Civilinė byla Nr. e2-912-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01148-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.13; 2.4.4.5.1; 2.4.4.5.4; 2.6.7

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Tomas Venckus,

sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,

dalyvaujant ieškovės A. P. atstovui advokatui Justui Sankaičiui, atsakovei I. B., jos atstovui advokatui Arnui Petrikui, atsakovų E. S. ir UAB „Lithaus“ atstovei advokatei Virginijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams I. B., E. S. (E. S.), UAB „Lithaus“, antstoliui G. B. dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – notaras Augustinas Rasimavičius.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašo teismo: 1) pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovų UAB „Lithaus“ ir I. B. 2013 m. spalio 16 d. bei 2013 m. lapkričio 4 d. sutartinės hipotekos sandorius, taip pat atsakovų E. S. ir I. B. 2014 m. sausio 15 d. sutartinės hipotekos sandorį; 2) pripažinti negaliojančiu išvestinį sandorį – antstolio G. Badikonio 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo ieškotojui aktą Nr. 0040/17/02492-1; 3) taikyti restituciją – priteisti atsakovei I. B. gyvenamąjį namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini); 4) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad pagal 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė nusipirko iš atsakovės butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu, be kita ko: 1) panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1993 m. rugsėjo 17 d. leidimą, kuriuo leista pakeisti gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskirtį į dvibutį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis; 2) panaikino 2013 m. spalio 11 d. leidimą, kuriuo  leista atlikti nurodyto namo patalpų Nr. 5 ir Nr. 6 kapitalinį remontą; 3) panaikino nurodytame gyvenamajame name suformuotų šešių nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją; 4) pripažino negaliojančia pardavėjos I. B. (atsakovės nagrinėjamoje byloje) ir pirkėjos (ieškovės nagrinėjamoje byloje) 2013 m. gegužės 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį; 5) taikė dvišalę restituciją – įpareigojo pirkėją grąžinti pardavėjai nupirktą butą ir sklypo dalį, o pardavėją – 85 438 Eur kainą; 6) leido pardavėjai per 18 mėnesių gauti statybą leidžiančius ir įteisinančius dokumentus, o to neįvykdžius – įpareigojo per 3 mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius (civilinė byla Nr. 2-1136-141/2015). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – nesuteikė atsakovei I. B. leidimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus (civilinė byla Nr. 2A-323-881/2017). Ieškovė kreipėsi į antstolį dėl skolos iš atsakovės I. B. išieškojimo (už butą sumokėtos kainos grąžinimo), bet priteista suma neišieškota. Ieškovė sužinojo, kad atsakovės 2013 m. spalio 16 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. įkeitė hipoteka butus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), bei užtikrino, jog įvykdys prievoles atsakovei UAB „Lithaus“ – grąžinti paskolas. Taip pat atsakovė I. B. 2014 m. sausio 15 d. hipoteka įkeitė butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir užtikrino, kad įvykdys prievolę atsakovui E. S. – grąžins paskolą. Atsakovė I. B. paskolų negrąžino, todėl hipotekos kreditoriai pradėjo skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Antstolis G. Badikonis 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė hipotekos kreditoriams namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini)už 88 800 Eur vertę (kreditorei UAB „Lithaus“ – 3/4 dalis namo, kreditoriui E. S. – 1/4 dalį namo). Ieškovė teigia, hipotekos sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys, pažeidžia ieškovės interesus - jais nepagrįstai kreditoriams UAB „Lithaus“ ir E. S. suteikta pirmumo teisė nukreipti išieškojimą į skolininkės I. B. turtą. Ieškovė neteko galimybės išsiieškoti skolos iš nurodytos atsakovės. Patalpos, kaip nekilnojamojo turto objektas, suformuotos neteisėtai. Jomis nebuvo galima disponuoti, dėl to negalėjo būti taip pat ir įkeitimo objektas – jomis nebuvo galima užtikrinti prievolių (CK 1.80 straipsnis, 4.103 straipsnio 1 dalis). Hipotekos sandoriai sudaryti dėl akių ir prieštarauja viešajai tvarkai bei gerai moralei (CK 1.81, 1.86 straipsniai). Atsakovė I. B. skolinosi trumpam terminui (3 mėnesiams). Neaiškus skolinimosi tikslas, neaišku, ar paskolos gavėja gavo pinigus, kur juos panaudojo. Taip pat neaišku, kodėl įkeisti du objektai – būtų pakakę įkeisti vieną objektą. Atsakovas E. S. buvo labai jaunas. Hipotekos kreditoriai išieškojimą į įkeistą turtą nukreipė daugiau negu po dviejų metų po to, kai suėjo terminai paskoloms grąžinti.

