rugsėjo 16 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą
Nr. Sp-236 „Dėl kandidatės D. Š. neregistravimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VRK įregistruoti pareiškėją, keliamą politinės partijos „Laisvė ir teisingumas“, kandidate 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatės numeris kandidatų sąraše – 14.

2.       Pareiškėja skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      atsakovas Sprendimą motyvavo pareiškėjos neatitikimu Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui, pagal kurį asmuo negali būti renkamas likus
65 dienoms iki rinkimų dienos, jei jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuris įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. ir buvo patikslintas 2023 m. kovo 13 d., pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 681 straipsnį yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – „teisės atėmimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas“;

2.2.                      Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte išdėstytas reikalavimas buvo priimtas Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11, 69, 76, 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstituciniu įstatymu Nr. XIV-2186, kuris įsigaliojo 2023 m. spalio 26 d., t. y. jau po minėto 2019 m. spalio 24 d. teismo nuosprendžio priėmimo ir įsiteisėjimo. Tačiau, vadovaujantis lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principu, teisės aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms;

2.3.                      po 2023 metais įvykusių rinkimų į vietos savivaldybių tarybas ir merus, kuriuose dalyvavo pareiškėja, buvo priimtas teisės akto (Rinkimų kodekso 11 str.) pakeitimas, siekiant apriboti konkrečiai pareiškėjos teisę kandidatuoti kituose rinkimuose, kuris iš esmės pablogino jos teisinę padėtį. Nustatant papildomą suvaržymą pasinaudoti konstitucine teise būti išrinktam, esmingai pabloginamos subjektinės asmens teisės realizuoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) (34 str.) numatytą pasyviąją rinkimų teisę;

2.4.                      aptariamo pasyviosios rinkimų teisės apribojimo nebuvo 2019 m. spalio 24 d. teismo nuosprendžio priėmimo metu, o nuosprendį priėmęs teismas tokios teisės neapribojo, nors buvo tokia galimybė. Teismas, vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 str.), parinko tokią baudžiamojo poveikio priemonę, kuri, jo vertinimu, buvo teisingiausia, todėl niekas negali taikyti kitokią poveikio priemonę ar kitaip apriboti pareiškėjos teises;

2.5.                      atsakovas Sprendimu pažeidžia ne tik pareiškėjos teisę į pasyvius, lygiateisiškus, sąžiningos konkurencijos principu paremtus rinkimus, tačiau ir klaidina rinkėjus, daro didelę žalą pareiškėjos reputacijai (informacija pasklido spaudoje), o tai laikytina šiurkščiu pažeidimu, kuris turės esminę įtaką rinkimų rezultatams;

2.6.                      Sprendimu yra pažeista Rinkimų kodekso 64 straipsnio 2 dalis, užtikrinanti kandidatams teisę visos rinkimų politinės kampanijos laikotarpiu ir nepertraukiamai vykdyti savo rinkiminę agitaciją. Neregistruojant pareiškėjos kandidate ir jos vietą perleidžiant kitam kandidatui, atsakovas savo neteisėtais veiksmais pažeidžia pareiškėjos teisę į skaidrius, teisingus, sąžiningus, sąžiningos konkurencijos principus atitinkančius rinkimus. Be to, Sprendimu iš pareiškėjos buvo atimtos Rinkimų kodekso 93–103 straipsniuose įtvirtintos teisės, tai palydint komentarais, darančiais įtaką rinkėjų valiai ir formuojančiais visuomenės bei rinkėjų nuomonę;

2.7.                      Įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad negali būti renkamas asmuo, kuris yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Konstitucijoje nekalbama apie baudžiamojo poveikio priemones, todėl papildomi konstitucinės teisės „būti išrinktam“ apribojimai, nustatomi konstituciniu įstatymu (Rinkimų kodeksu), privalo atitikti Konstituciją, konstitucinę doktriną ir konstitucinio proporcingumo principą. Tačiau Seimas, 2023 m. spalio 10 d. priimdamas Rinkimų kodekso 11 straipsnio pataisas, nevertino konstitucinio proporcingumo principo, nustatydamas, kad bet kokios iš dešimties BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių pritaikymas yra lygiavertis pagrindas konstitucinės pasyvios rinkimų teisės apribojimui, nors akivaizdu, kad tokios lygybės niekada negali būti;

3.       Pareiškėja skunde teigia, kad, tiesiogiai taikant Konstituciją (6 str.), bylos išsprendimas įmanomas ir nesikreipiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas). Kita vertus, netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimų, pareiškėja prašo „stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto dalies nuostatos, numatančios, kad „Asmuo negali būti renkamas jei jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės“, nekeičia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnyje įtvirtintos teisės normos „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais“.

