Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [ATP-1309-319-2014].docx
Bylos nr.: ATP-1309-319/2014
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcija institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP byloje
Kategorijos:
Administracinių teisės pažeidimų bylos
Pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (ATPK 51-91(8) straipsniai)
ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ BYLOS
Bendrieji administracinės atsakomybės klausimai
Teisės pažeidimas
Kiti klausimai
Pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje (ATPK 51-918 str.):
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas
Apeliacinis procesas
Bylų pagal apeliacinius skundus procesas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1309-319/2014

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00970-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.

(S)

 


L1

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutarties, kuria iš dalies patenkintas L. N. atstovo advokato A. D. skundas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir administravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014-08-19 nutarimo L. N. administracinio teisės pažeidimo byloje,

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir administravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014-08-19 nutarimu L. N. nubausta už tai, kad iki 2014 m. liepos mėnesio (duomenys neskelbtini) kaime S. S. sodyboje laikė laukinį gyvūną – lapę, paimtą iš laukinės aplinkos, ir ją laikė nelaisvėje neteisėtai, neturėdama leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. L. N. pripažinta pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 9 ir 31 punktų reikalavimus ir tuo padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 88 str. 1 d. Nubausta 300 Lt bauda su laukinio gyvūno – lapės konfiskavimu.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi iš dalies patenkino L. N. atstovo advokato A. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir administravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014-08-19 nutarimo ir pritaikęs ATPK 301 str. sumažino L. N. paskirtą nuobaudą – baudą iki 70 litų, su laukinio gyvūno konfiskavimu.

L. N. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį, prašo ją pakeisti, taikyti administracinę nuobaudą įspėjimą ir nekonfiskuoti gyvūno. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. N. apkaltinta nepagrįstai, pažeidimo nepadarė. Nutarimas priimtas nepagrįstai, neatsižvelgiant į vertinamų įrodymų prieštaravimus su byloje nustatytomis aplinkybėmis, paremtas tik prielaidomis prieštaraujančiomis nustatytoms aplinkybėms ir naikintinas, nes apeliantė išgelbėjo mažą be motinos likusį lapiuką nuo žūties ir jį išaugino. Lapiukas prisirišo prie apeliantės ir jos sūnaus. Apie rastą lapiuką apeliantė neslėpė ir nurodė jį gyvūnų deklaracijoje. Lapiukas augęs dirbtinai saugiose sąlygose, be grėsmės gyvybei jau nebūtų išgyvenęs laisvės sąlygomis. Pas L. N. yra visos sąlygos reikiamai auginti ir prižiūrėti lapę. Taip pat turi ir tinkamą voljerą jai laikyti, lapės atėmimas turi neigiamas pasekmes abiems šalims. Apeliantė ir jos vaikas negali susitaikyti su lapės netektimi, ir lapei šis išskyrimas gali turėti pasekmių, nes ji nuo mažens įprato, kad ja rūpinamasi, ir iš liūdesio gali nugaišti. Grąžinus lapę, L. N. išpildys visus reikalavimus ir sąlygas susijusias su laukinių gyvūnų laikymu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas teisingai įvertino L. N. turtinę padėtį ir sušvelnino paskirtą nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į apeliantės tikslus, motyvus, kad išgelbėjo lapę nuo mirties ir tik formaliai pažeidė procedūrą bei niekam jokios žalos nepadarė, galėjo tik įspėti, neskiriant baudos.

Atsiliepime į L. N. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą plikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

L. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde L. N. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jos kaltė dėl ATPK 88 str. 1 d. numatyto pažeidimo įrodyta, nurodo, kad pažeidimo nepadarė. Nors skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas L. N. administracinės atsakomybės klausimą, neteisingai vertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, sutikti su tokiais apeliantės teiginiais aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamoje nutartyje argumentuotai pateikė savo išvadas, su kuriomis aukštesnysis teismas sutinka. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.

