Administracinė byla Nr. A-2754-756/2020
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01856-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą grindė šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 19 d. iki skundo padavimo (2019 m. liepos 31 d.) buvo kalinamas Šiaulių TI pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas kameroje Nr. 34, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 77. Šioje kameroje 2019 m. gegužės 16 d. nakties metu atsikėlė uždaryti nuo vėjo atsidariusį langą ir, lipdamas nuo lovos ant staliuko nuslydo, krito ant grindų patyrė viso kūno lengvą sukrėtimą, šoką, buvo prakirsta alkūnė, žaizda intensyviai kraujavo. Kameroje nėra įrengtas iškvietimo mygtukas, jis kentė skausmą, nerimą dėl to, ar nelūžo kaulas iki pat ryto 7 valandos, kai belsdamas į duris pakvietė pareigūną, kuris jį nuvedė į medicinos skyrių. Toks iškvietimo mygtuko nebuvimas yra taisyklių pažeidimas ir yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Iškvietimo mygtukų nėra ir pasivaikščiojimo kiemeliuose.
1.2. Visos Šiaulių TI programos, susijusios su įkalinto asmens socialine reabilitacija, integracija į visuomenę, pozityviu prasmingu užimtumu, su įkalintų asmenų pataisa, yra formalios ir realiai neveikiančios, deklaratyvaus pobūdžio. Darbo, už kurį jam būtų mokama, Šiaulių TI taip pat nesuteikia, todėl jis negali dengti iš jo priteistą civilinį ieškinį, negali dirbdamas darbą ruošti save pozityviam mąstymui, integracijai į visuomenę, negali nebūti didžiąją dienos dalį kameroje. Kameroje Nr. 77 nėra ventiliacijos ar oro kondicionavimo sistemos, todėl kameroje yra nemalonus kvapas atlikus gamtinius reikalus, be to, dėl to kameroje vasaros metu labai karšta. Sanitarinis mazgas kameroje atitvertas 2 m aukščio sienele, tačiau ne iki lubų, be to, nuo apačios iki grindų yra 10 cm plyšys, dėl ko kameroje yra fekalijų kvapas. Pažeidžiamas ir jo privatumas, nes prausyklė yra tualeto patalpoje, durų nėra, todėl prausiantis jis yra matomas pareigūnų per stebėjimo akutę ar be perspėjimo atidarant duris. Vietos sanitariniame mazge yra per mažai. Oro kiekis kameroje nepakankamas, drėgmė per didelė. Dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę, į gyvenamas kameras šiltas vanduo netiekiamas. Pasinaudojus sporto sale ar pabuvus krepšinio aikštelėje, papildomai dušu pasinaudoti negalima. Privatumas ir anonimiškumas kalbant taksofonu taip pat nėra užtikrinamas.
2. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo laikomas kamerose Nr. 34, 77, kuriose sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, įėjimai atitverti durimis ar stora plėvele, dėl ko nei kameroje esantys asmenys, nei pareigūnai negali stebėti, kas vyksta sanitariniame mazge. Teisės aktai kvapų parametrų nereguliuoja. Pareiškėjas kameroje visą laiką buvo vienas. Kameros vėdinamos natūraliu būdu, per langus, mechaninės vėdinimo sistemos, iškvietimo mygtuko, radijo taško įrengimas nėra galimas dėl įstaigos statuso. Kalinčių asmenų nuolatinė prižiūra yra vykdoma, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo susižalojimo užfiksuotos, jis pats jokių pretenzijų neturėjo.
2.2. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, socialinio užimtumo programos yra vykdomos, jos savanoriškos. Naudojimasis dušu taip pat vykdomas pagal galiojančius teisės aktus, dušų įrengimas prie sporto salės tardymo izoliatoriuje nenumatytas. Privatumas sanitariniame mazge, prausiantis kriauklėje, užtikrinamas esančia pertvara ir durimis ar užuolaida. Teisės aktai nenumato privalomo nuteistųjų įdarbinimo, darbo vietų šiuo metu Šiaulių TI nėra. Privatumas ir anonimiškumas skambinant taksofonu užtikrinamas tiek, kiek to reikalauja teisės aktai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.
