Civilinė byla Nr. 3K-3-399/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07975-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

75.4.3; 75.8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui G. K., kreditoriui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, turto padalijimo ir pagal atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei E. K., kreditoriui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo bei neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl nutraukiant santuoką teisinių padarinių taikymo.

Ieškovė E. K. prašė teismo nutraukti jos santuoką su atsakovu G. K., įregistruotą 1999 m. gegužės 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, pripažįstant atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę K. pavardę; nepilnametės dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu), o nepilnametės dukters S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), – su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters S. K. išlaikymui po 390 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters V. K. išlaikymui po 260 Lt periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters S. K. išlaikymo įsiskolinimui nuo 2010 m. liepos 1 d. padengti po 390 Lt už kiekvieną mėnesį; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su dukterimi S. K. tvarką; atsakovo asmeninėn nuosavybėn paskirti 0,06 ha bendro ploto žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė 8000 Lt, ir 153,78 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, kurio vidutinė rinkos vertė 370 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), 12 000 Lt vertės automobilį ,,Audi A8“; ieškovei asmeninėn nuosavybėn paskirti 9000 Lt vertės automobilį ,,Peugeot 206“, priteisti jai 143 640,63 Lt kompensaciją iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę turto dalį, kurią atsakovas privalėtų sumokėti ieškovei per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; įpareigoti ieškovę ir atsakovą solidariai padengti kreditoriui AB SEB bankui negrąžintos paskolos dalį ir palūkanas pagal 2004 m. sausio 13 d. kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais; nustatyti, kad, ieškovei patyrus bet kokių išlaidų vykdant įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais, atsakovas per tris dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo įsipareigoja atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su šios sutarties vykdymu.

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2009 metų gruodžio mėnesio jos ir atsakovo santykiai dėl atsakovo šiurkštaus ir nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu tapo įtempti, šeimoje kilus nesutarimų atsakovas naudodavo psichologinį smurtą, kurio negalėdama ilgiau kęsti ji kartu su mažamete dukterimi S. 2010 m. liepos 25 dieną išsikraustė iš šeimos būsto į išsinuomotą kitą butą. Ieškovė teigė, kad atsakovas nevengė piknaudžiavimo alkoholiu, nedirbo, didesnę dalį laiko praleisdavo su draugais. Kadangi ieškovė išsikraustė iš šeimos būsto kartu su jaunesniąja dukterimi S. ir šiuo metu jos gyvena kartu, o vyresnioji dukteris V. liko gyventi name su tėvu (atsakovu), tai, atsižvelgdama į vyresniajai dukteriai priimtinesnes gyvenamosios vietos sąlygas, kad ji liko gyventi arčiau jos lankomos mokyklos, ji susigyvenusi ir pripratusi prie ją supančios socialinės aplinkos, ieškovė prašė nustatyti dukterų V. gyvenamąją vietą kartu su tėvu, o S. – kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad ji rūpinasi abiem savo vaikais vienodai, perka joms drabužius ir pan., atsakovas prie dukters S. išlaikymo prisideda mažiau, negu ji prie dukters V. išlaikymo. Dalijant nekilnojamąjį turtą ieškovė prašė atsižvelgti į tai, kad į namo įsigijimą ir jo įrengimą ji investavo 65 000 Lt savo asmeninių lėšų, gautų dovanojimo pagrindu iš savo tėvų, todėl šios lėšos turi būti atimamos iš dalytino turto vertės, skaičiuojant ieškovei išmokėtiną kompensaciją už atsakovui atitenkantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad jeigu atsakovas nesutinka išmokėti jai kompensacijos, tada ji prašo teismo visą nekilnojamąjį turtą paskirti jai, o ji sutinka išmokėti atsakovui 46 140,63 Lt kompensaciją, tačiau tokiu atveju prašo abiejų nepilnamečių dukterų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Atsakovas G. K. priešieškiniu prašė nutraukti jo santuoką su ieškove E. K. dėl jos kaltės; priteisti iš ieškovės 11 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; nustatyti dukters V. K. gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš ieškovės dukters V. K. išlaikymą po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters V. pilnametystės; santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis ir priteisti ieškovei ir jam po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir 0,06 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti ieškovei automobilį ,,Peugeot 206“, jam priteisti automobilį ,,Audi A8“; paskolą kreditoriui SEB bankui pagal 2004 m. sausio 13 d. kredito sutartį su vėlesniais jos pakeitimais po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei ir atsakovui grąžinti solidariai.