3.       Atsiliepime atsakovė UAB „Lithaus“ prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovė neįrodė suinteresuotumo savo teisėms ginti. Ji nėra hipotekos sandorių šalis. Dėl to ji neturi teisės reikšti ieškinio. Patenkinus ieškinį, bus neproporcingai pažeista buvusio hipotekos kreditoriaus, kuris įgijo nuosavybės teise įkeistą turtą, teisės. Atsakovė UAB „Lithaus“ pagal paskolos sutartį išmokėjo paskolos sumas (2013 m. spalio 16 d., lapkričio 5 ir 21 d.).

4.       Atsakovas antstolis G. Badikonis atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad hipotekos kreditoriai jam pateikė VĮ Registrų centro dokumentus, pagal kuriuos hipoteka perkelta visam pastatui Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dėl to antstolis nukreipė hipoteka užtikrintos skolos išieškojimą į visą nekilnojamojo turto objektą.

5.       Atsakovė I. B. pateikė paaiškinimus raštu ir prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad hipotekos sandoriai sudaryti skaidriai. Atsakovei I. B. reikėjo skolintis lėšų tam, kad galėtų suremontuoti namą. Jos situacija taip pat buvo sudėtinga.

6.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi ieškinyje išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad nežinoma, kur panaudotos paskolos lėšos. Nėra informacijos, kad atsakovas E. S. perdavė pinigus atsakovei. Ieškovė nereikalauja pripažinti negaliojančiomis paskolos sutartis. Nėra duomenų, kaip konkrečiai pažeista viešoji tvarka ir gera moralė. Paskolos sutartis su atsakovu E. S. iš tikrųjų nesudaryta. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad namo rekonstrukcija neteisėta, name neteisėtai suformuoti objektai (butai). Dėl to jais savininkas negalėjo disponuoti. Įkeitimo sandoriai neteisėti ir juos reikia pripažinti neteisėtais bei taikyti restituciją. Restitucija šioje situacijoje reiškia, kad turi būti panaikinta hipoteka. Tokiu atveju ieškovė galėtų atgauti bent dalį skolos. Tuo metu namo rinkos vertė buvo 219 000 Eur (turto perdavimo išieškotojams metu). Antstolis perdavė turtą išieškotojams už 86 000 Eur. Ieškinio pagrindas – ar pateko objektų (butų, suformuotų name) hipoteka į CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą disponuoti savavalinės statybos objektu. Jeigu nuo pat pradžių negalėjo būti hipotekos neteisėtai suformuotoms patalpoms, tai neteisėtas taip pat ir hipotekos perkėlimas visam pastatui. VĮ Registrų centro veiksmai, perkeliant hipoteką visam namui, taip pat neteisėti.

7.       Teismo posėdyje atsakovė I. B. ir atsakovų atstovė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi atsiliepimuose į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodė, kad atsakovo E. S. tėvai pardavė turtą, todėl jis turėjo pinigų, kuriuos galėjo paskolinti. Sąskaitos išrašai patvirtina, kad viskas daryta chronologine tvarka. Atsakovė I. B. bendravo ir bendradarbiavo, teigė, kad, kai baigsis teismai, name esančios patalpos bus parduotos ir ji grąžins paskolas. Dėl to paskolos davėjai nesiekė iš karto atgauti paskolų iš atsakovės I. B.. Hipotekos kreditoriai sąžiningi, todėl hipoteka liktų galiojanti (CK 4.97 straipsnio 6 dalis). Atsakovė I. B. paaiškino, kad jai trūksta lėšų statyboms užbaigti. Dėl to jai reikėjo lėšų trumpam laikui. Paskolos paskirtis ir lėšų panaudojimo tikslas nėra pagrindas sandoriams nuginčyti. Pritaikius restituciją, nuginčijus sandorius, hipoteka išliks. Buvo paskelbtos varžytynės, turtas neparduotas. Ieškovė turėjo žinoti, kad paskelbtos varžytynės. Suma atitinka rinkos kainą. Viskas padaryta teisėtai ir pagrįstai. Hipotekos įrašai pakeisti teismo sprendimo pagrindu. Kitoje byloje nustatyti prejudiciniai faktai, jie neginčijami. Hipotekos kreditorių teisė turi likti galioti. Reikšminga tai, kad, kai objektų name registracija panaikinta, tai hipoteka Nekilnojamojo turto registre įregistruota visam namui. Galioja teisėtų lūkesčių principas. Atsakovai E. S. ir UAB „Lithaus“ investuoja į statybos padarinių šalinimą, jau beveik užbaigė pašalinti savavalę statybą. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, tai ginčo objektas liktų antstolio žinioje. Ieškovė nesąžininga, ji siekia išsiieškoti skolą.

