Civilinė byla Nr. 2YT-12838-1162/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05177-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.11.; 3.1.18.7.; 3.5.26.

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 17 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. U. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/22/01766, 0123/22/01840, 0123/23/01908, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Termopalas“, uždaroji akcinė bendrovė „Interjero projektų studija“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas P. U. padavė skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. gegužės 8 d. atsakymą dėl 2024 m. balandžio 30 d. prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 ir pareiškėjo 2024 m. balandžio 30 d. prašymą tenkinti; 2) panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymą dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalyje, kurioje antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos P. U. piniginės lėšos buvo grąžintos ne į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, bet į P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ir pareiškėjo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą tenkinti visa apimtimi, grąžinti antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomas P. U. pinigines lėšas į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke; 3) priteisti iš antstolio Mareko Petrovskio P. U. naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolio Mareko Petrovskio kontoroje pareiškėjo P. U. atžvilgiu buvo pradėtos šios vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0123/22/01766 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), areštuojant pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių 35 808,44 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Termopalas“, ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikiu tenkinimu; 2) vykdomoji byla Nr. 0123/22/01840 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuojant pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių 1 032 308 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove UAB „Termopalas“, taip pat mokėti mokesčius valstybei, o Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pakeičiant P. U. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leista iš areštuotų lėšų, priklausančių P. U. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, atlikti atsiskaitymus su UAB „Termopalas“, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis; 3) vykdomoji byla Nr. 0123/23/01908 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) areštuojant pareiškėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų ir turtinių teisių 230 104,54 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove (UAB „Interjero projektu studija“), taip pat mokėti mokesčius valstybei. Vykdant nurodytas nutartis areštuota pareiškėjui priklausanti banko sąskaita (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, iš kurios pareiškėjui antstolis nustatė nenurašomą 1 040 Eur sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su P. U. ir jo šeimos būtinųjų poreikių tenkinimu, atlikti. Antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. patvarkymu, tenkindamas pareiškėjo prašymą, galiojančią 1 040,00 Eur neišieškomą sumą padidino įmokų pagal kredito ir lizingo sutartis 1 266,49 Eur suma, tokiu būdu sudarant bendrą 2 306,49 Eur/mėn. neišieškomą sumą tikslu atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis. Vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat areštuota pareiškėjui priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke, kuriai, tenkinant pareiškėjo prašymą, antstolis 2023 m. gegužės 10 d. informavo pareiškėją apie tai, jog yra perduotas į Turto arešto aktų registrą turto arešto pakeitimas dėl laisvai disponuojamos sumos nustatymo 3 816,00 Eur atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) ir toks nustatymas galioja iki 2023 m. gegužės 16 d. tikslu leisti atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei, t. y. sumokėti 3 814,36 Eur gyventojo pajamų mokesčio (toliau ir GPM). Pareiškėjas antstoliui 2023 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą sudaryti sąlygas padaryti 667,00 Eur pavedimą iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu sumokėti nekilnojamojo turto mokestį. Pakeitimas dėl laisvai disponuojamos 667,00 Eur sumos nustatymo atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas iki mėnesio pabaigos. Pareiškėjas antstoliui 2024 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą grąžinti antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomas P. U. pinigines lėšas į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Antstolis 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymu dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 nutarė šį prašymą tenkinti iš dalies, o būtent, areštuotas pareiškėjo lėšas, viso 8 907,07 Eur, gautas iš trečiųjų asmenų, pervesti į pareiškėjui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Pareiškėjas antstoliui 2024 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą bei 2024 m. gegužės 8 d. pakartotinį prašymą sudaryti sąlygas padaryti pavedimą iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, tikslu susimokėti už 2023 m. mokėtiną 460,47 Eur GPM. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. atmetė pareiškėjo prašymą, nurodydamas, jog pareiškėjui yra nustatyta laisvai disponuojama suma kitai banko sąskaitai, į kurią gauna pajamas ir iš kurios gali atsiskaityti su kreditore, valstybe, mokėti komunalinius, lizingo mokesčius, tad pasiūlyta pareiškėjui naudotis minėta sąskaita. Taigi, antstolio priimtas 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymas dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalyje, kurioje nuspręsta grąžinti pinigines lėšas į kitą nei nurodė pareiškėjas kredito įstaigos sąskaitą, o taip pat antstolio 2024 m. gegužės 8 d. atsakymas pareiškėjui dėl 2024 m. balandžio 30 d. prašymo bei 2024 m. gegužės 5 d. pakartotinio prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 yra neteisėti ir nepagrįsti, priimti nesant teisėto pagrindo, o kartu iš esmės pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, suteikiantys nepagrįstą pranašumą nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese UAB „Termopalas“ ir UAB „Interjero projektų studija“. Teismas, nusprendęs areštuoti skolininko turtą (lėšas), turi teisę leisti su areštuotomis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, atlikti tam tikras, teismo pripažintas būtinomis, operacijas, kurios turi būti nurodytos nutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 6 dalis). Leisdamas atlikti tam tikras operacijas, teismas nurodo teismo pripažintas būtinomis, operacijas, taip pat nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, taigi yra aiškiai atribota laikinąsias apsaugos priemones taikančio teismo ir tokią nutartį vykdančio antstolio teises ir pareigos sprendžiant dėl lėšų, kuriomis gali disponuoti skolininkas, nustatymą. Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimams atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimu, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams ar atsiradus nauju mokėjimu), su prašymu kreiptis, atitinkamai, į ribojimus taikiusį teismą, jeigu nori leidimo atlikti nutartyje nenurodytus mokėjimus, arba / antstolį dėl sumos, reikalingos teismo leistiems mokėjimams atlikti, dydžio pakeitimo. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo nustatyta, kad areštavus pinigines lėšas, jas galima naudoti tik atliekant atsiskaitymus su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei. o 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi iš areštuotų lėšų, priklausančių P. U. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leista atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis. Teismas aiškiai nutartyse nurodė konkrečias operacijas, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų, o būtent, jog leidžiama pareiškėjui atsiskaityti su ieškove (kreditore), mokėti mokesčius valstybei, mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis. Iš ankščiau nurodytų faktinių aplinkybių viseto taip pat matyti, jog antstolis, pagal pareiškėjo atskirus prašymus dėl leidimo atsiskaityti su valstybe, t.y. sumokėti mokesčius juos tenkindavo pakeisdamas neišieškomos sumos dydį mokėtinų mokesčių sumai (jos dydžiui) tam tikram laikotarpiui, t.y. laikinai, tik iki kol bus sumokėti atitinkami mokesčiai valstybei. Būtent šie mokėjimai ir buvo vertinami kaip padidėję mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštai. Vertinant minėtas aplinkybes, ypač tai, kad 1 040,00 Eur/mėn. buvo nustatyta konkrečiai pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti, o 1 266,49 Eur/mėn. atsiskaitymams pagal kredito ir lizingo sutartis atlikti, bei teismo nutartis, antstolio pozicija dėl pareiškėjo mokėtinų mokesčių valstybei tvarkos 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme visiškai nepagrįsta bei neteisėta. Antstoliui nurodžius, jog pareiškėjas mokesčius valstybei už 2023 m. mokėtiną GPM, bendrai 460,47 Eur sumai, turėtų mokėti iš nustatytos neišieškomos sumos, susidaro situacija, jog šis mokėjimas savo esme turėtų būti atliktas pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams skirtų lėšų sąskaita, t. y. iš nustatytos 1 040,00 Eur/mėn. neišieškomos sumos dalies. Vadinasi, pareiškėjo ir jo šeimos poreikių tenkinimui liktų vos 579,53 Eur/mėn., kas ne tik neatitinka realių būtinųjų pareiškėjo ir jo šeimos poreikių kuriuos, be kita ko, pareiškėjas antstoliui buvo išsamiai nurodęs dar 2023 m. sausio 25 d. prašyme vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766, bet ir neatitinka net Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio 2024 m., kurį sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708 Eur atskaičius mokesčius („į rankas“). Antstolis, privalėjo šias aplinkybes vertinti, tikslu nustatyti padidėjusių mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštus, tačiau to net nedarė. Kitaip tariant, tik nustačius pareiškėjo ir jo šeimos būtinuosius poreikius, galima spręsti, ar mokėjimas valstybei laikytinas padidėjusiu mokėjimu, ar ne nustatytos neišieškomos sumos kontekste. Antstolis 2024 m. gegužės 8 d. atsakyme nesutiko ir su pareiškėjo nurodyta atsiskaitomąja sąskaita, iš kurios jis pageidavo atlikti mokėjimą valstybei, t.y. susimokėti mokesčius. Tai pareiškėjas padarė atsižvelgiant į disponuojamų atsiskaitomųjų sąskaitų likučius. Kitaip tariant, jeigu atsiskaitomojoje sąskaitoje, kurioje antstolio nustatyta nenurašoma suma, nėra pakankamai piniginių lėšų tam tikram mokėjimui atlikti, antstolis gali skolininko prašymu nustatyti ne tik lėšų sumą, bet ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Atitinkamai, manytina, jog jeigu kredito įstaigos sąskaitoje, kurioje nustatyta lėšų suma, su kuriomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas (neišieškoma suma), nėra pakankamas piniginių lėšų likutis, antstolis pareiškėjo prašymu privalėtų nustatyti kitą kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti teismo nurodytas operacijas esant jau nustatytai konkrečiai lėšų sumai šioms operacijoms atlikti. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, o tuo pačiu, ir teismo nutartis, kuria buvo leista pareiškėjui atlikti konkrečias operacijas. Antstolis taip pat galimai sąmoningai nutarė areštuotas pareiškėjo lėšas, viso 8 907,07 Eur, gautas iš trečiųjų asmenų, pervesti ne į prašomą, bet į kitą pareiškėjui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nors antstoliui buvo paaiškinta, kad atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, t.y. kurioje yra nustatyta neišieškoma 2 306,49 Eur suma, tėra likę 505,88 Eur. Antstolis tokią savo poziciją grindė iš esmės vieninteliu argumentu, kad P. U. pilnai išnaudoja banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB SEB banke nustatytą nenuskaitomą sumą, tačiau pareiškėjas turi teisę per kalendorinį mėnesį naudotis tokia suma. Antstolis tokiu būdu apribojo pareiškėjo teisę į per kalendorinį mėnesį nustatytą nenurašomą sumą, t.y. naudotis pareiškėjui priklausančiomis piniginėmis lėšomis per kalendorinį mėnesį antstolio nustatytos nenurašomos sumos apimtyje. Antstolis, priimdamas tokį skundžiamą patvarkymą, puikiai suvokė, kad pareiškėjas negalės jomis pasinaudoti, t.y. neišieškoma suma negalės pasinaudoti dėl sąskaitoje, kurioje ši neišieškoma suma nustatyta, nepakankamo likučio, o taip pat negalės pasinaudoti ir kita sąskaita, į kurią grąžino pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, ne tik dėl to, jog šioje sąskaitoje lėšos yra areštuotos, bet ir todėl, kad joje nėra nustatyta neišieškomą suma. Pareiškėjas prašė nukreipti grąžintinas lėšas į kredito įstaigos sąskaitą, kurioje nustatyta neišieškomą suma tam, kad nereikėtų kaskart kreiptis į antstolį dėl kredito įstaigos sąskaitos, kurioje yra pakankamas piniginių lėšų likutis, pakeitimo, kur kaskart vis būtų nustatoma neišieškoma suma (t.y. vis kitai kredito įstaigos sąskaitai, kurioje yra pakankamas piniginių lėšų likutis), jog galėtų šiomis piniginėmis lėšomis naudotis antstolio nustatytoje neišieškomos sumos dalyje. Be kita ko, tokiu atveju, kredito įstaigos sąskaitos keitimas, t.y. kaskart neišieškomą sumą vis nustatant kitoje kredito įstaigos sąskaitoje, pareikalautų neproporcingų pareiškėjo išlaidų, kadangi kainuoja pakeitimai Turto arešto aktų registre. Pažymėjo, kad net ir pareiškėjui kreipusis į antstolį su prašymu nustatyti kredito įstaigos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB SEB banke, neišieškomą sumą (perkėlus šią sumą nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), šiomis lėšomis pareiškėjas vis tiek negalėtų naudotis, kadangi ši sąskaita nėra aktyvi. Dėl šių priežasčių, antstolio 2024 m. balandžio 25 d. priimtas patvarkymas dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766, dalyje, kurioje antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos P. U. piniginės lėšos buvo grąžintos ne į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, bet į P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, yra neteisėtas.