4.       Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į skundą prašo atmesti pareiškėjos skundą.

5.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

5.1.                      įstatymų leidėjas Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte naudojo tik bendrąją sąvoką „baudžiamojo poveikio priemonė”, todėl bet kokios baudžiamojo poveikio priemonės neatlikimas yra kliūtis kandidato registracijai;

5.2.                      priėmus Rinkimų kodekso 11. 69. 76. 85 ir 118 straipsnių pakeitimo konstitucinį įstatymą, nebuvo nustatyta speciali šio įstatymo įsigaliojimo tvarka. Tai reiškia, kad šis įstatymas įsigalioja ir galioja į priekį, o ne atgal. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eR-26-822/2024 išaiškino, kad bet kokio pobūdžio BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės galiojimas pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą lemia, kad asmuo negali būti renkamas, todėl šios teisės normos negalima priešinti kitoms Rinkimų kodekso normoms, numatančioms kandidatų sąžiningos konkurencijos (3 straipsnis), lygių teisių
(5 str. 5 d.), teisę vykdyti rinkimų agitaciją (64 str. 2 d.), teisę pasisakyti rinkėjų susirinkimuose ir pan. (94 str.). Šios normos reguliuoja tų asmenų veiklą, kurie turi teisę kandidatuoti be jokių apribojimų;

5.3.                      svarstytina dėl šios administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo tikslingumo, atsižvelgiant į tai, kad administracinėje byloje Nr. eR-26-822/2024 yra keliami analogiškai teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, pastarosios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas ir joje pasikreipta į Konstitucinį Teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

6.       Nagrinėjamoje byloje administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. Sp-236 „Dėl kandidatės D. Š. neregistravimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

7.       Ginčijamu Sprendimu nuspręsta neregistruoti D. Š., keliamos partijos „Laisvė ir teisingumas“, kandidate 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatės numeris kandidatų sąraše – 14, nes ji neatitinka Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų (yra nebaigusi atlikti baudžiamojo poveikio priemonės). 

8.        Pagal Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio, ribojančio pasyviąją rinkimų teisę, 1 dalies 1 punktą asmuo negali būti renkamas, jei jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės.

9.       Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio
24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kuris įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d. ir buvo patikslintas 2023 m. kovo 13 d., pareiškėjai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 681 straipsnį yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – „teisės atėmimas trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas“.

10.       Taigi šioje byloje yra nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėja Komisijos Sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 12 d., nebuvo baigusi atlikti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kuria jai buvo atimta teisė trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas. Pareiškėjai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė galioja nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos iki 2026 m. vasario 23 d. ir Komisijos Sprendimo priėmimo metu (2024 m. rugsėjo 12 d.) nebuvo pasibaigus.

11.       Dėl pareiškėjos argumentų, kad Sprendimu buvo pažeistas įstatymo negaliojimo atgal principas, pastebėtina, jog analogiška situacija vertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 26 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eR-1-822/2025. Teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą, konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti, jog 2023 m. spalio 10 d. priimtu ir 2023 m. spalio 26 d. įsigaliojusiu Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu buvo įsiterpta į pasibaigusius teisinius santykius. Nors pareiškėjai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė įsigaliojo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo dieną, pareiškėjos nubaudimas (baudžiamojo poveikio priemonės įsigaliojimas) ir Seimo rinkimų organizavimas yra atskiri procesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2023 m. spalio 10 d. priimtu ir 2023 m. spalio 26 d. įsigaliojusiu Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimu buvo sureguliuoti besitęsiantys teisiniai santykiai – rinkimų vykdymas plačiuoju požiūriu, o teisinio reguliavimo galia nukreipta į ateitį. Dėl to pareiškėjos atveju susiklosčiusi situacija neatitinka lex retro non agit principo taikymo sąlygų ir nesuponuoja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio draudimo nustatyti įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamąją galią (lex retro non agit) pažeidimo. Šios aplinkybės paneigia, kad pareiškėjai galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai, kad jos atveju naujai Rinkimų kodekso normas reglamentuojantis teisinis reguliavimas jai nebus taikomas. Todėl Komisija pareiškėjos registravimui kandidate Seimo rinkimuose pagrįstai taikė 2023 m. spalio 26 d. įsigaliojusį Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

