Administracinė byla Nr. eA-2757-602/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00618-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.9.4; 14.9.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacijos „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacijos „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. skundą bei patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja R. J., mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“) dėl leidimų ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjai viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“ (toliau – ir Viešojo intereso gynimo fondas, Įstaiga), asociacija „Klaipėdos žalieji“ (toliau – ir Asociacija), R. S. ir D. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydami: 1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus išduotus Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams: žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 18 d. leidimą Nr. AP2-45; žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp jungiančios gatvės (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 29 d. leidimą Nr. AP2-71 (toliau – ir Leidimai); 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. gegužės 4 d. raštą Nr. (31.1)-R52-253 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo Viešojo intereso gynimo fondo 2020 m. balandžio 9 d. prašymus; 3) įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją: atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą; priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.
2. Pareiškėjai nurodė, kad Administracija pradėjo įgyvendinti Projektą. Projektas apima tris atskiras teritorijas, darbai vykdomi pagal teritorijas trimis atskirais etapais: 1) I teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir statybos projektas; 2) II teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rekonstravimo ir statybos projektas; 3) III teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. statybos projektas. Vykdant Projektą I ir II teritorijose buvo išskirsti medžiai bei pašalinti krūmai. Medžių kirtimo bei krūmų šalinimo darbus atliko trečiasis suinteresuotas asmuo mažoji bendrija (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu yra likę neišpjauti vykdomo Projekto III teritorijoje esantys medžiai bei krūmai. Apie projekto įgyvendinimą Suinteresuota visuomenė tinkamai informuota nebuvo, todėl pradėjus įgyvendinti Projektą kilo Suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas ir socialinis konfliktas. 2020 m. gegužės 14 d. kilus atviram konfliktui tarp Suinteresuotos visuomenės ir MB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius trečiajam suinteresuotam asmeniui yra išdavęs Leidimus. Pareiškėjai pabrėžė, kad kai kuriuose kiemuose Suinteresuotos visuomenės iniciatyva nedelsiant buvo surinkta apie 90 proc. gyventojų parašų, prieštaraujančių tokiems kirtimams, tačiau medžių kirtimai nebuvo nutraukti. Gyventojai teikė skundus atsakovui, Aplinkos ministerijai, Prezidentui ir kreipėsi į Viešojo intereso gynimo fondą.
3. Įstaiga susipažinusi su Projektu, 2020 m. balandžio 9 d. kreipėsi su prašymu į atsakovą, reikalaujant nedelsiant sustabdyti medžių šalinimo darbus, atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę, papildyti projektavimo sąlygas nustatant prioritetą – sveikų brandžių medžių išsaugojimą ir atitinkamai pakoreguoti Projektą. Įstaiga remdamasi gyventojų prašymais, taip pat parengė atitinkamą pareiškimo šabloną ir per trumpą laikotarpį buvo gauti 132 asmenų užpildyti pareiškimai. Administracija susipažinusi su Įstaigos 2020 m. balandžio 9 d. prašymu ir daugiau nei 100 asmenų pareiškimu, 2020 m. gegužės 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakė atlikti želdinių būklės ekspertizę. Pareiškėjų nuomone, skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas dėl savo turinio, kadangi jame nėra pasisakoma, kodėl netenkinami konkretūs reikalavimai, o priimtas administracinis sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti privalomą želdinių būklės ekspertizę bei atitinkamai pakeisti projektinius sprendimus – neteisėtas. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualiems administraciniams sprendimams keliamų reikalavimų.
4. Pareiškėjų teigimu Projektas neatitinka viešojo intereso bei Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų, kadangi be pagrįstos būtinybės ženkliai blogina šios teritorijos ekologines ir ergonomines savybes, mažinant želdinių plotą, nebuvo atsižvelgta į Suinteresuotos visuomenės nuomonę. Projektavimo procesas buvo organizuotas neskaidriai ir nedemokratiškai, visuomenė nebuvo tinkamai informuota ir neįtraukta į sprendimų priėmimą. Masinis teritorijos želdinių pašalinimas neišsaugant kritinės suaugusių ir masyvių kraštovaizdžio elementų masės akivaizdžiai pažeidžia Suinteresuotos visuomenės interesus. Net ir tada, kai Suinteresuota visuomenė masiniais parašų rinkimais aiškiai išreiškė prieštaravimą dėl Projekto sprendinių, atsakovas į šiuos reikalavimus neatsižvelgė, todėl akivaizdu, kad įgyvendinant Projektą nebuvo užtikrintas Suinteresuotos visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus su aplinka susijusiais klausimais.
5. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad Leidimai buvo išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nesilaikoma privalomų sąlygų želdinių būklės ekspertizei atlikti bei pažeistos procedūros pristatant Projektą – Suinteresuota visuomenė nebuvo tinkamai informuota, neturėjo veiksmingos galimybės dalyvauti priimant sprendimus dėl Projekto, o pateikta informacija apie tai, kad želdinių plotai nebus sumažinti ir medžiai nebus kertami buvo klaidinanti. Akivaizdu, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai tiek pristatant Projektą, tiek išduodant Leidimus medžiams kirsti, todėl jie naikintini.
6. Pareiškėjas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju viešojo intereso pobūdį lemia tiek Suinteresuotos visuomenės teisių ignoravimas aplinkos apsaugos ir kraštovaizdžio apsaugos srityse, tiek Projekto įgyvendinimas nesiskaitant su gyventojų interesais bei ignoruojant Suinteresuotos visuomenės teises dalyvauti atitinkamų sprendimų priėmime bei procedūrose. Pareiškėjų nuomone, minėtos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjai turi teisę ginti viešąjį interesą, o skundo reikalavimai yra pagrįsti bei teisėti.
7. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą, o įstatymų nustatytais atvejais – pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Ginčo atveju pareiškėjais yra nurodomi du juridiniai asmenys ir du fiziniai asmenys. Fiziniai asmenys neturi teisės ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, todėl teismas negali nagrinėti jų skundo, susijusio su viešuoju interesu. Atsakovas sutiko, kad asociacijos ir viešosios įstaigos tam tikrais atvejais turi teisę ginti viešąjį interesą, tačiau asociacija „Klaipėdos žalieji“ bei Įstaiga nepateikė teismui įrodymų, jog jie turi subjektinę teisę kreiptis į teismą su skundu dėl viešojo intereso gynimo.
9. Atsakovas nurodė, kad ginčo atveju tvarkomos yra ne saugotinos teritorijos, ne draustinis ir ne rezervatas, o miesto viešųjų erdvių teritorijos. Kirtimai atliekami ne plynai, o performuojant želdynus, šalinami tik trukdantys želdiniai, formuojamos naujos erdvės. Kraštovaizdžio erdvių formavimas atliekamas pagal su suinteresuota visuomene suderintus techninio projekto sprendinius. Viešo intereso, kuris gintinas, ginčo atveju nėra. Pabrėžė, kad paraleliai egzistuoja ir kiti visuomenės interesai – kirtimas medžių augančių virš inžinerinių trasų, viešųjų erdvių formavimas, pėsčiųjų takų atstatymas, nes medžių šaknys iškilnojo dangas, vaikų žaidimų aikštelių įrengimas, automobilių stovėjimo vietų įrengimas ir pan.
