Civilinė byla Nr. e2-1591-553/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02285-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kardos“ prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria nutraukta byla pagal pareiškėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ ir valstybės įmonės „Turto bankas“ skundus dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bordolina“ 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 1 panaikinimo.   

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo teisėtumo.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 14 d. nutartimi iškėlė UAB ,,Bordolina“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Audata“.

3.       Bendrovės bankroto administratorė pateikė skundą, prašydama 2019 m. gegužės 29 d. bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. l, kuriuo nutarta pritarti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiūlymui dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019 pagal pateiktą taikos sutarties projektą (toliau – ir ginčijamas nutarimas). Nurodė, kad už taikos sutarties sudarymą balsavo trečios eilės kreditoriai UAB „Istpro”, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas”. UAB „RG Consulting” ir UAB „Kardos”, tačiau jų finansiniams interesams iš esmės taikos sutartis neturi pasekmių, nes bankroto proceso metu iš skolininko UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išieškotų lėšų pakanka tik iš dalies antros eilės kreditorių reikalavimų patenkinimui. Patvirtinus taikos sutartį, visos likusios lėšos – 69 003 Eur, būtų išmokėtos pagal taikos sutartį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas”, taip eliminuojant galimybę patenkinti bendrovės antros eilės kreditorių reikalavimus. Bendrovės bankroto administratorės teigimu, ginčijamas nutarimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis kitų kreditorių interesams, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 9 punktui, nes juo yra siekiama išvengti teisminio bylos išsprendimo, piktnaudžiaujant kreditorių susirinkimo institutu neteisėtai užbaigiant bylą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai.

4.       Kreditorė VĮ „Turto bankas“ pateikė skundą, prašydama panaikinti 2019 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą „Dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas pasiūlymo dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019“. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas nepagrįstas ir naikintinas, nes priimtas pažeidžiant kreditorių teises ir teisėtus interesus. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019, todėl egzistuoja interesų konfliktas – pritardama taikos sutarčiai ji gina savo verslo subjekto interesus ir siekia išieškoti iš bendrovės sukauptas 69 003 Eur lėšas, skirstytinas antros eilės kreditoriams. Tokiu būdu pažeidžiamas ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas ir antros eilės kreditorius, atstovaujantis valstybę, praranda galimybę gauti pinigines lėšas, kurios galėtų būti skiriamos visų visuomenės narių poreikiams tenkinti. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra šališkas ir balsuojant dėl taikos sutarties turėjo nusišalinti nuo balsavimo. Pažymėjo, kad už ginčijamą nutarimą balsavę kreditoriai nepretenduoja į savo reikalavimų patenkinimą, nes trečios eilės kreditoriams lėšų nelieka. Ginčijamu nutarimu pažeidžiamos kitų kreditorių teisės ir kreditorių interesų pusiausvyra, o už ginčijamą nutarimą balsavę trečios eilės kreditoriai UAB „Istpro“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „RG Consulting“, UAB „Kardos“ elgėsi neteisėtai ir nesąžiningai.

5.       Bendrovės bankroto administratorė palaikė kreditorės VĮ „Turto bankas“ skundą ir prašė jį tenkinti.

6.       Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDVF) sutiko su pareikštais skundais. Nurodė, kad balsavo prieš ginčijamo nutarimo priėmimą, nes taikos sutarties tvirtinimas būtų neprotingas ir pažeistų antros eilės kreditorių interesus. Taikos sutartimi pažeidžiama ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punkto nuostata, nes ja siekiama išvengti teismo sprendimo priėmimo, teisminį ginčą užbaigiant taikos sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai.

7.       Kreditorė UAB „Istpro“ atsiliepimu su skundais nesutiko. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo priteisti 220 474,06 Eur nuostolių, susidariusių už bendrovės naudojimąsi patalpomis pagal 2008 m. liepos 8 d. nuomos sutartį dėl bankroto administratorės netinkamų pareigų atlikimo. Administratorės pareigų nevykdymas iš esmės lėmė ir naujų civilinių ieškinių atsiradimą bankroto proceso metu, kas didina bankroto administravimo kaštus, nepagrįstai vilkina bankroto procedūrą bei pažeidžia kreditorių teises ir turtinius interesus. Taikos sudarymas minėtoje civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiūlius ženkliai mažesnę sumą nei reikalaujama pareikšto ieškinio pagrindu, kompromiso būdu yra iš esmės naudingas bendrovės kreditorių naudai. Vertinant taikos sutarties sudarymo tikslingumą bendrovės bankroto proceso metu atsižvelgtina ir į nepateisinamai ilgą bankroto procesą.

