Pranešėjas:  Gytis Večerskas                                                                     Baudž. byla Nr.1A-160-397/11

Teisėja:  Živilė Bliūdžiuvienė                                    Proceso Nr. 25-1-01002-06

                  Procesinio sprendimo kategorija:      2.4.7.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Evaldo Gražio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam G. M., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo teismas nusprendė:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 180 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. ir nuteisti:

- pagal BK 138 str. 1 d. – 9 (devynių) mėn. laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 180 str. 1 d. -  1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 284 str. 1 d. -  8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d. bei 138 str. 1 d., dalinio sudėjimo būdu subendrintos su 2006-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 2006-12-07 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, paskirtas nagrinėjamoje byloje pagal BK 180 str. 1 d. bei 138 str. 1 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d.,  į bausmės laiką įskaitytas bausmės, atliktos pagal 2006-12-07 nuosprendį, laikas.

Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., bausmė, paskirta pagal BK 284 str. 1 d., subendrinta su aukščiau paskirtos subendrintos bei neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2006-06-29 iki 2006-07-01.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta P. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2010-02-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios – 2010-02-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 3 metų 2 mėn. laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal 2010-02-19 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendį (kuriuo į bausmės laiką taip pat įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2009-10-16 nuosprendį). Taip pat, vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-09-27 iki 2006-09-29. Pastarojo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios B. J. civilinis ieškinys tenkintas dalinai, priteista 1000 Lt iš kaltinamojo G. M.. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

                                                        n u s t a t ė:

G. M. ir P. D. teismo nuteisti už tai, kad veikdami kartu bei su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2006-09-13 apie 21.00 val., sudavė V. B. daugybinius smūgius į galvą, nugarą, krūtinę, spardė V. B., tuo padarydami pastarajam muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje ir abiejų lūpų srityse, poodines kraujosruvas kaktos, abiejų akių vokų, skruostų, nosies nugarėlės srityse, sulaužė dešinės pusės 7-9 šonkaulius ir 6-o danties karūnėlę, šiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydami V. B. sveikatą;

be to, G. M. 2006-06-29 apie 4.00 val. lopšelio-darželio „Šermukšnėlė“, esančio A. R.-Vanago g. 6, Kaune, teritorijoje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu panaudojo fizinį smurtą J. G. atžvilgiu ir pagrobė pastarajam priklausantį turtą, t.y. jis sugriebė J. G. rankoje turėtą rankinę, 20 Lt vertės, kurioje buvo piniginė, 10 Lt vertės, ir mobiliojo ryšio telefonas „Ericson“ su SIM kortele, 415 Lt vertės, ir nenustatytam vaikinui sudavus J. G. smūgį į sprandą, G. M. su pagrobta rankine iš įvykio vietos pabėgo;

be to, G. M. 2006-12-10 apie 16.00 val. viešoje vietoje – lopšelio-darželio „Kregždutė“, esančio P. P. g. 21, Kaune, teritorijoje įžūliais veiksmais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, t.y. B. J. kitų žmonių akivaizdoje įžeidinėjo, plūdo necenzūriniais žodžiais, kelis kartus spjovė jai ant galvos, rankoje turėto butelio turinį supylė pastarajai ant galvos, rankomis mojavo, grasindamas jos atžvilgiu panaudoti fizinį smurtą, ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą.

Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo nuspręsta pripažinti jį kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 180 str. 1 d. bei 284 str. 1 d. ir galutine subendrinta bausme.

Dėl V. B. sumušimo teigia, jog V. B. yra  miręs ir teisme negalėjo duoti parodymų, jo našlė atsisakė dalyvauti procese ir pretenzijų neturi. Akistatos metu V. B. jo neatpažino, nei vienas iš įvykio liudininkų nepasakė, kad apeliantas mušė V. B.. P. D. pripažino savo kaltę ir teisme paliudijo, kad apeliantas nemušė V. B.. V. B. šmeižė apeliantą ir jo mamą dėl pilstuko, pats V. B. nemokėjo nei rašyti, nei skaityti lietuviškai, todėl tyrėjos surašyti parodymai yra melagingi. Liudytojai S. N., V. Š., I. N. savo parodymais teisme nepatvirtino jo kaltės, o liudytoja V. N. melavo.