10. Atsakovas teigė, kad 2015 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-30 buvo patvirtinta ginčo teritorijos vystymo koncepcija, kurios pagrindu Administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtintas „Gyvenamųjų namų teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini)“ detalusis planas. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo tikslai ir uždaviniai – nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir užstatymo kokybinius ir kiekybinius parametrus, tvarkymo ir naudojimo režimą; suformuoti žemės sklypus, žemės juostas komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms, inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai; nustatyti užstatymo, erdvių, socialinės infrastruktūros išsidėstymo principus ir teritorijų naudojimo tipus; nustatyti vietas vaikų žaidimų, sporto, šunų vedžiojimo ir šiukšlių konteinerių aikštelėms; išnagrinėti galimybę dėl II vandenvietės konversijos, įrengiant mokslo technologijų ir kūrybinių industrijų centrą.
11. Administracija nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad skundžiamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, toks sprendimas dar nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame jau turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjai su skundu pateikė 2020 m. gegužės 7 d. Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (65)-D8-539 į jų skundus. Iš šio atsakymo turinio buvo matyti, kad su visuomene buvo derinami projektai ir jie net buvo koreguojami reaguojant į suinteresuotos visuomenės nuomonę bei pageidavimus. Buvo atliekamas skundo nagrinėjimas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos aplinkos apsaugos inspekcijos, kurios vertinimu (duomenys neskelbtini) kvartalo rekonstravimo projektas pristatytas suinteresuotai visuomenei, suorganizuotas viešas gyventojų susirinkimas, atsižvelgta į gyventojų pasiūlymus, statybos darbai vykdomi nepažeidžiant Želdynų įstatymo nuostatų.
13. Atsakovas tvirtino, jog pareiškėjai klaidina teismą, teigdami, jog Projektas apima gerokai didesnę kaip 1 ha pertvarkomų želdinių teritoriją vykdomą viešuosiuose želdynuose urbanizuotoje teritorijoje. Todėl neatlikus ekspertizės išduotas leidimas yra neteisėtas. Tvarkomo teritorijos želdinių plotas nėra didesnis už 1 ha. Pareiškėjai maišo Projekto apimamą plotą su želdinių plotu. Į Projekto plotą patenka šaligatviai, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir t.t. Atkreipė dėmesį, jog želdinių būklės ekspertizės išvados nesaisto projekto vykdytojų ir leidimą išduodančio subjekto. Pagal projekto uždavinius ir sprendinius kertami yra ir sveiki medžiais, nes tokie yra 2015 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto tarybos sprendimu Nr. T2-30 patvirtintos ginčo teritorijos vystymo koncepcijos ir jos pagrindu 2015 m. spalio 22 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtinto „Gyvenamųjų namų teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini)“ detaliojo plano sprendiniai.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kelprojektas“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, kurie įrodytų, jog jie skatina aplinkos apsaugą, vykdo realią veiklą aplinkos apsaugos srityje ir atlieka kitus reikšmingus veiksmus, o tokias aplinkybes būtina įrodyti, kai siekiama ginti viešąjį interesą aplinkosaugos srityje. Pareiškėjai skunde save įvardina kaip Suinteresuota visuomene, tačiau asmenys, kurie laikytini Suinteresuota visuomene, neabejotinai turėtų sekti viešai skelbiamą informaciją rūpimais klausimais, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įsitraukti į sprendimų priėmimą, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.
16. UAB „Kelprojektas“ laikėsi nuomonės, jog skundžiamas sprendimas atitiko tokio pobūdžio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, buvo išsamus bei motyvuotas. Skundžiamas sprendimas yra konstatuojamojo, informacinio pobūdžio, nesukuria pareiškėjams konkrečių materialiųjų pasekmių, todėl neturėtų būti laikytinas ABTĮ prasme skundžiamu individualiu administraciniu aktu.
17. UAB „Kelprojektas“ akcentavo, jog rengiant techninio projekto sprendinius, buvo vadovaujamasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3109 patvirtintu detaliuoju planu, pateikta užduotimi, taikytinais teisės aktų reikalavimais. Projekto sprendiniuose numatyta, kad šalinami tik trukdantys želdiniai (vaikų žaidimų aikštelių įrengimui, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui, pėsčiųjų takų atnaujinimui ir t.t.). Aplinkybę, jog Projektas buvo parengtas tinkamai patvirtino teigiamos ekspertizės išvados. Taip pat Projektas buvo pristatytas visuomenei pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus ir visuomenė buvo įtraukta į sprendimų priėmimą. Informacija buvo skelbiama Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje, įrengti stendai, laiptinėse buvo iškabinti skelbimai, skelbiama vietinėje žiniasklaidoje. Akivaizdu, kad pareiškėjai nepagrįstai teigė, jog apie Projektą bei jo įgyvendinimą visuomenė nebuvo tinkamai informuota.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog ginčui aktuali yra iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi Želdynų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri numatė, jog želdinių būklės ekspertizė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka atliekama siekiant ginčytinais atvejais įvertinti želdinių ekologinę ir estetinę svarbą. UAB „Kelprojektas“ teigimu, rengiant Projektą nebuvo kilę ginčų dėl želdinių teritorijose, kurios nurodytos Projekte, nebuvo gauti prašymai atlikti želdinių būklės ekspertizę. Iš skundo turinio matyti, kad atlikti ekspertizę buvo paprašyta tik 2020 m. balandžio 9 d., t. y. po to kai užbaigtas projektavimas, išduoti Leidimai ir iškirsti medžiai. Sistemiškai įvertinus nurodytas aplinkybes bei taikytinų teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atlikti želdinių būklės ekspertizę nebuvo privaloma. UAB „Kelprojektas“ laikėsi pozicijos, kad minėtos aplinkybės patvirtino, jog pareiškėjų skundas bei jo reikalavimai nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinami.
II.
19. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjų skundą bei patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą; netenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo; netenkino atsakovo Administracijos prašymo priteisti iš pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; netenkino trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Kelprojektas“ prašymo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir UAB „VVARF“, ar bet kuriam kitam pasirinktam rangovui, vykdyti darbus pagal 2020 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus išduotą Leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-231, žemės sklype (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bažnyčios ir iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)” kirsti medžius ir naikinti veją pagal projektą.
20. Teismas nustatė, kad
20.1. Administracijos direktorius 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. AD1-3109 „Dėl gyvenamųjų teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino Gyvenamųjų teritorijų tarp (duomenys neskelbtini), kitų detaliai suplanuotų teritorijų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).