Atsakovas teigė, kad tikroji santuokos iširimo priežastis yra ieškovės E. K. neištikimybė. Ieškovė nuo 2010 m. liepos mėnesio nieko jam nepaaiškinusi paliko namus, šeimą, dukterį V. ir kartu su savo sugyventiniu, buvusiu jų šeimos bendru draugu A. D., persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad itin sunkiai motinos išėjimą pas kitą vyrą išgyveno jų duktė V., ilgą laiką kategoriškai atsisakė su ja bendrauti. Atsakovas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą grindė patirtais išgyvenimais, pažeminimu. Atsakovas neprieštarauja nepilnametės dukters S. K. gyvenamosios vietos nustatymui su motina. Atsakovo teigimu, jo ir ieškovės turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra maždaug vienodos, dėl to ir išlaikymas dukterims turėtų atitekti vienodas. Atsakovas nesutiko, kad ieškovė į namo įsigijimą investavo vien tik savo asmenines lėšas, nes tiek ieškovės, tiek atsakovo tėvai pagal galimybes duodavo pinigų namo įrengimui, pragyvenimui, tie pinigai buvo skiriami jų šeimai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

santuoką, sudarytą atsakovo G. K. ir ieškovės E. K. 1999 m. gegužės 21 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės;

priteisti iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atsakovui;

ieškovei ir atsakovui palikti santuokines pavardes – K. ir K.;

nustatyti nepilnametės dukters V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. K.;

nustatyti nepilnametės dukters S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina E. K.;

nustatyti atsakovo bendravimo su dukterimi S. K. tvarką:  kiekvienos savaitės trečiadienį dukterį pasiimant iš darželio 18 val. ir nuvežant į darželį kitą dieną – ketvirtadienio rytą; kas antrą penktadienį dukterį pasiimant iš jos buvimo vietos 17 val. ir grąžinant S. jos motinai sekmadienį 18 valandą; vasaros atostogų metu su dukterimi S. K. nustatyti bendravimo tvarką nuo atsakovo kasmetinių atostogų pradžios iki jų pabaigos, dukterį pasiimant iš ieškovės ir pasibaigus atostogoms grąžinti ją ieškovei;

priteisti iš atsakovo dukteriai S. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko S. K. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti jos motiną E. K.;

priteisti iš ieškovės dukteriai V. K. išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 400 Lt nuo 2011 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko V. K. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti jos tėvą G. K.;

priimti ieškovės atsisakymą ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters S. K. išlaikymo įsiskolinimui nuo 2010 m. liepos 1 dienos padengti po 390 Lt už kiekvieną mėnesį ir šią bylos dalį nutraukti;

padalyti santuokoje įgytą turtą :

pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į santuokoje įgytos namų valdos 1/2 dalį, kurios bendra vertė 340 000 Lt, susidedančios iš 0,06 ha bendro ploto žemės sklypo ir 153,78 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini);

pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 9000 Lt vertės lengvąjį automobilį ,,Peugeot 206“;

pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į namų valdos 1/2 dalį;

pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį ,,Audi A8“;

patvirtinti ieškovės atsisakymą nuo kompensacijos už atsakovui paskirtą didesnės vertės automobilį;

patvirtinti, kad šalys kilnojamąjį turtą pasidalijo gera valia iki ieškinio pateikimo;

ieškinio dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo G. K. 143 640,63 Lt kompensaciją atmesti;

patvirtinti, kad neįvykdytos buvusių sutuoktinių prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004 m. sausio 13 d. kredito sutartį, šios sutarties specialiosios dalies pakeitimą Nr. 1 ir pakeitimą Nr. 2 bei 2006 m. rugsėjo 28 d. susitarimą pakeisti kredito sutarties sąlygas Nr. 3 nemodifikuojamos ir buvę sutuoktiniai lieka solidarieji bendraskoliai šio kreditoriaus atžvilgiu;

nustatyti, kad ieškovei įvykdžius solidariąją prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį atsakovas per tris dienas nuo tokių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina ieškovei jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį.