ATPK 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neteisėtas laukinių gyvūnų gaudymas, žalojimas, naikinimas, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar naudojimas – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimu ar be konfiskavimo. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sąlygas ir priežiūros reikalavimus nustato, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje pripažinta, kad L. N. pažeidė minėtų Taisyklių 9 ir 35 punktų reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, L. N. kaltė padarius ATPK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje surinktais duomenimis. Bylos įrodymų visuma – Administracinio teisės pažeidimo protokolas bei prie jo esančios nuotraukos (b. l. 1-5), 2014-07-10 patikrinimo aktas Nr. 23 (b. l. 7), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 10-13), 2014-01-31 patikrinimo aktas Nr. 27 (b. l. 17), 2014-08-01 priėmimo-perdavimo aktas (b. l. 18), prašymas dėl gyvūno paėmimo (b. l. 19, 20), 2014-08-19 V. N., L. N. paaiškinimai (b. l. 27, 28), nutarimas ir jo priedas (b. l. 29-31), nuotraukos (b. l. 32), L. N. teisme duoti paaiškinimai.

Nustatyta, kad L. N. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir ji buvo nubausta už tai, kad laikė laukinį gyvūną – lapę, paimtą iš laukinės aplinkos, ir ją laikė nelaisvėje neteisėtai, neturėdama leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. L. N. šių byloje nustatytų aplinkybių neneigė, nuo pat pradžių pripažino, kad laikė laukinį gyvūną, neturėdama leidimo. O nesutikimą su pažeidimu bei teiginius jog įrodymai byloje įvertinti netinkamai L. N. grindžia tuo, kad ji laukinį gyvūną – lapę, išgelbėjo nuo žūties, užaugino ir tiek apeliantė, tiek ir jos sūnus yra prisirišę prie šio gyvūno, bei tuo, kad ji neslėpė, jog laiko lapę, deklaravo turinti šį gyvūną įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau, šie apeliantės skunde nurodomi argumentai, buvo tinkamai įvertinti apylinkės teismo, kaip turintys reikšmės tik individualizuojant nuobaudą už padarytą administracinės teisės pažeidimą, tačiau pažeidimo fakto nepaneigiantys ir pažeidėjos kaltės nešalinantys.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nuobaudos individualizavimo klausimą atsižvelgė į tai, kad L. N. pažeidimą padarė dėl nepakankamo išprusimo, gyvūno nesiekė nuslėpti, įstatymų nustatyta tvarka deklaravo, kad turi gyvūną. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta, jog su gyvūnu būtų elgtasi žiauriai. Teismas įvertino pažeidėjos turtinę padėtį, sveikatos būklę, ir pritaikęs ATPK 301 str. nuostatas sušvelnino paskirtą baudą su gyvūno konfiskavimu, baudos dydį parinko žymiai mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus dydis. Tokią nuobaudą laikyti per griežta, dar kartą atsižvelgti į tas aplinkybes į kurias atsižvelgė apylinkės teismas ir dar labiau švelninti, paskirtą nuobaudą ar nekonfiskuoti laukinio gyvūno nėra pagrindo.

Nors apeliantė teigia, jog grąžinus gyvūną, ji išpildys visus reikalavimus ir sąlygas būtinas laukinio gyvūno laikymui, tačiau šie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog patikrinimas atliktas 2014-07-10, L. N. 2014-10-08 teismo posėdžio metu patvirtino, kad gyvūno laikymui nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų užtikrinti negali. Apeliaciniame skunde taip pat nėra jokių argumentų, bei duomenų, jog apeliantė šiuo metu galėtų užtikrinti gyvūno laikymui tinkamas sąlygas. Apygardos teismas konstatuoja, kad laukinis gyvūnas – lapė, konfiskuota pagrįstai.

L. N. apeliaciniame skunde jokių naujų faktinių aplinkybių ar jos teiginių teisingumą patvirtinančių duomenų nenurodo, savo nesutikimą su teismo išvadomis iš esmės grindžia tik, jos manymu, neteisingai atliktu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo motyvų teisėtumą ir pagrįstumą, jokio pagrindo tvirtinti, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes ir vertinant įrodymus buvo pažeistos, neturi.

Skundžiama nutartis teisinga, teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

 

n u t a r i a :

 

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                          Rimas Švirinas

 


Paminėta tekste:
  • ATPK 88 str. Neteisėtas laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas ir disponavimas jais
  • ATPK