20.2. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, jog teritorijos tvarkymo prioritetas – kokybiškos gyvenamosios aplinkos sukūrimas siūlant nežymiai padidinti suformuotų sklypų užstatymo tankumą ir intensyvumą. Pirmiausia siūloma įrengti bendrojo naudojimo viešąsias erdves šalia kvartalų, kurios būtų skirtos sporto, poilsio, vaikų žaidimų aikštelėms, bendruomenių reikmėms. Detaliojo plano aiškinamojo rašto skyriuje „Želdiniai“ teigiama, kad vykdant koncepcijoje numatytą automobilių stovėjimo aikštelių plėtrą, planuojama šalinti medžius esančius projektuojamų aikštelių vietose. Tiksli automobilių stovėjimo aikštelių vieta bei šalinami medžiai nustatomi techninio projekto metu. Želdiniai, esantys komunikacijų apsaugos zonose perkeliami į greta esančias želdynų teritorijas arba naikinami įstatymų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog Detaliuoju planu siekiama gerinti suplanuotą teritorijos infrastruktūrą, o to pasekmė – dalies teritorijoje esančių želdinių pašalinimas.
20.3. 2018 m. kovo 1 d. paslaugų sutarties pagrindu Nr. J9-685 UAB „Kelprojektas“ parengė Projektą, kuris susideda iš 3 teritorijų: 1) I teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), jungiančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. rekonstravimo ir statybos projektas; 2) II teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), jungiančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. rekonstravimo ir statybos projektas; 3) III teritorija: inžinerinių statinių (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. statybos projektas.
20.4. Projekto I teritorijos, II teritorijos ir III teritorijos aiškinamųjų raštų 1.2.4 skyriuose „Medžių pašalinimas“ nurodoma, kad rangovas turi pašalinti projekto įgyvendinimui trukdančius medžius. Projekto sprendiniuose buvo numatyta pašalinti jų įgyvendinimui trukdančius medžius. Atsižvelgiant į Detaliojo plano ir Projekto sprendinius Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius išdavė Leidimus, kuriais: 2020 m. kovo 18 d. leidimu leista I teritorijoje iškirsti 69 medžius, o 2020 m. balandžio 29 d. leidimu leista II teritorijoje iškirsti 104 medžius.
20.5. Pareiškėjai skunde teigia, kad rangovui pagal Projekto teritorijų suskirstymą I ir II teritorijose pradėjus kirsti medžius, tarp rangovo ir gyventojų kilo konfliktas. Vietos gyventojai pasipiktinę medžių kirtimu kreipėsi pagalbos į Įstaigą. Įstaiga susipažinusi su gyventojų keliamais klausimais aplinkosaugos srityje, 2020 m. balandžio 9 d. parengė prašymą, adresuotą Administracijai, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai, Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Prašymu buvo reiškiami reikalavimai: 1) nedelsiant sustabdyti medžių šalinimo darbus ir atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizę, informuojant Suinteresuotą visuomenę apie rezultatus; 2) želdinių būklės ekspertizę atlikti dalyvaujant kvalifikuotiems dendrologijos ir arboristikos specialistams; 3) papildyti Projekto sąlygas nustatant prioritetą – sveikų brandžių medžių išsaugojimą; 4) parengti ir pristatyti visuomenei želdinių pertvarkymo projektą bei užtikrinti Suinteresuotos visuomenės teisę ir galimybę dalyvauti želdinių pertvarkymo projekto pristatyme ir svarstyme.
20.6. Atsakovas atsakydama į pateiktą prašymą, 2020 m. gegužės 4 d. skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti Įstaigos prašyme išdėstytus reikalavimus. Skundžiamu sprendimu Įstaiga buvo informuota, kad projektavimo užduotyje projektuotojams buvo keliami šie reikalavimai, kurie susiję su želdynų tvarkymu: 1) performuoti želdynus, atkurti žaliąsias erdves; 2) pašalinti trukdančius esamus medžius ir krūmus; 3) įvertinti esamą padėtį, užfiksuojant: želdinius, kelio ženklus, informacinius stendus, kitus statinius sklype ir gretimybėje. Projekto Nr. 1 sprendiniuose numatyta pašalinti 201 medį, iš kurių 115 vnt. yra nesaugotini bei atsodinti papildomai 648 medžius ir krūmus, dalį esamų augalų perkeliant. Pabrėžiama, jog Projektas įgyvendinamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į visuomenės nuomonę. Suinteresuota visuomenė buvo supažindinta su Projektu. Jis buvo pristatytas visuomenei parengus projektinius pasiūlymus per informacinę sistemą „Infostatyba“. 2018 m. gruodžio 19 d. vyko Projekto viešinimas Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Projekto pristatyme dalyvavo ir Suinteresuota visuomenė, buvo atsakyta į jos klausimus. Pristatymo metu buvo pasisakymų, vyko diskusijos su visuomene ir tai įrodo, kad informacija prieinama miesto bendruomenei, o suinteresuoti miestiečiai gali dalyvauti procese. Klausimų ir pastabų dėl medžių šalinimo nebuvo.
20.7. Skundžiamame sprendime taip pat pabrėžiama, jog rengiant techninio projekto sprendinius vadovautasi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, Detaliuoju planu, Europos šalių miesto viešųjų erdvių projektavimo gerąja praktika ir principais. Projekto sprendiniai ekonomiškai pagrįsti ir racionalūs. Teigiama, kad Želdinių apsaugos ir priežiūros komisija 2020 m. kovo 5 d. įvertino pagal Projektą prašomų kirsti saugotinų medžių būklę ir nustatė, kad I (duomenys neskelbtini) kvartalo teritorijoje pagal projektą kertami 69 medžiai. Projektuotojai pateikė duomenis, kad 26 medžiai auga inžinerinių trasų apsaugos zonoje. Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius išdavė leidimus, kurie suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriumi. Laikosi pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo atlikti numatytų šalinti želdinių būklės ekspertizės.
20.8. Pagal Detaliojo plano ir Projekto sprendinius yra numatyta pašalinti dalį teritorijoje esančių medžių. Sprendiniais nuspręsta kirsti medžius kurie yra inžinerinių trasų apsaugos zonose bei medžius trukdančius įgyvendinti kitus Projekto tikslus – gerinti teritorijos infrastruktūra, įrengti naujas automobilių stovėjimo, vaikų žaidimų, sporto ir poilsio aikšteles ir t.t.
20.9. Pareiškėjai akcentuoja, jog dalis rekonstruojamos teritorijos gyventojų pasipiktino, kad yra kertami sveiki ir brandūs medžiai, todėl Įstaiga, atstovaudama minėtus gyventojus, kreipėsi į atsakovą bei kitas institucijas su prašymu sustabdyti medžių šalinimo darbus, atlikti želdinių būklės ekspertizę, papildyti Projektą, numatant prioritetą išsaugoti sveikus brandžius medžius.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymo reikalavimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nurodė, kad šiuo atveju išnagrinėjus bylos medžiagą, įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje kilusio ginčo pobūdį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, teismui nekyla abejonių dėl jų galimo neatitikimo Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai iš esmės nepateikė pagrįstų ir konkrečių teisinių argumentų, leidžiančių abejoti byloje taikytinų teisės aktų nuostatų atitiktimi Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams. Nenustačius būtinybės šioje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą tam, kad byla būtų teisingai išnagrinėta, pareiškėjų prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkintas.