Dėl J. G. plėšimo teigia esantis taip pat nekaltas, iš karto po šio įvykio buvo sulaikytas 48 val., pirmos apklausos metu duoti jo ir mamos parodymai visiškai sutampa, kad jis buvo pas M. G., ką šis paliudijo teisme. J. G. po įvykio nesikreipė į policiją, be to, įvykis vyko anksti ryte, tad J. G. negalėjo įsidėmėti užpuoliko bruožų.  J. G. priklausęs telefonas rastas kaip pamestas. Šiame epizode nėra jokių pagrįstų įrodymų, išskyrus J. G. parodymus.

Kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažįsta ir gailisi, teigia atsiprašęs nukentėjusiųjų, su civiliniu ieškiniu sutinka.

Apeliantas prašo jį išteisinti iš V. B. sumušimo ir J. G. plėšimo, o dėl viešosios tvarkos pažeidimo švelninti bausmę ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Taip pat prašo pagal 1992-10-20 Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartį Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose į nustatytą bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmės laiką, atliktą Baltarusijoje, kur pilnai atliko bausmę nepilnamečių kolonijoje ir buvo deportuotas į Lietuvą.

N. P. D. apeliacinio skundo nepadavęs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis G. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, gynėjo prašymus apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą  apeliacinį skundą atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Pirmos instancijos teismas ištyrė visas, tiek apeliantą kaltinančias, tiek ir jį teisinančias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį. Savo nekaltumą apeliantas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindžia iš esmės vien tik savo paties parodymais, kurie yra paneigti kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais.

Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl V. B. sumušimo, tačiau jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Teismas išanalizavo visų byloje apklaustų asmenų parodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitą byloje  esančią medžiagą. Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., realizavo įstatymu įteisintą galimybę teisiamajame posėdyje perskaityti nukentėjusiojo, kuris yra miręs,  pirmiau duotus parodymus, kurie sutapo su liudytojų S. N., teisminio nagrinėjimo metu patvirtinusio ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. N., I. N., D. J. (Z.) parodymais. Kaip patvirtino liudytoja D. J. (Z.), apklausiamas nukentėjusiuoju Žaliakalnio PK, V. B., priešingai nei teigia nuteistasis, puikiai kalbėjo lietuviškai, po visais protokolais pasirašė pats, tad kviesti vertėjo nebuvo pagrindo. Tiek pats nukentėjusysis papildomos apklausos metu, tiek liudytoja D. J. (Z.) patvirtino, jog V. B. akistatos metu pasakė, jog nepažįsta G. M. todėl, kad šis jam darė poveikį, ir nukentėjusysis bijojo duoti teisingus parodymus. Įvykio metu V. B. atpažino nuteistąjį, kadangi pažįsta ir jį, ir jo motiną ( T.1, b.l. 98-99, 101, 102). Tai, kad nukentėjusįjį V. B. ir S. N. mušė ir G. M., ir P. D., patvirtina liudytojos V. N. duoti parodymai apie buvusį įvykį, bei tai, kad ji policijoje atpažino abu paminėtuosius asmenis. Pastaroji liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė vienodus, tarpusavyje sutampančius bei įvykio aplinkybes patvirtinančius duomenis, tad teismas jais netikėti neturėjo jokio pagrindo. Nors nuteistasis teigia, jog liudytojai I. N. ir V. Š. nedalyvavo įvykyje ir jo nematė, tačiau būtent pastarieji liudytojai atėmė guminę lazdą iš ją turėjusio vaikino, kai tuo tarpu kitas nuteistasis P. D. savo lazdą, kaip pats nurodė, kažkur išmetė. Liudytojo V. S. parodymais pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik tiek, kiek jie sutapo su jau aukščiau paminėtų liudytojų duotais parodymais, kadangi tuo metu V. S. su nuteistaisiais buvo draugai. Be to, nuteistojo P. D. parodymus, jog jis vienas dalyvavo nusikaltime, kaip ir G. M. parodymus, jog jis nemušė V. B., paneigia ir specialisto išvada Nr. G-3178/06(02) nustatyti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis ir jų kiekis.