Įvertinęs liudytojų G. U., S. D., N. J., V. O. K. parodymus teismas sprendė, kad santykiai ieškovės ir atsakovo šeimoje pablogėjo, kai ieškovė ėmė bendrauti su kitu vyriškiu, t. y. A. D. Liudytoja S. D. tiesiogiai nurodė savo šeimos iširimo priežastį – buvusio sutuoktinio A. D. neištikimybę su ieškove E. K. Nepilnametė V. K. teismo posėdyje atsisakė šiuo metu ar kada nors ateityje bendrauti su motinos draugu A. D., teigdama, kad šis asmuo išskyrė jos tėvus. Teismas konstatavo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jai buvus neištikimai (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Vaiko teisių apsaugos tarnyba paneigė ieškovės teiginius, kad atsakovas piktybiškai piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima ir pan.

Teismas pripažino, kad atsakovas įrodė savo išgyvenimus dėl ieškinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė netinkamas sutuoktinio elgesys. Tuo vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), tačiau sumažino priteistinos žalos atlyginimo dydį iki 5000 Lt, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų  apie tai, jog jis lankėsi pas psichologus, gydytojus ir patyrė sveikatos sutrikimų.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgė į sutapusias ieškovės ir atsakovo pozicijas šiuo klausimu, taip pat į pateiktą byloje Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, vaikų interesus, nepilnametės V. K. išsakytą teismo posėdyje norą gyventi su tėčiu, dėl to nepilnamečių V. K. gyvenamoji vieta teismo nustatyta su tėvu atsakovu G. K. ir S. K. – kartu su motina E. K. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Nesant šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą ir nustatė S. K. ir jos tėvo bendravimo tvarką. Atsižvelgęs į šalių panašias pajamas – po 1800 – 2000 Lt per mėnesį ir vaikų poreikius, teismas priteisė kiekvienam vaikui iš su juo negyvenančio vieno iš tėvų po 400 Lt per mėnesį išlaikymui.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, interesus, į tai, kad atsakovas vienas išlaiko gyvenamąjį namą, vienas moka kreditoriui paskolą už šio namo įsigijimą, į tai, kad ieškovė su nepilnamete dukterimi S. turi kitą patogų gyvenamąjį būstą, ginčo namas yra pakankamai didelis, turi izoliuotas patalpas, sprendė, kad yra galimybė nekilnojamąjį turtą padalyti natūra, nes toks padalijimas mažiausiai pažeis tiek buvusių sutuoktinių, tiek jų nepilnamečių vaikų, tiek ir kreditoriaus interesus. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad jai dovanoti 65 000 Lt panaudoti namo įrengimui, o atsakovui prieštaraujant šioms aplinkybėms, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nurodytą sumą kaip kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį kaip neįrodytą.

Kadangi byloje kreditorius AB SEB bankas neišreiškė patvirtinimo, kad buvusių sutuoktinių prievolė bankui dėl likusios negrąžintos kredito dalies gali būti modifikuota, todėl, teismo vertinimu, šalys išlieka solidariai atsakingos prieš kreditorių už prievoles pagal 2004 m. sausio 13 d. kredito sutartį.

Ieškovė prašė nustatyti, kad jai įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui atsakovas per tris dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos turi atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį. Šis ieškovės reikalavimas teismo tenkintas, nes jis yra numatytas įstatyme. Atsakovas tokio reikalavimo šioje byloje neišreiškė, tačiau tai neatima iš jo teisės ateityje remiantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, įvykdžius solidariąją prievolę, regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi tenkinus ieškovės E. K. apeliacinį skundą nutarta Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti:

santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo;

panaikinti sprendimo dalį dėl namų valdos padalijimo ir šią dalį išdėstyti taip:

pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į santuokoje įgytą namų valdą ir iš ieškovės priteisti atsakovui 56 141 Lt kompensaciją;

panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad ieškovei įvykdžius solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004 m. sausio 13 d. kredito sutartį atsakovas per tris dienas nuo tokių faktinių aplinkybių atsiradimo dienos atlygina ieškovei jos patirtas išlaidas už atsakovui tenkančią prievolės dalį;

kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teismas pripažino, kad atsakovas taip pat iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Liudytoja N. J. (ieškovės motina) nurodė, kad su ieškove atsakovas nepagarbiai elgėsi, žemino ją, buvo agresyvus net jos ir vaikų akivaizdoje, atsakovas dažnai išgerdavo ir negrįždavo namo (net kelias paras), draugai buvo jam pirmiausia svarbūs. 1996 m. vasario 6 d. studentų bendrabučio tarybos sprendimu atsakovas pašalintas iš studentų bendrabučio dėl jo netinkamo elgesio (konfliktavo su kitais studentais, girtavo, laužė bendrabučio turtą). Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas 2010 m. gegužės mėnesį išvijo ieškovę iš namų. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra galimybė turtą padalyti natūra. Su atsakovu gyvenanti duktė V. atsisako gyventi su motina, nes ši gyvena su draugu A. D., taip pat vienoje aplinkoje su motina ir jos draugu. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad namų valdoje yra nedidelis žemės sklypas (0,06 ha), tai pasunkina atidalijimą, naudojimosi tvarkos nustatymą, gyvenamajame name yra tik vienas įėjimas, viena virtuvė, viena vonia, pirmame aukšte yra tik vienas kambarys, sujungtas su virtuve, iš to darytina išvada, jog gyvenamasis namas akivaizdžiai yra pritaikytas gyventi tik vienai šeimai, o jo pritaikymas gyventi dviem šeimoms pareikalautų labai didelių investicijų ir daug laiko (projektų keitimai, statybos darbai, komunikacijų (vanduo, elektra, kanalizacija, šildymas) naudojimo sprendiniai), dėl to neadekvačiai išaugtų namo savikaina, palyginus su jo rinkos verte. Dėl to teismas sprendė, kad namų valdos padalijimas po 1/2 dalį, ją pritaikant gyventi dviem šeimoms, yra neracionalus, reikalaujantis papildomų investicijų, kurių šalys neturi, todėl pripažino, kad namų valda yra nedali. Turtas negali būti padalytas natūra ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių ir jų vaikų konfliktiškų santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą. Dėl to tinkamiausias bendro turto padalijimo būdas yra ieškovei pripažinti nuosavybės teises į visą namų valdą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 56 141 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį.

Ieškovei pripažinus nuosavybės teises į visą namų valdą, jai tenka pareiga išmokėti kreditoriui AB SEB bankui paskolos likutį (227 718,73 Lt), nes šis turtas tampa jos asmeniniu turtu, tačiau prieš kreditorių abu buvę sutuoktiniai lieka solidariaisiais skolininkais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas G. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

Pagal skundžiamą teismo nutartį atsakovas ir mažametė duktė lieka be gyvenamojo būsto, o ieškovei atitenka santuokoje įgyta namų valda. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai nustatė santuokos metu įgyto turto – namo padalijimo būdą, nes priteisdamas namų valdą ieškovei ir iš jos – kompensaciją atsakovui, suteikė jai prieš atsakovą pranašumą. Teismas netinkamai pritaikė įstatymą CK 3.127 straipsnio 3 dalį pagal pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad ginčo turtas yra nedalus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gyvenamasis namas nelaikytinas nedaliuoju daiktu, todėl natūra visas gali būti priteisiamas vienam sutuoktiniui tik atsižvelgiant į CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., nepilnamečių vaikų interesus, itin komplikuotus sutuoktinių tarpusavio santykius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Įstatyme nustatyta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Atsakovo tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.5 straipsnio 3 dalyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes teismas atsakovui nepriteisė įkeistos kreditoriui AB SEB bankui namų valdos, iš ieškovės priteisė 56 141 Lt kompensaciją, tačiau atsakovą prieš kreditorių paliko dar ir solidariuoju skolininku. Ieškovei ateityje galbūt nemokant kredito grąžinimo įmokų, jas turėtų sumokėti atsakovas.

Konstatuodamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo teismas neįvertino to, kad santuoka sudaryta 1999 m. gegužės 21d., o ieškovės pateiktas ir teismo kaip tinkamas įrodymas vertintas bendrabučio tarybos sprendimas buvo priimtas prieš trejus metus iki santuokos sudarymo, todėl teismas juo vadovautis negalėjo. Atsakovas byloje pateikė darbo charakteristiką, pažymą iš darbovietės, pagal kurios taisykles dirbdamas kariuomenėje gydytoju kiekvieną dieną privalėjo tikrintis blaivumą, paneigiančius ieškovės teiginius apie atsakovo girtavimą. Atsakovo girtavimo nepatvirtino ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Teismui sprendžiant apie atsakovo netinkamą elgesį nebuvo pagrindo remtis vien tik liudytojos ieškovės motinos N. J. parodymais. Atsakovo teigimu, dėl neatsakingų ieškovės veiksmų jai palikus šeimą ir išėjus gyventi pas kitą vyrą, būtų neteisinga iš atsakovo ir dukters atimti atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. K. prašo palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