22. Dėl pareiškėjų teisės ginti viešąjį interesą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skunde be kita ko prašė panaikinti Administracijos išduotus Leidimus. Leidimų atlikti saugotinų medžių ir krūmų kirtimo ar kitokio pašalinimo, persodinimo, genėjimo darbus išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. spalio 15 d.). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-389 patvirtino Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (toliau – ir Taisyklės).
23. Teismas, remdamasis Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, sprendė, kad nagrinėjamo ginčo atveju Leidimus, kuriuos siekia panaikinti pareiškėjai, išdavė Administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius, Leidimai buvo išduoti prašymą pateikusiam asmeniui UAB „VVARFF“. Teismo vertinimu, pareiškėjai nėra nei asmenys pateikę prašymus išduoti leidimus, nei asmenys, kuriems Leidimai buvo išduoti, t. y. pareiškėjai nėra Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai, kurie galėtų reikalauti Leidimų panaikinimo.
24. Teismas pažymėjo, kad 1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro arba gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuotos visuomenės), nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisės aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo. Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį visuomenės nariams, atitinkantiems nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (jeigu tokie yra), turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas pažeidžiančių privačių asmenų ir valstybės institucijų veiksmams arba neveikimui užginčyti.
25. Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalį suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šią apibrėžtį nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog sistemiškai analizuojant Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies, 9 straipsnio 2 dalies normas ir ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisės normas yra akivaizdu, kad suinteresuotos visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą aplinkosaugos srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).
27. Teismo vertinimu, nagrinėjamam ginčui aktualios yra ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) nuostatos. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo normomis jie pripažintini Suinteresuota visuomene.
28. Teismas, įvertinęs Aplinkos apsaugos įstatymo (1 str. 22 d., 7 str. 1 ir 2 d.) nuostatas, konstatavo, jog Suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo siekiant užginčyti sprendimus, veikimą ar neveikimą aplinkosaugos srityje. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 dalį asociacijos ir kiti vieši juridiniai asmenys yra laikytini Suinteresuota visuomene, jeigu jie yra įsteigti su tikslu skatinti aplinkos apsaugą ir faktiškai atlieka šias funkcijas.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai įgijo subjektinę teisę reikalauti Leidimų panaikinimo. Pareiškėjai R. S. ir D. Ž. nelaikytini suinteresuota visuomene, nes jie objektyviai nepagrindė, jog Leidimų išdavimas jiems padarė kokį nors tiesioginį poveikį, pažeidė jų subjektines teises ar interesus, o teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta.
30. Taip pat pareiškėjai viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“ ir asociacija „Klaipėdos žalieji“ turėjo pagrįsti, jog jie savo veikloje skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas ir t. t, jog būtų pripažinti Suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo bei Orhuso konvencijos prasme ir turėtų teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų leidžiančių pagrįstai teigti, kad viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“ ar asociacija „Klaipėdos žalieji“ realiai veikė skatindami aplinkos apsaugą, padėdavo spręsti kraštotvarkos problemas. Minėti viešieji juridiniai asmenys nepagrindė rašytiniais įrodymais ir nepateikė faktinį pagrindą įrodančių duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog jie buvo įkurti spręsti kilusias aplinkosaugos problemas ar klausimus ir realiai veikė šioje srityje.
31. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“ ir asociacija „Klaipėdos žalieji“ neatitinka nurodyto kriterijaus – padėti spręsti kraštotvarkos problemas, skatinti aplinkos apsaugą, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo laikomi suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme, turinčia teisę kreiptis į teismą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neatitinka ratione personae (subjektų) kriterijaus ginti viešąjį interesą.
32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, jog vadovaujantis Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalimi, visuomenės, kuriai daro ar gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų aplinkos srityje priėmimo procesu (suinteresuota visuomenė) nariai, siekdami teisiškai užginčyti sprendimo, veiksmo ar neveikimo, patenkančio į Orhuso konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, teisėtumą, nacionalinės teisė aktų užtikrinta tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo pakartotinio nagrinėjimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-520-211/2013, kt.).
33. Teismas sprendė, kad net jeigu pareiškėjai ir būtų laikomi tinkamais subjektais (suinteresuota visuomene), jie vis tiek neturėtų teisės ginti viešojo intereso Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčijami Leidimai nepatenka į Konvencijos taikymo apimtį. Kaip minėta, Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Orhuso konvencijos I priede yra patvirtintas Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytas veiklos rūšių sąrašas, kuomet visuomenė turi būti įtraukiama į konkrečių klausimų sprendimą ir, atitinkamai, kuomet visuomeninės organizacijos yra įgalinamos ginti viešąjį interesą. Minėtame veiklos rūšių sąraše gatvių teisimas, remontas, rekonstrukcija ir su tuo susijęs medžių kirtimas nėra nurodytas.
34. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju, kuomet yra sprendžiami su gatvių tiesimu, remontu ir rekonstrukcija bei medžių kirtimu susiję klausimai, pareiškėjams įgaliojimai ginti viešąjį interesą nėra suteikti.
35. Teismas, įvertinęs nurodytų motyvų visumą, darė išvadą, jog pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumo ir pagrįstumo, reikalauti Leidimų panaikino. Subjektinę teisę ginčyti Leidimus turi tik Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai ir asmenys turintys teisę atstovauti bei ginti viešąjį interesą. Pareiškėjai nei į vieną iš nurodytų kategorijų nepatenka, todėl pareiškėjų reikalavimai panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2020 m. kovo 18 d. leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-45 ir 2020 m. balandžio 29 d. leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-71, atmesti kaip nepagrįsti.
36. Teismas pažymėjo ir tai, kad nagrinėjamoje byloje yra neginčytinai įrodyta, jog Projektas realizuojamas įgyvendinat Detaliojo plano sprendinius.
37. Teismas konstatavo, jog teisės aktai numato, kad teritorijų planavimas yra vieša procedūra, kurios baigiamojo etapo metu suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, teikti dėl jų pasiūlymus ir pastabas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai realizavo šią įstatymų garantuotą teisę detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo metu ir Detaliojo planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, teikė pastabas dėl Detaliojo plano sprendiniais ketinamų šalinti želdynų. Byloje nėra jokių duomenų, jog Detaliojo plano sprendiniai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir rengiant Projektą pagrįstai buvo vadovaujamasi jo sprendiniais.