Kaip teigia apeliantas dėl J. G. plėšimo, jis tuo metu buvo  M. G. namuose. Tą patį patvirtino ir liudytojas M. G.. Teismas, vertindamas apklaustų asmenų parodymus, šiuo konkrečiu atveju – G. M. ir M. G., sieja juos su kitais byloje esančiais įrodymais, duomenimis ir tik patikrinęs juos įrodymų visete, daro išvadą, yra pagrindo jais tikėti ar ne. Pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino abiejų aukščiau paminėtųjų asmenų parodymus, kadangi juos sieja draugystė, tad liudytojas M. G. davė nuteistajam palankius parodymus, yra suinteresuotas bylos baigtimi ir šiais parodymais negalima grįsti nuosprendžio. Dėl paminėtų aplinkybių teismas padarė teisingą išvadą ir rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo J. G. parodymais, kuriems neprieštarauja ir atitinka liudytojų E. G., V. D. parodymai, kitų liudytojų parodymai dėl netoli nusikaltimo vietos rasto telefono bei jo realizavimo, nes nukentėjusysis J. G. patvirtino, kad rankinę rado atsegtą, taigi telefonas galėjo būti pamestas, užpuolikams ją bekraustant. Be to, J. G. dėl nusikaltimo įvykdymo į policiją kreipėsi tą pačią dieną, kaip jis ir buvo įvykdytas, t.y. 2006-06-29. Įvykio metu buvo pakankamai šviesu (vasara, 4.00 val. ryto), kad nukentėjusysis ne tik tiksliai apibūdintų G. M. veido bruožus, kūno sudėjimą, bet ir jį tą pačią dieną vėliau atpažintų (T 1, b.l. 46-47). Nukentėjusysis tuomet paaiškino, kad ankstyvą rytą, einant pro vaikų darželį „Šermukšnėlė“, jį užpuolė du vaikinai, kurie po panaudoto smurto atėmė jo rankinę su daiktais. Tas pačias aplinkybes vieningai patvirtino ir liudytojai E. G. bei V. D., kuriems apie įvykį papasakojo J. G.. Tad teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti minėtais liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, nuodugniai išdėstydami tas pačias įvykio aplinkybes.

Skirdamas G. M. bausmes, už visas padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, nepažeidė.

                            Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą, būtent už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę apeliantas prašo švelninti, tinkamai taikė BK 41 str., 54 str., 61 str. nuostatas. Teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, G. M. teistas, teistumai neišnykę, nusikaltimai tyčiniai, baustas administracine tvarka, tai rodo polinkį nusikalsti. Turi gabumų mokytis, bet pastangų tam nedėjo, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelis narkotikus (T. 2 , b.l. 95; T. 2 b.l. 101). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas  pagrįstai parinko sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį  - laisvės atėmimą. Nustatydamas  bausmės dydį pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, tačiau ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Apylinkės teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį, nei numatyta sankcijoje.

              Kaip matyti iš pateiktos bylos, yra duomenų apie tai, jog G. M. 2008-03-06 buvo nuteistas Baltarusijos Respublikos Mogiliovo rajono teismo sprendimu 3 metams laisvės atėmimo, po bausmės atlikimo, pasinaudojus ekstradicija, 2010-02-12 jis perimtas iš Baltarusijos ir patalpintas į Kauno tardymo izoliatorių (T.2, b.l. 43-61). Apelianto prašymas į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką, kurią jis atliko pagal Baltarusijos teismo sprendimą, nepagrįstas, nes kaip matyti iš bylos duomenų, G. M. buvo perimtas iš Baltarusijos 2010-02-12, jau po to, kai buvo atlikęs bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės G. M. nėra kokiu nors būdu susiję su veika, už kurią jis buvo nuteistas Baltarusijos Respublikoje, nebuvo bendrinamos ir šiais skirtingais teismų nuosprendžiais paskirtosios bausmės, todėl ir įvykdytos (atliktos) bausmės laikas į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę negali būti įskaitomas.

                Teisėjų kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, visos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 straipsnyje, apeliacinio skundo argumentais nuosprendį keisti įstatyminio pagrindo nėra, todėl jis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                        n u t a r ė :

              nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti. 

Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                                      Gytis Večerskas 

Teisėjai                                                                                                            Evaldas Gražys

                                                                                   Valdas Vitunskas