8.       Liudytoja apklausta I. S. nurodė, kad yra atsakovo E. S. motina. Ji paaiškino, kad išgirdo, jog sūnus nori paskolinti pinigų ir prašė tėvo pagalbos. Vyras paskolino sūnui pinigų. Tai buvo apie 2014 metus. Paskolinta grynaisiais pinigais, sutartys raštu nesudarytos. Suma buvo apie 100 000 Lt. Liudytoja nežino, ar atsakovas E. S. deklaravo VMI iš tėvo gautą paskolą. Liudytojos sutuoktinis užsiėmė nekilnojamojo turto prekyba. Nuo kiekvieno sandorio jis duodavo dviems sūnums po 20 000 Lt. Liudytoja ir sutuoktinis vaikams padovanojo mažiausiai po 200 000 Lt. Sutuoktinis mirė prieš du metus. Parduoti keturi namai ir vienas butas. Du namai parduoti už daugiau negu 1 mln. Lt, kiti du namai – apie 200 000 Lt. Parduotas dar vienas namas (duomenys neskelbtini).

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl butų (patalpų), kurie teismo sprendimu pripažinti kaip neteistai suformuoti ir kurių teisinė registracija panaikinta, hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

10.       Byloje nustatyta, kad atsakovei I. B. nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (paskirtis – dvibutis). Ji atliko namo kapitalinį remontą ir jame įrengė du butus ((duomenys neskelbtini)) ir keturias kūrybines dirbtuves ((duomenys neskelbtini)). Visas nurodytas patalpas atsakovė I. B. siekė parduoti kaip atskirus butus. Jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai.

11.       Ieškovė ir atsakovė I. B. 2013 m. gegužės 28 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė I. B. pardavė ieškovei 71,25 kv. m ploto butą ir dalį žemės sklypo Vilniuje. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sumokėjo 85 437,91 Eur (295 000 Lt) kainą.

12.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. liepos 10 d. surašė savavališkos statybos aktą ir 2013 m. liepos 11 d. priėmė nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius.

13.       Atsakovė I. B. ir UAB „Lithaus“ 2013 m. spalio 16 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėja UAB „Lithaus“ paskolino paskolos gavėjai I. B. 28 962 Eur (100 000 Lt), o ši įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2014 m. sausio 16 d. (1 t., b. l. 45, 46). Paskola suteikta pervedus lėšas banko pavedimu (UAB „Lithaus“ banko sąskaitos išrašas) (2 t., b. l. 53, 14-ta eilutė) (atsakovės I. B. banko sąskaitos išrašas) (2 t., b. l. 98, 1-a eilutė).

14.       Atsakovė I. B. sutartine maksimaliąja hipoteka 2013 m. spalio 16 d. užtikrino prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą ir įkeitė skolininkei nuosavybės teise priklausantį 206,79 kv. m ploto butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (įkeičiamo daikto vertė 240 000 Lt) (1 t., b. l. 25–30).

15.       Atsakovė I. B. ir UAB „Lithaus“ 2013 m. lapkričio 4 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėja UAB „Lithaus“ paskolino paskolos gavėjai I. B. 28 962 Eur (100 000 Lt), o ši įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2014 m. vasario 4 d. (1 t., b. l. 47, 48). Paskola suteikta pervedus lėšas banko pavedimais (UAB „Lithaus“ banko sąskaitos išrašas) (2 t., b. l. 56, 4-ta eilutė; b. l. 59, 4-ta eilutė) (atsakovės I. B. banko sąskaitos išrašas) (2 t., b. l. 99, 17-ta eilutė; b. l. 101, 2-a eilutė).

16.       Atsakovė I. B. sutartine maksimaliąja hipoteka 2013 m. lapkričio 4 d. užtikrino prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą ir įkeitė skolininkei nuosavybės teise priklausančias 52,80 kv. m ploto gamybos patalpas (kūrybines dirbtuves) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (įkeičiamo daikto vertė 111 000 Lt) (1 t., b. l. 31–36).

17.       Atsakovė I. B. ir atsakovas E. S. 2014 m. sausio 15 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos davėjas E. S. paskolino paskolos gavėjai I. B. 28 962 Eur (100 000 Lt), o ši įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2014 m. balandžio 15 d. (1 t., b. l. 49, 50). Paskola suteikta grynaisiais pinigais. Paskolos davėjas nurodė, kad grynųjų pinigų turėjo, juos gavo iš tėvų, kurie 2001 – 2008 metais pardavė tris namus su žemės sklypais, vieną butą ir vieną žemės sklypą (2020 m. sausio 30 d. į bylą pateikto prašymo ZIP laikmenos priedas) (2 t., b. l. 28).

18.       Atsakovė I. B. sutartine maksimaliąja hipoteka 2014 m. sausio 15 d. užtikrino prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą ir įkeitė skolininkei nuosavybės teise priklausančias 59,31 kv. m ploto gamybos patalpas (kūrybines dirbtuves) Vilniuje, (duomenys neskelbtini)(įkeičiamo daikto vertė 120 000 Lt) (1 t., b. l. 37–42).