12.       Kaip jau nustatyta anksčiau, nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nuosprendžio priėmimo įsigaliojo pareiškėjai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės trejus metus būti paskirtai į valstybės ar savivaldybės bei jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų skiriamas pareigas atėmimas, kuri nėra susijusi su viešosios teisės būti išrinktai apribojimu.

13.       Byloje susiklosčiusių aplinkybių pagrindu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 11 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto konstitucingumą, dėl ko buvo sustabdyta ir nagrinėjama byla.

14.       Konstitucinis Teismas 2025 m. vasario 6 d. nutarime išaiškino, jog Konstitucijos
56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, reiškia, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo Seimo nariu negali būti renkamas, jeigu jis yra nebaigęs atlikti ne tik baigiamuoju teismo aktu jam paskirtos bausmės, bet ir baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs teisinį reguliavimą, kuriuo nustatytas draudimas asmeniui būti renkamam tol, kol jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. kandidatuoti į politinių atstovaujamųjų institucijų narius tol, kol nėra visiškai įvykdytas dėl jo priimtas baigiamasis teismo aktas, detalizavo Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kandidatui į Seimo narius keliamus reikalavimus. Konstatavus, kad nustatant ginčijamą teisinį reguliavimą nebuvo iškreipti ar paneigti Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kandidatui į Seimo narius keliami reikalavimai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kandidatams į kitų politinių atstovaujamųjų institucijų, inter alia Europos Parlamento, narius įstatymų leidėjas nustatė tokius pat kaip kandidatui į Seimo narius iš Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies kylančius etinio bei moralinio pobūdžio reikalavimus, nenustatyta, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai suvaržyta Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmenų pasyvioji rinkimų teisė. Todėl Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas neprieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

15.       Teisėjų kolegija, neturėdama pagrindo nukrypti nuo formuojamos praktikos, vadovaudamasi šiuo Konstitucinio Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarime pateiktu išaiškinimu ir akcentuodama, kad Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose yra aiškinama Konstitucija – formuojama oficiali konstitucinė doktrina, savo turiniu saisto Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pripažįsta, kad iš esmės bet kokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės galiojimas (nebaigtas atlikimas) lemia, kad asmuo pagal Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą negali būti renkamas Seimo nariu. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutarime pateiktu išaiškinimu, darytina išvada, kad Vyriausioji rinkimų komisija Sprendimu pagrįstai neregistravo D. Š., keliamos partijos „Laisvė ir teisingumas“, kandidate 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje Nr. 52 ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatės numeris kandidatų sąraše – 14, nes ji neatitiko Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų – nebuvo pasibaigusi galioti jai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Komisijos Sprendimas priimtas tinkamai pritaikius galiojantį teisinį reguliavimą, todėl atmetami pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas neatitinka Rinkimų kodekso
21 straipsnyje įtvirtinto teisėtumo principo, įpareigojančio rinkimų komisiją priimti sprendimus, atitinkančius šio kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimus, pagrįsti ir motyvuoti sprendimus.

16.       Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtini reikalavimai, taikytini administraciniam sprendimui. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir
6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir Sprendimo turinį, konstatuojama, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo
10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus: administraciniame sprendime nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, pakankami administracinio sprendimo motyvai.

17.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, nenustačius Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų. Todėl pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio
1 punktu, 126 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos D. Š. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Rytis Krasauskas

        Dalia Višinskienė