38. Kaip jau teismas nurodė šiame sprendime, atsakovas atsakydamas į pateiktą prašymą, 2020 m. gegužės 4 d. skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti Įstaigos prašyme išdėstytus reikalavimus ir nurodė teisinius atsisakymo argumentus, taip pat nurodė, kad projektavimo užduotyje projektuotojams buvo keliami šie reikalavimai, kurie susiję su želdynų tvarkymu: 1) performuoti želdynus, atkurti žaliąsias erdves; 2) pašalinti trukdančius esamus medžius ir krūmus; 3) įvertinti esamą padėtį, užfiksuojant: želdinius, kelio ženklus, informacinius stendus, kitus statinius sklype ir gretimybėje. Taip pat nurodė, kad Projekto Nr. 1 sprendiniuose numatyta pašalinti 201 medį, iš kurių 115 vnt. yra nesaugotini bei atsodinti papildomai 648 medžius ir krūmus, dalį esamų augalų perkeliant. Akcentavo, kad Projektas įgyvendinamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir teigė, kad Suinteresuota visuomenė buvo supažindinta su Projektu, kuris buvo pristatytas visuomenei parengus projektinius pasiūlymus per informacinę sistemą „Infostatyba“. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. vyko Projekto viešinimas Klaipėdos miesto savivaldybės posėdžių salėje. Projekto pristatyme dalyvavo ir Suinteresuota visuomenė, buvo atsakyta į jos klausimus.
39. Teismas įvertinęs atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. rašto Nr. (31.1)-R52-253 turinį Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. ) 8 straipsnio atitikties aspektu, sprendė, kad priimtas aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Taigi aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus ir yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl nenustačius jo neteisėtumo pagrindų, nebuvo teisinio pagrindo jo naikinti.
40. Netenkinus pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, netenkintas ir reiškiamas išvestinis skundo reikalavimais – įpareigoti atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją atlikti želdinių būklės ekspertizę dėl pertvarkomų želdinių pagal Kompleksinį tikslinės teritorijos daugiabučių kiemų tvarkymo projektą; priimti sprendimą dėl projekto koregavimo pagal želdinių būklės ekspertizės rezultatus nemažinant želdynų ploto.
41. Teismui konstatavus, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinus, kad atsakovo priimti administraciniai aktai yra teisėti, likusieji šalių argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
42. Dėl bylinėjimo išlaidų proceso šalims priteisimo, teismas nurodė, kad šioje administracinėje byloje konstatavus, jog pareiškėjų skundo reikalavimai nepagrįsti ir jie atmetami, bei ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistas. Teismas sprendė ir tai, kad atsakovo patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjų, šiuo atveju nebuvo būtinos, todėl netenkinamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą. Trečiojo suinteresuotojo asmens iki teismui išnagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą dėl administracinės bylos, įrodymai apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pateikti, todėl prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintas.
43. Teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas, 2020 m. gruodžio 14 d. nutartimi taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones panaikino.
III.
44. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir bylą išnagrinėjus iš esmės skundą patenkinti arba kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies nuostatos, kiek jos tiesiogiai neužtikrina pareiškėjų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ginant viešąjį interesą, nepažeidžia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies, 124 straipsnio bei 138 straipsnio 3 dalies, o taip pat Orhuso konvencijos preambulės nuostatų bei „įstatymo dvasios”, o taip pat 9 straipsnio 2 dalies b papunkčio (autentiško teksto).
45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
45.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Detaliuoju planu, kurio byloje net nėra; o išvadą, kad Projektas realizuojamas įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, padarė net nenagrinėjęs Detaliojo plano sprendinių atitikties Projekto sprendiniams. Pareiškėjai pažymi, kad Detaliojo plano sprendiniai jų teisių nepažeidžia, todėl pareiškėjai pagrįstai jo neskundė. Būtent Projekto sprendiniai prieštarauja Detaliajam planui, todėl byloje nenagrinėjus sprendinių atitikties, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad Projektas realizuojamas įgyvendinat Detaliojo plano sprendinius. Nagrinėjamu atveju ypač aktualūs yra Detaliojo plano aiškinamajame rašte aprašyti sprendiniai. Pareiškėjo nuomone, Projektas parengtas bei įgyvendinamas nesilaikant Detaliajame plane nustatyto darbų etapiškumo, o tai sąlygoja Detaliojo plano pažeidimą. Taip pat pažeidžiant Detaliojo plano sprendinius prie pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės, atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iškirsti visi gatvės medžiai, o atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės – iškirsta daugiau negu pusė gatvės medžių. Projekte didelė dalis buvusių želdynų teritorijų yra paverstos automobilių stovėjimo aikštelėmis, vaikų ir sporto aikštelėmis ir kitokiais sprendiniais sumažinant buvusių želdynų teritoriją, tačiau Projekto sprendiniai, kuriais yra sumažintos želdynų teritorijos, prieštarauja Detaliojo plano reikalavimams.
45.2. Teismas be jokių motyvų padarė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai Įstaiga ir Asociacija neatitinka nurodyto kriterijaus – padėti spręsti kraštotvarkos problemas, skatinti aplinkos apsaugą, todėl nagrinėjamu atveju nėra laikomi suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme, turinčia teisę kreiptis į teismą, be to, pareiškėjai neatitinka ratione personae (tinkamo ieškovo) kriterijaus ginti viešąjį interesą. Tiek Įstaigos, tiek Asociacijos tikslai ir veiklos rūšys yra įregistruoti juridinių asmenų registre ir apima visus galimus registruojamus tikslus bei veiklos rūšis suteikiančius teisę juridiniam asmeniui veikti aplinkos apsaugą skatinančioje srityje. Įstaigos veikla nėra atsieta nuo visuomeninės jam vadovaujančio advokato veiklos, kadangi per Įstaigą yra realizuojami aplinkosauginiai tikslai. Tai, kad Įstaiga veikia srityje skatinančioje aplinkos apsaugą iliustruoja teismui pateikta ir viešai skelbiama veiklos ataskaita, tiek advokato veikla profesinėje bendruomenėje pasireiškianti jo viešai reprezentuojama pilietine ir profesine pozicija skatinančia aplinkos apsaugą ginant viešąjį interesą Lietuvoje. Tai, kad Įstaiga veikia srityje skatinančioje aplinkos apsaugą iliustruoja ir byloje surinkti kiti įrodymai – pastabų pateikimas Orhuso konvencijos nacionalinei įgyvendinimo ataskaitai Aplinkos ministerijai ir šiame dokumente išdėstyti duomenys, duomenys pateikti Valstybės kontrolierių įstaigai, projekto „Pilietinės visuomenės įtraukimas į veiksmingą aplinkosaugą“ pateikimas APF (Aktyvių piliečių fondui) siekiant gauti papildomą finansavimą jo įgyvendinimui. Be to, byloje surinkti ikiteisminio susirašinėjimo su atsakovu ir kitomis institucijomis duomenys, taip pat patvirtina Įstaigos veikimą skatinant aplinkosaugą. Taip pat oficialūs administraciniai sprendimai, kuriais Asociacijos vadovė įtraukta į Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją ir į Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio plėtros plano aplinkos apsaugos darbo grupę, patvirtina šio pareiškėjo veiklos aplinkos apsaugos srityje faktą ir oficialų veikimo padedant spręsti aplinkos problemas pripažinimą.