19.       Atsakovė UAB „Lithaus“ 2015 m. balandžio 10 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje įrašė, kad suteikė atsakovei I. B. 100 000 Lt, taip pat po 50 000 Lt, iš viso – 200 000 Lt paskolų (2020 m. sausio 23 d. į bylą pateikto prašymo ZIP laikmenos priedas Nr. 5; deklaracijos 3 psl.) (2 t, b. l. 26).

20.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu patenkino dalį ieškovės 238–osios individualių namų statybos bendrijos ieškinio reikalavimų:

20.1.                      panaikino 2013 m. vasario 7 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) ir 2013 m. rugsėjo 20 d. deklaraciją apie paskirties pakeitimą;

20.2.                      panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1993 m. rugsėjo 17 d. leidimą gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paskirčiai pakeisti į dvibutį gyvenamąjį namą su kūrybinėmis dirbtuvėmis ir 2013 m. spalio 11 d. leidimą gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui;

20.3.                      panaikino gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją šešiems nekilnojamojo turto objektams, atliktą 2013 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) pagrindu;

20.4.                      pripažino negaliojančia pardavėjos I. B. ir pirkėjos A. Č. (dabartinė pavardė – Prokofjeva) 2013 m. gegužės 28 d. buto Vilniuje,  (duomenys neskelbtini), ir 39/200 dalies žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį;

20.5.                      taikė dvišalę restituciją – įpareigojo pirkėją grąžinti pardavėjai butą ir žemės sklypo dalį, o pardavėją įpareigojo grąžinti pirkėjai 85 438 Eur;

20.6.                      leido atsakovei I. B. per aštuoniolika mėnesių, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio (dvibučio gyvenamojo namo) statybą (rekonstrukciją ar kapitalinį remontą) leidžiančius ir įteisinančius dokumentus; neįvykdžius šio įpareigojimo, įpareigojo atsakovę I. B. per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį į buvusią būklę.

21.       Patikrinus LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. išdavė išieškotojai A. Č. (dabartinė pavardė – Prokofjeva) vykdomąjį raštą, kuriuo atsakovė I. B. įpareigota grąžinti buvusiai buto pirkėjai (A. P.) 85 438 Eur, gautų už parduotą turtą (civilinė byla Nr. 2-1136-141/2015; teisminio proceso Nr. 2-68-3-42935-2013-8).

22.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą – nesuteikė atsakovei I. B. leidimo projektinei dokumentacijai parengti, taip pat statybos leidimui gauti ir įpareigojo šią atsakovę per tris mėnesius pašalinti savavališkos statybos padarinius (civilinė byla Nr. 2A-323-881/2017).

23.       Nurodytų teismų sprendimo ir nutarties pagrindu VĮ Registrų centras 2017 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto registre ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. Hipotekos registre pakeitė duomenis apie sutartinę hipoteką – išbraukė įkeistas negyvenamąsias patalpas ir įrašė naują hipotekos – visą mišrų pastatą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ( Nekilnojamojo turto registro 2019 m. sausio 16 d. išrašo 7.8–7.10 punktai) (1 t., b. l. 61, 62) (2020 m. sausio 23 d. į bylą pateikto prašymo ZIP laikmenos priedai Nr. 3, 4) (2 t, b. l. 26).

24.       Antstolis G. Badikonis dviem 2017 m. gruodžio 12 d. patvarkymais priėmė vykdyti notaro 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. išduotus vykdomuosius įrašus, kuriais nutarta išieškoti 43 443 Eur skolą ir 1,5 proc. mėnesinių palūkanų (21 334,32 Eur) iš skolininkės I. B. išieškotojos UAB „Lithaus“ naudai (1 t., b. l. 51, 52, 55, 56).

25.       Antstolis G. Badikonis 2017 m. gruodžio 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti notaro išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo nutarta išieškoti 43 443 Eur skolą iš skolininkės I. B. išieškotojo E. S. naudai (1 t., b. l. 53, 54).

26.       Antstolis G. Badikonis 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktu išieškotojai UAB „Lithaus“ perduotos 3/4 dalys, o išieškotojui E. S. – 1/4 dalis namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (3/4 dalių vertė – 66 600 Eur, 1/4 dalies – 22 200 Eur) (2018 m. rugpjūčio 1 d.) (1 t., b. l. 43, 44).

27.       Atsakovas E. S. po to, kai įgijo nuosavybės teisė į namą, nugriovė priestatą, laiptų pakopas, pertvaras, mūrijo sieną, betonavo perdangas, išardė ir atstatė stogą, atliko kitus darbus, kurių reikėjo savavališkos statybos padariniams pašalinti (rangovo R. J. (R. Y.) 2019 m. rugpjūčio 28 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai) (2020 m. sausio 23 d. į bylą pateikto prašymo ZIP laikmenos priedai Nr. 6, 7) (2 t, b. l. 26). Nurodytą aplinkybę patvirtina taip pati ir 238–osios individualių namų statybos bendrijos 2020 m. liepos 13 d. pažyma (2 t., b. l. 140) (į bylą pateikto 2020 m. liepos 15 d. prašymo ZIP laikmenoje priedas).

