Civilinė byla Nr. 3K-3-425/2006
Procesinio sprendimo kategorija 76.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens M. G. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl tėvystės fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims K. S., M. G. B., Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Pareiškėja D. S. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. yra jos sūnaus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Pareiškėja nurodė, kad su S. B. (asmeniu, kurį laiko savo sūnaus tėvu) susipažino 1988-1989 m., nuomodamasi Kaune kambarį pas jo motiną (suinteresuotą asmenį), tarp jų susiklostė artimesni santykiai, ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškimo netenkino. Teismas nurodė, kad atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti nėra galimybių, nes spėjamas tėvas yra miręs prieš devynerius metus ir kraujo pavyzdys nebuvo paimtas. Teismas nurodė, kad pareiškėja neįrodinėjo, kad bendrai gyveno su S. B. (asmeniu, kurį laiko savo sūnaus tėvu), kad bendrai auklėjo ar išlaikė jos sūnų. Teismas, vertindamas liudytojų D. L., O. S., J. B., B. M., I. J. parodymus, padarė išvadą, kad šie iš dalies patvirtina, kad S. B. gali būti pareiškėjos sūnaus tėvas, tačiau nėra patikimai patvirtinantys tėvystę (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad šių liudytojų parodymai, nesant kitų įrodymų, neleidžia neabejotinai nustatyti biologinę vaiko kilmę. Tokiais įrodymais teismas nepripažino ir suinteresuoto asmens (spėjamo tėvo motinos) pareiškėjai ir jos sūnui adresuotų sveikinimo atvirukų bei vienkartinės piniginės perlaidos. Teismas padarė išvadą, kad, nesant pakankamai įrodymų, pareiškimas dėl tėvystės nustatymo atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino, panaikino Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priėmė naują - pareiškimą patenkino: nustatė, kad K. S. tėvas yra S. B. Kolegija nurodė, kad pagal CK 3.148 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlikti ekspertizę tėvystei nustatyti nėra jokių galimybių, nes spėjamas tėvas yra miręs prieš devynerius metus, jo lavono tyrimo metu kraujo pavyzdys nebuvo paimtas, taip pat nepavyko gauti duomenų apie jo kraujo grupę. Pareiškėja prašė apeliacinės instancijos teismo paskirti teismo genominę ir medicinos kriminalistinę ekspertizę, ekshumuoti spėjamo vaiko tėvo palaikus, kad tyrimui dėl genotipo nustatymo būtų pateikti jo kaulai. Suinteresuotas asmuo kategoriškai nesutiko, kad būtų ekshumuojami jos sūnaus (spėjamo vaiko tėvo) palaikai. Teisėjų kolegija suinteresuoto asmens prieštaravimus dėl teismo genominės ekspertizės atlikimo vertino kaip pareiškėjos galimybių įrodinėti apribojimą ir padarė išvadą, kad byloje turėtų būti vertinami kiti įrodymai, kurie galėtų patvirtinti tėvystę. Teisėjų kolegija nurodė, kad CK 3.148 straipsnyje nustatytas įrodomųjų faktų, kurie gali būti pagrindu tėvystei nustatyti, sąrašas nėra baigtinis; tai ne tik įrodomieji faktai - bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, kuriuos analizavo pirmosios instancijos teismas, bet ir kiti įrodymai. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju bendras gyvenimas ir vaiko auklėjimas, išlaikymas nėra lemiančios aplinkybės nustatant tėvystę, nes pareiškėja po vaiko gimimo gyveno ir dirbo kitame mieste, ji paaiškino, kad, gerai žinodama asmens, kurį laiko savo vaiko tėvu, problemas, nereikalavo materialinės paramos. Kolegijos nuomone, didesnę įrodomąją reikšmę šiuo atveju turi liudytojų parodymai, susirašinėjimas, nuotraukos. Liudytoja D. L. parodė, kad dirbo kartu su S. B. (spėjamu vaiko tėvu) 1994-1995 m. ir jis yra papasakojęs, kad turi sūnų, rodė jo nuotraukas; pasakojo, kad mergina nuomojo pas jo motiną kambarį, jie artimai bendravo, gimė sūnus, gyvena Ignalinoje; S. B. (spėjamas vaiko tėvas) neabejojo, kad sūnus tikrai jo. Analogiškus parodymus davė liudytojos O. S. ir J. B. Liudytoja B. M. parodė, kad matė S. B. (spėjamą vaiko tėvą) porą kartų atvažiavusį pas pareiškėją, nešėsi vaiką ant rankų, ėjo prie ežero. Liudytoja I. J. (pareiškėjos sesuo) taip pat parodė, kad