45.3. Teismas turėjo pateikti teisinį išaiškinimą, kuriuo remiantis taptų aišku, kokie kriterijai lemia nevyriausybinės organizacijos vykdomos veiklos pripažinimą skatinančia aplinkos apsaugą ir tokių asmenų pripažinimą Suinteresuota visuomene pagal Orhuso konvencijoje ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytus kriterijus. Be to, byloje buvo būtina nagrinėti kiekvieno atskiro pareiškėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi kiekvieno skundo reikalavimo atžvilgiu. Tačiau teismas nepagrįstai visų pareiškėjų in corpore (visų drauge) teisinį suinteresuotumą vertino visų reikalavimų in corpore atžvilgiu.
45.4. Pagal kreipimosi turinį atsakovui buvo pateikti skundai, kuriais pateikiama informacija apie daromus teisės aktų pažeidimus, o taip pat pateikti teisėti prašymai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjams Institucija nepranešė, kad jo skundas nebus nagrinėjamas. Paduotą skundą, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktais, atsakovas turėjo išnagrinėti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi Viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatyta tvarka ir dėl jo priimti administracinės procedūros sprendimą. Todėl pareiškėjai laiko, kad skundžiamas sprendimas ir yra netinkamos formos ir turinio administracinės procedūros sprendimas, priimtas išnagrinėjus skundą susijusį su visų pareiškėjų interesais. Pareiškėjų skundas dėl aplinkos sąlygoja tai, kad byloje sprendžiama dėl viešojo intereso. Tuo tarpu, vertinant suinteresuotumo pobūdį pažymėtina, kad iš viešojo intereso pobūdžio, kaip „bendro gėrio“ sampratos suponuojamas ir pareiškėjų privatus interesas, kuris yra integrali viešojo intereso dalis. Taigi pareiškėjų kreipimasis tiek į atsakovą, tiek ir į teismą nagrinėjamu atveju inter alia paremtas tiesioginiu Konstitucijos taikymu (Konstitucijos 6 ir 30 str.) manant, kad pažeidžiama pareiškėjų konstitucinė teisė į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucijos 54 str. 1 d.), teisė užsitikrinti valstybės rūpinimąsi Lietuvos valstybės natūralia gamtine aplinka (Konstitucijos 54 str. 1 d.) ir teisė į pasitikėjimą, kad valstybė vykdo konstitucinę prievolę saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (Konstitucijos 53 str. 3 d.). Pareiškėjai (fiziniai asmenys) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o pareiškėjai (juridiniai asmenys) yra teisėtai įkurtos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aplinkos apsaugos srityje – todėl objektyviai yra Suinteresuota visuomenė byloje ir teisėtai realizuoja savo teisę kreiptis į teismą aplinkos klausimais.
45.5. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atsisakymų kreiptis į Konstitucinį teismą, pareiškėjai pirmiausiai nurodo, kad nesutinka, jog pateikti pareiškėjų teisiniai argumentai nekelia jokių abejonių dėl byloje aktualių teisės normų atitikimo Konstitucijai. Ir nors Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2249-756/2020 atsisakyta kreiptis į Konstitucinį Teismą taikant tas pačias ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies teisės normas nurodant, kad tam trūko svarių argumentų, pareiškėjų nuomone, tokio kreipimosi teisinių motyvų plėtojimas šioje byloje turi pagrindą siekiant įtikinti tokių abejonių pagrįstumu. Pareiškėjas teigia, kad dėl jo išdėstytų motyvų yra pagrindas pripažinti, kad procesinės ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 55 straipsnio 1 dalies teisės normos tiek, kiek jos tiesiogiai neužtikrina fizinių asmenų teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais ginant viešąjį interesą, kelia pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo Konstitucijai ir todėl yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl šių abejonių išaiškinimo.
45.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aktuali ūkinė veikla nepatenka į Orhuso konvencijos I priede patvirtintų Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytų veiklos rūšių sąrašą. Šio sąrašo 20 punkte nurodyta: „bet kokia veiklos rūšis, nenurodyta 1-19 dalyse, tais atvejais, kai, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūra”. Šiuo atveju visuomenės dalyvavimo įgyvendinimą taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūras apsprendžia planuojamos ūkinės veiklos įtraukimas į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir PAV įstatymas) 1 priedą, kai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba 2 priedą, kai privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Projektas patenka į šią kategoriją, kadangi projektuojama teritorija apima 14,6 ha plotą ir joje atliekami urbanistinių objektų statybos darbai. Todėl, pareiškėjų nuomone, vadovaujantis nacionaliniais įstatymais, visuomenės dalyvavimas įgyvendinamas taikant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą pagal PAV įstatymo 2 priedo 10.2 punktą.
45.7. Nėra pagrindo sutikti ir su teismo motyvu, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį. Toks pirmosios instancijos teismo teisės aiškinimas nėra pagrįstas autentiško Konvencijos teksto analize bei sisteminiu viso Konvencijos teksto aiškinimu, kurio įvadinė dalis pačią Konvencijoje nustatytą teisę kreiptis į teismus daro universalia, o tokios teisės ribojimą valstybės lygiu – neatitinkančia Orhuso konvencijos dvasios nuostata (pozicija). Remiantis Orhuso konvencijos nuostatomis akivaizdu, jog kėsinimasis į aplinkos apsaugą arba poveikis aplinkai yra pripažįstami kėsinimusi ir poveikiu į žmonių gerovę, į pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir į teisę gyventi. Tuo tarpu teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais įgyvendinimas Orhuso konvencijoje nėra saistomas su galimo aplinkosauginio pažeidimo įtaka pareiškėjų subjektyvinėms teisėms – ir tai esminė nuostata, kuri išplaukia iš Orhuso konvencijos dvasios bei šio tarptautinio teisinio reguliavimo atsiradimo esmės.
46. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjų lygiomis dalimis atsakovo teisines išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
47. Atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus ir motyvus:
47.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė Detalųjį planą, jį nagrinėjo, analizavo jo sprendinius ir juo rėmėsi. Todėl priešingas teigimas atrodo neracionalus. Be to, ginčo Detalusis planas yra viešai paskelbtas teritorijų planavimo dokumentų registre. Negana to, jo aiškinamasis raštas buvo pateiktas į bylą kartu su atsakovo atsiliepimu į skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo. Be to, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikdamas nepakeistą, taip pat rėmėsi šiuo Detaliuoju planu, ir net dalis jo sprendinių yra techniniuose projektuose.
47.2. Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Projekto sprendiniams. Tokie skundo teiginiai yra deklaratyvūs. Tai, kad Detalusis planas dar nėra įgyvendintas visa apimtimi ar kad jis tariamai įgyvendinamas nesilaikant jame numatyto etapiškumo yra visiškai normalu ir neturi nieko bendro su Projekto sprendinių neteisėtumu.