Ieškovės teigimu, atsakovo netinkamą elgesį, dėl kurio santuoka iširo, patvirtina įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 2010 m. gegužės mėnesį išvarė ieškovę su vaiku iš namų. Tai negali būti pateisinama jokiais motyvais ir tai vertintina kaip nepagarba bei psichologinis smurtas kito sutuoktinio atžvilgiu. Ieškovė nurodo, kad atsakovas kariuomenėje dirbo vairuotoju, bet ne gydytoju. Vaiko teisių apsaugos tarnyba atsakovo girtavimo aplinkybių netikrino. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Ieškovė nurodo su A. D. artimai bendraujanti tik po to, kai dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje buvo priversta išsikraustyti iš šeimos būsto. Nustatant santuokos iširimo priežastį svarbu yra tai, kad vieno iš parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovas patvirtino artimai bendraujantis su I. L.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį dalijant turtą prioritetas teikiamas turto padalijimui natūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008). Kauno apygardos teismas nutartyje nustatė, kad gyvenamasis namas nėra dalus dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių (techniškai neįmanoma paskirstyti konkretaus turto objekto arba tam reikalingos didelės investicijos). Dėl to jis negali būti dalijamas natūra. Nors atsakovas ir teigė, kad namų valda yra dali, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, jog namų valda nesunkiai gali būti pritaikyta gyventi dviem šeimoms. Turtas negali būti padalytas natūra ir dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos, nes, kaip byloje nustatyta, susiklostė ieškovės ir atsakovo konfliktiški santykiai. Atsakovas ir su juo gyvenanti duktė V. nenori gyventi kartu su ieškove toje pačioje namų valdoje. Ieškovei pripažinus nuosavybės teises į visą namų valdą, jai atitenka pareiga išmokėti kreditoriui paskolos likutį (227 718,73 Lt).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį suformuluoti teisės aiškinimo klausimai dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai ir dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių: bendro santuokinio turto dalies – gyvenamojo namo ir įsiskolinimo už šį namą – padalijimo. Šiais teisės klausimais pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad  sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją (nagrinėjamoje byloje – atsakovui, teigiančiam apie ieškovės neištikimybę) tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7  d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami atsakovo priešieškinio reikalavimą – pripažinti santuoką nutrūkus dėl ieškovės kaltės – vienodai konstatavo santuokos iširimo priežastį – ieškovės neištikimybę. Darydami šią išvadą abiejų instancijų teismai įvertino surinktus įrodymus – ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, kurių pagrindu darė išvadą apie tai, kad ieškovė paliko šeimą (sutuoktinį ir vyresniąją dukterį) ir iš karto persikėlė gyventi kartu su jaunesniąja dukterimi pas sugyventinį. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė, pripažinusi būdama santuokoje nuo 2010 m. liepos mėnesio išėjusi gyventi kartu su sugyventiniu. Teismai tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad ieškovė, palikusi šeimą ir iš karto pradėjusi gyventi su kitu vyru, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių, dėl to teisiškai pagrįstai konstatavo ieškovės kaltę iširus santuokai (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pripažinęs ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo patirtų išgyvenimų, sukeltų nederamo ieškovės elgesio (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytu atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo vertinimu. Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo neįrodyta, nes ieškovės teiginys apie atsakovo artimą bendravimą su kita moterimi neparemtas jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė priešingą išvadą apie tai, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra ir atsakovas. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvavo ieškovės motinos parodymais, kuriais ji teigė, kad atsakovas elgėsi nepagarbiai ieškovės atžvilgiu, ją žemino įžeidžiamais žodžiais, dažnais atvejais grįždavo namo neblaivus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamą atsakovo kaip sutuoktinio elgesį patvirtina ir jo pašalinimas iš studentų bendrabučio 1996 m., taip pat nepagarbi telefono SMS trumpoji žinutė, siųsta ieškovei. Bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija negali sutikti su aptariama apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, nes atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo sudarančios aplinkybės nepatvirtintos objektyviais, patikimais ir pakankamais atsakovo kaltei konstatuoti įrodymais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria pripažinta santuoka nutrūkusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra nepagrįsta, todėl panaikintina, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pripažinta santuoka nutrūkusi dėl vieno sutuoktinio – ieškovės kaltės.