8.       Kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į skundus prašė juos atmesti. Nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra atsakingas dėl nuostolių, kurie buvo patirti po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Nors buvęs bendrovės vadovas bankroto administratorei neperdavė visų bendrovės dokumentų, tačiau tai neatleido bankroto administratorės nuo pareigos patikrinti bendrovės sudarytus sandorius per įstatymo nustatytą laikotarpį. Sudaryti taikos sutartį yra tikslinga, nes bendrovės bankroto procesas tęsiasi jau penkerius metus, o besitęsiant procesui civilinėje byloje Nr.e2-999-619/2019, bankroto procesas dar labiau gali užsitęsti.

9.       Kreditorė UAB „Ginestra“ pateiktais atsiliepimais į skundus su jais sutiko. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja kitų kreditorių interesams. Didžiausia kreditorė UAB „Istpro“ piktnaudžiauja savo teisėmis ir bando perimti bankroto administravimo procesą. Vien dėl nebaigtų teisminių ginčų nėra teisinio pagrindo tvirtinti taikos sutarties, nes pats sandoris, iš kurio kildinama žala, gali būti pripažintas negaliojančiu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.   

11.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio, o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi, bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę, kaip civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas; CPK 54-56 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013, 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218-823/2017). Kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, taigi nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Todėl kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai), taip pat negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, tame tarpe teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir pan. Kreditorių susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). 

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikšti reikalavimai panaikinti ginčijamą nutarimą iš esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes dėl taikos sutarčių sudarymo sprendžia bankroto administratorius, o tokių sutarčių tvirtinimo klausimas paliktas spręsti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad paduoti skundai jau priimti, civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13.       Kreditorė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikintina.

13.2.                      Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas laikantis ĮBĮ 24 straipsnyje nustatytos tvarkos, kurio 4 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams. Kreditoriams, kurie nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu, įstatymas suteikia teisę jį apskųsti teismui. Tokiu būdu teismui yra teismingi visi skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, įstatymas nenumato, kad kai kurie skundai galėtų būti neteismingi teismui.

13.3.                      Nors kreditorių susirinkimo nutarimas dėl konkrečios civilinės bylos baigties bendrovės administratorei yra tik rekomendacinio pobūdžio, tačiau ginčijamo nutarimo įgyvendinimas gali turėti reikšmės vėliau sprendžiant klausimą dėl bankroto administratorės atsakomybės, jei paaiškėtų, kad bendrovei buvo padaryta žala ir bankroto administratorė nesilaikė kreditorių susirinkimo rekomendacijų.

13.4.                      Teismas privalėjo išnagrinėti paduotus skundus dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo. Teismas privalėjo įvertinti tiek bendrovės ir VĮ Turto bankas skunduose, tiek ir kreditorių atsiliepimuose išdėstytus argumentus bei dėl pareikštų reikalavimų priimti procesinį sprendimą. 

14.       Kreditorė VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino ir argumentavo visas bylos aplinkybes ir paliko taikos sutarties klausimą spręsti bankroto administratorei, o apeliantė atskirajame skunde pateiktais motyvais klaidina teismą ir vilkina bankroto procesą.

15.       Kreditorė UAB „Istpro“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Atskirojo skundo argumentai pagrįsti, nes nors ginčijamas nutarimas pagal teismų praktiką yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau nagrinėjamu atveju yra itin reikšmingas.

15.2.                      Civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019 vykstančio ginčo vienas iš pagrindų yra netinkamai vykdomos bankroto administratorės pareigos, nes nebuvo laiku nutraukta 2008 m. liepos 8 d. sutartis, ir todėl apeliantė pradėjo reikalauti nuostolių atlyginimo. Tokiu būdu taikos sutarties sudarymas yra naudingas kreditoriams, nes sudarytas taikus susitarimas sumažintų apeliantės prašomų nuostolių dydį bei sumažėtų administravimo kaštai. Bendrovės bankroto procedūra tęsiasi nuo 2014 m. sausio mėnesio, todėl bet koks teisminis ginčas yra vada bankroto proceso pailginimui, kas savaime nenaudinga kreditoriams.

15.3.                      Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalimi, turėjo priimti pateiktus skundus, juos išnagrinėti bei pasisakyti dėl ginčijamo nutarimo pagrįstumo.

16.       Bendrovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Atskirasis skundas nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai, kad taikos sutarties sudarymas yra naudingas bendrovės kreditoriams, prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms. Trečios eilės kreditoriai, neturėdami finansinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ginčijamu nutarimu nutarė dėl dalinio antros eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo, nors visi antros eilės kreditoriai balsavo prieš taikos sutarties sudarymą.

16.2.                      Apeliantė yra teisminio ginčo šalis civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019, kurios naudai, piktnaudžiaujant kreditorių susirinkimo institutu, siekiama sudaryti taikos sutartį.

16.3.                      Apeliantė nepateikė jokių argumentų, paneigiančių skundžiamos nutarties motyvus, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių, nes jie yra rekomendacinio pobūdžio.

17.       Kreditorė UAB „Kardos“ prisidėjimu prie atskirojo skundo prašė jį tenkinti. Nurodė, kad palaiko atskirojo skundo argumentus, nes civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019 inicijuotas ginčas yra dėl netinkamai vykdomos bankroto administratorės pareigos, ir todėl yra kilusi grėsmė kreditorių teisėtų interesų pažeidimui. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teismas turėjo priimti paduotus skundus dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo, juos išnagrinėti bei pasisakyti dėl priimto nutarimo pagrįstumo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

19.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta byla pagal bendrovės bankroto administratorės ir kreditorės VĮ „Turto bankas“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. įvykusiame bendrovės kreditorių susirinkime, pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas pritarti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasiūlymui dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019. Dėl minėtų nutarimo panaikinimo bendrovės bankroto administratorė ir kreditorė VĮ „Turto bankas“ padavė skundus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas nutarimas nesukelia jokių materialinių teisinių padarinių, bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Nors apeliantė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliacinės instancijos teismas priešingai išvadai pagrindo nenustatė.

21.       Pažymėtina, kad bankroto procese kiekvienas teisės subjektas (kreditoriai, kreditorių susirinkimas, administratorius, teismas) turi veikti jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose ir neturi teisės spręsti kito subjekto kompetencijai priskirtų klausimų. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas bankroto administratorius yra bendrovės atstovas, veikiantis įmonės vardu. Tokiu būdu bankrutuojančią įmonę, kaip civilinėje byloje dalyvaujantį asmenį, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo) (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 9 punktas; CPK 54-56 straipsniai). Kiti asmenys – kreditoriai, kreditorių susirinkimas (komitetas) pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, ir todėl nurodyti subjektai tokių įgaliojimų veikti kitose nagrinėjamose civilinėse bylose įmonės vardu neturi. Dėl šių priežasčių kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises (ĮBĮ 21, 23 straipsniai), taip pat negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų administratoriui įstatymu priskirtų įgaliojimų vykdymą, be kita ko, ir teismine tvarka ginant įmonės bei pačių kreditorių teises bei teisėtus interesus, t. y. jie negali įpareigoti bendrovės bankroto administratorių atsisakyti ieškinio, skundo ar sudaryti taikos sutartį kitose nagrinėjamose civilinėse bylose ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimo nutarimai tokio pobūdžio klausimais įmonės administratoriaus galėtų būti vertinami tik kaip rekomendaciniai, o ne įpareigojantys. 

22.       ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia įstatyme nustatyta tvarka skundžiami gali būti tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti įgyvendinant kreditorių susirinkimo kompetenciją ir kurie turi privalomą galią įmonės kreditoriams bei administratoriui (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis, 10 straipsnio 5 dalies 20 punktas). Nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas, kuriuo buvo pritarta taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. e2-999-619/2019, kurioje bendrovei reikalavimus yra pareiškusi apeliantė, nesusijęs su įstatyme numatytos kreditorių susirinkimo kompetencijos įgyvendinimu.

23.       Nors kreditorių susirinkimo nutarimai yra privalomi visiems kreditoriams bei bankroto administratoriui, tačiau yra privalomai vykdytini tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie yra priimami kreditorių susirinkimui įstatymu priskirtos kompetencijos ribose. Taigi sistemiškai aiškinant ĮBĮ nuostatas, susijusias su kreditorių susirinkimo priimamų nutarimų privalomumu ir apskundimo teismui galimybe (ĮBĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalys), darytina išvada, kad tokiu atveju, kai kreditorių susirinkimas priima nutarimus ne jo kompetencijai priskirtais klausimais, kaip nagrinėjamu atveju pritarti taikos sutarties sudarymui, tokie nutarimai negali būti skundžiami teismui dėl jų rekomendacinio pobūdžio. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad gali būti skundžiami tik tie kreditorių susirinkimo nutarimai, kurie priimti kreditorių susirinkimo kompetencijos ribose ir yra privalomo pobūdžio. Tokiu atveju kreditorių susirinkimo nutarimus gali skųsti bankrutuojančios bendrovės kreditoriai bei bankroto administratorius. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017, 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1218-823/2017, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017). Be to, nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti bendrovė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratorės, veikiančios šios bendrovės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui.

24.       Pagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad reikalavimas panaikinti ginčijamą nutarimą bankroto proceso šalims iš esmės nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, kadangi dėl taikos sutarčių sudarymo bendrovės vardu ir interesais sprendžia bankroto administratorė, o tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso civilinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, pažymėtina, jog teisės į kreditorių susirinkimo rekomendacinio pobūdžio nutarimo apskundimą įgyvendinimas negali būti savitikslis, jis turi sukurti materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (šiuo atveju – skundus), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu arba 293 straipsnio 1 punktu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1812-381/2017).

Dėl bylos procesinės baigties

25.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                      Aldona Tilindienė