Civilinė byla Nr. 2-1870/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Muitinės agentai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4774-553/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Sanmeridus“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Muitinės agentai“.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Sanmeridus“ kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui  UAB „Muitinės agentai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administratoriai“. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11 sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo buvo priteistas 140 000 Lt žalos atlyginimas, sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau iki šiol neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Muitinės agentai“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratoriai“. Teismas nurodė, kad nei teismui, nei VĮ Registrų centrui nėra pateikti UAB „Muitinės agentai“ praėjusių ir einamųjų metų finansinės atskaitomybės dokumentai, iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad pagal atsakovo balansą už 2009 metus jo turtas sudarė         934 253 Lt sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 523 776 Lt. Dėl to teismas sprendė, kad dar 2009 metų pabaigoje atsakovas atitiko nemokios įmonės statusą. UAB „Muitinės agentai“ registruoto nekilnojamojo turto neturi. Atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė, t. y. 2002 m. laidos automobilis Honda Civic, kurios vidutinė rinkos kaina (pagal šios dienos duomenis iš interneto tinklalapio www.autoplius.lt) yra apie 6 965 Lt. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš atsakovo ieškovui priteista skola sudaro 140 000 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino, kad UAB „Muitinės agentai“ 2014-07-11 valstybės (savivaldybių) biudžetui ir pinigų fondams neskolinga. Pagal informaciją apie draudėjo viešus duomenis iš www.sodra.lt nustatyta, jog atsakovas šiai dienai nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad šiai dienai yra žinoma, jog atsakovas turi skolų, kurių grąžinimo terminai yra tikėtinai pradelsti, ne mažesnei nei 140 000 Lt sumai, o turto – apytiksliai 6 965 Lt sumai. Teismo teigimu, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „Muitinės agentai“ atitinka nemokios įmonės statusą, nes 140 000 Lt sumai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, kuri lygi 3 482,50 Lt. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, jog UAB „Muitinės agentai“ neturi galimybių atsiskaityti su savo kreditoriais, kadangi yra nemoki bendrovė (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 d.) ir rentabilios veiklos nevykdo, todėl  iškėlė UAB „Muitinės agentai“ bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d., 10 str. 4 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Muitinės agentai“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagal įstatymą kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas be Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-17158-466/2012, kuriuo ieškovo naudai buvo priteista 140 000 Lt dydžio žalos atlyginimas, nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių neva sunkią atsakovo finansinę padėtį bei nemokumą.

2. Teismas, pripažinęs, kad atsakovas vykdo mokestines prievoles, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas atitinka nemokios įmonės statusą. Atsakovo su skundu pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina bendrovės mokumą. Atsakovas vykdo stabilią bei pelningą ūkinę – finansinę veiklą, todėl nėra pagrindo bendrovę pripažinti nemokia.