Dėl bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausančio gyvenamojo namo ir įsiskolinimo už šį namą (solidariosios sutuoktinių prievolės) padalijimo

Bendro santuokinio turto padalijimas yra privalomai teismo spręstinas santuokos nutraukimo padarinys. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 3.127 straipsnio nuostatose įtvirtinti santuokinio turto padalijimo būdai, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. Šis būdas taikytinas tada, jeigu sutuoktinių turtas dalus. Tokiu atveju sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011;

Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad šiame straipsnyje nustatyti tam tikri sutuoktinių turto dalijimo tvarkos ypatumai, taikomi tais atvejais, kai sutuoktiniai turi vykdytinų prievolių. Tokiomis aplinkybėmis teismas, spręsdamas reikalavimą padalyti santuokinį turtą, turi vadovautis pagal įstatyme nustatytą veiksmų seką: pirma, sudaryti turto balansą, kuriame turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas; antra, iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; trečia, jeigu po balanso sudarymo paaiškėja, kad, priteisus kreditoriams mokėtinas sumas, bendro turto liko, šis padalijamas sutuoktiniams, priešingu atveju pripažįstama, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. A. M., B. L., bylos Nr. 3K-3-705/2003; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-275/2007; 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-325/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sudarė dalytino santuokinio turto balansą, sutuoktinių bendro turto dalį – gyvenamąjį namą – šis teismas padalijo sutuoktiniams natūra lygiomis dalimis po 1/2 dalį. Spręsdamas dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra teismas atsižvelgė į sutuoktinių išreikštus pageidavimus dėl šio turto padalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra galimybė namą padalyti natūra ir toks padalijimo būdas labiausiai atitiks sutuoktinių, nepilnamečių vaikų ir kreditoriaus interesus, nes atsakovas išlaiko namą, už jį moka kreditoriui grąžinamos paskolos įmokas, namas yra pakankamai didelis, turi izoliuotas patalpas, atsakovas, su kuriuo nustatyta vienos iš dukterų gyvenamoji vieta, neturi kito būsto. Tokių nustatytų aplinkybių, lemiančių realią galimybę padalyti gyvenamąjį namą natūra, nepaneigė apeliacinės instancijos teismas nutartyje, dėl to šio teismo išvada, kad namas yra nedalus, dėl to nedalytinas natūra, nėra pagrįsta. Bylos šalys neteigė, kad gyvenamojo namo neįmanoma padalyti natūra, o šiuo būdu jį padalijus, naudoti bendru šalių sutarimu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas ieškovei nuosavybės teises į visą gyvenamąjį namą, sprendė, kad jai tenka pareiga išmokėti kreditoriui AB SEB bankui negrąžintos paskolos likutį ir šis turtas tampa jos asmeniniu turtu, tačiau kreditoriaus atžvilgiu abu buvę sutuoktiniai lieka solidariaisiais skolininkais. Taip apeliacinės instancijos teismas iš esmės modifikavo sutuoktinių prievolę prieš kreditorių, nuspręsdamas, kad tik ieškovei atitenka visas gyvenamasis namas ir pareiga grąžinti paskolą, tačiau atsakovui nepriteisdamas namo dalies ir palikdamas jį solidariuoju skolininku prieš kreditorių pagal paskolą. Kasacine tvarka bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad byloje trečiasis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas nepareiškė savo pozicijos dėl galimybės modifikuoti prievolę, tam neišreiškė savo sutikimo ar pritarimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriams konstatuota, kad padalijant bendrą turtą solidariosios sutuoktinių prievolės pobūdis nesikeičia, jeigu nesutinka kreditorius; kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Taigi nustatydamas prievolę grąžinti paskolą tik ieškovei apeliacinės instancijos teismas šiuo būdu modifikavo paskolos grąžinimo prievolę, to daryti teismas negalėjo neturėdamas kreditoriaus sutikimo. Šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, padaręs išvadą, kad prievolė pagal kredito sutartį nemodifikuotina ir abu buvę sutuoktiniai lieka solidariai atsakingi kreditoriui už prievolės vykdymą.

Išdėstytais motyvais išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina dėl netinkamo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo konstatavimą, bendro santuokinio turto padalijimo būdą, sutuoktinių bendrų prievolių padalijimą, taikymo, nukrypimo nuo aptariamo teisinio reglamentavimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimo ir taikymo praktikoje. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei reglamentuojančio CPK 96 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai; jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį paliekamas galioti pirmosios instancijos teismas ir jo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teismo proceso metu. Dėl to paskirstytinos apeliacinio ir kasacinio procesų metu turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 11,60 Lt, kasaciniame teisme pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. liepos 5 d. pažymą – 50,95 Lt. Atsakovas už kasacinį skundą sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio. Kasacinį skundą tenkinus, nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės E. K. 400 (keturis šimtus) Lt atsakovui G. K. ir 62,55  Lt (šešiasdešimt du litus 55 ct) valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.