47.3. Detaliojo plano sprendinys – vertingų esamų želdinių išsaugojimas ir neturėjo būti įtrauktas kaip privalomas reikalavimas į projektavimo sąlygas. Pažymima, kad nepriklausomai nuo atitinkamo medžio ar krūmo vertingųjų savybių, jis privalo būti pašalinamas, jei auga inžinerinių tinklų koridoriuose. Todėl apie tokių „privalomų reikalavimų kažką išsaugoti“ negali būti net kalbos, o panašaus pobūdžio argumentai rodo tik tai, kad skundo autorius nesuprato Projekto paskirties ir santykio su Detaliojo plano sprendiniais.
47.4. Teismas ginčo aspektu pasisakė itin plačiai, pareiškėjų teisę įvertino ne vienu aspektu, ne vieno teisės akto kontekste, tiek materialine tiek ir procesine prasme, tiek pareiškėjų fizinių asmenų tiek ir juridinių asmenų atžvilgiu. Pagrindo nesutikti su teismo argumentais nėra. Teismas labai aiškiai nurodė, kad net jeigu pareiškėjai ir būtų laikomi tinkamais subjektais (suinteresuota visuomene), jie vis tiek neturėtų teisės ginti viešojo intereso Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes ginčijami Leidimai nepatenka į Konvencijos taikymo apimtį. Teismo išvada, kad ginčo atveju, kuomet yra sprendžiami su gatvių tiesimu, remontu ir rekonstrukcija bei medžių kirtimu susiję klausimai, pareiškėjams įgaliojimai ginti viešąjį interesą nėra suteikti yra grindžiama taip pat ir teisminė praktika. Nagrinėjamu atveju, teismas aiškiai nurodė, kad jo nurodytos bylos ir šios nagrinėjamos bylos ratio decidendi sutampa.
47.5. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai net nesuformavo reikalavimus atitinkančio prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą, todėl bandymas kritikuoti teismą, kad jis be pagrindo nesivadovauja jam suteikta diskrecijos teisme yra nesuprantamas.
47.6. Negalima maišyti tokių kategorijų kaip užstatymo plotas ir projektuojamos teritorijos plotas. Projektu planuojamą teritoriją sudaro 14,6 ha, bet tai nereiškia, kad Projekte yra numatyta užstatyti daugiau nei 1 ha teritoriją urbanistiniais objektais.
47.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo šioje byloje 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės konstatuotos aplinkybės svarbios tuo, kad teismas jau konstatavo, jog pareiškėjų argumentai, kad aplinkos apsauga ir teisė į saugią ir švarią aplinką yra ypatingą reikšmę turinčios vertybės, kad projektas vykdomas, neišklausius suinteresuotos visuomenės nuomonės, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nepagrindžia reiškiamo reikalavimo tikėtino pagrįstumo bei galbūt kilsiančios žalos dydžio. Vadinasi i) reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas, o taip pat ii) nėra ir duomenų apie tikėtiną žalos dydį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2020 m. kovo 18 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-45, 2020 m. balandžio 29 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. AP2-71 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (31.1)-RS2-253 „Dėl prašymo pateikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad: 1) pareiškėjai nėra nei asmenys pateikę prašymus išduoti leidimus, nei asmenys, kuriems Leidimai buvo išduoti, t. y. pareiškėjai nėra Leidimų išdavimo teisinio santykio dalyviai, kurie galėtų reikalauti Leidimų panaikinimo; 2) teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pareiškėjai galėtų ginti viešąjį interesą teisme, nenustatyta; 3) pareiškėjai nėra laikytini suinteresuota visuomene Orhuso konvencijos prasme, 4) ginčijami Leidimai nepatenka į Orhuso konvencijos taikymo apimtį; 5) byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai Detaliojo planavimo organizatoriui – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, teikė pastabas dėl Detaliojo plano sprendiniais ketinamų šalinti želdynų, nėra jokių duomenų, jog Detaliojo plano sprendiniai yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra galiojantys ir rengiant Projektą pagrįstai buvo vadovaujamasi jo sprendiniais; 6) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gegužės 4 d. raštas Nr. (31.1)-R52-253 Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio atitikties aspektu yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Taigi aktas yra teisėtas bei pagrįstas; 7) Netenkinus pareiškėjų skundo reikalavimo panaikinti ginčijamus administracinius aktus, reiškiami išvestiniai skundo reikalavimai atmestini.
49.1. Pareiškėjai pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą, bei papildomai nurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvus: 1) pirmosios instancijos teismas rėmėsi Detaliuoju planu, kurio byloje net nėra; o išvadą, kad Projektas realizuojamas įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius, padarė net nenagrinėjęs Detaliojo plano sprendinių atitikties Projekto sprendiniams; 2) teismas be jokių motyvų padarė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai Įstaiga ir Asociacija neatitinka nurodyto kriterijaus – padėti spręsti kraštotvarkos problemas, skatinti aplinkos apsaugą, todėl nagrinėjamu atveju nėra laikomi suinteresuota visuomene Aplinkos apsaugos įstatymo, Orhuso konvencijos prasme, turinčia teisę kreiptis į teismą, be to, pareiškėjai neatitinka ratione personae (tinkamo ieškovo) kriterijaus ginti viešąjį interesą; 3) teismas nepagrįstai visų pareiškėjų in corpore (visų drauge) teisinį suinteresuotumą vertino visų reikalavimų in corpore atžvilgiu; 4) pareiškėjai (fiziniai asmenys) yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o pareiškėjai (juridiniai asmenys) yra teisėtai įkurtos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aplinkos apsaugos srityje – todėl objektyviai yra Suinteresuota visuomenė byloje ir teisėtai realizuoja savo teisę kreiptis į teismą aplinkos klausimais; 5) pirmosios instancijos teismo atsisakydamas kreiptis į Konstitucinį teismą, nepagrįstai nurodė, jog pateikti pareiškėjų teisiniai argumentai nekelia jokių abejonių dėl byloje aktualių teisės normų atitikimo Konstitucijai ir šiuos argumentus dar labiau apeliaciniame skunde išplečia; 6) teismas nepagrįstai nurodė, kad aktuali ūkinė veikla nepatenka į Orhuso konvencijos I priede patvirtintų Orhuso konvencijos 6 straipsnio 1 dalies a) punkte nurodytų veiklos rūšių sąrašą; 7) nėra pagrindo sutikti ir su teismo motyvu, kad Orhuso konvencijos 9 straipsnio 2 dalis gali būti tiesiogiai taikoma tik sprendimams, veiksmams ar neveikimui, patenkančiam į Konvencijos 6 straipsnio taikymo sritį, kadangi toks pirmosios instancijos teismo teisės aiškinimas nėra pagrįstas autentiško Orhuso konvencijos teksto analize bei sisteminiu viso konvencijos teksto aiškinimu.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai visų pirma turi pagrįsti savo interesą ar teisių pažeidimą. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį, visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, gali būti skundžiami teismui. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-554-629/2018, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-822/2019).