Ieškovas BUAB ,,Sanmeridus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nepateikė jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, jog atsakovas yra moki įmonė. Atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra nustatyti trys bankroto bylos iškėlimo pagrindai, pagal kuriuos bankroto byla iškeliama, kai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bankroto bylą atsakovui iškėlė ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. nustatęs įmonės nemokumą. Įstatyme numatyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovą UAB „Muitinės agentai“ buvo įpareigojęs pateikti teismui visus dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, bei nustatęs dokumentų pateikimo terminą (b. l. 21-22). Kadangi tiek atsakovo vadovui, tiek atsakovui, įmonės buveinės adresu, siųstų teismo procesinių dokumentų įteikti nepavyko (b. l.  29, 30, 44, 45), teismas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutarė spręsti, remdamasis ieškovo pateiktais dokumentais bei kitais ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis apie įmonės ūkinę, finansinę būklę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskutinis Juridinių asmenų registrui atsakovo balansas pateiktas už 2009 m., pagal kurį įmonės turtas sudarė 934 253 Lt sumą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 523 776 Lt, atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė, kurios vidutinė rinkos kaina yra apie 6 965 Lt. Įvertinęs bylos duomenis pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovas UAB „Muitinės agentai“ yra nemoki įmonė.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog UAB „Muitinės agentai“ yra moki įmonė. Šiam savo teiginiui pagrįsti apeliantas su atskiruoju skundu pateikė įmonės 2011 – 2014 metų finansinius dokumentus, sutartis. Pažymėtina, kad duomenys, kuriais remiantis sprendžiamas įmonės nemokumo klausimas, turi būti aktualūs ir atspindėti įmonės finansinę padėtį bylos nagrinėjimo metu. Pagal apelianto pateiktą 2013 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės turtas sudarė 889 824 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 396 294 Lt, trumpalaikis turtas – 493 530 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 444 784 Lt (b. l. 94). Pagal bendrovės 2014 m. pirmojo pusmečio balansą bendrovės turtas sudarė 884 495 Lt, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 395 608 Lt, trumpalaikis turtas – 488 887 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 422 229 Lt (b. l. 92). Pagal atsakovo pateiktus balansus didesniąją bendrovės turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos: 2013 m. – 492 410 Lt, 2014 m. – 488 329 Lt. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, kokiu pagrindu šias sumas turėtų gauti, apie šių sumų gavimo realumą bei jų išieškojimo galimybes. Viena iš sąlygų, turinčių teisinę reikšmę, sprendžiant dėl įmonės mokumo, – tai į įmonės balansą įrašyto turto reali vertė. Šis įmonės finansinę būklę apibūdinantis rodiklis nustatomas, vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę, o įmonės balanso duomenys apie įmonės turto vertę gali būti reikšmingi tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl to, jog balanse nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį. Atsakovas nepateikė nei finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto, nei jokio kito dokumento, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo ilgalaikio bei trumpalaikio turto sudėtį ir daryti išvadą, kad balanse nurodyto turto vertė atitinka realią jo vertę.

Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Šiuo aspektu svarbu nustatyti tikrąją įmonės turto vertę ir tiksliai nustatyti pradelstus įsipareigojimus kreditoriams. Atsakovas pateikė bendrovės kreditorių sąrašą, pagal kurį įmonės įsipareigojimai sudaro 428 426,86 Lt, tačiau į šį sąrašą įtrauktas ieškovas UAB ,,Sanmeridus“ tik su 824,14 Lt reikalavimu, kai tuo tarpu pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovo reikalavimas atsakovui sudaro 140 000 Lt (b. l. 98). Be to, atsakovo pateiktame kreditorių sąraše pažymėta, kad su visais kreditoriais suderinti kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo terminai, tačiau jokie duomenys apie skolų mokėjimo teminus nėra pateikti. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, jog šis atsakovo pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne) mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis byloje Nr. 2-759/2009). Šiuo atveju UAB „Muitinės agentai“ byloje pateikti įrodymai sukelia abejonių dėl įmonės nemokumo. Apeliaciniam teismui abejonių kelia ne tik į atsakovo balansą įrašyto turto reali vertė, bet ir atsakovo pateikto kreditorių sąrašo neinformatyvumas ir galimas nepilnumas.

Atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet įmonei turi būti keliama bankroto byla, bet taip pat turi atsižvelgti ir į tai, ar įmonė tęsia veiklą, dengia skolas ir turi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Muitinės agentai“ iškėlimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, siekiant išsiaiškinti šiam klausimui reikšmingas aplinkybes atsižvelgiant į aktualius įmonės finansinius duomenis. Nagrinėdamas šį klausimą iš naujo, teismas turėtų išsiaiškinti, kokia tikroji viso atsakovo turto vertė, kiek įsipareigojimų kreditoriams yra pradelsta, ar įmonė šiuos įsipareigojimus mažina, kokios įmonės veiklos perspektyvos.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teisme negalima išnagrinėti apelianto mokumo (nemokumo) klausimo, taip pat objektyviai įvertinti, ar vienintelis tinkamas sprendimas yra faktinis įmonės pašalinimas iš rinkos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Muitinės agentai“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.