2.       Antstolis Marekas Petrovskis 2024 m. gegužės 22 d. patvarkymu netenkino skolininko P. U. 2024 m. gegužės 15 d. skundo ir perdavė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams skolininko skundą. Nurodė, kad antstolis vykdo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko P. U. atžvilgiu. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Vykdymo procese kilo ginčas dėl antstolio nustatytos laisvai disponuojamos lėšų sumos (toliau ir LDS) skolininko banko sąskaitoje, dėl leidimo išmokėti lėšas iš kitos skolininko banko sąskaitos ir areštuotų lėšų pervedimo į kitą, nei nurodė skolininkas, banko sąskaitą. Tai, kad skolininkui taikant laikinąsias apsaugos priemones padaryta išimtis ir leista atlikti tam tikrus mokėjimus, nereiškia, kad skolininkas gali naudotis visomis gaunamomis lėšomis. Priešingu atveju, būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumas ir laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti ieškovui galimą teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju teisinis gėris yra areštuoti ir užtikrinti galimo ieškinio patenkinimą, o ne skolininkui suteikta išimtis dėl areštuotų lėšų naudojimo. Pareiškėjas antstoliui 2024 m. balandžio 30 d. pateikė prašymą bei 2024 m. gegužės 8 d. pakartotinį prašymą leisti iš areštuotų lėšų susimokėti mokesčius valstybei (už 2023 m. mokėtiną GPM), bendrai 460,47 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikius skolininko turtui areštą, buvo nustatyta, kad areštavus pinigines lėšas, jas galima naudoti tik atliekant atsiskaitymus su ieškovėmis UAB „Termopalas“ ir UAB „Interjero projektų studija“, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Papildomai nutartimi nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudotos atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti. 2024 m. sausio 5 d. antstolio patvarkymu skolininko P. U. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) yra nustatyta ir galiojanti didelė LDS 2 306,49 Eur, kuria skolininkas gali naudotis ir ja intensyviai naudojasi, t. y. išleidžia visas lėšas LDS ribose, pagal laikinąsias apsaugos priemones areštuotinų lėšų banko sąskaitoje nelieka. Pareiškėjo prašymai grindžiami tuo, kad atlikus mokėjimą 460,47 Eur sumai pareiškėjui būtiniesiems poreikiams tenkinti, liktų 579,53 Eur/mėn., kas, pasak pareiškėjo, ne tik neatitinka realių būtinųjų pareiškėjo ir jo šeimos poreikių, bet ir neatitinka net Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto minimalaus mėnesio atlyginimo dydžio 2024 m., kurį sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių arba 708 Eur neto (į rankas). Vis dėlto, pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad atlikus konkrečią mokėjimo operaciją, pareiškėjui nepakaks likusios sumos užtikrinti būtinuosius poreikius 2024 m. gegužės mėn. laikotarpiu. Kaip teisingai nurodė pats pareiškėjas, tik nustačius pareiškėjo ir jo šeimos būtinuosius poreikius, galima spręsti, ar mokėjimas valstybei laikytinas padidėjusiu mokėjimu, ar ne nustatytos neišieškomos sumos kontekste. Iš P. U. pateikto 2024 m. balandžio 5 d. banko sąskaitos išrašo matyti, kad banko sąskaitoje yra neišnaudotas 505,88 Eur likutis, kurį skolininkas gali panaudoti būtiniems mokėjimams valstybei atlikti. Pareiškėjas nei su prašymu, nei su skundu neteikė papildomų įrodymų ir (ar) pagrįstų duomenų, kad atlikus 460,47 Eur mokėjimą iš nustatytos neišieškomos 1 040,00 Eur sumos, 579,53 Eur objektyviai nepakaks būtinųjų poreikių patenkinimui. Taip pat antstolio yra nustatyta 1 266,49 Eur dydžio neišieškoma suma, reikalinga mokėjimams pagal kredito ir lizingo sutartis. Bendra pareiškėjui neišieškoma suma šiai dienai yra 2 306,49 Eur/mėn., kuri, pastebėtina, jos neišnaudojus, gali būti perkeliama į kitą kalendorinį mėnesį. Šiuo gi atveju, visos teismo nutartyje nustatytos operacijos, kurias galima atlikti iš areštuotų lėšų, turi būti atliekamos iš antstolio nustatytos neišieškomos sumos. Pareiškėjui yra žinoma ir suprantama, jog pastarojo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta neišieškoma suma gali ir turi būti naudojama visoms teismo nustatytoms operacijoms: būtiniesiems poreikiams, atsiskaitymams su valstybe, mokėjimams pagal kredito ir lizingo sutartis. Pareiškėjui nustatyta per kalendorinį mėnesį neišieškoma suma reiškia, kad ji gali būti panaudota pareiškėjo būtiniausiems poreikiams, tačiau tai savaime nereiškia, kad ji privalomai turi būti panaudota/išnaudota, nesant tam pagrįstų priežasčių, t. y. kai de facto pareiškėjas konkretų mėnesį būtiniesiems poreikiams išleidžia mažiau. Viena vertus, antstolio nustatyta nenurašoma 2 306,49 Eur suma yra didesnė nei 1 MMA suma, kita vertus, nustatyta suma turi būti išleidžiama būtiniesiems poreikiams pagal faktą, kurie kiekvieną mėnesį gali kisti ir nėra constanta. Iš skolininko pateikto balandžio mėn. banko sąskaitos išrašo matyti, kad nustatyta LDS suma nėra naudojama būtiniems poreikiams tenkinti (mokamos paskolos, už paslaugas, būtiniems poreikiams lėšos nėra leidžiamos). Taigi, antstoliui nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad sumokėjus pareiškėjo nurodytą sumą iš antstolio nustatytos neišieškomos sumos, pareiškėjui nepakaks likusios sumos patenkinti būtinuosius poreikius 2024 m. gegužės mėn. Pagal teismų praktiką, būtinieji poreikiai paprastai naudojami maistui, drabužiams įsigyti, vaikų išlaikymui, gyvenamajam plotui ir kt. Ta aplinkybė, kad yra nustatyta Eur/mėn. neišieškoma suma nesudaro pagrindo pareiškėjui teigti, jog automatiškai sumokėjus gyventojų pajamų mokestį, savaime reikš, kad būtinieji poreikiai nebus užtikrinti likusios sumos apimtyje. Dar daugiau, atkreiptinas dėmesys, kad būtent antstolis, o ne teismas, atsižvelgdamas į skolininko pateiktus įrodymus, gali ir turi įvertinti realius asmens (skolininko) poreikius bei nustatyti pagrįstą jų dydį. Būsimas pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio mokėjimas savaime