Dėl ieškovė teisės reikšti ieškinį (materialiojo teisinio suinteresuotumo)

28.       Byloje nustatyta, kad atsakovė I. B. gyvenamajame name suformavo šešis atskirus nekilnojamojo turto objektus (butus ir kūrybines dirbtuves). Vieną butą ji pardavė ieškovei, antrą butą ir dvejas kūrybines dirbtuves hipoteka įkeitė paskolų davėjams, užtikrinusi savo prievoles grąžinti paskolas (atsakovams UAB „Lithaus“ ir E. S.). Pasibaigus hipoteka užtikrintų prievolių grąžinti paskolas terminui, paskolos davėjai nereikalavo grąžinti paskolų. Teismai procesiniais sprendimais panaikino visų šešių atskirų nekilnojamųjų daiktų (dviejų butų ir keturių kūrybinių dirbtuvių), buvusių name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, pripažino negaliojančia ieškovės ir atsakovės I. B. sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančią, taikė dvišalę restituciją ir įpareigojo namo savininkę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria taikyta restitucija ir kuria buvusiai pirkėjai iš buvusios pardavėjos priteista už butą sumokėta kaina, teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl už butą sumokėtos kainos susigrąžinimo iš atsakovės I. B.. Po daugiau negu vienerių metų VĮ Registrų centras išbraukė išregistruotų patalpų (vieno buto ir dvejų kūrybinių dirbtuvių) hipoteką iš Hipotekos registro ir įregistravo hipoteką visam namui. Tada hipotekos kreditoriai nukreipė išieškojimą į hipoteka įkeistą objektą – visą namą. Vykdydamas priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto namo, antstolis turto perdavimo išieškotojui aktu perdavė išieškotojams (hipotekos kreditoriams) įkeistą namą. Skolininkė I. B. neturi kito nekilnojamojo turto, lėšų, todėl iš jos ieškovė negali atgauti teismo sprendimu priteistos skolos.

29.       Ieškovė nurodė, kad ieškinį pareiškė vadovaudamasi CK 4.103 straipsnio 2 dalimi. Vadovaujantis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą.

30.       Iš šios nutarties 28 punkte aptartų aplinkybių matyti, kad kitoje byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais konstatuotas savavališkos statybos faktas. Vis dėlto teismai, nustatę nurodytą faktą, neišsprendė visų su savavališka statyba susijusių padarinių (CK 4.103 straipsnio 1 dalis). Vienas iš aptariamos savavališkos statybos padarinių – tai hipotekos, kaip disponavimo neteisėtai suformuotomis patalpomis, likimas (galiojimas ar negaliojimas). Ieškovė, kaip negaliojančia pripažintos buto pirkimo-pardavimo sutarties šalis, pritaikius restituciją, teigia, kad neturi galimybių atgauti už butą sumokėtos kainos ar jos dalies, nes iš hipotekos kreditoriai perėmė visą skolininkės turėtą namą, kuriame buvo parduotas butas, įkeistas turtas (butas ir trys kūrybinės dirbtuvės) bei likusios kūrybinės dirbtuvės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog, iki galo neišsprendus visų savavališkos statybos name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), šalinimo padarinių, jos interesai pažeidžiami (CK 4.103 straipsnio 2 dalis). Dėl to nepagrįsta atsakovių UAB „Lithaus“ ir E. S. pozicija, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinio nagrinėjamoje byloje, nes, atsakovų nuomone, ji yra netinkamas subjektas pagal CK 4.103 straipsnio 2 dalį.

31.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl hipotekos sandorių kvalifikavimo niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu (imperatvyiosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas). Pagal CK 1.78 straipsnio 1 dalį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (lot. savo iniciatyva). Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad dėl ginčijamų hipotekos sandorių ir vėliau hipotekos pakeitimo vietoj dalies neteisėtai suformuotų name buvusių patalpų, įkeistų atsakovams UAB „Lithaus“ ir E. S., įregistruojant hipotekos objektu visą namą, iš esmės padidėjo hipotekos mastas, nes įkeista tapo taip pat ir ta namo dalis, kurią ieškovė buvo nusipirkusi iki tol, kai konstatuotas savavališkos statybos faktas. Dėl pakeisto hipotekos objekto (įkeisto namo vietoje dalies jame buvusių patalpų) hipotekos kreditoriai įgijo teisę patenkinti hipoteka užtikrintus reikalavimus skolininkei I. B. pirmiau už ieškovę – tos pačios skolininkės kreditorę (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Taigi darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad ji yra suinteresuotas asmuo, galintis pareikšti reikalavimą dėl niekinių sandorių teisinių padarinių taikymo.