II.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo I. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
4. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus ir aktualų teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms nepaneigti. Nors teismui yra pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams aktai pareiškėjo buvimo kamerose, kur buvo tikrintas natūralus apšvietimas kameroje Nr. 77, tačiau pareiškėjo argumentai dėl oro trūkumo, per didelės drėgmės, per didelės oro temperatūros kameroje nepaneigti, todėl abejonės vertintos pareiškėjo naudai. Teismas pažymėjo, kad skundų dėl šių aplinkybių pareiškėjas neteikė. Teismas taip pat konstatavo, kad kameroje Nr. 77 sanitarinis mazgas atitvertas ne durimis, o užuolaida, toks atitvėrimas tik užuolaida nėra laikomas pakankamu, siekiant užtikrinti asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą, tačiau pažymėjo, jog užuolaidos yra ne medžiaginės, o storo nepermatomo polietileno, pareiškėjas kameroje buvo vienas, todėl privatumo pažeidimai buvo minimalūs. Sanitarinių mazgų plotas yra 1,47–1,55 kv. m, toks plotas laikytinas pakankamu. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų teismas nenustatė.
5. Vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga visiškai ir nepaneigta, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai), įvertino tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kamerose, kitos sąlygos Šiaulių TI šioje gyvenamojoje kameroje tik iš dalies buvo užtikrintos. Argumentą dėl pelėsio kamerose Nr. 34, 77 vertino pareiškėjo naudai, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kitų pažeidimų nenustačius, sprendė, jog teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas, šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
III.
6. Pareiškėjas I. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas neįvertino visų bylos aplinkybių. Neatsižvelgė, kad stovint ant grindų galima būtų lengvai atidaryti langą, pro kurį galima išvėdinti kamerą. Teismas neatsižvelgė ir į pareiškėjo patirtą susižalojimą dėl netinkamų laikymo sąlygų.
6.2. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo kameroje. Naudojantis taksofonu nebuvo užtikrintas privatumas, nes nebuvo garso izoliacijos. Teismas taip pat netinkamai vertino privatumo neužtikrinimą kameroje, nors skunde paaiškino, kad ne kartą buvo pastebėtas kameroje be drabužių. Teismas netinkamai vertino atsakovo atstovo pateiktą nuotrauką, nes ji buvo padaryta anksčiau, nei pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje. Nesutinka su teismo išvada, kad kameroje buvo užuolaida, nes jos nebuvo ir tai pareiškėjas nurodė skunde. Atsakovo atstovo pateiktuose dokumentuose aiškiai pažymėta, kad kameroje Nr. 77 yra OSB plokštė, o prie kitų kamerų nurodyta OSB ir užuolaida. Taigi teismas neįsigilino į bylos medžiagą.
6.3. Teismas nepagrįstai atmetė nusiskundimą dėl užimtumo, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pasisako, kad asmenys turėtų būti išvedami 8 valandas per parą iš kameros, šiuo atveju pareiškėjas buvo išvedamas tik 1–2 kartus per savaitę, taigi jis beveik visą laiką buvo užrakintas kameroje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu patyrė ilgalaikius sunkius išgyvenimus dėl nurodytų pažeidimų.
7. Atsakovo atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Šiuo atveju teismas išsamiai įvertino nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastą, trukmę bei intensyvumą ir pagrįstai konstatavo, kad nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ar pasikartojančiais. Teismas pagrįstai pripažino pažeistas pareiškėjo teises, bet atmetė prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Taip pat teismas savo sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata.
7.2. Aplinkybę, kad pareiškėjas susižalojo pats, patvirtina ir Šiaulių TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. liudytojo apklausos protokolo duomenys. Protokole užfiksuota, jog I. Mačiukas susižalojo pats, netyčia, pretenzijų niekam neturi. Teismas pagrįstai konstatavo, kad deklaratyvūs pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai įvertino byloje esančius duomenis ir šią skundo dalį atmetė. Teismas taip pat tinkamai įvertino tai, kad jokie teisės aktai atstumo tarp telefono aparatų nenumato ir pagrįstai konstatavo, jog tarp taksofonų išlaikytas pakankamai didelis atstumas. Be to, telefonai apsaugoti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą, o tai užtikrina asmenų privatumą. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog atsakovo atstovas tinkamai vykdė teisės aktuose numatytus įpareigojimus ir užtikrino pareiškėjo teisę naudotis socialinės reabilitacijos priemonėmis, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose.
