Civilinė byla Nr. e2A-1484-933/2020 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04460-2020-7 

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1;

 (S)

2.6.1.3.6; 3.3.1.18.1; 2.6.29.3

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9395-1089/2020 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės ieškinį atsakovui M. B. dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš sutarties. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė NEO Finance, AB ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. B.: i) 6 474,24 Eur negrąžinto kredito dalį; ii) 821,77 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-02-13 (kreipimosi į teismą dienos); iii) 27 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos; iv) 2 935,71 Eur tarpininkavimo mokesčio; v) 16,80 Eur kompensacines palūkanas; vi) 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; vi) 477,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovui pagal 2019-07-20 sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. K014822566 (toliau – Kredito sutartis) suteikė 6 526,68 Eur vartojimo kreditą iki 2024-07-20. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų prievolių, ieškovė vienašališkai nutraukė Kredito sutartį 2020-01-22. Ieškovė yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius. Pagal kredito sutarties 1.29 papunktį mokėtinas tarpininkavimo mokestis skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, padengti ieškovės lėšas, susijusias su kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina ir tarpininkavimo mokestis. Kadangi atsakovas pažeidė įsipareigojimus ir tinkamai nevykdė prievolių, iš atsakovo turi būti priteistas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos – 2 935,71 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-04-08 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – iš atsakovo M. B. ieškovės naudai priteisė 6 474,24 Eur negrąžinto kredito, 821,77 Eur mokėjimo palūkanų, 27 procentų metines palūkanas už 6 474,24 Eur nuo 2020-02-13 iki kredito grąžinimo, 1 718,39 tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 9 014,40 Eur nuo bylos iškėlimo 2020-02-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 419,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad šalys 2019-07-20 nuotoliniu būdu sudarė Kredito sutartį. Pagal Kredito sutartį atsakovui 60 mėnesių terminui buvo suteiktas 6 526,68 Eur vartojimo kreditas. Kredito sutarties specialiosiose sąlygose įrašyta, kad atsakovui taikoma metinė palūkanų norma yra 27 procentai, taip pat, kad atsakovas įsipareigoja sumokėti 1 183,78 Eur tarpininkavimo mokestį su nuolaida. Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 2 983,78 Eur, o atsakovui taikoma tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 800 Eur. Atsakovui kreditas išmokėtas 2019-07-21. Ieškovė pranešimą apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą nuo 2020-01-28 išsiuntė atsakovui 2020-01-22. Ieškovė anksčiau termino nutraukė Kredito sutartį. Apylinkės teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų sutartines prievoles, neįvykdytas iki Kredito sutarties vienašalio nutraukimo.

3.2.                      Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovas yra negrąžinęs 6 474,24 Eur vartojimo kredito dalies. Kadangi nutraukus Kredito sutartį pasibaigė atsakovo prievolių vykdymo terminai, ieškovės reikalavimas priteisti 6 474,24 Eur negrąžinto kredito dalį laikytas pagrįstu. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktyje nustatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito sumokėjimo dienos. Kadangi bylos šalys susitarė dėl tokio palūkanų skaičiavimo, o atsakovas negrąžinęs suteikto vartojimo kredito ir toliau naudojasi pasiskolintomis lėšomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas tenkintas ir iš atsakovo priteistos 821,77 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki 2020-02-13, taip pat 27 procentų palūkanos už 6 474,24 Eur nuo 2020-02-13 iki kredito grąžinimo.

3.3.                      Apylinkės teismas nustatė, kad specialiosiose Kredito sutarties sąlygose išskirti du tarpininkavimo mokesčio dydžiai: mokestis su nuolaida ir be nuolaidos. Ieškovė prašė priteisti tarpininkavimo mokestį be nuolaidos. Iš Kredito sutarties specialiųjų sąlygų aišku, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida buvo įskaičiuota į bendrą vartojimo kredito sumą – 13 141,18 Eur (6 526,68 Eur kreditas, 5 430,72 Eur palūkanos ir 1 183,78 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida). Apylinkės teismas, įvertinęs Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 papunktyje apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį (padengti ieškovės išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, vartojimo kredito sutarties priežiūra ir kt.), sprendė, kad toks tarpininkavimo mokestis iš esmės atitinka Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 3 dalies, 253 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą pagal Kredito sutartį suteikto vartojimo kredito kainą. Apylinkės teismas nurodė, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaidos dydis yra iš anksto išreikštas konkrečiu dydžiu, t. y. kaip iš anksto žinoma nuostolių suma (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 ir 5.3.2 papunkčiai). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tarpininkavimo mokesčio nuolaidos taikymas siejamas su tinkamu prievolių vykdymu, o nuolaidos panaikinimas savaime reiškia skolininko nubaudimą, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka netesybų požymius. Nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą kredito gavėjui. Apylinkės teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netesybas.

3.4.                      VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Konstatavus, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo kintama tarpininkavimo mokesčio dalis pagal savo esmę yra netesybos, aptarto reikalavimo pagrįstumo apimtis vertinta pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą taisyklę. Pagal Kredito sutartį kintama tarpininkavimo mokesčio dalis negali būti didesnė kaip 582,68 Eur (6 474,24 Eur × 0,05 proc. × 180 d.). Kintama tarpininkavimo mokesčio dalis (nuolaida) pagal Kredito sutarties specialiąsias sąlygas yra 1 800 Eur, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo kintamą tarpininkavimo mokesčio dalį tenkintas iš dalies ir ieškovei priteista 582,68 Eur tarpininkavimo mokesčio nuolaida. Ieškovė turi teisę reikalauti, jog atsakovas sumokėtų pastovią tarpininkavimo mokesčio dalį, iš atsakovo ieškovei priteistas pastovaus tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas – 1 135,71 Eur (1 183,78 Eur – (2 983,78 Eur – 2 935,71 Eur). Bendrai iš atsakovo ieškovei priteistas 1 718,39 Eur (582,68 Eur + 1 135,71 Eur) tarpininkavimo mokesčio įsiskolinimas.

3.5.                      Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 16,80 Eur kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas. Apylinkės teismas nurodė, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Įvertinęs tai, kad iš atsakovo priteista kintama tarpininkavimo mokesčio suma viršija ieškovės prašomas priteisti kompensacines palūkanas, t. y. jas apima, teismas ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo nurodyto dydžio kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas netenkino.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-08 sprendimą už akių pakeisti: i) dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2 935,71 Eur tarpininkavimo mokestį; ii) dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 16,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų; iii) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 477,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; iv) priteisti ieškovei iš atsakovo 29 Eur žyminį mokestį; v) priteisti ieškovei iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1.                      Pagal Sutarties 1.8 papunktį, bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį (toliau – Mokestis) ir bet kurie kiti su Vartojimo kredito sutartimi susiję mokesčiai. Kaina apskaičiuojama ir nurodoma Sutarties specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas prievoles vykdys tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Sutarties 5.4 papunktyje numatyta, jog Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant Sutartį, Vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną Mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Sutarties 5.3.2 papunktyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nenaudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam Vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, Sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.1 papunkčiu. Ieškovė, prieš suteikdama vartojimo kreditą, atsakovui pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją). Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos (2 983,78 Eur), atskirai nurodyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida (1 800 Eur) ir nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida – 1 183,78 Eur. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų neaišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Teismas neįpareigojo ieškovės pateikti papildomus paaiškinimus dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą, todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas.

4.2.                      Kadangi ieškovė nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu, todėl įgijo teisę reikalauti visų mokėtinų sumų pagal Kredito sutartį. Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunktį, kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šalys, sudarydamos Kredito sutartį, iš anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palūkanų institutą. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Buvo aiškiai nurodyta už kokį laikotarpį yra skaičiuojamos mokėjimo ir kompensacinės palūkanos. Palūkanos skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius, palūkanos netapačios. Atsakovui buvo nurodyta, kokio dydžio ir kokiomis įmokomis bus mokamos palūkanos.

4.3.                      Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka nurodyta šalių pasirašytose sutartyse. Informacija apie su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Atsakovas nesuteikė pagrindo (neteikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6.       Byloje apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, o ginčas buvo išspręstas priėmus sprendimą už akių. CPK 313 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Nelaikomas blogesnio sprendimo priėmimu skundžiamo sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat kai sprendimas priimtas šio Kodekso 320 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8.       Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo už akių dalies (e. b. l. 18–23), kuriuo buvo atmesta ieškovės reikalavimo dėl 1 217,32 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal Sutartį priteisimo dalis (prašyta priteisti 2 935,71 Eur, priteista – 1 718,39 Eur) bei 16,80 Eur sutartinių palūkanų.

9.       Apylinkės teismas nustatė ir ginčo dėl to nėra, kad šalys 2019-07-20 sudarė Kredito sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 6 526,68 Eur kreditą 60 mėnesių, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) – 5 430,72 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 27 procentų) ir 1 183,78 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas Kredito sutartimi įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti ieškovei palūkanas ir tarpininkavimo mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (Kredito sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 3.5.2 papunktis, 5.1–5.2 papunkčiai). Nustatyta, kad atsakovas sutartimi prisiimtų piniginių prievolių tinkamai nevykdė. Atsakovui netinkamai vykdant Sutartį, ieškovė nuo 2020-01-28 Kredito sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovė ieškiniu teismo prašė, be kita ko priteisti 2935,71 Eur tarpininkavimo mokestį. Apylinkės teismas priteisė 1 718,39 Eur tarpininkavimo mokesčio, o likusios 1 217,32 Eur tarpininkavimo mokesčio sumos nepriteisė motyvuodamas iš esmės tuo, kad tarpininkavimo mokesčio dalis, įtvirtinta sutarties bendrųjų sąlygų 5 3.1.–5.3.2 papunkčiuose, nepaisant šiai Kredito sutarties sąlygai suteikto nuolaidos pavadinimo, savo esme yra netesybos (skundžiamame sprendime dar įvardijamas kaip kintamos dalies tarpininkavimo mokestis). Apeliantė (ieškovė) nesutinka su apylinkės teismo sprendime už akių nurodytu tarpininkavimo mokesčio vertinimu ir prašo reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio tenkinti visa apimti, t. y. priteisti visą prašomą 2 935,71 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą.

10.       Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 papunktį tarpininkavimo mokestis – mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3 papunktyje nustatyta tvarka. 

11.       Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 papunktyje detalizuota tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 9,90 procento nuo kiekvienos grąžintos įmokos) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktas). 

12.       Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktį, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad Kredito sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi Kredito sutarties 5.3.2 papunktyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui Kredito sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi Sutarties 5.11 papunkčiu.

13.       Pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 papunktį bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jeigu vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Kredito sutarties tekstu, pastebi, kad ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 papunktį paskaičiuota fiksuota (tvirta) dalis (1 183,78 Eur) (žr. Sutarties specialiąsias sąlygas), kuri buvo individualiai su atsakovu aptarta, ir pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 papunktį paskaičiuota 1 800 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis, kuri yra kintama, priklausoma nuo tam tikrų sąlygų ir nukreipianti į skirtingas Kredito sutarties dalis. 

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumą reguliuojančias nuostatas, išanalizavo Kredito sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir pagrįstai konstatavo, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, numatyta sutarties 5.3.2 papunktyje, laikytina netesybomis. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 papunktį, Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 papunktyje nustatyto tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkui prievolės neįvykdant arba netinkamai vykdant, kreditorius tokiu mokesčiu iš esmės siekia kompensuoti dėl to patiriamus savo nuostolius. Sąlyginė nuolaida, kai jos netaikymas susietas su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, savo esme vertintina kaip „užslėptos netesybos“, o tokios sąlygos yra nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis kitu pavadinimu klaidina vartotoją ir nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba netinkamą vykdymą.

16.       Vartojimo kredito sutarčių bendrosios dalies sąlygos, apibrėžiančios kintantį tarpininkavimo mokestį (sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 papunktis) yra klaidinančios, kadangi tarpininkavimo mokestis be nuolaidos apskaičiuojamas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų sumos, kurių konkretus dydis gali būti nežinomas sudarant vartojimo kredito sutartį. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-07-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1089-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-820-232/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-784-619/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-28 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-737-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-494-910/2020).

17.       Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių individualiai nebuvo aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių pareigų ir teisių pusiausvyra vartotojo nenaudai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, jo apskaičiavimo tvarka Kredito sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, individualiai aptarta ir šis mokestis įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Apeliantė (ieškovė), kaip subjektas, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovei iš atsakovo priteisė tą atsakovo nesumokėtą tarpininkavimo mokesčio dalį (1 135,71 Eur), kurio mokėjimas nesusietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose. Kita (kintama) tarpininkavimo mokesčio dalis pagal savo esmę  buvo pagrįstai kvalifikuota netesybomis ir, taikant netesybų skaičiavimo taisykles (pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį), pagrįstai sumažinta iki 582,68 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aiškinimu.    

18.       Ieškovė ieškiniu prašė taip pat priteisti 16,80 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2019-09-21) iki kreipimosi į teismą dienos (2020-02-13). Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 16,80 Eur palūkanos atlieka kompensacinė funkciją, todėl netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kadangi iš atsakovės priteista 582,68 Eur netesybų suma apima 16,80 Eur kompensacines palūkanas, todėl aptartas ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju apylinkės teismo pozicija yra pagrįsta.

19.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Ieškovė 16,80 Eur sumą apskaičiavo vadovaudamasi Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčiu, kuriame  nurodyta, kad: „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo toliau negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“. Kaip matyti, Kredito sutarties 6.1 papunktyje numatytų palūkanų mokėjimas susietas su netinkamai vykdomos piniginės prievolės aplinkybe. Kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad metinė palūkanų norma – 27 procentai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad ieškovės prašomos priteisti 16,80 Eur palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją.

20.       Vertinant ieškovės (apeliantės) teiginius pažymėtina, jog kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, – tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati – kompensacinė, o kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 74–75 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę; ii) kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos; iii) neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui; ii) Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 41–43 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, nutarties 75 punktas).

21.       Apylinkės teismas ieškovei iš esmės priteisė 582,68 Eur netesybų. Kadangi priteista suma (582,68 Eur) yra didesnė nei kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų (16,80 Eur), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jau priteistos netesybos apima kompensacines palūkanas, kurios iš esmės atlieka netesybų funkciją. Esant draudimui priteisti ir kompensacines palūkanas ir netesybas didesnioji suma apima mažesniąją sumą ir priteistina tik didesnioji. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir bando paneigti aukščiau aptartą teisės aiškinimą, tačiau savo poziciją grindžia nebeaktualia kasacinio teismo praktika, kuria, esant naujesniems kasacinio teismo išaiškinimams, teisinio pagrindo vadovautis nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką, sprendimo argumentacijos įtikinamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-415/2016, nutarties 33 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, yra priimta aiškinant kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų vartojimo kredito sutarčių teisiniuose santykiuose aspektu reaguojant ne į 2003–2006 m. egzistavusį, o į dabartiniu metu egzistuojantį (pastebėtina, jog Vartojimo kredito įstatymas priimtas 2010-12-23 (įsigaliojo 2011-04-01)) teisinį reguliavimą, kylantį iš Vartojimo kredito teisinių santykių.      

22.       Kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pripažinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių pagrįstu ir teisėtu, netenka prasmės skundo argumentų, susijusių su vartotojo statuso ypatumais bei bylinėjimosi išlaidų perskirstymu, analizė.

23.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). 

24.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo už akių teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25.       Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo nėra pagrindo ieškovei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu (CPK 93 straipsnis). Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                          Irmantas Šulcas

        Žilvinas Terebeiza

        Tomas Venckus