Civilinė byla Nr. 3K-3-322/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
99.11; 117.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. A. ir A. A. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Elektros instaliacija“ ieškinį atsakovams A. A. ir A. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – P. K.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Elektros instaliacija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo ir atsakovų A. A. ir A. A. sudarytus nekilnojamojo turto sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją. Atsakovai nesutiko su ieškovo pateiktu ginčo turto įvertinimu, teigdami, kad pagal VĮ Registro centro duomenis ir UAB „Ober Haus“ atliktą turto vertinimo ataskaitą ginčo turto kaina yra gerokai didesnė.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas pateikė teismui prašymą paskirti byloje teismo ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti, ją pavesti atlikti V. Jurevičiaus įmonei. 2009 m. gruodžio 3 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė atsakovų prašymą skirti ekspertizę atmesti ir bylą nagrinėti pagal esamus įrodymus. 2009 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas pareiškė, kad neprieštarauja ekspertizės skyrimui, nurodė, kokie klausimai užduotini ekspertui, tačiau prašė pavesti ekspertizę atlikti ekspertui, įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą.
Byloje kilo ginčas, kurios šalies iniciatyva buvo prašoma paskirti byloje teismo ekspertizę ir kuri iš jų turi sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą užstatą ekspertizės išlaidoms padengti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Panevėžio apygardos teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi paskyrė byloje nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ją atlikti pavedė teismo ekspertui Vladui Šablavinskui; įpareigojo atsakovus A. A. ir A. A. iki 2009 m. gruodžio 28 d. sumokėti į Panevėžio apygardos teismo specialiąją sąskaitą 6050 Lt užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti; civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus atlikta teismo ekspertizė.
Teismas nurodė, kad, šalims nesutariant dėl ginčo turto rinkos vertės, o tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, teismo ekspertų išvada gali turėti reikšmės sprendžiant restitucijos klausimą. Tam, kad būtų nustatyta, kokia ginčo turto vertė buvo sandorių sudarymo metu ir kokia ji dabar, reikalingos specialiosios žinios, todėl byloje skirtina nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Ieškovas siūlo ekspertizę pavesti atlikti ekspertams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o atsakovai konkrečiai siūlo turto vertintoją – V. Jurevičiaus įmonę, kurį neįrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismas, siekdamas išvengti abejonių eksperto kvalifikacija ar atliktu įvertinimu, ekspertizę atlikti pavedė teismo ekspertui. Teismas, vadovaudamasis CPK 90 straipsniu, įpareigojo atsakovus sumokėti užstatą galimoms ekspertizės išlaidoms padengti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų atskirąjį skundą, 2010 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurią išspręstas klausimas dėl užstato bylinėjimosi išlaidoms padengti, paliko nepakeistą ir nustatė atsakovams naują terminą užstatui sumokėti – iki 2010 m. kovo 26 d. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 90 straipsnio 1 dalį šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, taip pat kurios pateiktas procesinis dokumentas turi būti išverstas į užsienio kalbą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Jeigu nurodytus prašymus pareiškia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis (CPK 90 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad prašymą paskirti ekspertizę pateikė atsakovų atstovas advokatas Rimvydas Jasevičius (b. l. 105-106). Ieškovo atstovas 2009 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu prašė atsakovų atstovo prašymą atmesti ir bylą nagrinėti pagal esamus įrodymus (b. l. 134-136). Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad ieškovo atstovas siūlė teismui ekspertizę pavesti atlikti ekspertui, įrašytam į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir pasisakė dėl ekspertui užduotinų klausimų, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas taip pat pareiškė prašymą skirti byloje ekspertizę ir kad jis turi prisidėti prie užstato ekspertizei atlikti sumokėjimo. Kadangi atsakovai pateikė prašymą skirti ekspertizę, tai jie ir turi sumokėti nustatyto dydžio užstatą ekspertizės išlaidoms padengti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovų atskirajame skunde nurodyta, jog jie sutinka su teismo paskirtu ekspertu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsakovai įpareigoti sumokėti 6050 Lt užstatą, pakeisti ir įpareigoti Panevėžio apygardos teismą paskirtos ekspertizės atlikimą apmokėti iš valstybės biudžeto arba įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kasatorių nuomone, teismai netinkamai taikė CPK 90 straipsnio 1 dalį, tai lėmė neteisėtų nutarčių priėmimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl CPK 90 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo. Kasatorių prašyme dėl teismo ekspertizės skyrimo buvo aiškiai išreikštas jų pageidavimas ekspertizę pavesti atlikti jų nurodytam ekspertui – V. Jurevičiaus įmonei, nes atsakovų finansinė padėtis yra sunki, o šios įmonės paslaugų kainą yra keletą kartų mažesnė už teismo ekspertų atliekamų ekspertizių kainą. Kasatorių prašymas dėl ekspertizės paskyrimo yra nedalomas, t. y. jo negalima išskirti į du atskirus prašymus: prašymą paskirti ekspertizę ir prašymą pavesti ją atlikti V. Jurevičiaus įmonei. Atitinkamai tokio prašymo negalima tenkinti iš dalies. Kadangi teismas paskyrė atlikti ekspertizę ne V. Jurevičiaus įmonei, o teismo ekspertui, tai, kasatorių įsitikinimu, jų prašymas buvo atmestas. Kasatorių nuomone, pagal teismo posėdžių eigą teismas ekspertizę paskyrė arba savo iniciatyva arba ieškovo prašymu, nes jų prašymas buvo atmestas, o patenkintas ieškovo prašymas, kad ekspertizę atliktų teismo ekspertas. Teismai nepagrįstai įpareigojo kasatorius sumokėti užstatą už paskirtą ekspertizę. Šiuo atveju ekspertizės išlaidos turi būti padengtos iš valstybės biudžeto arba teismas turi įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą už paskirtą ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad kasatoriai atskirajame skunde nurodė, jog sutinka su teismo paskirtu ekspertu. Kasatorių neprieštaravimas, kad ekspertizę atliktų teismo ekspertas, negali būti teisiškai saistomas su jų prašymo skirti ekspertizę, nes tai buvo tik išsakyta jų pozicija į teismo iniciatyva arba ieškovo prašymu skiriamą ekspertizę.
Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vienas iš civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Siekiant šio tikslo ir kartu užtikrinant asmens teisę į tinkamą teismo procesą civilinio proceso teisiniame reguliavime įtvirtintomis normomis nustatoma speciali teismo nutarčių, kuriomis sprendžiami proceso metu kilę atskiri klausimai, apskundimo tvarka. Šiomis normomis šalims inter alia užtikrinama, kad ginčas bus išspręstas per protingai trumpą laiką, taigi griežtas šių normų laikymasis yra ir asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo nutarčių apskundimo tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų vienodas taikymas yra visuotinai svarbus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).
Dėl teismo nutarties, kuria nustatoma užstato ekspertizės išlaidoms padengti suma, apskundimo
Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą atlikti ekspertizę, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu tokius prašymus pareiškia abi šalys, tai užstatą sumoka abi šalys lygiomis dalimis. Dėl užstato sumokėjimo ir jo dydžio teismas priima nutartį (CPK 290 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekse specialiai nenustatyta, kad nutartis dėl užstato ekspertizės išlaidoms padengti gali būti skundžiama.
Nors Panevėžio apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ši nutartis skundžiama dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo dalies, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje sumos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms dar nėra išmokėtos, šia nutartimi sprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas, todėl tokios nutarties negalima laikyti nutartimi, kuria pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Taigi tokia nutartis nepriskiriama ir prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo nutartis, kuria nustatytas užstatas ekspertizės išlaidoms padengti, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o teismui netinkamai taikius užstato nustatymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 90 straipsnį) ir taip proceso šaliai užkirtus kelią teikti įrodymus, ši šalis turi teisę teikti savo argumentus dėl procesinių teisių pažeidimo apskųsdama teismo procesinį sprendimą apeliacine ir kasacine tvarka.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 334 straipsnio 1 dalį, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį lieka galioti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri apeliacine tvarka negalėjo būti skundžiama. Šioje nutartyje nustatytas terminas užstatui sumokėti jau yra suėjęs, todėl teisėjų kolegija išaiškina, kad bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui šis teismas nustatys naują terminą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Juozas Šerkšnas
Pranas Žeimys