Dėl hipotekos likimo, kai hipoteka buvo įkeista dalis patalpų (atskirų nekilnojamojo turto objektų, esančių viename name) ir kai šių patalpų teisinė registracija panaikinta, kaip savavališkos statybos padarinys

32.       Pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį, hipotekos objektu gali būti bet kokie nekilnojamieji daiktai. Hipotekos objektu gali būti ir kilnojamasis turtas, ir turtinės teisės, jeigu šis turtas hipotekos sandoriu įkeičiamas kartu su nekilnojamaisiais daiktais. Vadovaujantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, hipotekos objektu gali būti nekilnojamojo daikto dalis.

33.       Pagal CK 4.9 straipsnio 3 dalį, nekilnojamąjį daiktą padalijus arba sujungus su kitu nekilnojamuoju daiktu, viešame registre įregistruotos daiktinės teisės ir jų suvaržymai išlieka, jeigu įstatymas nenustato kitaip.

34.       Nurodyta nuostata detalizuota daiktinės teisės normose, kuriose reglamentuota hipoteka. Pagal CK 4.173 straipsnio 2 dalį, sujungus kelis įkeistus nekilnojamuosius daiktus, kiekvieno iš jų hipoteka apima po sujungimo suformuotą nekilnojamąjį daiktą. Hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė nustatoma pagal hipotekos įregistravimo Hipotekos registre laiką.

35.       Pažymėtina, kad hipotekos objektu gali būti tik teisėtai pastatyti ar suformuoti nekilnojamieji daiktai. Pagal CK 4.1 straipsnį, daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. CK įtvirtintas baigtinis nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas (lot. numerus clausus). Pagal CK 4.47 straipsnio 4 punktą, vienas iš pagrindų nuosavybės teisei įgyti yra naujo daikto pagaminimas. Nekilnojamieji daiktai gali būti pastatomi ir rekonstruojami. Tai turi būti daroma įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis, 3 straipsnis).

36.       Teismas pažymi, kad pirmiau nurodyta daiktinės teisės norma reiškia tai, jog joje įtvirtintas draudimas naudotis ar disponuoti savavališkai pastatytu ar statomu daiktu apima visus disponavimo daiktu veiksmus, nes CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatoje skliausteliuose įtvirtintas pavyzdinis (bet nebaigtinis) disponavimo veiksmų sąrašas. Dėl to draudimas disponuoti savavališkai pastatytu ar statomu statiniu reiškia, kad negalima taip pat ir įkeisti tokio statinio. Taigi hipotekos objektu pagal CK 4.171 straipsnio 1 dalį gali būti tik teisėtai (ne savavališkai) pastatytas ar statomas statinys.

37.       Nagrinėjamoje situacijoje susidariusioje situacijoje nustatyta, kad 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. sausio 15 d. sutartinės hipotekos sutartimis įkeistos trys patalpos, esančio gyvenamajame name Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Tai konstatuota kitoje byloje priimtuose Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje. Nurodytu pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinta aptariamo gyvenamojo namo teisinė registracija šešiems nekilnojamojo turto objektams, atlikta 2013 m. vasario 7 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) pagrindu. Nustatęs nurodytas aplinkybes ir remdamasis aptartuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytais prejudiciniais faktais dėl savavališkos statybos, teismas konstatuoja, kad 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. sausio 15 d. sutartinės hipotekos sutartyse įrašyti nekilnojamieji daiktai buvo ydingi hipotekos objektai. Teismo sprendimu pripažinus aptariamas patalpas neteisėtai suformuotas, nebeliko hipotekos objekto. Hipoteka yra išvestinė daiktinė teisė iš nuosavybės teisės į daiktą. Nesant teisėtai suformuotų patalpų, kaip nuosavybės teisės objekto, negali atsirasti ir egzistuoti taip pat ir hipotekos, kaip daiktinės teisės, į neteisėtai suformuotus nekilnojamuosius daiktus. Esant objektų ydingumui, negalima jų jungti. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje netaikomos CK 4.9 straipsnio 3 dalis ir 4.173 straipsnio 2 dalis, pagal kurias sujungus kelis hipoteka įkeistus daiktus, hipoteka apima po sujungimo suformuotą nekilnojamąjį daiktą. Nurodytos daiktinės teisės normos taikomos į ateitį, bet ne atgaline tvarka ir neapima tų atvejų, kai, šalinant savavališkos statybos padarinius, panaikinamas savavališkai pastatytų ar statomų statinių suformavimas (išnyksta neteisėtas nuosavybės teisės objektas) ir atkuriama iki savavališkos statybos buvusi daikto status quo (lot. būklė, statusas).