nepriskirtinas prie padidėjusių mokėjimų nustatytos neišieškomos sumos kontekste, kai pareiškėjui po tokio mokėjimo dar lieka protinga ir pakankama suma užtikrinti būtinuosius poreikius konkretų kalendorinį mėnesį. Be kita ko, antstolis neturi ir duomenų, kad pareiškėjui pagal banko sąskaitoje esančią neišieškomą sumą nepakanka lėšų atlikti teismo nutartyje nurodytas operacijas, konkrečiau - sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Todėl Pareiškėjo teiginiai, kad antstolis pareiškėjo prašymu privalėtų nustatyti kitą kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti teismo nurodytas operacijas antstolio jau esant nustatytai konkrečiai lėšų sumai šioms operacijoms atlikti, yra teisiškai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad prievolė iki kiekvienų metų gegužės 2 d. sumokėti gyventojų pajamų mokestį už praeitus mokestinius metus pareiškėjui buvo žinoma žymiai anksčiau, nei pastarasis pateikė prašymus, nes nuomos veikla skolininkas užsiima ilgą laiką ir pagal gautas pajamas mokėtiną gyventojų pajamų mokestį turi galimybę pasiskaičiuoti tik kalendoriniams metams pasibaigus. Atitinkamai pareiškėjas turėjo visas galimybes derinti būtinuosius poreikius su prievole laiku atsiskaityti su valstybe ir šią sumą sukaupti per protingą laikotarpį, o ne reikalauti antstolio skubiai leisti papildomai disponuoti lėšomis, esančiomis kitoje banko sąskaitoje. Dėl antstolio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymo dėl 2024 m. balandžio 10 d. prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalies nurodė, kad atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį - užtikrinti galimo būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat į tai, kad skolininkas, kaip nurodo, išnaudoja banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nustatytą neišieškomą sumą, areštuotos lėšos buvo pervestos į kitą skolininkui priklausančią sąskaitą. Tokiais antstolio veiksmais nebuvo niekaip pažeistos pareiškėjo teisės, kadangi pareiškėjas turi teisę ir toliau naudotis viena konkrečia banko sąskaita, kurioje yra nustatyta aiški ir konkreti neišieškoma suma teismo nustatytų operacijų atlikimui. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas tvirtina, jog atlikus gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą iš nustatytos sumos 2024 m. gegužės mėn. mėnesiui, likusios sumos nepakaks tam mėnesiui užtikrinti būtinuosius poreikius, pareiškėjas privalėjo pateikti papildomus duomenis, kurie leistų antstoliui spręsti dėl neišieškomos sumos padidinimo. Tai, kad pareiškėjas nurodo, jog konkrečioje kredito įstaigos sąskaitoje, kurioje nustatyta neišieškoma suma, yra likęs mažas piniginių lėšų likutis per se nelemia poreikio didinti šią sumą. Skolininko galimybė naudotis lėšomis neišieškomos sumos apimtyje iš esmės priklauso nuo skolininko de facto poreikių ir išlaidų konkretų mėnesį, todėl visais atvejais nustatyta suma nėra ir negali būti traktuojama kaip išleistina visa suma, net ir tuo atveju, jeigu būtinųjų poreikių realiai pareiškėjas neturėjo. Tai savo esme koreliuoja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu. Pareiškėjo teiginiai, jog jis negali naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis per kalendorinį mėnesį neišieškomos sumos apimtyje tik dėl to, jog pareiškėjas pinigines lėšas kredito įstaigos sąskaitoje, kurioje buvo nustatyta neišieškoma suma, įau išnaudojo, yra atmestini, kadangi piniginių lėšų išnaudojimas per kalendorinį mėnesį dar šiam nepasibaigus ir antstoliui neturint pagrįstų duomenų apie objektyvų poreikį didinti sumą, ir (ar) apie padidėjusius būtinuosius poreikius, reiškia, kad pareiškėjas naudoja nustatytą sumą netikslingai ir (ar) neekonomiškai, ir (ar) ne pagal paskirtį. Teismas P. U. leido iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus būtiniems poreikiams patenkinti. Prie šeimos būtinų poreikių tenkinimo turi prisidėti ir kitas šeimos narys - sutuoktinis. Tačiau Pareiškėjas nėra pateikęs antstoliui jokių duomenų, kaip prie šeimos poreikių tenkinimo 2024 m. gegužės mėn. prisidėjo jo sutuoktinė A. U., kuri turi įstatyminę pareigą tiek rūpintis nepilnamečiais vaikais, tiek išlaikyti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriame šeima gyvena. Skolininkas taip pat nepateikė įrodymų, kad vis dėlto, sutuoktinei sąžiningai prisidėjus prie šeimos poreikių tenkinimo, pareiškėjui neužteko laisvai disponuojamų lėšų atsiskaityti su valstybe. Atmetė P. U. skundo argumentą, kad antstolis nutardamas areštuotas lėšas pervesti į kitą skolininko sąskaitą (duomenys neskelbtini), tą padarė sąmoningai siekdamas sukelti pareiškėjui nepatogumus. Antstolis vykdo savo funkciją, t. y. vykdo vykdomuosius dokumentus, ir antstolis neturi jokio suinteresuotumo byla, neturi jokio asmeninio ar kitokio emocinio nusistatymo prieš skolininką P. U. ir nesiekia skolininkui kenkti. Priešingai, P. U. ir jo atstovas siekia daryti įtaką antstoliui ir trukdyti vykdyti sprendimus, teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų ar rašant skundus Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad kas kart LDS sumos keitimas pareikalautų neproporcingų pareiškėjo išlaidų. Pirma, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo yra pavesta vykdyti antstoliui, kuris turi užtikrinti nutarties įvykdymą, sutikrinti, kad nebūtų išnaudota lėšų daugiau, nei leista teismo nutartyje. Antra, skolininkas vykdomajame dokumente yra P. U., todėl skolininkas turi susitaikyti jo atžvilgiu taikomais apribojimais ir nepatogumais. Trečia, Turto areštų registro paslaugų įkainius nustato ne antstolis, o VĮ „Registrų centras“, todėl VĮ „Registro centras“ paslaugų įkainių išlaidos yra skolininko išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 120.7 ir 147 punktai). Ketvirta, banko ir jos kliento tarpusavio įsipareigojimai, sąskaitos galiojimas, uždarymas yra ne vykdymo proceso dalykas ir negali būti nagrinėjami vykdymo procese.