7.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas neįvertino jo teiginio, jog įėjimas į sanitarinį mazgą visiškai neatitvertas, nes tokių aplinkybių pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodęs nebuvo, be to, bylos medžiaga patvirtina, kad įėjimai atitverti durimis arba užuolaida. Be to, pareiškėjas prieštarauja pats sau: apeliaciniame skunde teigia, kad įėjimas nebuvo atitvertas, o skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog sanitarinis mazgas atitvertas taip, kad matosi tarpas apačioje. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės abstrakčiai nurodo, kad sprendimas neteisingas, nepateikia jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat nenurodo naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
8. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2019 m. kovo 19 d. iki 2019 m. liepos 31 d., atlyginimo.
9. Teismas skundžiamu 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista (dėl privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo ir nepaneigtų pareiškėjo argumentų dėl oro trūkumo, per didelės drėgmės ir per didelės oro temperatūros kameroje), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir žalos atlyginimo forma.
11. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
12. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
13. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl netinkamo užimtumo, iškvietimo mygtuko nebuvimo, privatumo neužtikrinimo naudojantis taksofonu, pareiškėjo patirto susižalojimo dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl privatumo pažeidimo kameroje Nr. 34 (nes sanitarinis mazgas joje yra su durimis), nes ginčui aktualiu laikotarpiu bylos duomenimis šių pažeidimų pagrįstai nenustatyta. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Apeliaciniame skunde priešingas išvadas leidžiančių padaryti argumentų nepateikta.
14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su privatumo naudojantis tualetu pažeidimu, taip pat byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, be kita ko, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimą, už šį pareiškėjo teisės pažeidimą, taip pat dėl oro trūkumo, per didelės drėgmės ir per didelės oro temperatūros kameroje, pakankama satisfakcija yra pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimas.
15. Pažymėtina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto užuolaidomis neužtikrina asmens, besinaudojančio juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT). Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad tualetas kameroje Nr. 77 nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, be to, iš tualeto sklido blogas kvapas, o pareiškėjas buvo laikomas vienas kameroje, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu kameroje buvo pažeista minimaliai.
16. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Primintina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018; 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1809-556/2020).
17. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teisė į privatumą Šiaulių TI buvo pažeista nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d. laikotarpį, t. y. 55 dienas (I t., b. l. 89–92), kadangi naudodamasis sanitariniais įrenginiais kameroje Nr. 77 galėjo būti matomas kitų kameroje buvusių asmenų ir pareigūnų, o priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų atsakovo atstovas nepateikė. Privatumo pažeidimas kameroje Nr. 34 pagrįstai nekonstatuotas, nes byloje nustatyta ir nepaneigta, jog sanitarinis mazgas šioje kameroje yra su durimis. Nustačius, kad pareiškėjas Šiaulių TI 55 dienas buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) kameroje Nr. 77, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida pažeidžia asmens privatumą tik minimaliai. Nagrinėjamu atveju Šiaulių TI šiuo aspektu veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
18. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
19. Šioje byloje konstatuota, jog pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d. buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 77 neužtikrinant jo privatumo naudojantis tualetu kamerose, taip pat konstatuoti pareiškėjo teisės pažeidimai dėl oro trūkumo, per didelės drėgmės ir per didelės oro temperatūros kamerose, o kitų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, neilgą trukmę (55 dienas privatumo pažeidimas kameroje Nr. 77, higienos normų pažeidimai 135 dienas) ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala pinigais dėl Šiaulių TI padaryto pažeidimo.
20. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas vertinti, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati ir proporcinga suma yra 50 Eur. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Šiaulių TI neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Taigi nors pareiškėjas prašo priteisti jam 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.
21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas ir priimamas naujas sprendimas priteisiant pareiškėjui I. M. iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo I. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui I. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinę žalą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė