Civilinė byla Nr. e2A-809-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00972-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.6.3; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.6.2; .6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 3.1.7,11; 3.2.8.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ūkininko P. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo ir 2022 m. balandžio 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko P. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agerona“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ priešieškinį ieškovui P. P. dėl sutartinių netesybų ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas ūkininkas P. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agerona“ 40 371,60 Eur skolą, 1 359,44 Eur palūkanas, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 

3.       Ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ir pateikė atsakovei iš viso 306,44 tonas ekologinių žirnių. Atsakovė visus žirnius priėmė ir dėl jų kokybės nereiškė jokių pretenzijų. Už iš ieškovo priimtus žirnius atsakovė, kaip pirkėja, išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma 118 068,89 Eur. Ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir pagal ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. pateikė atsakovei iš viso 89,52 tonų grikių, kuriuos atsakovė priėmė ir už kuriuos išrašė 56 325,98 Eur bendros sumos PVM sąskaitas faktūras. Likusių 110,48 tonų grikių pati atsakovė nepriėmė iš ieškovo (neatvyko jų pasikrauti), nors ieškovas buvo pasirengęs pateikti atsakovei visą sutartyje numatytą grikių kiekį.

4.       Ieškovo teigimu, nors atsakovė visiškai atsiskaitė už grikius, tačiau už žirnius buvo atsiskaityta tik iš dalies – liko nesumokėta 40 371,60 Eur. Be to, ir tas sąskaitas, pagal kurias buvo atsiskaityta, atsakovė apmokėjo pavėlavusi. Ieškovui reikalaujant padengti susidariusį pradelstą įsiskolinimą, atsakovė elektroniniu paštu 2021 m. balandžio 28 d. atsiuntė ieškovui 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 40 371,60 Eur sumą kaip jos nuostolių atlyginimą už nepristatytus grikius pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutartį.

5.       Nei sąskaitoje, nei elektroniniame laiške nebuvo paaiškinta, kuo remiantis (kokia sutarties, ar įstatymo nuostata) ieškovas turi sumokėti atsakovei 40 371,60 Eur sumą, atitinkančią pačios atsakovės skolą ieškovui. Be to, atsakovė tik išrašė 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą, su kuria ieškovas nesutiko, bet neatliko jokio įskaitymo, kuriuo būtų įskaitytas tariamas priešpriešinis reikalavimą ieškovui. Todėl atsakovė turi pareigą visiškai atsiskaityti su ieškovu už nupirktus iš jo žirnius pagal pačios atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

6.       Ieškovas tvirtina patyręs didelių nuostolių ir nepatogumų dėl atsakovės vengimo atsiskaityti, jos nesąžiningo elgesio – negavo itin didelės iš anksto planuotų pajamų sumos (40 371,60 Eur), o tai sutrikdė ieškovo ūkio pinigų srautus. Todėl pagal šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas ir Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (toliau – AŽŪPĮ) normas už pavėlavimą apmokėti PVM sąskaitas faktūras atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui vienkartinę 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 1 359,44 Eur palūkanas ir 8 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.       Atsakovė UAB „Agerona“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 33 364,96 Eur netesybas ir patirtus tiesioginius nuostolius, 2 209,60 Eur negautas pajamas, 765,46 Eur palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Nurodė, kad šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių ieškovas tinkamai ir numatytais terminais įvykdyti nesugebėjo, nors atsakovė sutiko net 3 – 4 mėnesiams pratęsti jų įvykdymo terminus. Šalys 2020 gruodžio 14 d. pasirašė priedus prie pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriais galutiniai žirnių ir grikių pristatymo terminai buvo pratęsti iki 2021 m. kovo 31 d. Suteikus papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, ieškovas pateikė atsakovei 2020 m. liepos 17 d. ekologinių žirnių pirkimo–pardavimo sutartyje visą numatytą žirnių kiekį. Tačiau grikių pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimti ieškovo įsipareigojimai liko neįvykdyti net ir pasibaigus suteiktam papildomam terminui, t. y. ieškovas atsakovei pateikė tik 89,52 tonas grikių iš viso sutarto 200 tonų kiekio. Užuot tinkamai vykdęs su atsakove sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas likusį grikių kiekį pardavė mažajai bendrijai (toliau – MB) „Aukštaitijos agroservisas“, kuri priklauso ieškovo dukters vyrui.

9.       Šalių sudarytos ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punkte nustatyta, kad ieškovas, nepristatęs viso sutarto grikių kiekio ar pažeidęs sutarties 1.1 punkte numatytus pristatymo terminus, ar nepranešęs pirkėjai apie grikių atsiėmimo konkrečią datą, privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjai 30 procentų baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto ekologinių produktų kiekio vertės ir atlyginti pirkėjai visus jos patirtus nuostolius. Ieškovas nepristatė atsakovei 110,48 tonų grikių, kurių vertė 57 449,60 Eur, todėl už nepristatytus ekologinius grikius turi sumokėti 17 234,88 Eur minimalias sutartines netesybas (baudą).

10.       Pagal minėtas sutartis ieškovas privalo ne tik sumokėti netesybas (baudą), bet ir atlyginti atsakovei visus jos patirtus nuostolius (sutarčių 3.1 punktas). Kadangi ieškovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir atsakovei nepateikė 110,48 tonų grikių, todėl atsakovė negalėjo visiškai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų Lenkijos bendrovei Agerona Sp.z o.o., kuriai nepristatė to paties, ieškovo jai neparduoto grikių kiekio. Agerona Sp.z o.o. atsakovei pateikė debeto raštą, kuriuo pareikalavo atlyginti jos patirtus 33 364,96 Eur nuostolius už nepristatytą 110,48 tonų ekologinių grikių kiekį. Atsakovė šiuos nuostolius Lenkijos bendrovei buvo priversta visiškai atlyginti.

11.       Atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. ieškovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą patirtų 33 364,96 Eur nuostolių atlyginimui (sąskaitoje nurodyta 40 371,60 Eur nuostolių suma yra su PVM), tai pat sustabdė mokėjimus ieškovui už jo pristatytą produkciją ir jam nesumokėjo 40 371,60 Eur kainos dalies, t. y. lygiai tiek, kokio dydžio nuostolius pagal 2021 balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą ieškovas privalėjo atlyginti atsakovei.

12.       Atsakovė grikius Agerona Sp.z o.o. turėjo parduoti 20 Eur už 1 toną didesne kaina, nei juos turėjo įgyti iš ieškovo. Todėl atsakovė patyrė nuostolius ir negautų pajamų forma, kurių dydis yra  2 209,60 Eur (110,48 tonos x 20 Eur).

13.       Ieškovas 17 234,88 Eur sutartines netesybas (baudą) privalėjo sumokėti per 10 kalendorinių  dienų. Sutartą kiekį grikių ieškovas privalėjo pristatyti iki 2021 m. kovo 31 d. Taigi, terminas sutartinėms netesyboms sumokėti pasibaigė 2021 m. balandžio 10 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovė skaičiuoja 6 procentų metines palūkanas už pradelstas sumokėti netesybas (baudą). Palūkanos skaičiuojamos nuo 17 234,88 Eur sumos už 152 dienų ir sudaro 430,64 Eur. Palūkanas atsakovė skaičiuoja ir nuo patirtų tiesioginių nuostolių, t. y. nuo skirtumo, sudarančio tiesioginių nuostolių sumą (nuo 16 130,08 Eur). Patirtus tiesioginius nuostolius atsakovė pareikalavo atlyginti 2021 m. balandžio 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kad ji turi būti apmokėta iki 2021 m. gegužės 27 d. Todėl palūkanos nuo 16 130,08 Eur sumos yra skaičiuojamos už 106 dienas ir sudaro 281,06 Eur.

14.       Palūkanas atsakovė taip pat skaičiuoja ir nuo negautų pajamų (2 209,60 Eur). Agerona Sp z o.o. už įsigytus ekologinius grikius su atsakove turėjo atsiskaityti per 15 dienų. Todėl, jeigu ieškovas būtų įvykdęs prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir iki 2021 m. kovo 31 d. būtų pateikęs likusį kiekį grikių, tai ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 15 d. atsakovė būtų gavusi 2 209,60 Eur, atitinkamai, 6 procentų metinės palūkanos nuo 2 209,60 Eur sumos yra skaičiuojamos už 148  dienas ir sudaro 53,76 Eur sumą. Iš viso atsakovė iš ieškovo prašo priteisti 765,46 Eur palūkanas. Atsakovė prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį grindžia Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

15.       Ieškovas 2021 m. spalio 14 d. pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, t. y. dėl 7 006,64 Eur pagrindinės skolos priteisimo. Atsakovė 2022 m. sausio 3 d. pareiškimu atsisakė savo priešieškinio reikalavimų dėl 430,64 Eur ir 281,06 Eur palūkanų priteisimo iš ieškovo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino iš dalies: pripažino atsakovės UAB „Agerona“ priešieškinio reikalavimą ieškovui dėl 33 795,60 Eur nuostolių pagrįstu; priteisė atsakovei iš ieškovo P. P. 430,64 Eur skolą, 175,89 Eur palūkanas, 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 6 968,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.

17.       Teismas sprendė, kad savo sutartinių įsipareigojimų ieškovas neįvykdė. Ieškovo versija, kad atsakovė atsisakė pirkti visą sutartą grikių kiekį ir paskutinė transporto priemonė nebuvo pakrauta pilnai atsakovės iniciatyva, nes ji ketino vykti pas kitą ūkininką krautis grikių, todėl ieškovas buvo priverstas grikius parduoti kitiems pirkėjams, nepasitvirtino. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju S. Š., dirbantis UAB „Agerona“ ekologinių grūdų vadybininku, parodė, kad 2021 m. kovo 5 d. atsakovės atsiųsta transporto priemonė buvo nepilnai pakrauta, nes ieškovas nurodė daugiau grūdų neturintis. Šio liudytojo teigimu, iš vieno ūkininko paimami gabenti grūdai niekada nėra sumaišomi su kito pardavėjo grūdais ir niekada nėra gabenami toje pačioje transporto priemonėje, nes būtina kontroliuoti kiekvieno ūkininko grūdų kokybę. Teismas iš MB „Aukštaitijos agroservisas“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nustatė, kad turėtus grikius ieškovas realizavo šiai bendrijai, sumokėjusiai 100 Eur už 1 toną kainą. Tačiau, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad per vieną mėnesį nuo sutarto grikių pristatymo termino pabaigos grikiai net kelis kartus atpigo (nuo 520 Eur, kuriuos turėjo sumokėti atsakovė, iki 100 Eur, kuriuos sumokėjo nauja pirkėja, už 1 toną). Pažymėjo, kad atsakovė yra pateikusi duomenis apie R. P. santuoką su J. J., MB „Aukštaitijos agroservisas“ vadovu.

18.       Teismas nurodė, kad atsakovė sutartį su Agerona Sp z o.o dėl 200 tonų ekologinių grikių pardavimo pasirašė praėjus 2 dienoms po to, kai sudarė sutartį su ieškovu dėl to paties kiekio ekologinių grikių įsigijimo. Atsakovė į bylą pateikė debeto raštą, kuriuo iš jos buvo pareikalauta 33 364,96 Eur žalos atlyginimo už grikių nepateikimą, bei kompensacijos patvirtinimo pranešimus, pagal kuriuos 33 364,96 Eur žalą atsakovė šiai Lenkijos bendrovei atlygino. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad trūkstamo kiekio ekologinių grikių, kurių negavo iš atsakovės, Agerona Sp.z o.o. ieškojo rinkoje. Agerona Sp.z o.o. surado grikių tiekėją Lenkijoje, su kuriuo preliminariai sutarė, kad reikiamo kiekio ekologinių grikių kaina yra 842 Eur už 1 toną. Tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, galutinis pirkimas iš surasto Lenkijos grikių tiekėjo, kuris žadėjo operatyviai pateikti grikius, neįvyko. Dėl šios priežasties Agerona Sp.z o.o. atnaujino trūkstamo kiekio ekologinių grikių paieškas, per kurias pavyko surasti bei iš bendrovės Globusmax Sp.z o.o. įsigyti dalį trūkstamo ekologinių grikių kiekio – 67,498 tonas (po 862 Eur už 1 toną). Taigi, šį grikių kiekį Agerona Sp.z o.o. įsigijo 21 734,36 Eur brangiau, nei būtų įsigijusi iš atsakovės. Likusio trūkstamo 42,982 tonų kiekio ekologinių grikių surasti ir įsigyti nebepavyko, dėl to už neįvykdytą susitarimą Lenkijos bendrovė „Eska“ ekologinių grikių pagal susitarimą nepristačiusiai Agerona Sp.z o.o. skyrė 18 000 Eur baudą. Taigi,  Agerona Sp.z o.o., negavusi 110,48 tonų ekologinių grikių iš atsakovės, patyrė galutinius nuostolius, kurie yra net didesni, nei atsakovės jai atlyginta 33 364,96 Eur suma.

19.       Teismas konstatavo, kad atsakovė priešieškiniu prašomą priteisti iš ieškovo 33 364,96 Eur sumą privalėjo sumokėti Agerona Sp.z o.o. būtent todėl, kad ji neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pastarajai Lenkijos bendrovei, t. y. nepristatė 110,48 tonų ekologinių grikių, o jų atsakovė nepristatė dėl ieškovo netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. Teismo nuomone, tokia aplinkybė, kad Agerona Sp.z o.o. yra dukterinė atsakovės bendrovė, nesudaro kliūčių ar apribojimų šioms bendrovėms tarpusavyje sudaryti komercinius sandorius bei juos vykdyti, taip pat neatleidžia jų ir nuo civilinės atsakomybės, jeigu viena iš sandorio šalių neįvykdo savo prisiimtų įsipareigojimų.

20.       Teismo vertinimu, atsakovė, 2021 m. balandžio 27 d. išrašydama ir ieškovui pateikdama PVM sąskaitą faktūrą dėl jos patirtų 33 364,96 Eur nuostolių atlyginimo (sąskaitoje nurodyta nuostolių suma yra su PVM, t. y. bendra jų suma yra 40 371,60 Eur), tuo pačiu pareiškė ir apie priešpriešinių sumų įskaitymą ieškovui. Nors atsakovė tiesiogiai nevartojo tokių sąvokų ir nenurodė teisės normų, reglamentuojančių būtent tokius veiksmus, visgi atsakovės valia įskaityti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkto nustatyta tvarka matyti iš pačios sąskaitos turinio. Todėl nurodytos sąskaitos nelaikyti šalies pareiškimu, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai, nėra pagrindo. Pripažinęs pagrįstu atsakovės reikalavimą dėl patirtų 33 364,96 Eur nuostolių atlyginimo, teismas nuostolių sumos dėl jau atlikto įskaitymo sprendimu nepriteisė.

21.       Teismas pažymėjo, kad ginčo atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnyje numatytas pranešimas apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą šalims ir nebuvo reikalingas, nes ieškovui mokėtina suma už dalį jo pristatytų žirnių buvo ne įskaityta, bet iš šios už pristatytus žirnius ieškovui mokėtinos sumos buvo padengtas jo įsiskolinimas atsakovei už viso grikių kiekio nepardavimą, kuriam pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punktą joks atskiras pranešimas neprivalomas.

22.       Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo savo įprastinės veiklos sąnaudų (transporto kaštų, darbuotojų atlyginimų ir kt.), todėl atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo 2 209,60 Eur negautas pajamas ir 53,76 Eur palūkanas, apskaičiuotas nuo negautų pajamų sumos.

23.       Teismas sprendė, kad priešieškinyje įvardyta 33 364,96 Eur nuostolių suma apima 17 234,88 Eur sutartinių netesybų (baudos) sumą, todėl laikytinas pagrįstu ir priešieškinio reikalavimas priteisti 430,64 Eur palūkanų sumą, skaičiuojamą nuo 17 234,88 Eur sumos nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 rugsėjo 10 d. Atsakovei iš ieškovo taip pat priteistos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24.       Teismas nurodė, kad, priešieškinį patenkinus iš dalies, atsakovei iš ieškovo proporcingai priteistinos 745,36 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 422,68 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, o ieškovui proporcingai priteistinos iš atsakovės 199,68 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos. Atlikęs šių sumų įskaitymą, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 6 968,36 Eur bylinėjimosi išlaidų kompensaciją.

25.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. papildomu sprendimu grąžino ieškovui 118,50 Eur žyminio mokesčio permoką; patikslino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad atsakovei iš ieškovo priteisiamos 6 943,67 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26.       Teismas papildomame sprendime nurodė, kad ieškovas 2021 m. spalio 14 d. pareiškimu atsisakė ieškinio dalies dėl 7 006,64 Eur skolos priteisimo, tačiau priimant sprendimą nebuvo išspręstas  žyminio mokesčio grąžinimo ieškovui klausimas. Ieškovui grąžintina 75 procentai nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo nurodymu sumokėtos 158 Eur žyminio mokesčio sumos už 7 006,64 Eur ieškinio reikalavimo dalį, t. y. 118,50 Eur žyminio mokesčio permoka.

27.       Teismas pažymėjo, kad dėl šios priežasties turi būti pakeista ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsakovei patikslinus priešieškinį, atsakovė iš viso prašė priteisti 35 628,32 Eur, todėl visa ginčo suma yra 70 352,72 Eur. Teismas pripažino atsakovės reikalavimus dėl 33 795,60 Eur priteisimo pagrįstais, todėl atsakovės atmesti priešieškinio reikalavimai sudaro tik 3,2 procentus ginčo sumos. Ieškinys atmestas visiškai, o priešieškinis tenkintas iš dalies. Atsakovė už priešieškinio padavimą sumokėjo 770 Eur žyminį mokestį, todėl jai iš ieškovo proporcingai priteisiama 745,36 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 6 422,68 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovui proporcingai priteisiama iš atsakovės 199,68 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 24,69 Eur žyminio mokesčio. Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 6 943,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

28.       Ieškovas ūkininkas P. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą pakeisti: ieškinį tenkinti; pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies sakinius „atsakovės UAB „Agerona“ priešieškinį patenkinti iš dalies ir pripažinti atsakovės priešieškinio reikalavimą ieškovui P. P. dėl 33 795,60 Eur nuostolių pagrįstu“ ir „priteisti atsakovei UAB „Agerona“ iš ieškovo P. P. 430,64 Eur skolą, 175,89 Eur palūkanas ir 8 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. rugsėjo 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo“; atmesti atsakovės prašymą dėl pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisti ieškovui iš atsakovės visas pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Sprendimo rezoliucinė dalis yra suformuluota netinkamai ir yra neaiški. Viena vertus, teismas nusprendė atmesti atsakovės reikalavimą dėl 33 795,60 Eur nuostolių atlyginimo, kita vertus, tą patį reikalavimą pripažino pagrįstu. Teismas šioje byloje turėjo nustatyti, ar buvo atliktas šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ir pagal tai spręsti dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo. Nustatęs, kad įskaitymas buvo atliktas, teismas privalėjo atsakovės priešieškinį atmesti ir negalėjo priešieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo pripažinti pagrįstu. Atsakovė pateikė priešieškinį, o tai rodo, kad pati atsakovė manė, jog įskaitymas nebuvo atliktas ir šalių priešpriešinės prievolės nėra pasibaigusios.

28.2.                      Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad ji realiai patyrė 33 795,60 Eur nuostolius, nes nepateikė jokių objektyvių šią tariamą nuostolių sumą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės nuostoliai buvo kompensuoti ne savarankiškai veikiančiam verslo subjektui, o iš esmės pačiai sau, t. y. dukterinei bendrovei Agerona Sp. z o. o., kurios 100 procentų akcijų ji valdo. Atsakovė neįrodė, kad ir jos dukterinė bendrovė kokius nors realius nuostolius būtų patyrusi. Nors atsakovė teigė, kad Agerona Sp. z o. o. neva sumokėjo 18 000 Eur kompensaciją kitai Lenkijos bendrovei „Eska“, iš pateikto į bylą susitarimo dėl baudos sumokėjimo nėra aišku, už ką konkrečiai ši kompensacija buvo mokama.

28.3.                      Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad Lenkijos bendrovei „Eska“ apskritai turėjo būti tiekiami būtent iš ieškovo nupirkti grikiai, juo labiau kad susitarime dėl baudos mokėjimo nurodytas nepristatytas grikių kiekis (46 tonos) neatitinka pagal ieškovo ir atsakovės sutartį neperduoto grikių kiekio (110,48 tonų). Abejones, kad Agerona Sp. z o. o. sumokėjo 18 000 Eur baudą ne dėl to, kad jai nebuvo pristatyti ieškovo grikiai, sustiprina ir toks faktas, jog šis susitarimas dėl baudos mokėjimo sudarytas likus vienai dienai iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, o pati bauda sumokėta įskaitymu likus dviem dienom iki ieškinio pareiškimo, nors nuostolių sąskaita ieškovui buvo pateikta 2021 m. balandžio 27 d.

28.4.                      Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš bendrovės „Globusmax“ grikiai buvo įsigyti vietoje ieškovo grikių. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kam (kokiam galutiniam pirkėjui) šie iš bendrovės „Globusmax“ įsigyti grikiai buvo parduoti. Atsakovė ir jos dukterinė bendrovė, kurios verčiasi grūdų perpardavimo veikla, nuolat sudaro daug įvairių sutarčių ir nuolat įsigyja didelius kiekius grūdų, taigi atsakovė į bylą galėjo pateikti bet kurias atsitiktines savo dukterinės bendrovės veikloje sudarytas sąskaitas dėl grikių įsigijimo už didesnę, nei buvo numatyta su ieškovu sudarytoje sutartyje, kainą.

28.5.                      Teismas sprendime akivaizdžiai prieštarauja pats sau. Viena vertus, teismas teigia, kad atsakovė atliko įskaitymą pagal CK 6.131 straipsnio reikalavimus, kita vertus, teismas nurodo, jog įskaitymas nebuvo reikalingas, nes atsakovė, vadovaudamasi 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkto nuostata, padengė ieškovo įsiskolinimą atsakovei iš už pristatytus žirnius ieškovui mokėtinų sumų. Teismo išvada, kad atsakovė tinkamai ir pagal CK 6.131 straipsnio reikalavimus atliko įskaitymą, taip pat yra visiškai klaidinga. Atsakovė niekaip neinformavo ieškovo apie atliekamą įskaitymą ir netgi niekaip neišreiškė savo valios atlikti įskaitymą ar padengti nuostolių sumą iš ieškovui mokėtinų sumų. Teismo paminėtoje 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje nėra jokių užuominų apie atliekamą įskaitymą. Klaidinga ir tokia teismo išvada, kad atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškovu pasibaigė ne įskaitymo, bet pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkto pagrindu. Minėta sutarties nuostata savo esme atitinka įskaitymo institutą, nepriklausomai nuo to, kad pats įskaitymo terminas šiame punkte nevartojamas, o vietoje jo vartojama padengimo sąvoka.

28.6.                      PVM sąskaitos faktūros pateikimas negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie įskaitymą ir dėl to, kad šios sąskaitos išrašymo metu (2021 m. balandžio 27 d.) dar net nebuvo atsiradusi atsakovės priešpriešinė prievolė, kurios pagrindu ieškovas šioje byloje pareiškė ieškinį. Ieškovas šioje byloje prašo priteisti skolą pagal 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitas faktūras. Taigi, net 3 iš 4 atsakovės neapmokėtų sąskaitų, pagal kurias prašoma iš atsakovės priteisti skolą, 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitos faktūros pateikimo ieškovui metu netgi nebuvo išrašytos. Pati atsakovė taip pat aiškiai suprato, kad jokio įskaitymo ar skolos padengimo ji neatliko. Tai rodo faktas, kad atsakovė šioje byloje pateikė priešieškinį. Atlikus įskaitymą, atsakovei būtų užtekę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, atsakovė ir savo atsiliepime į ieškinį aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jokio įskaitymo neatliko.

28.7.                      Pirmosios instancijos teismas 430,64 Eur ir 175,89 Eur palūkanų sumas atsakovei priteisė nepagrįstai, nes atsakovė tokių reikalavimų net nereiškė, be to, apskritai neturi teisės į jokias palūkanas. Atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškimu atsisakė priešieškinio reikalavimų dėl 281,06 Eur palūkanų ir 430,64 Eur palūkanų priteisimo. Šį atsisakymą pirmosios instancijos teismas priėmė. Taigi, byloje liko pareikštas vienintelis reikalavimas dėl 53,76 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 209,60 Eur negautų pajamų sumos, priteisimo. Todėl teismas, sprendimu priteisdamas atsakovei 430,64 Eur ir 175,89 Eur palūkanų sumas (vienos kurių atsakovė atsisakė, o kitos priteisti iš viso niekada neprašė), akivaizdžiai viršijo atsakovės pareikštus reikalavimus. Teismas negalėjo atsakovei priteisti 430,64 Eur ir 175,89 Eur palūkanų ne tik dėl to, kad atsakovė to neprašė, bet ir dėl to, jog pats teismas sprendime padarė išvadą, kad ieškovo pareiga atlyginti atsakovei nuostolius pasibaigė atsakovei atlikus įskaitymą. Pats teismas sprendė, kad ieškovo pareiga padengti nuostolius pasibaigė dar 2021 m. balandžio 27 d., tačiau apskaičiavo palūkanas už šią nuostolių sumą.

28.8.                      Teismas sprendime iš viso nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam 495,87 Eur palūkanas už atsakovės pavėluotai apmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Dėl to nėra aišku, kodėl šis reikalavimas buvo atmestas. Ši palūkanų suma nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo ieškinio reikalavimu priteisti 33 364,96 Eur skolą, kadangi šios palūkanos buvo apskaičiuotos ne nuo ieškiniu prašomos priteisti 33 364,96 Eur skolos. Todėl ieškinio reikalavimo priteisti 33 364,96 Eur skolą atmetimas pats savaime negali lemti sprendimo atmesti ir ieškovo reikalavimą dėl 495,87 Eur palūkanų priteisimo. Vadinasi, šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

28.9.                      Atsakovė netgi neneigė, kad pavėluotai apmokėjo savo pačios išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovės pozicija, kad sąskaitas buvo vėluojama apmokėti dėl to, jog atsakovė pasinaudojo teise sustabdyti atsiskaitymą, yra visiškai nepagrįsta. Visų pirma, atsakovė vėlavo apmokėti sąskaitas dar iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties termino pabaigos, kai atsakovė objektyviai negalėjo turėti jokių pretenzijų ieškovui dėl netinkamo sutarties vykdymo. Antra, atsakovės pavėluotai ieškovui apmokėta suma viršijo 100 000 Eur. Akivaizdu, kad atsakovė negalėjo sulaikyti 100 000 Eur viršijančių mokėjimų tam, kad užtikrintų 33 364,96 Eur tariamų nuostolių padengimą. Trečia, apie mokėjimų sustabdymą atsakovė ieškovo niekada neinformavo.

28.10.                      Atsakovė iš esmės pripažino, kad buvo skolinga ieškovui 7 006,64 Eur ir šią sumą ieškovui sumokėjo jau po bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti ieškovui pavėluoto mokėjimo palūkanas, skaičiuojamas nuo 7 006,64 Eur sumos. Šiuo atveju 8 procentų dydžio palūkanos nuo atsakovės pavėluotai (po ieškinio pateikimo) sumokėtos 7 006,64 Eur sumos sudaro 155,03 Eur. Taigi, teismas turėjo iš atsakovės priteisti 650,90 Eur (495,87 Eur + 155,03 Eur) palūkanas už atsakovės pavėluotai apmokėtas sąskaitas, nepriklausomai nuo ieškovo ieškinio pagrindinio reikalavimo priteisti 33 364,96 Eur skolą (ne)tenkinimo, kadangi atsakovei nebuvo jokio teisėto pagrindo vėluoti atsiskaityti su ieškovu ir nemokėti vėlavimo palūkanų. Kadangi atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškovu už pateiktus žirnius, pirmosios instancijos teismas ieškovui turėjo priteisti iš atsakovės ir 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją. Teismas sprendime savo atsisakymo tenkinti šį ieškovo ieškinio reikalavimą visiškai nemotyvavo.

28.11.                      Atsakovė prašymą priteisti 6 635 Eur bylinėjimosi išlaidas pateikė jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir nenurodė jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kodėl prašymo pateikti negalėjo anksčiau, todėl teismas šių bylinėjimosi išlaidų priteisti atsakovei negalėjo. Teismui nusprendus paskirstyti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo grubiai pažeistos ieškovo teisės, nes ieškovui bylos nagrinėjimo metu taip ir nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

28.12.                      Jau po ieškinio pateikimo atsakovė savanoriškai įvykdė dalį ieškinio reikalavimo – sumokėjo ieškovui 7 006,64 Eur skolos, dėl to ieškovas 2021 m. spalio 14 d. pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo. Atsakovei bylos nagrinėjimo metu įvykdžius dalį ieškinio reikalavimo, turėjo būti laikoma, kad atitinkamoje dalyje buvo priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, turėjo nustatyti, kad yra patenkinta 16,77 procentų ieškovo ieškinio reikalavimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ginčo suma yra 70 352,72 Eur, nepagrįstai padvigubino ginčo vertę ir tai iš dalies lėmė, kad šalių bylinėjimosi išlaidos buvo netinkamai paskirstytos. Šalių ginčas yra kilęs dėl tos pačios sumos, t. y. dėl 33 364,96 Eur, kurios atsakovė nesumokėjo ieškovui už žirnius.

28.13.                      Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, klaidingai sprendė, kad atsakovės pareikštas priešieškinis dalyje dėl 33 795,60 Eur skolos priteisimo buvo patenkintas. Atsakovei sprendimu iš ieškovo buvo priteistos tik 430,64 Eur ir 175,89 Eur palūkanų sumos, o kitoje dalyje priešieškinis nebuvo patenkintas ir skola atsakovei nebuvo priteista. Atsakovė, manydama, kad ji tinkamai atliko įskaitymą ir ieškovo prievolė atsakovei atlyginti nuostolius yra pasibaigusi, neturėjo reikšti priešieškinio. Be pagrindo reikšdama priešieškinį atsakovė elgėsi procesiškai netinkamai. Ieškovas negali būti laikomas atsakingu už akivaizdžiai netinkamą atsakovės procesinį elgesį ir negali būti verčiamas prisiimti atsakovės priešieškinio, ieškovo atsiliepimo į priešieškinį parengimo išlaidų bei už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

28.14.                      Teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė ir į tai, kad pati atsakovė 2021 m. gruodžio 31 d. pareiškimu, kurį teismas priėmė, atsisakė priešieškinio reikalavimo dalyje dėl 711,70 Eur palūkanų priteisimo. Tai reiškia, kad teismas turėjo laikyti, kad šioje dalyje buvo priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Visgi teismas ieškovui ne tik nepriteisė proporcingos bylinėjimosi išlaidų dalies iš atsakovės, tačiau nepagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė žyminį mokestį, sumokėtą už pačios atsakovės atsisakytą reikalavimą dėl 711,70 Eur palūkanų priteisimo.

29.       Atsakovė UAB „Agerona“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, išskyrus jo dalį dėl 430,64 Eur skolos, 175,89 Eur palūkanų ir 8 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo atsakovei. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent ieškovas atliko neteisėtus veiksmus, pažeidęs 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovas savo neteisėtų veiksmų apeliacine tvarka neginčija, taip pat neginčija sutartyje nustatytų 17 234,88 Eur netesybų (baudos) kaip atsakovės minimalių ir neįrodinėtinų nuostolių. Ieškovas ginčija tik tai, kad atsakovė neįrodė patirtos 33 364,96 Eur žalos (nuostolių). Todėl net ir patenkinus apelianto apeliacinį skundą, atsakovės nuostolių suma (33 364,96 Eur) negalėtų būti sumažinta daugiau, negu iki 17 234,88 Eur baudos.

29.2.                      Byloje esančiais rašytiniais įrodymais atsakovė pagrindė ir neabejotinai įrodė ne tik savo patirtų 33 364,96 Eur nuostolių realumą, tačiau ir byloje nedalyvaujančios Agerona Sp.z o.o., kuriai pristatyti grikius turėjo atsakovė, nuostolius. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsiradę 33 364,96 Eur atsakovės nuostoliai neva nėra įrodyti ar atsakovės iš viso nebuvo patirti. Jokie galiojantys teisės aktai nenustato kokių nors apribojimų susijusiems asmenims sudarinėti sandorius ir turėti ūkinius komercinius santykius. Teisės aktai nenumato ir to, kad civilinė atsakomybė negali būti taikoma tais atvejais, kai sutartimis prisiimtų prievolių neįvykdęs asmuo yra susijęs su nukentėjusiuoju asmeniu. Tiek atsakovė, tiek Agerona Sp.z o.o. yra savarankiškai savo komercinę veiklą vykdantys ir pelno siekiantys juridiniai asmenys.

29.3.                      Pirkimo–pardavimo sutartis tarp Agerona Sp.z o.o. ir Lenkijos bendrovės „Eska“ buvo sudaryta 2020 m. spalio 6 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui nuo to, kai ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir Agerona Sp.z o.o. Taigi, Agerona Sp.z o.o., 2020 rugpjūčio 28 d. sudariusi pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove, kurios pagrindu turėjo gauti 200 tonų ekologinių grikių, savo ruožtu sudarė šių grikių pardavimo sutartis, tarp kurių buvo ir 2020 m. spalio 6 d. sutartis su Lenkijos bendrove „Eska“, kuriai turėjo būti pateikta 46 tonos ekologinių grikių. Visiškai akivaizdu, kad jeigu ieškovas P. P. būtų tinkamai įvykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir būtų pateikęs atsakovei likusį 110,48 tonų ekologinių grikių kiekį, tai atsakovė būtų galėjusi visiškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus Agerona Sp.z o.o., o pastaroji – savo kontrahentams, tarp kurių ir Lenkijos bendrovė „Eska“.

29.4.                      Ieškovas sąmoningai ignoruoja aplinkybę, kad dalis iš ieškovo nepateikto 110,48 tonų ekologinių grikių kiekio buvo kompensuota analogiška preke, t. y. Agerona Sp.z o.o. grikius įsigyjant iš „Globusmax“ (67,498 tonas), tačiau 21 734,36 Eur brangesne kaina, nei tą patį kiekį ji būtų įsigijusi iš atsakovės. Taigi, likęs trūkstamas ekologinių grikių kiekis buvo nebe 110,48 tonos, o 42,982 tonos, todėl, priešingai nei bando klaidinti teismą ieškovas, Agerona Sp.z o.o. iš atsakovės negautas ekologinių grikių kiekis iš esmės atitiko grikių gamintojui „Eska“ nepateiktą kiekį.

29.5.                      Ieškovo abejonės dėl to, kad 46 tonų ekologinių grikių nepateikusi Agerona Sp.z o.o. susitarimą su pirkėja „Eska“ sudarė likus tik vienai dienai iki ieškinio šioje byloje pareiškimo, yra nesuprantamos. Nei atsakovė, nei šį susitarimą sudariusios Lenkijos bendrovės nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent kitą dieną ieškovas kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Be to, 46 tonų ekologinių grikių negavusi „Eska“ pretenzijas, raginančias Agerona Sp.z o.o. atlyginti susidariusius nuostolius, reiškė jau daug anksčiau, nei buvo pasirašytas aptariamas susitarimas. Nuostolių atlyginimo pareikalavusi „Eska“ 2021 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu informavo Agerona Sp.z o.o., kad iš už anksčiau pristatytą produkciją mokėtinas sumas ji vienašališkai įsiskaito į 17 988,18 Eur sumą. Tuo tarpu 2021 m. rugpjūčio 15 d. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo Agerona Sp.z o.o. ir „Eska“ taikiai užbaigė dėl nuostolių atlyginimo kilusį ginčą, t. y. jos susitarė, kad galutinė už 46 tonų ekologinių grikių nepristatymą atlygintinų nuostolių suma apribojama 18 000 Eur. Taigi, Agerona Sp.z o.o. iš atsakovės pagal sutartį negavusi 110,48 tonų ekologinių grikių patyrė 39 734,36 Eur žalą (21 734,36 Eur + 18 000 Eur), kurią iš dalies ir kompensavo atsakovė.

29.6.                      Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė ieškovui nesiuntė rašytinio pranešimo apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Šalys 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkte aiškiai numatė, kad tokiu atveju, kai pirkėjai yra skolingas pardavėjas, susidarę pardavėjo įsiskolinimai yra padengiami automatiškai iš jam mokėtinų už pristatytas prekes sumų ir tam nėra reikalingas joks atskiras rašytinis pirkėjo pranešimas. Tuo tarpu CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka bei procedūros taikytinos tik tais atvejais, kai sutarties šalys tarpusavyje sudarytoje sutartyje šiuo klausimu nėra susitarusios kitaip. Be to, didžiąją dalį nurodytos sumos, t. y. 17 234,88 Eur sutartines netesybas (baudą), ieškovas atsakovei privalėjo sumokėti dar iki 2021 m. balandžio 10 d., be jokio atskiro atsakovės reikalavimo, kaip tai yra numatyta sutarties 5.1 punkte. Antra vertus, ieškovas neabejotinai turėjo visą informaciją ne tik apie tai, kad jis privalo atsakovei atlyginti PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytą nuostolių sumą, tačiau ir apie tai, jog nurodyta nuostolių suma bus padengta automatiškai. Apie tai ieškovui buvo pranešta žodžiu, kai atsakovės darbuotojai asmeniškai buvo nuvykę pas ieškovą.

29.7.                      Net ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad susidariusių nuostolių sumos padengimo procedūros nebuvo atliktos visiškai tiksliai, dėl ko atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškovu už žirnius nėra pasibaigusi, ginčo situacija iš esmės nepasikeistų. Šalys tokiu atveju viena kitai turėtų pervesti po analogišką 33 364,96 Eur sumą, o tai nebūtų nei racionalu, nei ekonomiškai pagrįsta. Be to, iš esmės teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais.

29.8.                      Nebuvo jokio teisėto pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Už dalį ieškovo pateiktos produkcijos atsakovė visiškai pagrįstai ir teisėtai neatsiskaitė per numatytus terminus, kadangi jai tokią galimybę numatė pirkimo–pardavimo sutarčių 5.5 punktas, t. y. atsakovė sustabdė savo prievolių vykdymą. Šis mokėjimų sustabdymas pagrįstai galėjo būti visiškai ar iš dalies vykdomas iki 2021 m. birželio 9 d., kuomet ieškovas, vėluodamas daugiau nei du mėnesius, baigė vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus – pristatė likusį žirnių kiekį. Paaiškėjus, kad atsakovės galutiniai patirti nuostoliai dėl grikių nepateikimo sudaro 33 364,96 Eur sumą, sustabdytas atsiskaitymas už prekes buvo atnaujintas. Atsakovė, praėjus 5 darbo dienoms nuo nuostolių sąskaitos išrašymo, apmokėjo dalį savo išrašytų sąskaitų ieškovui. Už pristatytas prekes pagal likusias PVM sąskaitas faktūras ieškovui nebuvo sumokėta tik suma, kuri lygi atsakovės patirtiems nuostoliams, kadangi iš ieškovui mokėtinų sumų ir buvo dengiami šie nuostoliai.

29.9.                      Tai, kad jokios palūkanos sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusio ieškovo naudai negali būti skaičiuojamos, patvirtina ir AŽŪPĮ 11 straipsnio nuostatos, numatančios, kad jeigu gavęs žemės ūkio produkciją šios produkcijos pirkėjas neatsiskaito su jos pardavėju iki šio įstatymo 5 straipsnyje arba 6 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatyto atsiskaitymo termino, į jį įskaitant ir žemės ūkio produkcijos įkainojimo trukmę, pabaigos, žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas įvykdė įstatymuose ir (arba) žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje jam nustatytas pareigas, išskyrus atvejus, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Šiuo atveju ieškovas neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl jam neatsirado teisė nei į jokias palūkanas, nei į išieškojimo išlaidų kompensaciją.

29.10.                      Atsakovė sutinka su ieškovu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsakovei priteisė 430,64 Eur ir 175,89 Eur palūkanas, kadangi galutinai suformuluotuose atsakovės priešieškinio reikalavimuose nebuvo prašoma šias sumas priteisti iš ieškovo. Teismas turėjo priešieškinio reikalavimą ieškovui dėl 33 364,96 Eur nuostolių atlyginimo sumos pripažinti pagrįstu, o likusią priešieškinio dalį atmesti. Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, o atsakovė tokią teismo klaidą pripažįsta, panaikinus atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ieškovui iš atsakovės neturėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. 

29.11.                      Dėl techninės klaidos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai į bylą buvo pateikti tik 2022 m. kovo 8 d. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visas išlaidas atsakovė patyrė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros už teisines paslaugas atsakovės buvo apmokėtos 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. lapkričio 5 d. ir 2021 m. gruodžio 7 d. Be to, ieškovo ir atsakovės turėtos išlaidos yra beveik tokios pat, atitinkamai, 6 239,97 Eur ir 6 635 Eur. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, juo labiau kad apeliaciniame skunde ieškovas nė neginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

29.12.                      Atsižvelgiant į atsakovės priešieškinio prašymus bei pašalinus skundžiamame teismo sprendime padarytą klaidą dėl 430,64 Eur ir 175,89 Eur palūkanų priteisimo, laikytina, kad teismo sprendimu yra patenkinta 93,65 procentai atsakovės priešieškinio reikalavimų. Taigi, atsakovei iš ieškovo iš viso turėjo būti priteista 7 135,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (710,80 Eur žyminio mokesčio ir 6 424,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai), o ieškovui iš atsakovės – 197,81 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (žyminis mokestis nepriteistinas, nes ieškinys atmestas). Įskaičius šias sumas, atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteista 6 937,66 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

29.13.                      Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kad, skirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtų būti laikoma, jog dėl 7 006,64 Eur sumos buvo priimtas ieškovui palankus sprendimas. Atsakovės savanoriškai sumokėta 7 006,64 Eur suma sudarė tik nedidelę dalį visų ieškovo ieškinio reikalavimų – tik 16,77 procentus. Tai leidžia daryti išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų šią sumą sumokėjusi laiku, ar ne, ieškovas vis tiek būtų reiškęs analogišką ieškinį teismui ir dėl to jo turėtos išlaidos teisinėms paslaugoms nebūtų buvusios kitokios. Todėl atsakovės elgesys padarant sąskaitoje klaidą, dėl kurios 7 006,64 Eur suma nebuvo sumokėta iš karto, neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai dydžiu. Nurodyta klaida padaryta iš esmės tik dėl to, kad pats ieškovas atliko neteisėtus veiksmus. Jeigu ieškovas būtų tinkamai įvykdęs savo įsipareigojimus ir pateikęs visą sutartą grikių kiekį, tai atsakovė apskritai nebūtų turėjusi išrašyti PVM sąskaitos faktūros nuostoliams atlyginti.

30.       Ieškovas ūkininkas P. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. papildomo sprendimo dalį, kuria atsakovei iš ieškovo priteista 6 943,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

30.1.                      Pirmosios instancijos teismas papildomu sprendimu negalėjo tikslinti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir negalėjo iš ieškovo priteisti atsakovei 6 943,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimu jau buvo išsprendęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, todėl papildomame sprendime to paties klausimo spręsti nebuvo pagrindo. Teismas papildomu sprendimu nebegali tikslinti ar keisti savo paties priimto sprendimo, juo labiau kad sprendimą ieškovas jau yra apskundęs apeliaciniu skundu, įskaitant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.

30.2.                      Teismas papildomu sprendimu turėjo išspręsti tik žyminio mokesčio dalies grąžinimo ieškovui klausimą, t. y. būtent tą klausimą, dėl kurio ieškovas ir pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą. Kaip ieškovas jau išsamiai paaiškino savo pateiktame apeliaciniame skunde dėl pagrindinio sprendimo, pirmosios instancijos teismas iš viso negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų atsakovei. Kadangi papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakartotinai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir pakoregavo atsakovei priteistą šių išlaidų sumą, ieškovo pirmame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra aktualūs vertinant ir papildomo sprendimo teisėtumą.

31.       Atsakovė UAB „Agerona“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

31.1.                      Ieškovo pateiktas apeliacinis skundas dėl dalies papildomo sprendimo panaikinimo, kuriuo iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta nuo 6 968,36 Eur iki 6 943,67 Eur, šioje konkrečioje ginčo situacijoje iš esmės neturi jokios prasmės. Pirmosios instancijos teismui per klaidą priteisus atsakovei iš ieškovo 430,64 Eur ir 175,89 palūkanas ir šią teismo sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismui pakeitus, bet kokiu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra netikslus ir turės būti koreguojamas.

31.2.                      Argumentus dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo atsakovė pateikė savo pirmame apeliaciniame skunde, todėl jų nekartoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

32.       Atsakovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2021 m balandžio 30 d. – 2021 m. gegužės 25 d. mokėjimų nurodymus, jos teigimu, patvirtinančius, kad pirkėja Agerona Sp.z o.o. apmokėjo pardavėjos „Globusmax“ Sp.z o.o. išrašytas sąskaitas Nr. 9/05/2021, 13/05/2021, 14/05/2021 ir 16/05/2021 už 67,498 tonas ekologinių grikių kiekį.

33.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

34.       Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

35.       Atsakovės teikiami nauji įrodymai egzistavo dar iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš esmės pradžios, todėl jie galėjo būti teikiami šiam teismui. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kurios būtų ribojusios jos galimybę pasinaudoti tokia procesine teise. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad naujai teikiamais įrodymais yra siekiama išsklaidyti apeliaciniame skunde apelianto keliamas abejones dėl atsakovės patirtos žalos realumo, nelaikytina pateisinama priežastimi teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, atitinkamai, nesuponuoja šio teismo pareigos taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytą išimtį ir juos priimti. Pažymėtina, kad tas pačias, kaip ir apeliaciniame skunde, abejones apeliantas kėlė  bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuo kurių atsakovė galėjo gintis ir gynėsi į bylą teikdama daug įvairių įrodymų, susijusių su jos patirtos žalos faktu bei dydžiu. Vadinasi, atsakovės naujų įrodymų teikimo priežastis yra nulemta vien siekio papildomai pagrįsti (sustiprinti) byloje įrodinėjamą savo poziciją, tačiau toks atsakovės siekis nėra suderinamas su apeliacinio proceso paskirtimi ir jam nustatytų ribojimų taikymo išimtimis. Todėl nauji įrodymai į apeliacinę bylą nepriimami.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo ir apelianto sutartinės civilinės atsakomybės

36.       Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

37.       Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė, nes abi sutarties šalys (pardavėjas ir pirkėjas) turi priešpriešines teises ir pareigas, t. y. abi šalys yra ir kreditoriai, ir skolininkai. Pardavėjas turi pareigą perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį pirkėjui, o pirkėjas turi priešpriešines pareigas – priimti daiktą ir sumokėti už jį kainą; pirkėjas turi teisę reikalauti perduoti daiktą ir nuosavybės teisę į jį, o pardavėjas turi teisę reikalauti sumokėti kainą ir priimti parduodamą daiktą. Pirkimo–pardavimo sutartis taip pat yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta nuo šalių valios dėl sutarties sudarymo išreiškimo ir jos įsigaliojimas nesiejamas su daikto perdavimu pirkėjui. Daikto perdavimas pirkėjui yra sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).

38.       Nagrinėjamu atveju šalys 2020 m. liepos 17 d. sudarė ekologinių žirnių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20200717/02VA, pagal kurios 1.1 punktą pardavėjas (apeliantas) įsipareigojo iki 2020 m. lapkričio 30 d. pateikti pirkėjai (atsakovei) 300 tonų ekologinių žirnių, o atsakovė įsipareigojo per 10 dienų nuo jų gavimo sumokėti apeliantui 320 Eur už 1 toną žirnių (be PVM). Šalys 2020 m. rugpjūčio 26 d. taip pat sudarė ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20200825VA/01, kuria apeliantas įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 25 d. pateikti atsakovei 200 tonų ekologinių grikių, o atsakovė įsipareigojo per 15 dienų nuo jų gavimo sumokėti apeliantui 520 Eur už 1 toną grikių (be PVM). Šalys 2020 m. gruodžio 14 d. papildomais susitarimais pratęsė ekologinės žemės ūkio produkcijos (žirnių ir grikių) pristatymo terminus iki 2021 m. kovo 31 d.

39.       Taigi, bylos šalys yra susijusios pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, o byloje keliamas klausimas dėl 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo­–pardavimo sutarčių, kurių pagrindu ir atsirado šalių sutartiniai teisiniai santykiai, tinkamo vykdymo. Apeliantas laikosi pozicijos, kad atsakovė yra pažeidusi savo, kaip pardavėjos, pagrindinę sutartinę prievolę, t. y. nėra atsiskaičiusi už parduotą produkciją (žirnius), o atsakovė įrodinėja, kad apeliantas, kaip pirkėjas, be jokių pateisinamų priežasčių yra atsisakęs įvykdyti  savo prievolės dalį – nėra jai perdavęs viso sutarto produkcijos (grikių) kiekio, dėl to jam turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, t. y. priteisiamos netesybos (nuostoliai).

40.       Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis (CK 6.158 straipsnis). Tai reiškia, kad sutarties šalis negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020).

41.       Pažymėtina, kad už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

42.       Pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

43.       Šiuo konkrečiu atveju apelianto, kaip pardavėjo, sutartinė civilinė atsakomybė (jos taikymo sąlygos) tiesiogiai įtvirtinta ir šalių sudarytų žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo­ sutarčių nuostatose. Sutarčių 5.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas, nepristatęs sutarties 1.1 punkte nurodyto kiekio ir (ar) sutartyje numatytos kokybės ekologinių produktų, ar pažeidęs sutarties 1.1 punkte numatytus pristatymo terminus, taip pat nepranešęs pirkėjai apie ekologinių produktų atsiėmimo konkrečią datą, kaip yra numatyta šios sutarties 3.1 punkte, ar nepateikęs sutarties 1.5 punkte nurodyto viešosios įstaigos (toliau – VĮ) „Ekoagros“ išduoto galiojančio sertifikato (nepateikus šios sertifikato – bauda skaičiuojama nuo viso sutartyje numatyto ekologinių produktų kiekio vertės), privalo per 10 kalendorinių dienų sumokėti pirkėjai 30 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo laiku nepristatyto ekologinių produktų kiekio vertės bei atlyginti pirkėjui visus juos patirtus nuostolius. Nepristatytų ekologinių produktų vertė yra apskaičiuojama nepristatytą ekologinių produktų kiekį dauginant iš šios sutarties 1.1 punkte nurodytos ekologiškų produktų supirkimo kainos. Pardavėjas patvirtina, kad šalių sutartas netesybų dydis yra nustatytas ir pagrįstas lygiateisiu tarpusavio susitarimu ir kad jų dydis tiesiogiai susijęs su kitomis šios sutarties sąlygomis, įskaitant atsiskaitymo už ekologinius produktus terminus.

44.       Atitinkamai, pirkimo–pardavimo sutarčių 5.3 punkte šalys susitarė ir pareiškė, kad šiose sutartyse nurodytos baudos atitinka minimalius neįrodinėtinus šalių nuostolius ir negali būti mažinamos. Sutarčių 5.4 punkte papildomai nurodyta ir tai, kad jeigu pardavėjas nepateikia ar pateikia mažiau ekologinių produktų, nei numatyta šios sutarties 1.1 punkte, pirkėja per 45 kalendorines dienas nuo sutarties 1.1 punkte nurodyto termino pabaigos turi teisę nepateiktą analogiškų produktų kiekį įsigyti savo nuožiūra iš trečiųjų asmenų, o pardavėjas privalo pirkėjai kompensuoti kainų skirtumą, jeigu iš trečiųjų asmenų įsigyjamų ekologinių produktų kaina yra didesnė nei ta, kuri buvo sutarta su pardavėju. Pardavėjas pareiškia, kad sutinka su kainomis, už kurias pirkėja įsigis ekologinius produktus iš trečiųjų asmenų ir įsipareigoja nereikšti pretenzijų dėl galimo kainų skirtumo. Pirkėja raštu informuoja pardavėją, kokio dydžio kainų skirtumą jis privalo pirkėjai sumokėti ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo dienos. Kainos skirtumo sumokėjimas neatleidžia pardavėjo nuo šios sutarties 5.1 punkte numatytų baudų apmokėjimo.

45.       Atkreiptinas dėmesys, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). 

46.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra įvardyti apelianto neteisėti veiksmai, šiam pažeidus sutartinius įsipareigojimus atsakovei, t. y. nepateikus jai viso sutarto ekologinių grikių kieko (nepristatyta 110,48 tonos iš sutarto 200 tonų bendro kiekio). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas yra pažeidęs 2020 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punktą, t. y. nei nustatytu terminu, nei vėliau atsakovei nepristatė viso sutarto ekologinės žemės ūkio produkcijos (grikių) kiekio, kurį, be kita ko, už žemesnė kainą jis pardavė kitam juridiniam asmeniui, su kurio vadovu apeliantas yra susijęs svainystės ryšiais.

47.       Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nei pirmosios instancijos teismo pozicija dėl minėtų apelianto veiksmų įvertinimo kaip neteisėtų, nei apelianto kaltės prezumpcija, nei priežastinio ryšio sąlyga. Apeliantas kvestionuoja tik žalos atsakovei atsiradimo faktą, todėl tik dėl šios apelianto sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos teisėjų kolegija ir pasisakys (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Visos kitos apelianto civilinės atsakomybės sąlygos šioje bylos stadijoje laikytinos nustatytomis.

48.       Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalis).

49.       Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CPK 6.251 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtų nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021).

50.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas, kaip ir atsakovo neteisėti veiksmai, nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai jį apskaičiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019). Nors žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui, tačiau ieškovas privalo įrodyti tik jo teisę sukuriančius faktus (žalos atsiradimo aplinkybes), tačiau neturi įrodinėti tą teisę (žalos egzistavimą) paneigiančių faktų – juo, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

51.       Teisėjų kolegija, vertindama byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė yra tinkamai pagrindusi patirtų savo tiesioginių nuostolių faktą bei jų dydį (33 364,96 Eur). Apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja. Skundžiamame sprendime pagrįstai yra konstatuotas faktas, kad visos apelianto sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos egzistuoja, taigi yra ir pagrindas taikyti apelianto atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 punktą dėl netesybų (nuostolių) kompensavimo.

52.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Agerona“ ir Agerona Sp.z o.o. 2020 m. rugpjūčio 28 d. (praėjus dviem dienoms po 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sudarymo) sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20100827, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti Agerona Sp.z o.o. 225 tonas ekologinių grikių, iš kurių 200 tonų pirkėjai turėjo būti pateikta (duomenys neskelbtini) (kur yra apelianto ūkis). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės ir Agerona Sp.z o.o. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis buvo faktiškai vykdoma. Iš byloje esančio CMR važtaraščio Nr. AGE-2021134 matyti, kad ekologinių grikių krovinys, buvo pakrautas apelianto ūkyje, nugabentas į Lenkiją ir pristatytas gavėjai Agerona Sp.z o.o.

53.       Kaip paaiškino atsakovė ir kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Agerona Sp.z o.o. buvo suinteresuota su atsakove sudarytos 2020 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties tinkamu vykdymu. Byloje esantis Agerona Sp.z o.o. 2021 m. vasario 2 d. el. laiškas patvirtina, kad Agerona Sp.z o.o. domėjosi, kodėl yra nutrūkęs žemės ūkio produkcijos tiekimas iš atsakovės kontrahento – apelianto. Nurodytame laiške Agerona Sp.z o.o. įspėjo atsakovę ir dėl galimų nuostolių atsiradimo, jeigu ji negalės tinkamai įvykdyti su savo pačios pirkėjais sudarytų sutarčių. 

54.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Agerona Sp.z o.o., turėdama sutartinių prievolių savo tiekėjams ir nesulaukdama atsakovės tinkamo prievolės vykdymo, buvo pradėjusi kitų pardavėjų paieškas. Agerona Sp.z o.o. iš kitos Lenkijos bendrovės Globusmax Sp.z o.o. įsigijo dalį trūkstamo ekologinių grikių kiekio (67,498 tonas), sumokėdama 862 Eur už 1 toną kainą. Šiam faktui patvirtini atsakovė į bylą, be kita ko, pateikė pardavėjos Globusmax Sp.z o.o. pirkėjai Agerona Sp.z o.o. išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. 9/05/2021, 13/05/2021, 14/05/2021 16/05/2021. Atsakovė pateikė duomenis ir apie tai, kad 2021 m. pavasarį ekologinių grikių kainos šalies (ir Europos) rinkoje, jas lyginant su 2020 m. vasaros – rudens kainomis, buvo pakilusios. Pagal VĮ „Žemės ūkio ir kaimo verslo centras“ skelbiamus duomenis apie vidutines ekologiškų grūdų supirkimo kainas 2020 m. rugpjūtį vidutinės ekologinių grikių supirkimo kainos buvo 521,63 Eur už 1 toną, o 2021 m. balandžio mėn. – jau 839,43 Eur už 1 toną. Taigi, dėl rinkos kainų pasikeitimo 67,498 tonas grikių atsakovės kontrahentė Agerona Sp.z o.o. įsigijo už 21 734,36 Eur ((862 Eur – 540 Eur) x 67,498 tonos) didesnę kainą, nei tą patį kiekį ji būtų įsigijusi iš atsakovės.

55.       Byloje buvo įrodinėtos ir tokios aplinkybės, kad trūkstamo 42,982 tonų ekologinių grikių kiekio Agerona Sp.z o.o. neįsigijo, nes jo nepavyko surasti. Dėl to Agerona Sp.z o.o. negalėjo tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų savo kontrahentei Lenkijos bendrovei „Eska“, kuri už nepateiktus ekologinius grikius pareikalavo atlyginti 18 000 Eur nuostolių sumą. Tokių atsakovės įrodinėtų aplinkybių pagrįstumu leidžia įsitikinti ir susitarimas tarp Agerona Sp.z o.o. bei Lenkijos bendrovės „Eska“ dėl kompensacijos už neįvykdytą 2020 m. spalio 6 d. sutartį dėl 46 tonų ekologinių grikių pardavimo, taip pat duomenys apie šiai Lenkijos bendrovei „Eska“ faktiškai sumokėtą 18 000 Eur netesybų sumą.

56.       Taigi, Agerona Sp.z o.o. iš UAB „Agerona“ pagal sutartį negavusi 110,48 tonų ekologinių grikių patyrė 39 734,36 Eur nuostolius (21 734,36 Eur + 18 000 Eur). Atitinkamai, Agerona Sp.z o.o. atsakovei pateikė debeto raštą Nr. 1/04/2021 dėl žalos atlyginimo dėl 2020 m. rugpjūčio 28 d. pirkimo­–pardavimo sutarties nevykdymo, t. y. dėl 110,48 tonų kiekio ekologinių grikių nepateikimo (tokio paties kiekio, kokio atsakovei nepateikė apeliantas). Atsakovė didžiąją dalį šių nuostolių kompensavo (33 364,96 Eur), o likusios dalies, kaip nurodė atsakovė, iš jos reikalaujama nebuvo, kadangi sandorio šalys susitarė, kad Agerona Sp.z o.o. nuostolių sumą, viršijančią atsakovės kompensuotą, prisiima pati kaip atsakovės dukterinė bendrovė.

57.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių įrodomąja reikšme jokie kiti bylos duomenys neleidžia abejoti, atsakovė pagrindė jos patirtus 33 364,96 Eur tiesioginius nuostolius – išlaidas, turėtas iš dalies kompensuojant sutarties kontrahentės Agerona Sp.z o.o. nuostolius (39 734,36 Eur). Apelianto akcentuojama aplinkybė, kad šie juridiniai asmenys (atsakovė ir Agerona Sp.z o.o.) yra tarpusavyje susiję, neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės patirtos žalos fakto nustatymui. Bet kokiu atveju atsakovė yra patyrusi minėtus nuostolius, nepriklausomai nuo to, ar ji (atsakovė) būtų vertinama kaip atskiras subjektas (juridinis asmuo), ar kaip bendrovių grupė kartu su dukterine Lenkijoje veikiančia bendrove Agerona Sp.z o.o. Juo labiau kad pačios šalys iš anksto buvo susitarusios dėl būtent tokio pobūdžio nuostolių atlyginimo pirkėjai (atsakovei), jeigu pardavėjas (apeliantas) pažeistų sutartis (nepateiktų viso sulygto kiekio žemės ūkio produkcijos) (žr. šios nutarties 44 punktą).

58.       Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021).

59.       Atsižvelgiant į civiliniam procese taikomo įrodinėjimo specifiką, kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė realiai yra patyrusi nuostolius, kuriuos apeliantas buvo įsipareigojęs atlyginti. Atsižvelgiant tiek į apeliantės, tiek ir Lenkijos bendrovių Agerona Sp.z o.o., „Eska“ veiklos pobūdį (užsiima tarptautiniu žemės ūkio produkcijos supirkimu ir perpardavimu), taip pat faktą, kad žemės ūkio produkcija, šiuo atveju – ekologiniai grikiai, yra tik bendraisiais, o ne individualiais rūšies požymiais apibūdinami daiktai (CK 4.4 straipsnio 2 dalis), tokių aplinkybių,  ar būtent apelianto užauginta žemės ūkio produkcija turėjo būti pristatyta galutiniam gavėjui Lenkijos bendrovės „Eska“, ar iš bendrovės „Globusmax“ įsigytais grikiais buvo kompensuotas būtent apelianto nepateiktų grikių trūkumas, nustatymas yra ne tik nebūtinas atsakovės patirtos žalos konstatavimui, tačiau ir objektyviai apsunkintas. Esminę reikšmę šiuo atveju turi tik tai, ar apeliantui pažeidus savo sutartinę prievolę buvo sutrikdytas žemės ūkio produkcijos tiekimas atsakovei, jos kontrahentams, ar buvo apsunkintas sutarčių vykdymas, ar pastarieji patyrė kokių nors nuostolių, kuriuos atsakovei teko kompensuoti. Tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės neabejotinai yra nustatytos, jas patvirtina pirmiau jau aptarti ir kiti bylos įrodymai.

60.       Tokia teisėjų kolegijos išvada grindžiama ir verslo praktika, taip pat bendra ekonomine logika, pagal kurią vienai šaliai nepateikus sutarto prekių kiekų, jas perparduodanti kita šalis negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų savo pačios kontrahentams, o tai lemia netesybų mokėjimą ir (ar) padidėjusius sutarties vykdymo kaštus (kaip šiuo atveju ir įvyko, be kita ko, išaugus ir žemės ūkio produkcijos kainoms). Šiame kontekste dar kartą pažymėtina, kad pagal sutarties 6.14 punktą pats apeliantas, pasirašydamas sutartį, aiškiai pareiškė, kad jam yra žinoma, jog po sutarties sudarymo atsakovė sudarys ekologinių produktų pardavimo sutartis su trečiosiomis šalimis ir supranta, kad tinkamos šioje sutartyje numatytų sąlygų vykdymas jai turi esminę reikšmę ir yra tiesiogiai susijęs su pirkėjos įsipareigojimų įvykdymu trečiosioms šalims; apeliantui iš dalies ar visiškai nevykdant sutarties, atsakovė negalės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų savo klientams, todėl patirs nuostolių, už kuriuos bus visiškai atsakingas pardavėjas, kuris šia sutartimi įsipareigojo visus juos atlyginti.

Dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo

61.       Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nustačius, kad apelianto sutartinės prievolės pažeidimas sukėlė atsakovei 33 364,96 Eur nuostolius, t. y. patvirtinus, jog atsakovė iš tiesų buvo įgijusi nurodyto dydžio reikalavimo teisę į apeliantą, taip pat byloje nesant ginčo ir dėl to, kad atsakovė iki šios bylos iškėlimo faktiškai apeliantui nebuvo sumokėjusi 40 371,60 Eur už nupirktus ekologinius žirnius (dalis šios sumos, t. y. 7 006,64 Eur, apeliantui buvo pervesta jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo), apeliacinio skundo ribose patikrintina, ar atsakovės ir pirmosios instancijos teismo pozicijos, kad abi nurodytos šalių priešpriešinės prievolės yra pasibaigusios įskaitymu, yra teisinga.

62.       Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014).

63.       Kasacinis teismas savo praktikoje yra apibrėžęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).

64.       Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 straipsnis). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013). Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų kasacinio teismo nurodyta, kad kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

65.       Šalių sudarytų sutarčių 4.1 punkte nustatyta, kad pirkėja ekologinių produktų pirkimą įformina išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą, sąskaitą faktūrą ar kitą lygiavertį mokėjimo dokumentą. Ekologinių produktų nuosavybės teisė pereina pirkėjai nuo sąskaitos faktūros išrašymo pardavėjui momento. Pirkėja sumoka pardavėjui už pristatytus ekologinius produktus šios sutarties 1.1 punkte nurodytomis kainomis (sutarčių 4.2 punktas). Pagal sutarčių 4.3 punktą, nustatantį atsikaitymo tvarką, pirkėja su pardavėju už pristatytus ekologinius produktus atsiskaito mokėjimo pavedimu į pardavėjo nurodytą sąskaitą banke per 1.1 punkte nurodytą terminą nuo grūdų pristatymo dienos, bet ne vėlesniais terminais, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 396 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminių patvirtinimo“. Šalių susitarimu už grūdus gali būti atsiskaityta ir kitaip – įskaitymo būdu pagal tarpusavio skolų suderinimo aktą ar kitą panašų dokumentą, kuriuo šalys pareiškia valią įskaityti abipuses skolas, susidariusias už avansu iš pirkėjo gautas materialines vertybes, nepažeidžiant AŽŪPĮ nustatytų reikalavimų. Jeigu atsiskaitymo dieną pardavėjas yra skolingas pirkėjai už pirktas prekes ir gautas paslaugas ir (ar) netesybas už šios arba bet kurių kitų sutarčių, sudarytų tarp pirkėjos ir pardavėjo, sąlygų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, pirkėja iš mokėtinų sumų pirmiausia padengia pardavėjo įsiskolinimus, o skirtumą sumoka pardavėjui. Pirkėja šiame punkte nustatyta tvarka turi teisę padengti ir kainų skirtumą, susidariusį dėl to, kad pardavėjas sutarties 1.1 punkte viso (ar dalies) numatyto ekologinių produkto kiekio nepateikė, o pirkėja trūkstamą kiekį įgijo iš trečiųjų asmenų už didesnę nei šioje sutartyje numatytą kainą. Teisėjų kolegija, vertindama šias sutarčių nuostatas, konstatuoja, kad šalys iš anksto buvo susitarusios dėl tarpusavio prievolių įskaitymo kaip vieno iš leistinų prievolių pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), o šalių priešpriešinės prievolės (išskyrus tą skolos dalį kurią atsakovė sumokėjo apeliantui prasidėjus nagrinėjamai bylai) šiuo būdu pasibaigė dar iki bylos iškėlimo.

66.       Šalių sutartyse nėra pasisakyta dėl pranešimo apie atliekamą įskaitymą formos. Kaip buvo minėta, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama bet kuria kita forma ar būdu – svarbu, kad sutarties kontrahentas žinotų apie atliktiną įskaitymą. Nagrinėjamu atveju sutarčių 4.3 punkto turinys suponuoja teisėjų kolegijos išvadą, kad tokia sąlyga ne tik buvo susitarta dėl pirkėjos privalomai atliekamo įskaitymo tuo atveju, kai apelianto prievolė atsiranda netesybų ar kitu pagrindu, bet ir pati ši sąlyga iš esmės atliko išankstinio apelianto informavimo apie būsimą įskaitymą funkciją. Tokia sutarčių nuostata iš anksto buvo nustatyta, kad jeigu atsiskaitymo dieną apeliantas yra skolingas atsakovei už pirktas prekes ir gautas paslaugas ir (ar) netesybas už sutarčių, sudarytų tarp apelianto ir atsakovės, sąlygų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, atsakovė iš mokėtinų sumų pirmiausia padengia pardavėjo įsiskolinimus, o skirtumą sumoka pardavėjui. Tai reiškia, kad joks atskiras pranešimas dėl informavimo apie atliktą įskaitymą apeliantui nebuvo reikalingas, kadangi pačioje sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad esant priešpriešinei apelianto prievolei, kilusiai netesybų ar kitu pagrindų, mokėjimas yra neatliekamas arba atliekamas tik tokia sumos dalimi, kuri lieka po įskaitymo. 

67.       Tokiu atveju apeliantas, gavęs 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl joje įvardyto dydžio nuostolių atlyginimo, suprato (turėjo suprasti), kad jau išrašytos (ar ateityje išrašomos) PVM sąskaitas faktūras už parduotus ekologinius žirnius apmokamos nebus, kadangi jose nurodytos sumos, sutampant jų dydžiui su atsakovės nuostoliais, neabejotinai bus įsiskaitytos į atsakovės patirtus nuostolius. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai sieja priepriešinių prievolių įskaitymo momentą būtent su atsakovės 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūros išrašymu ar, juo labiau, pranešimu apie įskaitymą. Minėta, kad įskaitymui atskiro pranešimas nebuvo būtinas, kadangi jis šalims iš anksto turėjo būti žinomas (numanomas). Tuo tarpu pats prievolių įsiskaitymas laikytinas įvykusiu tuo momento, kada atsirado šalių tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai. Tokie reikalavimai atsirado dar iki šios bylos inicijavimo pradžios (ieškinys paduotas 2021 m. rugsėjo 1 d.) ir jokios kliūtys, nurodytos CK 6.134 straipsnyje, įskaitant reikalavimo ginčijimą teisme, jam įvykti tuo metu dar neegzistavo.

68.       Kitaip tariant, apelianto prievolė mokėti 2021 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūroje nurodytos žalos sumą ir atsakovės prievolė atsiskaityti pagal 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. gegužės 5 d., 2021 m. gegužės 12 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitas faktūras už nupirktą produkciją visa apimtimi buvo įskaitytos ne vėliau kaip paskutinės sąskaitos išrašymo dieną, t. y. 2021 m. gegužės 28 d. Šalių tarpusavio sudarytų sutarčių nuostatos, o taip pat visuotinai priimtina verslo praktika, kuri ypač dažnai taikoma žemės ūkio sektoriuje, leidžia teigti, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas ginčo atveju įvyko būtent tuo momentu, o įskaitymo (ar įskaitymų, esant tokiam pagrindui) buhalterinė išraiška galėjo būti nurodyta ataskaitinio laikotarpio (sezono) pabaigoje šalims pasirašius galutinį tarpusavio skolų suderinimo aktą, t. y. po to, kai būtų atlikti visi mokėjimai ir skolų įskaitymai.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto ieškinio reikalavimas dėl atsiskaitymo (skolos už patiektą produkciją priteisimo) savo esme buvo ir reikalavimas dėl įskaitymo ginčijimo. Teisėjų kolegija jau pasisakė, kad tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta, nes ir jo prievolė atsakovei, ir sąlygos įskaitymui nagrinėjamu atveju egzistavo. Atsakovės pozicija byloje yra visiškai prieštaringa, pareiškus priešieškinyje reikalavimą dėl netesybų priteisimo, nors jos atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami jau įvykusiu įskaitymu, dėl kurio, atitinkamai, negalimas ieškinio patenkinimas (išskyrus 7 006,64 Eur skolos dalį, kurią apeliantui atsakovė sumokėjo po nagrinėjamos bylos iškėlimo, tuo pripažindama šios ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumą). Pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (lot. allegans contraria non est audiendus). Visgi teisėjų kolegijai pripažinus sąlygų įskaitymui buvimą ir pagrįstą tokio įskaitymo faktinį atlikimą, savaime neatsiranda pagrindo priešieškinio reikalavimams patenkinti.

70.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018). CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022).

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai aptartas aplinkybes ir remdamasi šiais kasacinio teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad tiek ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 33 364,96 Eur skolos dalį, tiek atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti iš apelianto 33 364,96 Eur netesybas ir tiesioginius nuostolius turėjo būti atmesti kaip nepagrįsti, kadangi nurodytos šalių tarpusavio prievolės iki šios bylos iškėlimo teisme buvo pasibaigusios įskaitymo pagrindu, o jo teisėtumo apeliantas nenuginčijo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje formaliai patvirtinti atsakovės priešieškinio reikalavimo apeliantui dėl 33 795,60 Eur nuostolių pagrįstumo, kadangi joks materialusis teisinis efektas tokio reikalavimo patenkinimu šalims nėra sukuriamas (atsakovei neatsiranda teisė šią sumą iš apelianto išsiieškoti, o apeliantui – ją išmokėti atsakovei), juolab toks reikalavimas priešieškinyje net ir nebuvo suformuluotas (priešieškinių buvo prašoma priteisti konkrečias sumas, o ne patvirtinti tam tikrų aplinkybių pagrįstumo faktą). Aptariamas pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas klaidas ištaiso apeliacinės instancijos teismas.

Dėl kitų ieškiniu ir priešieškiniu prašytų priteisti sumų

72.       Atsakovė priešieškiniu, be 33 364,96 Eur netesybų ir patirtų tiesioginius nuostolių, iš apelianto prašė priteisti ir 2 209,60 Eur negautas pajamas, taip pat 765,46 Eur palūkanas, kurios susidėjo iš 430,64 Eur ir 281,06 Eur sumų, paskaičiuotų už prašomas priteisti 33 364,96 Eur netesybas ir tiesioginius nuostolius, bei iš 53,76 Eur sumos, paskaičiuotos nuo 2 209,60 Eur negautų pajamų.

73.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priešieškinio dalį dėl atsakovės 2 209,60 Eur negautų pajamų ir už jas skaičiuojamų 53,76 Eur palūkanų priteisimo iš apelianto atmetė kaip neįrodytą. Apeliacine tvarka ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl jos teisėtumo ir pagrįstumo patikra nėra apeliacijos objektas (CPK 320 straipsnis). Kita teismo sprendimo dalimi, kuri yra skundžiama apeliaciniu skundu ir su kurios teisiniu ydingumu atsiliepime į šį skundą sutinka atsakovė, pirmosios instancijos teismas, pagal priešieškinį priteisęs atsakovei iš apelianto 430,64 Eur (teismo sprendime ši suma įvardinta kaip skola) ir 175,89 Eur palūkanas (pastarosios teismo sprendime apskaičiuotos nuo 33 364,96 Eur sumos už laikotarpį iki ieškinio parengimo dienos), akivaizdžiai suklydo. Teismas neįvertino to fakto, kad atsakovė 2022 m. sausio 3 d. pareiškimu šių sumų priteisimo buvo atsisakiusi, t. y.  atsisakė priešieškinio dalies, kuria prašoma priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo 33 364,96 Eur netesybų ir patirtų tiesioginių nuostolių sumos.

74.       CPK 42 straipsnis nustato, kad ieškovas turi teisę padidinti (sumažinti) reikalavimus ar atsisakyti nuo jų. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Šios taisyklės taikomas ir priešieškinio pateikimo atveju (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 143 straipsnis).

75.       Kadangi atsakovės teismui pateiktas priešieškinio dalies atsisakymas neprieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidė šalių teisių bei interesų, atsakovei patvirtinus ir jai žinomas priešieškinio dalies atsisakymo pasekmes, pirmosios instancijos teismas ne tik turėjo tokį atsakovės pareiškimą priimti (atsakovės pareiškimas priimtas pirmosios instancijos teismo teisėjo 2022 m. sausio 3 d. rezoliucija), bet ir nutraukti atitinkamą šios civilinės bylos pagal priešieškinį dalį. To pirmosios instancijos teismui nepadarius ir dėl šių priešieškinio reikalavimų skundžiamame sprendime pasisakius iš esmės, t. y. juos patenkinus, esant dėl to priešingai juos pareiškusio asmens valiai, buvo padaryta akivaizdi procesinė klaida, paneigtas dispozityvumo ir šalių laisvo naudojimosi procesinėms teisėmis principas, kurią apeliacinės instancijos teismas ištaiso.

76.       Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo 2021 m. spalio 14 d. rezoliucija buvo priimtas, tačiau tinkamai nebuvo neišspręstas ir apelianto pateiktas pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo (dėl 7 006,64 Eur skolos už produkciją dalies, kurią atsakovė atlygino bylos nagrinėjimo metu, priteisimo). Ši bylos dalis pagal ieškinį taip pat turėjo būti nutraukta.

77.       Pasisakant dėl kitų ieškinio reikalavimų, kurie pirmosios instancijos teismo sprendime liko tiesiogiai neaptarti, pažymėtina, kad apeliantas ieškiniu prašė priteisti ne tik 40 371,60 Eur skolą (po dalies ieškinio atsisakymo – 33 364,96 Eur), bet ir 1 359,44 Eur palūkanas už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras bei 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją pagal AŽŪPĮ. Iš ieškinio matyti, kad apeliantas šias 1 359,44 Eur palūkanas skaičiavo pagal atsakovės laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras už parduotą žemės ūkio produkciją Nr. MCG-43840, MCG-43842, MCG-43843, MCG-43883, MCG-43891, MCG-43896, MCG-43908, MCG-43875. Apelianto ieškinio reikalavimas priteisti 40 371,60 Eur skolą buvo grindžiamas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iki 2021 m. birželio 9 d. atsakovės išrašytomis ir neapmokėtomis (iš dalies apmokėtomis) PVM sąskaitomis faktūromis Nr. MCG-43875, MCG-43883, MCG-43891, MCG-43896, MCG-43898, MCG-43908, MCG-43909.

78.       Viena vertus, apeliantas yra teisus, kad dalis prašytų palūkanų buvo apskaičiuotos ne nuo ieškiniu prašomos priteisti pradinės 40 371,60 Eur skolos, kadangi jos grindžiamos ir kitų PVM sąskaitų neapmokėjimu (PVM sąskaitomis faktūromis Nr. MCG-43840, MCG-43842, MCG-43843), todėl vien ieškinio reikalavimo priteisti pagrindinę įskaitymo pagrindu pasibaigusią prievolę (skolą) atmetimas negalėjo lemti to, kad visiškai atmetamas ir ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo. Antra vertus, byloje nebuvo paneigta atsakovės ir pozicija, kad PVM sąskaitos faktūros nebuvo apmokėtos dėl pateisinamų priežasčių, t. y. atsakovei sustabdžius mokėjimo prievolės vykdymą.

79.       CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą. Jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą tiek, kiek prievolės neįvykdė kita šalis (CK 6.58 straipsnio 3 dalis). Šios bendrosios prievolių vykdymo sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nustato teisinius pagrindus, kokiais atvejais skolininkas turi teisę sustabdyti savo prievolės kreditoriui vykdymą, kai prievolė yra dvišalė. Sutartinių prievolių vykdymo sustabdymą taip pat reglamentuoja CK 6.207 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių.

80.       Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus, pasisakoma, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

81.       Nagrinėjamu atveju sutarčių 5.5 punkte nustatyta, kad pardavėjui pateikus tik dalį 1.1 punkte numatytų ekologinių produktų kiekio, pirkėja turi teisę iki visiško pardavėjo prisiimtų prievolių įvykdymo sustabdyti atsiskaitymą už ekologinius produktus galimų baudų (nuostolių) atlyginimo padengimui.

82.       Minėta, kad šalys 2020 m. gruodžio 14 d. papildomais susitarimais pratęsė žemės ūkio produkcijos pristatymo terminus iki 2021 m. kovo 31 d., t. y. nuo šios dienos apeliantui nepristačius viso sutarto grikių ir žirnių kiekio pagal abi sutartis, jis pripažintinas pažeidusiu savo sutartinę prievolę. Kaip matyti, pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras anksčiausiai suėjęs (pradelstas) atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas yra iš esmės panašus, t. y. 2021 m. kovo 25 d. Taigi, aptariamu laikotarpiu atsakovė, reaguodama į tai, kad apeliantas nevykdo savo sutartinės prievolės – pateikti sulygtą kiekį ekologinių grikių, neapmokėdama sąskaitų sutartyse numatytu pagrindu sustabdė savo priešpriešinių mokėjimo prievolių vykdymą (sutarčių 5.5 punktas).

83.       Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, aplinkybė, kad apeliantas neįvykdys savo prievolės ir tai, jog yra būtinas priešpriešinių prievolių sustabdymas, atsakovei tapo žinoma dar iki termino apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių pagrindu apeliantas prašo priteisti palūkanas, pabaigos. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad 2021 m. kovo 18 d. atsakovė raštu kreipėsi į apeliantą, prašydama informuoti, ar bus pateiktas likęs kiekis ekologinių žirnių bei grikių. Apeliantas į šį raštą 2021 m. kovo 24 d. pateikė atsakymą, kad iki pratęsto termino pabaigos (2021 m. kovo 31 d.) visa žemės ūkio produkcija atsakovei nebus pristatyta.

84.       Tokie bylos duomenys teisėjų kolegijai teikia pagrindą pripažinti, kad atsakovės atliktas mokėjimų sustabdymas atitiko visas jam įstatymo keliamas sąlygas, todėl buvo teisėtas (CK 6.58 straipsnis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki 2021 m. kovo 31 d. apeliantas atsakovei nepateikė ne tik sutarto kiekio ekologinių grikių, bet reikiamo ekologinių žirnių kiekio (visas žirnių kiekis buvo pristatytas tik 2021 m. birželio 9 d.), todėl atsakovė galėjo stabdyti mokėjimus ne tik pagal 2020 m. rugpjūčio 26 d. ekologinių grikių pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir pagal 2020 m. liepos 17 d. ekologinių žirnių pirkimo–pardavimo sutartį, juolab kad šios sutartys buvo vykdomos kartu. Kitaip tariant, šių sutarčių pagrindu atsakovė ir apeliantas turėjo priešpriešinius, tarpusavyje susijusius reikalavimus, todėl mokėjimų sustabdymas iš esmės buvo galimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prievolės apmokėti PVM sąskaitas faktūras sustabdymas buvo ir visiškai adekvatus susiklosčiusiai situacijai. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė nebuvo sustabdžiusi žymiai didesnės sumos (viršijančios 100 000 Eur), nei apelianto atsakovei sukeltų nuostolių dydis (33 364,96 Eur). Apeliantas nepagrįstai sustabdytą mokėjimų sumą laiko bendra visų PVM sąskaitų faktūrų, kurių mokėjimas bent iš dalies buvo stabdomas, suma. Apeliantas ignoruoja faktą, kad per visą laikotarpį nuo 2021 m. kovo 25 d. iki nagrinėjamos bylos iškėlimo dienos atsakovė ne tik stabdė kai kurių sąskaitų apmokėjimą, bet ir jas tuo pačiu dalimis apmokėdavo, dėl to apeliantui pradelsta mokėjimų suma neproporcingai nesiskirdavo nuo atsakovės patirtos žalos dydžio, be to, konkretų žalos dydį atsakovė galėjo apskaičiuoti tik gerokai vėliau, kai jau tapo akivaizdu, kad daugiau nei pusė sutarto kiekio grikių jai nebus pristatyta.

85.       Todėl nenustačius nepateisinamo atsakovės vėlavimo apmokėti PVM sąskaitas faktūras, apelianto ieškinio reikalavimai sumokėti 1 359,44 Eur palūkanas už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras bei 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją pagal AŽŪPĮ pripažintini nepagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, nepatenkinęs šių reikalavimų, ginčą iš esmės išsprendė teisingai.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

86.       Aptartos aplinkybės suponuoja tokią šios bylos procesinę baigtį, kad tiek apelianto ieškinys, tiek  atsakovės priešieškinis turėjo būti atmesti visa apimtimi, kadangi šalys viena iš kitos reikalavo įvykdyti prievoles, kurios arba iki šios bylos iškėlimo bei jos išnagrinėjimo iš esmės buvo pasibaigusios įskaitymo ir įvykdymo būdu, arba kurių pagrįstumo jos neįrodė (apeliantas neįrodė pagrindo atsakovei skaičiuoti palūkanas ir išieškojimo išlaidų kompensacijos už pradelstas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė – pagrindo iš apelianto reikalauti negautų pajamų kompensacijos ir nuo jos skaičiuojamų palūkanų). Dėl dalies ieškinio ir priešieškinio reikalavimų byla turėjo būti nutraukta. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

87.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. (CPK 93 straipsnio 5 dalis).  Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

88.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad tais atvejais, kai ieškovo ieškinys ir atsakovo priešieškinis yra atmesti, ieškovui ir atsakovui jų turėtos bylinėjimosi išlaidos vienam iš kito nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-46/2014; 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1370/2014). Nagrinėjamoje byloje tokia taisyklė taip pat gali būti pritaikyta. Visgi, pritariant apeliacinio skundo argumentams, apelianto patirtų pirmosios instancijos teisme išlaidų dalis jam turėtų būti kompensuota atsižvelgiant į priežasties teoriją bei CPK 94 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, kai byla (nagrinėjamu atveju jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

89.       Civilinę bylą (bylos dalį) nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ginčo dėl to, kad iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė buvo įvykdžiusi ne visas mokėjimo prievoles apeliantui, nėra, taigi nesąžiningo jo kreipimosi į teismą faktas nenustatytas. Priešingai, dalį ieškiniu reikalautos priteisti iš viso 41 771,04  Eur (40 371,60 Eur + 1 359,44 Eur + 40 Eur) sumos, t. y. 7 006,64 Eur, atsakovė sumokėjo apeliantui tik po bylos iškėlimo. Vadinasi, apeliantas šios dalies reikalavimo atsisakė dėl tos priežasties, kad gavo jos įvykdymą. Todėl proporcinga su atstovavimu susijusių 6 239,97 Eur jo bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 16,77 procentai, apeliantui priteistina iš atsakovės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama, be kita ko, ir į atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei aplinkybę, kad abi šalys dėl to paties ginčo turėjo panašaus dydžio atstovavimo išlaidas (atsakovė net didesnes – 6 635 Eur), detaliai neanalizuoja apelianto išlaidų dydžio pagrįstumo. Taigi, apeliantui iš atsakovės priteisiamos 1 046,44 Eur (6 239,97 Eur x 16,77 proc.) su atstovavimu pirmosios instancijos teisme susijusios išlaidos.      

90.       Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovei jos pirmosios instancijos teisme patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos jokia dalimi negali būti kompensuotos vien dėl tos priežasties, kad šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai atsakovės nebuvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kaip tai numatyta CPK 98 straipsnio 1 dalyje, o atsakovė nenurodė pateisinamų (objektyvių) priežasčių, kodėl ši imperatyvi procesinė teisės norma jai turėtų būti netaikoma. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2019, 28-29 punktai; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 72-73 punktai).

91.       Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikina ir pirmosios instancijos teismo priimtą papildomą sprendimą, atskirai nevertindamas jo pagrįstumo ir (ar) priėmimui egzistavusio poreikio. Tačiau nutraukiant bylos dalį pagal atitinkamus apelianto ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus šalims, atsižvelgiant į CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punkto, šio straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatas,  grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos už  reikalavimus, kurių jos bylos nagrinėjimo metu atsisakė. 

92.       Apeliantas sumokėjo 890 Eur žyminį mokestį už ieškinį, o atsakovė – 770 Eur už priešieškinį. Atitinkama dalis šių mokesčių buvo skirta apmokėti ir už reikalavimus, kurių vėliau atsisakyta. Todėl apeliantui grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio sumos, apskaičiuotinos už 7 006,64 Eur ieškinio reikalavimo dalį, t. y. 118 Eur ((7 006,64 Eur x 3 proc. x 75proc.) x 75 proc.), o atsakovei grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio sumos, apskaičiuotos už 711,70 Eur (430,64 Eur ir 281,06 Eur) reikalavimą, t. y. 12 Eur ((711,70 Eur x 3 proc. x 75 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir šio straipsnio 7 dalis).  Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia nutartimi.  

93.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apeliantas sumokėjo 755 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir patyrė 1 936 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų; atsakovė patyrė 4 840 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija  Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatytų jų apskaičiavimo kriterijų ir maksimalaus dydžio. Atsakovės išlaidos viršija šiose rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl pagrįsta gali būti pripažinta tik 2 183,09 Eur jų suma.

94.       Teisėjų kolegija, vertindama tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą suformuotų reikalavimų pobūdį ir juos pagrindžiančius argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju vienas penktadalis (20 procentų) apeliacinio skundo reikalavimų laikytini pagrįstais, todėl pagal šią proporciją šalims atlyginamos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

95.       Tokiu atveju apeliantui kompensuojama 538,20 Eur ((1 936 Eur + 755 Eur) x 20 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovei – 1 746,47 Eur (2 183,09 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis. Atlikus šių sumų įskaitymą atsakovei iš apelianto priteisiamos 1 208,27 Eur (1 746,47 Eur - 538,20 Eur) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylos dalį pagal ieškovo ūkininko P. P. ieškinio reikalavimą dėl 7 006,64 Eur skolos priteisimo ir dalį pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agerona“ priešieškinio reikalavimus dėl 430,64 Eur ir 281,06 Eur palūkanų priteisimo nutraukti.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti ieškovui ūkininkui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovė „Agerona“, juridinio asmens kodas 300118763, 1 046,44 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt šešių eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. 

Grąžinti ieškovui ūkininkui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio.  

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agerona“, juridinio asmens kodas 300118763, 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio.“

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agerona“, juridinio asmens kodas 300118763, iš ieškovo ūkininko P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 208,27 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuonių eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                        Dalia Kačinskienė

                                                Neringa Švedienė

                                                Agnė Tikniūtė