3.       Suinteresuotas asmuo UAB „Interjero projektų studija“ atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašo netenkinti skolininko P. U. 2024 m. gegužės 15 d. skundo dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis visiškai pagrįstai netenkino skolininko skundo. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2024 m. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pritaikius skolininko turtui areštą, buvo nustatyta, kad areštavus pinigines lėšas, skolininkui galima naudoti tik atliekant atsiskaitymus su ieškovėmis UAB „Termopalas“ ir UAB „Interjero projektų studija“, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Taip pat aptariamoje nutartyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota skolininko būtiniausiems poreikiams tenkinti. Atitinkamai antstolis, vykdydamas Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė konkrečią pinigų sumą, kuri gali būti panaudota per vieną kalendorinį mėnesį P. U. ir jo šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti. Vis dėl to, aplinkybė dėl skolininkui nustatytos neišieškomos sumos, iš kurios yra leidžiama atlikti tam tikras pinigines operacijas ir patenkinti skolininko būtiniausius poreikius, viena vertus, savaime nereiškia, kad nustatyta suma gali ir turi būti panaudota kiekvieną mėnesį pilna apimtimi ir kitokiais, nei nustatyta teismo nutartyje, tikslais. Kita vertus, neišieškoma suma, ir jos nustatymo tikslas per se eksplicitiškai ir neatsietai turėtų būti aiškinami kartu su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis/tikslas – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, skolininkui nustatyta LDS, kurią pastarasis gali panaudoti tik taip ir tik tokiu būdu, kokį teismas nustatė nutartyje, yra vertintina, kaip tam tikra išimtis iš teismo sprendimo privalomumo principo ir laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties. Šiuo gi atveju, skolininko lūkesčiai disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis areštuotoje banko sąskaitoje, yra teisėti ir pagrįsti tiek, kiek atitinka teismo nutartyje nustatytų piniginių operacijų kategorijas, pripažįstant jas kaip būtinas, ir, be kita ko, antstolio nustatytą neišieškomą sumą pagal antstolio turimus įrodymus, pagrindžiančius skolininko būtiniausiųjų poreikių ir kitų būtinų ir leistinų mokėjimų dydį. Teismo prerogatyva yra nustatyti konkrečias operacijas, kurias gali atlikti skolininkas, tuo tarpu antstolio prerogatyva yra įgyvendinti teismo nutartį, identifikuojant sumą, kuri gali būti panaudota teismo nustatytoms operacijoms. Todėl visgi ne teismas, o būtent antstolis turimų įgalinimų apimtyje sprendžia dėl konkrečios sumos dydžio nustatymo, atsižvelgiant į skolininko būtinųjų poreikių ir kitų būtinų mokėjimų dydį pagrindžiančius įrodymus konkrečiu atveju. Žinia, kad antstolis 2024 m. sausio 5 d. patvarkymu nustatė skolininko banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) 1 040,00 Eur neišieškomą sumą būtiniausiems poreikiams užtikrinti (vykdomosios bylos Nr. 0123/22/01766), taip pat 1 266,49 Eur dydžio neišieškomą sumą, reikalingą mokėjimams pagal kredito ir lizingo sutartis. Bendra neišieškoma suma per kalendorinį mėnesį yra 2 306,49 Eur, kuria skolininkas gali disponuoti, užtikrinant tiek būtinuosius poreikius, tiek atliekant kitas, teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nustatytas operacijas. Tuo atveju, jeigu nustatyta neišieškoma suma neišnaudojama, tuomet LDS likutis perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį. Skunde skolininkas taip pat akcentuoja, kad jis kalendorinį mėnesį turi teisę naudotis antstolio nustatyta LDS teismo nutartyje nurodytoms operacijoms. Vadinasi, skolininkas pripažįsta LDS, kaip vieną nedalomą sumą, kuri gali būti naudojama teismo pripažintoms operacijoms, į kurias, įtrauktina ir tokia operacija, kaip mokesčių sumokėjimas valstybei. Todėl, skolininko skundo teiginiai, kad jis tariamai negali/negalėjo atlikti mokėjimo iš nustatytos 1 040,00 Eur sumos, kuri, skolininko nuomone, yra priskirtina būtinųjų poreikių „aptarnavimui“, yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini. Svarbu atkreipti dėmesį, kad P. U. areštuotoje banko sąskaitoje nustatyta LDS yra net 2 306,49Eur, iš kurios atėmus 1 266,49 Eur dydžio neišieškomą sumą, reikalingą mokėjimams pagal kredito ir lizingo sutartis, liekanti laisva suma yra didesnė ir už 2024 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Nors, pastebėtina, 1 040,00 Eur suma būtiniesiems poreikiams užtikrinti buvo nustatyta dar 2023 metais, kai minimalus darbo užmokestis buvo 840,00 Eur. Atitinkamai, jau LDS nustatymo momentu, neišieškotina suma viršijo ne tik tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį darbo užmokestį, bet ir viršija 2024 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vidurkį. Skolininko neargumentuota ir teisiškai nepagrįsta pozicija Prašymų kontekste, juose išdėstyta referacija į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį darbo užmokestį neindividualizuojant skolininko konkrečios situacijos per būtinųjų poreikių prizmę ir tokius poreikius pagrindžiančius objektyvius įrodymus nesudaro pagrindo nei abejoti skolininko teisėtų interesų užtikrinimu toje dalyje, kurioje pastarajam nustatyta LDS, kaip ir neleidžia abejoti antstolio patvarkymo teisėtumu, teisingumu ir pagrįstumu. Pagal antstolio byloje nurodytas faktines aplinkybes matyti, kad skolininkas labai nuosekliai ir sistemingai išleidžia visą neišieškotiną sumą ir pasibaigus kalendoriniam mėnesiui nustatytos LDS apimtyje nelieka lėšų, kurios galėtų būti perkeltos į kitą kalendorinį mėnesį. Skolininkas nustatytą LDS traktuoja ne kaip sumą, kuri gali būti panaudota pastarojo būtiniausiems poreikiams tenkinti, kuriuos be kita ko, kiekvieną kartą sąlygoja konkretaus kalendorinio mėnesio apimtyje atsiradę būtinieji poreikiai (kurie inter alia yra kintantys), o kaip sumą, kuri turi būti panaudota pilna apimti, nepaisant to, kad de facto tokių poreikių skolininkas tiesiog neturi. konkretų kalendorinį mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad LDS išnaudojimas kiekvieną mėnesį iki „nulio“, turėtų būti vertinami ir skolininko sąžiningumo aspektu. Tiek teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatytos konkrečios pinginės operacijos, tiek ir pavedimas antstoliui nustatyti neišieškomą sumą tokių operacijų atlikimui, niekaip neleidžia daryti išvados apie tai, kad skolininko atžvilgiu nustatyta tam tikra išimtis iš laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties turėtų būti vertinama, kaip skolininko teisės realizacija visos nustatytos sumos apimtyje. Laikinosios apsaugos priemonės ir jų taikymas yra siejamas su kreditoriaus interesų apsauga, kuri, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra derinama proporcingumo ir ekonomiškumo samplaikos kontekste. Skolininkas, kuris inicijuoja LDS padidinimo poreikio klausimą, turėtų pateikti pagrįstus įrodymus ne tik apie būtinųjų poreikių neatliepimą ir leistinų mokėjimų kaštų padidėjimą, tačiau ir pagrįsti aplinkybes dėl kryptingo LDS panaudojimo kiekvieną mėnesį pilna apimtimi. Atsižvelgiant į tai, skolininkas gali naudoti LDS tokiu būdu, jog iš šios sumos būtų sumokami mokesčiai valstybei. Be kita ko, vertinant tai, kad skolininko areštuotoje banko sąskaitoje yra neišnaudotas 505,88 Eur likutis, pagrįstai spręstina ir apie tai, kad skolininkas gali/galėjo sumokėti GPM, ir nėra/nebuvo jokių pagrįstų priežasčių, ribojančių skolininko prievolės valstybei įgyvendinimą. P. U. teisė pasinaudoti LDS užtikrinant būtinuosius poreikius ir atliekant teismo leidžiamas operacijas nebuvo apribota ir (ar) kitaip apsunkinta vien dėl to, kad konkretų mėnesį skolininkui kilo pareiga sumokėti valstybei mokesčius. Byloje nėra ginčo, kad skolininko banko sąskaitoje buvo piniginių lėšų, iš kurių pastarasis galėjo/gali atlikti GMP mokėjimą. Todėl mokėjimo atlikimas savaime nesuponuoja LDS padidinimo ta apimti, kokia buvo/bus atliktas mokėjimas, kadangi skolininkui nustatyta neišieškoma suma turi koreliuoti su skolininko būtinaisiais poreikiais pagal faktą, o ne pagal LDS pokytį (t. y. sumažėjimą). Toks LDS ir jos naudojimo aiškinimas savo esme atitinka ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą ir paskirtį. Atkreipė dėmesį, kad asmens būtinieji, gyvybiškai svarbūs esminiai poreikiai, kaip tokie, nėra suprantami ir aiškinami per skolininko subjektyvųjį požiūrį į tai, ko jam būtinai reikia ir (ar) reikėtų, ir (ar) jis norėtų. Pagal teismų praktiką, būtinieji poreikiai paprastai naudojami maistui, drabužiams įsigyti, vaikų išlaikymui, gyvenamajam plotui ir kt. Suprantama, vieno asmens poreikiai gali skirtis nuo kito asmens poreikių. Pavyzdžiui, specialiuosius poreikius turinčio asmens poreikiai, sudarantys būtinųjų gyvenimo reikmių visumą, skirsis nuo tokių specialiųjų poreikių neturinčio asmens. Vis dėlto tam tikri minimalūs standartiniai poreikiai yra būdingi kiekvienam žmogui. Nustatant šiuos minimalius standartinius poreikius, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą minimalų vartojimo poreikių dydį konkretiems metams. Skolininkas nenurodo, kokie konkretūs būtinieji poreikiai liks nepatenkinti, jeigu skolininkas LDS apimtyje sumokės mokesčius valstybei (GPM). Akivaizdžiai matyti, kad skolininkas yra kryptingai suinteresuotas savo būtinuosius poreikius ,,rišti“ tik prie išraiškos eurais bendroje LDS sumoje, tačiau ne prie fakto, t. y. ne prie realių skolininko poreikių konkrečiu atveju, konkretų mėnesį. Todėl aplinkybė, kad pastarajam iš LDS reikės sumokėti GPM, neturi jokios reikšmingos finansinės įtakos skolininko būtinųjų vartojimų poreikių užtikrinimui, atitinkamai ir reikalingumas padidinti LDS byloje nenustatytas. Antstoliui neturint duomenų, kokie konkretūs poreikiai liks nepatenkinti 579,53 Eur apimtyje per likusį kalendorinį mėnesį, taip pat neturint tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų, konkrečiau – neturint duomenų apie skolininko galimai nepatenkintus būtinuosius poreikius, taip pat tokius poreikius identifikuojančią konkrečią sumą, antstolis pagrįstai priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skolininko prašymų. Sutiko su antstoliu, kad GPM mokėjimas kiekvienais metais už praėjusius metus nėra siurprizinė faktinė aplinkybė, kuri nebūtų buvusi žinoma skolininkui, juolab, kad tokie mokesčiai skolininkui atsiranda iš pastarojo turimo nekilnojamojo turto nuomos, kurią skolininkas vykdo ne vienerius metus. Kiekvieną mėnesį išnaudodamas LDS pilna apimtimi, skolininkas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, realizuodamas savo finansinius poreikius netikslingai ir (ar) tokiu būdu, jog būtinieji, esminiai poreikiai buvo tenkinami daugiau, nei kad buvo būtina ir (ar) buvo tenkinami ne tie poreikiai, kurie koreliuoja su esminių poreikių sąvoka. Todėl skolininko reikalavimas ne tik padidinti LDS, bet leisti pastarajam disponuoti kitoje banko sąskaitoje esančiomis lėšomis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, inter alia negali būti paaiškinamas kaip padidėjusių mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštai. Todėl antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą patvarkymą. Dėl antstolio atlikto lėšų pervedimo į kitą nei skolininko nurodytą banko sąskaitą, pažymėjo, kad LDS sumos padidinimas nėra susietas su kitose skolininko banko sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kadangi, kaip jau pažymėta pirmiau, LDS pakeitimas priklauso nuo antstoliui pateiktų tokį poreikį pagrindžiančių objektyvių įrodymų viseto. Faktinė aplinkybė apie tai, kad piniginės lėšos buvo pervestos į kitą banko sąskaitą, nei kad prašo skolininkas, nėra teisiškai reikšminga toje dalyje, kurioje skolininkas įrodinėja savo teisėtų interesų tariamą pažeidimą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 punktą jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui. Taigi, LDS naudojimas nebuvo apribotas ir (ar) apsunkintas dėl aptariamo antstolio veikimo, arba dar kitaip – neveikimo nepervedant piniginių lėšų į skolininko nurodytą banko sąskaitą. Net ir tuo atveju, jeigu piniginės lėšos būtų buvę pervestos į banko sąskaitą, kurioje yra nustatyta LDS, skolininko finansinė padėtis nebūtų pakitusi toje apimtyje, kurioje pastarasis jau buvo išnaudojęs didžiąją dalį LDS. Vienareikšmiškai papildomos įplaukos į sąskaitą nebūtų per se pakeitę LDS, kaip ir skolininkui teisių šiuo aspektu nebūtų atsiradę daugiau, nei kad pastarasis turėjo. Pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų apie skolininko sutuoktinės bendrą indėlį ir pastangas, užtikrinant šeimos būtinuosius poreikius, nors teisinis reguliavimas įpareigoja sutuoktinius in corpore prisidėti prie šeimos gerovės, šeimyninių poreikių užtikrinimo ir panašiai. Tačiau skolininkas prašymuose neužsimena apie šias aplinkybes, dar daugiau, susidaro įspūdis, kad visa skolininko šeima gyvena tik iš LDS, kai tuo tarpu sutuoktinei asmenine nuosavybe priklauso nekilnojamasis turtas, kuriame šeima gyvena, taip pat sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, kas reiškia, kad pareiga prisidėti prie bendro šeimos gerovės, taip pat prie nepilnamečių vaikų išlaikymo implikuotina ir skolininko sutuoktinei atskirai. Vadinasi, preziumuotina, kad prie būtinųjų šeimos poreikių prisideda ir skolininko sutuoktinė, kas leidžia daryti pagrįstas išvadas apie tai, jog skolininkas LDS naudoja neracionaliai ir ne pagal paskirtį. Dėl šių priežasčių skolininkui turi ir turėjo užtekti ne tik patenkinti būtinuosius poreikius (kartu prisidedant ir sutuoktinei), bet ir sumokėti GPM. Tuo tarpu nesąžiningas ir piktavališkas noras išleisti visą LDS negali būti teisėtas pagrindas kvestionuoti tariamą skolininko teisėtų interesų pažeidimą. Tai, kad skolininkas neturi kreditinės kortelės, ar kad aptariama banko sąskaita nėra aktyvi, taip pat nesudaro pagrindo pervesti lėšas iš šios sąskaitos į kitą skolininko banko sąskaitą, taip pat šios faktinės aplinkybės neturi jokios reikšmingos įtakos skolininko galimybei naudoti LDS tokiu būdu ir apimtimi, kokia yra nustatyta teismo nutartimi. Antstolis turi būti rūpestingas, profesionalus ir aktyvus vykdymo procese, užtikrinant, kad nebūtų Su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susiję teisiniai materialieji padariniai, kaip, pavyzdžiui, turto areštas, neišieškomos sumos nustatytas, jos keitimas, yra neatsiejama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proceso dalis. Todėl aptariamų apribojimų poveikis skolininkui yra neišvengiamas.

4.       Suinteresuotas asmuo UAB „Termopalas“ atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų prašo atmesti pareiškėjo (skolininko) P. U. pateiktą 2024 m. gegužės 15 d. skundą (pareiškimą) „Dėl antstolio veiksmų“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) inter alia buvo nutarta ieškovės UAB „Termopalas“ ieškinio reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 1 032 308 Eur vertės atsakovui P. U. nuosavybes teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei; nurodyti, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri, jei bus areštuotos atsakovo piniginės lėšos, per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudotos atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti. Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) inter alia buvo nutarta pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuri buvo priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir nustatyti, kad iš areštuotų lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis. Taigi įrodymai apie konkrečius atsakovo ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami, be kita ko, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančiam antstoliui. Teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Šiuo tikslu antstolis nustatė pakankamai didelę laisvai disponuojamą 2 306,49 Eur sumą, kuri gali būti panaudota (ir yra naudojama) visoms teismo nustatytoms operacijoms atlikti: pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsiskaitymams su valstybe, mokėjimams pagal kredito ir lizingo sutartis. Todėl pareiškėjas yra aiškiai neteisus, skunde nurodydamas argumentus, kad antstolio nustatyta 2 306,49 Eur laisvai disponuojama suma gali būti panaudota tik pagal dvi paskirtis: pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams patenkinti (1 040,00 Eur) ir atsiskaitymams pagal kredito ir lizingo sutartis atlikti (1 266,49 Eur). Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent teismas, o ne antstolis turi nustatyti, kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti. Taigi įrodymai apie konkrečius atsakovo ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami, be kita ko, nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančiam antstoliui. Areštuotų lėšų savininkas, kuris siekia padidinti antstolio nustatytą laisvai disponuojamų lėšų sumą, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos, kuri reikalinga atitinkamiems mokėjimams atlikti, nustatymo ir pateikti įrodymus, kurie patvirtintų mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštų padidėjimą. Pareiškėjas antstoliui nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad antstolio nustatyta 2 306,49 Eur laisvai disponuojama suma, dėl galimai padidėjusių mokėjimų kaštų, šiuo metu nėra pakankama visoms teismo leidžiamoms operacijoms atlikti. Nepateikus tokių įrodymų, atitinkamai negalima konstatuoti ir fakto apie realų pareiškėjo patiriamų kaštų padidėjimą, kurie būtų reikalingi teismo patvirtintiems mokėjimams atlikti. Pareiškėjas taip pat nepateikė antstoliui jokių įrodymų, kad, atlikus 460,47 Eur mokėjimą iš nustatytos neišieškomos sumos (1 040,00 Eur), kuri, pareiškėjo teigimu, gali būti panaudota išimtinai pareiškėjo ir jo šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti, tokie poreikiai negalės būti patenkinti likusiose šios sumos apimtyje, t.y. 579,53 Eur. Nepateikus tokių įrodomų, atitinkamai negali būti ir vertinama, kad tokie poreikiai, kurių patenkinimui, pareiškėjo teigimu, yra reikalinga didesnė nei 579,53 Eur suma, objektyviai egzistuoja ir (ar) nebus būti patenkinti, nepadidinus laisvai disponuojamų lėšų sumos. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, jog antstolis turėjo pervesti depozitinėje sąskaitoje esančią trečiųjų asmenų įmokėtą sumą į pareiškėjo norimą sąskaitą. Antstolis, priėmęs skundžiamą patvarkymą, neatliko jokių antstolio veiklą vykdymo procese reglamentuojančių teisės normų (Sprendimų vykdymo instrukcijos, CPK) pažeidimų. Tokių argumentų apie antstolio veiksmais atliktą teisės normų pažeidimą nėra nurodyta ir pateiktame skunde, apsiribojant abstraktaus pobūdžio pareiškėjo samprotavimais dėl patvarkymu sukeliamų tam tikrų nepatogumų. Šiuo aspektu teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet sukelia nepatogumų asmeniui, kuriam jos taikomos. Todėl toks skundo reikalavimas dėl priimto Patvarkymo panaikinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas vien tik remiantis šiuo savarankišku pagrindu, t.y. neįrodžius, kad patvarkymo priėmimu buvo pažeisti kokie nors antstolio veiklą reglamentuojančių teisės normų (taisyklių) reikalavimai. Skunde aptariamą situaciją, dėl kurios pareiškėjas teigia negalintis naudotis pinigais neišieškomos sumos ribose (2 306,49 Eur sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)), sąlygojo ne kokie nors neteisėti antstolio veiksmai, bet paties pareiškėjo elgesys, netikslingai, neekonomiškai ir galimai – ne pagal paskirtį naudojant šioje sąskaitoje esančias lėšas, t.y. pačiam pareiškėjui neužtikrinus pakankamo ir protingo įplaukų ir išlaidų balanso šioje sąskaitoje. Remiantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, antstolio pareiga yra nustatyti konkrečią piniginių lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota teismo leidžiamoms operacijoms atlikti, bet ne šias lėšas sukaupti. Todėl, skirtingai nei tai yra teigiama skunde, ne antstolis, bet pats pareiškėjas turi pareigą pasirūpinti, kad jo asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, būtų pakankamas ir jo interesus (poreikius) atitinkantis kiekis piniginių lėšų, iš kurių būtų galima atlikti teismo leidžiamus mokėjimus (antstolio nustatytos laisvai disponuojamos sumos (2 306,49 Eur) ribose). Laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo turto (iš jų – pareiškėjo banko sąskaitose esančių piniginių lėšų) atžvilgiu iš esmės buvo pritaikytos nustačius, kad pareiškėjas su savo turtu galimai atlieka veiksmus, kurie kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Visa tai apibūdina pareiškėją kaip galimai nesąžiningą asmenį, kuris linkęs su savo turtu (iš jų – ir piniginėmis lėšomis) atlikti veiksmus, kuriais gali būti siekiama išvengti tikėtinai suinteresuoto asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Todėl, antstolis, nustatęs, kad pareiškėjas per mėnesį išnaudoja visą leidžiamą piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), limitą ir kilus pagrįstų abejonių dėl tokių išlaidų panaudojimo tikslingumo (t.y. neteikiant antstoliui įrodymų apie padidėjusius pareiškėjo būtinuosius poreikius), pagrįstai pervedė pareiškėjo lėšas į kitą pareiškėjui priklausančią banko sąskaitą, kurioje toks laisvai disponuojamų piniginių lėšų limitas nėra nustatytas. Tokiais antstolio veiksmais buvo apsaugoti išieškotojo interesai, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo pačiu – buvo užtikrinta tinkama pareiškėjo (kaip skolininko) interesų apsauga, kadangi pareiškėjas ir toliau turi teisę naudotis jam priklausančia banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, kurioje nustatyta laisvai disponuojamų lėšų suma gali būti panaudota teismo leidžiamiems mokėjimams (operacijoms) atlikti.

5.       Antstolis Marekas Petrovskis 2024 m. birželio 27 d. gautuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ginčo objektu tapusios lėšos, t. y. 8907,07 Eur kartu su 300 Eur, 2024 m. birželio 6 d. pervestos į skolininko norimą jam priklausančią banko sąskaitą LT01 7044 000 9464 1560 iš skolininko teigimu neaktyvios banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį kredito kortelės sąskaitos uždarymas.

Teismas

konstatuoja:

6.       Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų netenkinant prašymo keisti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti, vykdant teismo nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir dėl antstolio veiksmų sprendžiant skolininko prašymą dėl iš trečiųjų asmenų gautų lėšų pervedimo tvarkos, kai skolininkas turi kelias jam priklausančias banko sąskaitas.

7.       Teismas nustatė, kad antstolis Marekas Petrovskis 2022 m. gruodžio 12 d. sudarė turto aprašą vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo 13 pareiškėjui skolininkui P. U. priklausančių banko sąskaitų, iš kurių dėl 5 sąskaitų buvo gautas pranešimas kad atmestas prašymas įregistruoti apribojimus Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (toliau – PLAIS), nes išieškojimas iš nurodytų sąskaitų negalimas (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 23-25, 28, 30). Antstolis Marekas Petrovskis, po to, kai skolininkas P. U. 2023 m. sausio 17 d. pateikė prašymą ir 2023 m. sausio 23 d. patikslintą prašymą sudaryti sąlygas padaryti pavedimą iš pareiškėjui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, tikslu sumokėti 1 036,79 Eur nekilnojamojo turto mokestį, 2023 m. sausio 25 d. patikslino skolininko P. U. turto aprašą, nustatydamas kad atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra 1 040 Eur, iš kurios leidžiama atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 69-70, 88-89, 90). Turto aprašo tikslinimas išsiųstas skolininko įgaliotam atstovui 2023 m. sausio 25 d. (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 93).

8.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo P. U. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio 2023 m. sausio 30 d. patvarkymo netenkinti skolininko 2023 m. sausio 25 d. prašymo Nr. S-23-123-1231 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 nustatyti 3 018,98 Eur sumą, kuri per vieną mėnesį reikalinga pareiškėjo ir jo šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Antstolis Marekas Petrovskis, po to, kai skolininkas P. U. 2023 m. rugpjūčio 31 d. pateikė prašymą nustatyti apie 1 266,46 Eur nenurašomų lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį iš P. U. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti panaudota operacijoms, susijusioms su P. U. įsipareigojimų pagal kredito ir lizingo sutartis vykdymui, ir palikti nepakeistą nustatytą nenurašomą 1 040 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti, 2023 m. rugsėjo 8 d. patikslino skolininko P. U. turto aprašą, nustatydamas kad atsiskaitomajai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) neišieškoma suma yra 2 306,49 Eur, iš kurios leidžiama atlikti atsiskaitymus su ieškove, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 256-279). Turto aprašo tikslinimas išsiųstas skolininko įgaliotam atstovui 2023 m. rugsėjo 11 d. (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 274-275).

9.       Skolininkas P. U. 2024 m. balandžio 30 d. pateikė el. paštu antstoliui Marekui Petrovskui prašymą sudaryti sąlygas atsiskaityti su valstybe sumokant 460,47 Eur metinį privalomąjį gyventojų pajamų mokestį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 292-293). Antstolis Marekas Petrovskis 2024 m. gegužės 8 d. el. laišku nurodė, kad skolininkui nustatyta LDS kitai banko sąskaitai, kuria skolininkas ir turėtų naudotis sumokėti mokesčius valstybei (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 294).

10.       Teismas taip pat nustatė, kad antstolis Marekas Petrovskis 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-123-8039 areštuotas pareiškėjo lėšas, viso 8 907,07 Eur, gautas iš trečiųjų asmenų, pervedė ne į skolininko prašomą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet į kitą skolininkui priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke (vykd. b. Nr. 0123/22/01766 l. 287-289, 291). 2024 m. birželio 3 d. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 9 207,07 Eur iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant paskirtį kredito kortelės sąskaitos uždarymas (b.l. 48).

11.       CPK 145 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, draudžiama areštuoti lėšas, nurodytas CPK 668 ir 739 straipsniuose. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Sprendimų vykdymo instrukcijos 35 straipsnyje nustatyta, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui.

12.       Teismas pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog antstolis Marekas Petrovskis 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjo P. U. prašymu atlikęs turto aprašo patikslinimą, kuriuo nustatė 1 040 Eur LDS, kartu nurodė, jog iš šios sumos leidžiama atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, taip pat mokėti mokesčius valstybei. Nurodytas dokumentas buvo išsiųstas pareiškėjo įgaliotiems atstovams (žr. nutarties 7 punktą). Taigi, pareiškėjui jau nuo 2023 m. sausio 25 d. buvo žinoma, kad 1 040 Eur LDS yra nustatyta tiek atsiskaityti su ieškove, tiek mokesčiams valstybei mokėti. Aplinkybė, jog ši suma yra skirta ir būtiniausiems poreikiams tenkinti bei tinkamai nustatyta vykdant Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra konstatuota įsiteisėjusioje Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui skirta LDS buvo padidinta iki 2 306,49 Eur, po to, kai Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi pakeičiant P. U. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leista pareiškėjui iš areštuotų lėšų, priklausančių P. U. ir esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, atlikti atsiskaitymus su UAB „Termopalas“, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis ir antstolis 2023 m. rugsėjo 8 d. atitinkamai patikslino skolininko P. U. turto aprašą. Vadinasi P. U. nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. yra nustatyta 2 306,49 Eur LDS atlikti atsiskaitymus su UAB „Termopalas“, mokėti mokesčius valstybei, taip pat mokėti įmokas pagal kredito ir lizingo sutartis ir ši aplinkybė pareiškėjui yra žinoma anksčiausiai nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. (žr. nutarties 8 punktą).

13.       Teismui nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog antstolis vykdė teismo nutartis, kuriomis taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pažeisdamas pareiškėjo teisėtus interesus. Pareiškėjo subjektyvus suvokimas dėl jam nustatytos LDS paskirstymo ir naudojimo nėra privalomas antstoliui, nes antstolis tikslindamas turto aprašą nustatė konkrečią lėšų sumą, kuri skiriama teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytoms operacijoms atlikti. Suinteresuoti asmenys pagrįstai nurodo, jog pareiškėjas turėjo įrodyti, jog būtent 2 306,49 Eur dydžio LDS objektyviai nėra pakankama teismo leistinoms operacijoms atlikti, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes pareiškėjas nepateikė. Tai, kad antstolis du kartus laikinai nustatė neišieškotiną sumą kitai pareiškėjo banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti tam tikrus mokesčius valstybei, nepaneigia, jog būtent banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta LDS teismo leidžiamoms operacijoms atlikti taikant laikinąsias apsaugos priemones ir minėti antstolio veiksmai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl nesant objektyvių įrodymų apie kitų teismo leidžiamų mokėjimų, kuriuos per mėnesį turėjo atlikti pareiškėjas, dydžius, ir kurių neatliko dėl per mažos LDS, antstolis Marekas Petrovskis pagrįstai netenkino skolininko 2024 m. balandžio 30 d. prašymo ir nurodė, jog 2 306,49 Eur LDS pakanka 460,47 Eur dydžio mokesčio valstybei sumokėti.

14.       Dėl pareiškėjo skundžiamo antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymo dalies, kuria antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos P. U. piniginės lėšos buvo grąžintos ne į P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bet į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymi, kad šio prašymo išsprendimas neturės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kadangi į bylą pateikti įrodymai, jog visos piniginės lėšos uždarius atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervestos į P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymo dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalį, kuria depozitinėje sąskaitoje laikomos P. U. piniginės lėšos buvo grąžintos ne į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, bet į P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, ir pareiškėjo 2024 m. balandžio 10 d. prašymą tenkinti visa apimtimi, grąžinti antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomas P. U. pinigines lėšas į antstolio areštuotą P. U. priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

15.       Šioje byloje konstatavus, kad antstolis Marekas Petrovskis pagrįstai netenkino skolininko 2024 m. balandžio 30 d. prašymo ir nėra pagrindo panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2024 m. balandžio 25 d. patvarkymo dėl prašymo Nr. S-24-123-8039 vykdomojoje byloje Nr. 0123/22/01766 dalies, pareiškėjo P. U. skundas dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

16.       CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

17.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas. Todėl atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų yra pagrindas spręsti klausimą dėl suinteresuotų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo UAB „Interjero projektų studija“ pateikė įrodymus, kad patyrė 1 724,25 Eur išlaidas advokato pagalbai. Išlaidų advokato pagalbai pagrindime nurodytas 121 Eur/ val. paslaugų įkainis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatyto maksimalaus advokato darbo valandinio įkainio dydžio, todėl suinteresuoto asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai priteistinos suinteresuotam asmeniui UAB „Interjero projektų studija“ iš pareiškėjo. Suinteresuotas asmuo UAB „Termopalas“ nepateikė įrodymų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl prašymas dėl šio suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškėjo P. U. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Interjero projektų studija“, juridinio asmens kodas 303195398, iš pareiškėjo P. U., asmens kodas  (duomenys neskelbtini) 1 724,25 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                     Silvija Gervienė