38.       Dėl visų nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, kad atsakovų UAB „Lithaus“ ir I. B. 2013 m. spalio 16 d. bei 2013 m. lapkričio 4 d. sutartinės hipotekos sandoriai, taip pat atsakovų E. S. ir I. B. 2014 m. sausio 15 d. sutartinės hipotekos sandoris yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

39.       Vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi, sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Kai hipotekos sandoris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu ir nėra būtinybės ginti sąžiningo hipotekos kreditoriaus, Hipotekos registre įregistruota hipoteka baigiama ir išregistruojama iš Hipotekos registro pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

40.       Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovai UAB „Lithaus“ ir E. S. dalyvavo civilinėje byloje, kurioje buvo pareikštas ir patenkintas ieškinys dėl savavališkos statybos ir jos padarinių. Aptariamoje byloje jie buvo tretieji asmenys, atsakovės I. B. pusėje. Dėl to jie žinojo apie nurodytoje byloje priimtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuriais be kita ko konstatuotas savavališkos statybos faktas, panaikintos deklaracijos apie statybos užbaigimą, panaikinta neteisėtai name suformuotų šešių atskirų nekilnojamojo turto objektų (taip pat ir trijų hipoteka įkeistų) teisinė registracija, pripažinta negaliojančia vieno buto pirkimo-pardavimo sutartis ir iš pardavėjos (atsakovės I. B.) pirkėjai (ieškovei) priteista skola (už butą sumokėta grąžintina kaina).

41.       Hipotekos kreditoriai, vertinant juos pagal vidutiniškai objektyviai rūpestingo ir protingo asmens standartą, turėjo suprasti, kad Hipotekos registro tvarkytojui panaikintus name buvusių dalies patalpų (trijų patalpų) hipoteką ir įregistravus viso namo hipoteką, padidėjo hipotekos mastas, nes namo hipoteka apėmė visą namo plotą, taip pat ir tą, kurį užėmė anksčiau name buvę neįkeisti butas (parduotas ieškovei) ir kūrybinės dirbtuvės. Taigi jie suvokė, kad, nukreipę išieškojimą į visą namą ir patenkinę savo reikalavimus pirmiau už ieškovę, pažeis pastarosios interesus. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovus UAB „Lithaus“ ir E. S. buvus sąžiningais hipotekos kreditoriais. Dėl to nagrinėjamoje byloje susidariusioje situacijoje teismas netaiko CK 4.197 straipsnio 6 dalies.

Dėl restitucijos taikymo

42.       Nagrinėjamoje byloje 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. sausio 15 d. hipotekos sandoriams pritaikius niekinių sandorių padarinius ir pripažinus juos negaliojančiais, tenkinamas taip pat ir išvestinis ieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančiu išvestinį sandorį – antstolio G. Badikonio 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo ieškotojui aktą, kuriuo namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise perduotas išieškotojams UAB „Lithaus“ ir E. S.. Pripažinus, kad hipotekos sandoriai negalioja ab initio, konstatuotina, kad negaliojanti nurodytiems asmenims įkeistų trijų neteisėtai suformuotų nekilnojamojo turto objektų hipoteka negalėjo būti perkelta visam namui, kuriame buvo įkeistos patalpos. Dėl to skolininkės I. B. kreditoriai UAB „Lithaus“ ir E. S. negalėjo patenkinti savo reikalavimų iš skolininkės namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmiau už kitą kreditorę – ieškovę. Vadovaujantis bendruoju teisės principu ex injuria ius non oritur (lot. iš neteisės neatsiranda teisė), atsakovai UAB „Lithaus“ ir E. S., neturėję teisės patenkinti savo reikalavimų pirmiau už ieškovę, išieškant iš skolininkės namo, negalėjo įgyti taip pat ir nuosavybės teisės į nurodytą turtą antstolio G. Badikonio 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu. Dėl to nurodytas aktas taip pat pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).

43.       Pagal CK 4.96 straipsnio 4 dalį, šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pasisakydamas dėl restitucijos taikymo sandorį pripažinus negaliojančiu ir aiškindamas CK 4.96 straipsnį, Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. CK 4.96 straipsnio 1–3 dalyse nustatyti atvejai, kada daiktas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. [...] CK 4.96 straipsnio taisyklių netaikymas turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimo atveju nereiškia, kad varžytynėse parduotas turtas apskritai negali būti išreikalautas iš daiktą varžytynėse įgijusio asmens. Taigi, pripažinus pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų bei įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Taikant restituciją, sąžiningumo principas, bet ne asmens sąžiningumas, yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros. Šiuo atveju tik turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-268/2009).