S. B. (spėjamas vaiko tėvas) gimus vaikui lankėsi pas pareiškėją, ji taip pat su vaiku buvo kelis kartus pas jį nuvažiavusi, pareiškėja sakė, kad sūnus yra S. B. (spėjamo vaiko tėvo). Liudytoja V. A., apklausta apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad kartu su pareiškėja vežė jos sūnų dalyvauti konkurse, buvo apsistoję ir nakvojo pas jo močiutę - taip pareiškėjos sūnus vadino suinteresuotą asmenį - namuose; pastaroji pati stebėjo konkursą, davė vaikui pinigų; 2004 m. Vilniuje teta (spėjamo vaiko tėvo sesuo) davė pareiškėjos sūnui dovanų maišelį, voką. Kolegija padarė išvadą, kad šie liudytojų parodymai patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir S. B. (spėjamo vaiko tėvo) buvo susiklostę artimi asmeniniai santykiai, pats S. B. (spėjamas vaiko tėvas) savo veiksmais, elgesiu pripažino faktą, kad K. S. yra jo sūnus. Artimi asmeniniai ryšiai siejo ne tik pareiškėją su S. B. (spėjamu vaiko tėvu), bet ir su jo giminaičiais - seserimi, motina. Tokie santykiai nebūtų susiklostę, jei S. B. (spėjamas vaiko tėvas), būdamas gyvas, savo veiksmais būtų neigęs tėvystę. Bendravimas nenutrūko po jo mirties. Susirašinėjimas, piniginė perlaida, nuotraukos liudija susiklosčiusius socialinius santykius, būdingus giminaičiams. Kolegija nurodė, kad kiekvienas tėvystės nustatymo atvejis yra individualus, todėl šį faktą patvirtinančios reikšmingos aplinkybės kiekvienoje byloje yra kitokios. Į civilinę bylą nėra pateikta duomenų, kad iki sūnaus gimimo pareiškėja būtų artimai bendravusi su kitu vyru, jos paaiškinimai byloje yra nuoseklūs, patvirtinantys, kad su S. B. (spėjamu vaiko tėvu) siejęs ryšys nebuvo atsitiktinis, bendravimas nenutrūko iki jo mirties. Pareiškėjos paaiškinimus atitinka liudytojų parodymai, kiti įrodymai. Kolegija nurodė, kad suinteresuoto asmens išsakyti argumentai, kad jai nebuvo žinoma apie intymius sūnaus santykius su pareiškėja, kad sūnus artimai bendravo su daugeliu merginų, kad dėl sveikatos problemų gal ir negalėjęs turėti vaikų, yra atmestini, nes ji nesutiko atlikti teismo genominės ekspertizės, kuri galėtų atsikirtimus patvirtinti. Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, jos nuomone, patikimai patvirtinančiomis pareiškėjos ir S. B. (spėjamo vaiko tėvo) artimus asmeninius ryšius ir bendravimą, paties S. B. (spėjamo vaiko tėvo) tėvystės pripažinimą savo elgesiu ir veiksmais, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad K. S. tėvas yra S. B.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo M. G. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.148 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 1987-1990 m. nuomojo pas kasatorę (suinteresuotą asmenį) kambarį, tuomet susiklostė jų draugiški santykiai, kurie tęsėsi ir vėliau, pareiškėjai išvykus iš Kauno. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šie santykiai ir kasatorės šeimos geranoriškumas buvusios nuomininkės – jaunos moters ir vienišos motinos – atžvilgiu liudija, kad pareiškėjos sūnaus tėvas yra kasatorės sūnus, prieštarauja CK 3.148 straipsnio 1 daliai. Byloje nustatyta, kad kasatorės sūnus su pareiškėja ir jos vaiku jokių nuolatinių santykių nepalaikė (reguliariai neskambindavo, nerašė, nelankė, nerėmė), per penkerius metus susitiko tik kelis kartus, susitikimai buvo atsitiktiniai. Pareiškėjos paaiškinimai dėl apsilankymų Kaune pas kasatorės sūnų (spėjamą vaiko tėvą) kelia abejonių, nes pareiškėja nurodo, kad atvykdavo pas kasatorės sūnų į darbą tuo laikotarpiu, kai jis ten jau nedirbo ir buvo išvykęs iš Kauno. Be to, kasatorės sūnus gyveno kartu su kasatore ir, jos žiniomis, nei pareiškėjai gyvenant jos namuose, nei vėliau su pareiškėja artimai nebendravo, nelaikė savęs vaiko tėvu. Kasatorės nuomone, teismo išvada, kad atsitiktinės jos sūnaus užuominos liudytojoms D. L., O. S. ar J. B. apie neva turimą sūnų, jo paties ir jo artimųjų draugiškas elgesys su pareiškėja ir jos vaiku bei vienos svetimo vaiko nuotraukos turėjimas yra lemiamos tėvystei nustatyti, prieštarauja protingumo principui, nes faktinės aplinkybės ir esminių įrodymų visetas byloje liudija priešingai.
2. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatorės atsisakymas atlikti ekspertizę buvo motyvuotas: kape yra palaidoti penki asmenys, praėjo jau dešimt metų ir kapas buvo pertvarkytas, todėl kasatorė nėra tikra, ar galėtų nurodyti kurioje konkrečioje kapo vietoje yra jos sūnaus palaikai; be to, kasatorės įsitikinimu, ekshumacija yra palaikų ir kapo išniekinimas, todėl nepriimtina, juolab kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog „giminystės ryšių iš kaulų nustatymas ne visada yra sėkmingas, nes ne visada pavyksta nustatyti tiriamos medžiagos genotipą“, taigi nėra garantijos, kad daug dvasinių ir emocinių išgyvenimų kasatorei sukelsianti ekshumacija bus naudinga. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo šioje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą, taikytina tik atsakovui - spėjamam vaiko tėvui ir negali būti taikytina spėjamo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams (CK 3.135 straipsnis), kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. Tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką suformavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004. Kasatorės nuomone, jos motyvuotas atsisakymas atlikti genominę ekspertizę nepatvirtina, kad jos sūnus yra biologinis pareiškėjos sūnaus tėvas. Tėvystės faktą paneigia ir kiti CK 3.148 straipsnio l dalyje nurodyti bei byloje nustatyti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystės nebuvimą (bendro vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimo nebuvimas, bendro vaiko auklėjimo nebuvimas, išlaikymo nebuvimas, tėvystės nepripažinimas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pateikto argumento, kad pareiškėja artimai bendravo su bendradarbiu, kuris ją ir vaiką materialiai rėmė ir su kuriuo santykiai nėra nutrūkę iki šiol, todėl būtent jis gali būti spėjamas biologinis vaiko tėvas. Kasatorės nuomone, nors byloje yra keli netiesioginiai liudijimai apie S. B. (spėjamo vaiko tėvo) atsitiktinius pasisakymus dėl neva turimo sūnaus, remiantis tikimybių pusiausvyros principu iš įrodymų viseto labiau tikėtina, kad S. B. nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjos vaiko biologinis tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2003).
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja D. S. prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens nesutikimą atlikti ekspertizę nelaikė tėvystės pripažinimu, o vertino kaip galimybės gauti eksperto išvadą, kuri patvirtintų suinteresuoto asmens teiginius, apribojimą. Suinteresuotas asmuo nevykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti savo atsikirtimus. Kasatorė neįvardijo įrodymų, paneigiančių tėvystę, nenurodė, kodėl negalima vadovautis liudytojų D. L., O. S., J. B. parodymais, patvirtinančiais, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino tėvystę. Liudytojų R. B. ir A. P. parodymai šio fakto nepaneigia.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės
Pareiškėjos sūnus gimė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašė nustatyti, kad jos sūnaus tėvas yra S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.148 straipsnio 1 dalį ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, yra nepagrįstas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Pagal šią teisės normą pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę. Nėra pagrindo sutikti su kasatorės argumentu, kad, nesant ekspertizės išvadų bei nenustačius bendro vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimo, bendro vaiko auklėjimo ir išlaikymo, nepagrįstai buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 3.148 straipsnio 1 dalį, t. y. pagrįstai analizavo ir vertino kitus byloje esančius įrodymus: bylos dalyvių, liudytojų parodymus, dalyvaujančių byloje asmenų korespondenciją, nuotraukas ir kita. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad minėtus įrodymus apeliacinės instancijos teismas vertino nepažeisdamas CPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, savo išvadas argumentuotai ir išsamiai motyvavo ir priėmė teisėtą sprendimą.
Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir netinkamai taikė teisės normas, nepagrįstai taikydamas CK 3.148 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas. Minėta teisės norma nustato, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, konstatavo, kad ši įstatymo nuostata taikytina tik atsakovui – spėjamam vaiko tėvui. Tuo atveju, kai ekspertizės tėvystei nustatyti atsisako spėjamo vaiko artimieji giminaičiai: tėvai, vaikai, broliai, seserys, CK 3.148 straipsnio 2 dalis netaikoma. Toks šios normos aiškinimas grindžiamas tuo, kad artimieji spėjamo vaiko tėvo giminaičiai nėra tėvystės teisinių santykių dalyviai. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir minėtą teisės normą pritaikė jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Ginčijamame apeliacinės instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kad kasatorės (suinteresuoto asmens) prieštaravimas dėl teismo genominės ekspertizės atlikimo, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 2 dalimi, vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik nurodė, kad kasatorės (suinteresuoto asmens) prieštaravimus dėl teismo genominės ekspertizės atlikimo vertina kaip pareiškėjos galimybių įrodinėti apribojimą, todėl byloje turėtų būti vertinami kiti įrodymai, kurie galėtų patvirtinti tėvystę. Apeliacinės instancijos teismas, minėta, vertino visus kitus byloje pateiktus įrodymus (liudytojų parodymus, korespondenciją ir kt.) ir jais remdamasis priėmė sprendimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas tėvystės įrodymu pripažino kasatorės prieštaravimus dėl teismo genominės ekspertizės atlikimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tenkinti kasacinį skundą nėra pagrindo. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas ir dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, tai pareiškėjai iš kasatorės priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. G. B. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos D. S. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius