Administracinė byla Nr. I-1546-406/2012
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00965-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.;73.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. spalio 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, susipažinęs su pareiškėjos J. A. , atstovaujamos advokato Dominyko Varno, skundu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo,
n u s t a t ė :
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos J. A. , atstovaujamos advokato Dominyko Varno, skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. A-2941 dalį – 1.2 punktą ir 4.3 punktą.
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus). Tarnybiniai ginčai - valstybės tarnautojų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, ginčai su administracija, susiję su tarnautojo statuso įgijimu, pasikeitimu ar praradimu ir drausminio poveikio priemonių taikymu (ABTĮ 2 str. 19 d.).
Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytą viešojo administravimo veiklą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnyba - teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus pareigybių panaikinimo ir steigimo“ 1.2. ir 4.3. punktus, kuriais nuo 2012 m. spalio 15 d. naikinama Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Apskaitos poskyrio vyriausiojo specialisto (koeficientas 13 pareigybė) ir įsteigiama Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus Apskaitos poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis, 12 kategorija) pareigybė. Iš skundo, prie jo pridėtų dokumentų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. AP-266 bei Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriaus apskaitos poskyrio vyriausiojo specialisto pareiginių nuostatų matyti, jog pareiškėja dirba pagal darbo sutartį Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros įstaigų ūkio ir finansų skyriuje Apskaitos poskyrio vyriausiaja specialiste. Taigi, tarp pareiškėjos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos yra susiklostę ne valstybės tarnybos, o darbo teisiniai santykiai. Pareiškėjos darbo teisės ir pareigos atsirado darbo sutarties pagrindu, todėl pareiškėjos einamos pareigos negali būti prilygintos valstybės tarnautojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, pareigoms. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 7 punktas numato, jog Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų.
Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog aptariamas ginčas, nepriklausomai nuo to, kad atsakovu nurodomas viešojo administravimo subjektas, negali būti laikomas administracinių teismų kompetencijai priskirtinu tarnybiniu ginču. Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis numato, kad ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2008; 2002-04-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2002). Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo iš darbo teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjos skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).
J. A. dėl šio ginčo išsprendimo turi teisę kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 3 d.).
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti J. A. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 100,00 Lt (vieno šimto litų) žyminį mokestį, sumokėtą 2012 m. rugsėjo 27 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atskiruoju skundu per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Gintaras Čekanauskas