44.       Pripažinus negaliojančiu antstolio G. Badikonio 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktą ir taikant restituciją, atsakovei I. B. nuosavybės teise priteisiamas namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovai UAB „Lithaus“ ir E. S. teigia, kad jų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų grąžinus skolininkei I. B. namą. Atsakovai UAB „Lithaus“ ir E. S., šalindami savavališkos statybos padarinius, atliko daug statybos ir remonto darbų, todėl patyrė išlaidų. Į bylą pateiktuose pirkimo-pardavimo kvituose įrašyta iš viso 15 000 Eur (7 660 + 7 340 = 15 000). Įvertinęs nurodytą sumą, taip pat viso namo vertę (vidutinė rinkos vertė – 193 441 Eur), atsakovės I. B. skolų atsakovams UAB „Lithaus“ ir E. S. dydį, taip pat namo vertę, už kurią antstolis perdavė skolininkės namą išieškotojams (88 800 Eur), teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovų UAB „Lithaus“ ir E. S. padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o atsakovės I. B. atitinkamai pagerėtų. Dėl to restitucija taikoma natūra, bet ne kitu būdu (CK 6.146 straipsnis). Taip pat pabrėžtina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad būtų pažeista ieškovės siekiamo apginti intereso ir atsakovų UAB „Lithaus“ bei E. S. interesų pusiausvyra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1–ojo protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) aspektu. Atsakovai šioje byloje nekėlė klausimo dėl išlaidų, susijusių su investicijomis į daiktą, atlyginimo. Aptariamas klausimas nebuvo nagrinėjamas šioje byloje. Dėl to atsakovai turi teisę reikšti nurodytą reikalavimą, pareikšdami ieškinį, atskiroje byloje (CK 6.150–6.152 straipsniai).

45.       Dėl visų pirmiau išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad ieškinys pagrįstas todėl tenkintinas: 2013 m. spalio 16 d., 2013 m. lapkričio 4 d. ir 2014 m. sausio 15 d. hipotekos sandoriai, taip pat antstolio 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo išieškotojui aktas pripažintini niekiniais ir negaliojančiais, taikoma restitucija ir namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priteisiamas atsakovei I. B. nuosavybės teise. Pritaikius restituciją, atsakovei I. B. nuosavybės teise grąžinamas neįkeistas namas – hipoteka yra pasibaigusi ir išregistruota. Dėl to nėra pagrindo viešojo registro tvarkytojui nurodyti pakartotinai išregistruoti buvusiai savininkei grąžinamo namo hipotekos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46.       Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovei priteisiamas 1 595 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur už patenkintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš viso – 1 633 Eur (1 595 + 38 = 1 633). Ieškovė patyrė 2 816,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą: už ieškinio, procesinių prašymų parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme. Pastarosios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to ieškovei iš atsakovų priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 4 449,67 Eur (1 633 + 2 816,64 = 4 449,67). Antstolis išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdė vadovaudamasis viešojo registro duomenimis ir išieškotojų pateiktais dokumentais. Tai, kad hipotekos sandoriai ir jų pagrindu vykusio priverstinio skolos išieškojimo priimtas turto perdavimo išieškotojams aktas pripažinti negaliojantys, yra ne antstolio kaltė. Turto perdavimo išieškojimo aktas pripažintas negaliojančiu kaip hipotekos sandorių negaliojimo padarinys. Dėl to, patenkinus nurodytą išvestinį reikalavimą (pripažinus negaliojančiu turto perdavimo išieškotojams aktą), nepriteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš antstolio – nurodytos išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis tik iš atsakovų I. B., UAB „Lithaus“ ir E. S., t. y. po 1 483,21 Eur (4 449,67 : 3 ? 1 483,21) (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263, 265–268 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti ieškovės A. P. ieškinį atsakovams I. B., E. S. (E. S.), UAB „Lithaus“, antstoliui G. B. dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – notaras Augustinas Rasimavičius.

Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio tokius sandorius:

1.       UAB „Lithaus“ (kodas 224116990) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 16 d. sutartinės hipotekos sutartį, kuria įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sutartį patvirtino notaras Augustinas Rasimavičius; notarinio registro Nr. AR-3316;

2.        UAB „Lithaus“ (kodas 224116990) ir I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. lapkričio 4 d. sutartinės hipotekos sutartį, kuria įkeista patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sutartį patvirtino notaras Augustinas Rasimavičius; notarinio registro Nr. AR-3588;

3.       E. S. (E. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B. 2014 m. sausio 15 d. sutartinės hipotekos sutartį; kuria įkeista patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); sutartį patvirtino notaras Augustinas Rasimavičius; notarinio registro Nr. AR-110;

4.       Antstolio G. Badikonio 2018 m. rugpjūčio 1 d. turto perdavimo ieškotojui aktą Nr. 0040/17/02492-1, kuriuo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotas išieškotojams UAB „Lithaus“ (kodas 224116990) ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Taikyti restituciją – priteisti atsakovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno atsakovo I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Lithaus“ (kodas 224116990) ir E. S. (E. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 483,21 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.