51. Pažymėtina, kad įstatymai įtvirtina galimybę prokurorui, viešojo administravimo subjektui, organizacijai ar fiziniam asmeniui kreiptis į teismą ir su pareiškimu dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be minėtų dviejų sąlygų teismų praktikoje nurodoma ir prielaida kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, tai – viešojo intereso buvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019, 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-822/2019).
52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1418-575/2017).
53. Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata, valstybės ir visos visuomenės pareiga saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, nustatyti pagrindiniai Lietuvos valstybės aplinkos apsaugos politikos tikslai bei kryptys. Aiškindamas šias nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje suformuluotas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Iš Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
54. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 22 punkte nustatyta, jog suinteresuota visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ar juridinių asmenų, kuriems daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje arba kurie yra suinteresuoti šių sprendimų procesu. Pagal šią apibrėžtį, asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.
55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013, vertindama, ar kaimo bendruomenė (asociacija) kilusiame ginče dėl sprendimo, kuriuo patvirtinti žemės sklypų detalieji planai, teisėtumo ir pagrįstumo turi teisę ginti viešąjį interesą Orhuso konvencijos pagrindu, yra pažymėjusi, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato asociacijai jokių specifinių reikalavimų, susijusių su asociacijų kreipimusi į teismą dėl viešojo intereso gynimo (tokių kaip narių skaičius, geografinė teritorija, įsisteigimo momentas ir pan.), tačiau išskyrė kriterijus, kuriais remiantis nustatytina, ar pareiškėjas (kaimo bendruomenė) laikytinas suinteresuota visuomene, turinčia teisę kreiptis į teismą: 1) asociacija (nevyriausybinė organizacija) įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka, veikianti pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus; 2) ji skatina aplinkos apsaugą, padeda spręsti kraštotvarkos problemas.
56. Šios naujos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013 buvo suformuotos atsižvelgiant į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB ryšium su visuomenės dalyvavimu ir teise kreiptis į teismą (2003/35/EB) (toliau – ir Direktyva 2003/35/EB), tikslus (prisidėti prie įsipareigojimų, atsirandančių pagal Orhuso konvenciją, įgyvendinimo, pirmiausia: a) nustatant visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas; b) gerinant visuomenės dalyvavimą ir įtvirtinant nuostatas dėl teisės kreiptis į teismus pagal Tarybos direktyvas 85/337/EEB ir 96/61/EB.)
57. Remiantis Direktyvos 2003/35/EB 3 straipsniu „suinteresuota visuomenė“ – tai visuomenė, kuriai turėjo ar gali turėti poveikio 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta sprendimų aplinkos klausimais priėmimo tvarka arba kuri yra suinteresuota ta tvarka; šiame apibrėžime nevyriausybinės organizacijos, skatinančios aplinkos apsaugą ir atitinkančios reikalavimus pagal nacionalinę teisę, yra laikomos suinteresuotomis. Taigi Direktyva 2003/35/EB nenustato nevyriausybinėms organizacijoms jokių kitų reikalavimų, išskyrus tuos, kurie yra nurodyti (skatinti aplinkos apsaugą ir atitikti reikalavimus pagal nacionalinę teisę). Būtent šios taisyklės ir buvo akcentuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A520-211/2013.
58. Teismo nuorodos į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, į tai, kad suinteresuota visuomenė turėjo galimybę dalyvauti rengiant detalųjį planą, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Teritorijų planavimo įstatymas nustato procedūras (taip pat ir suinteresuotai visuomenei) minėtam teritorijų planavimo procesui, kuris nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Todėl nagrinėjamoje byloje suinteresuotai visuomenei (organizacijai) nėra pagrindo taikyti minėtų apribojimų, kitaip tariant – kreipimosi į teismą teisės aktuose nustatytų specialių sąlygų, išskyrus tai, kad ji yra įsteigta teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą.
59. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis nustatyta, jog pareiškėjas viešoji įstaiga „Viešojo intereso gynimo fondas“ įregistruotas 2003 metų spalio 1 d., jo tikslai: kultūros ir gamtos išsaugojimas; nacionalinio, pilietinio ir kultūrinio indentiteto vystymas; pilietinis ugdymas, profesinis tobulinimas; savanoriškos veiklos skatinimas ir organizavimas; socialinė pagalba; vietos bendruomenių vystymas; aplinkos, žmogaus ir pilietinių teisių apsauga bei viešojo intereso gynimas. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro elektroninio sertifikuoto išrašo duomenis nustatyta, jog pareiškėjas asociacija „Klaipėdos žalieji“ įregistruotas 2015 metų vasario 9 d., jo tikslai: saugoti Klaipėdos regiono bei Lietuvos gamtą, žmogaus ir žemės sąveikos darną, padėti išsaugoti ir ginti tokią aplinką, kurioje žmogui būtų saugu ir gera gyventi. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad tiek Įstaigos, tiek Asociacijos tikslai ir veiklos rūšys apima visus galimus tikslus bei veiklos rūšis suteikiančius teisę juridiniam asmeniui veikti aplinkos apsaugą skatinančioje srityje. Tai, kad Įstaiga veikia srityje skatinančioje aplinkos apsaugą iliustruoja teismui pateikta ir viešai skelbiama veiklos ataskaita, tiek advokato veikla profesinėje bendruomenėje pasireiškianti jo viešai reprezentuojama pilietine ir profesine pozicija skatinančia aplinkos apsaugą ginant viešąjį interesą Lietuvoje. Pareiškėjai taip pat pabrėžia, kad tai, jog Įstaiga veikia srityje skatinančioje aplinkos apsaugą iliustruoja ir byloje surinkti kiti įrodymai – pastabų pateikimas Orhuso konvencijos nacionalinei įgyvendinimo ataskaitai Aplinkos ministerijai ir šiame dokumente išdėstyti duomenys, duomenys pateikti Valstybės kontrolierių įstaigai, projekto „Pilietinės visuomenės įtraukimas į veiksmingą aplinkosaugą“ pateikimas APF (Aktyvių piliečių fondui) siekiant gauti papildomą finansavimą jo įgyvendinimui. Be to, byloje surinkti ikiteisminio susirašinėjimo su atsakovu ir kitomis institucijomis duomenys taip pat patvirtina Įstaigos veikimą skatinant aplinkosaugą. Taip pat, pareiškėjų tvirtinimu, oficialūs administraciniai sprendimai, kuriais Asociacijos vadovė įtraukta į Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją ir į Klaipėdos miesto savivaldybės strateginio plėtros plano aplinkos apsaugos darbo grupę, patvirtina šio pareiškėjo veiklos aplinkos apsaugos srityje faktą ir oficialų veikimo padedant spręsti aplinkos problemas pripažinimą.
60. Teisėjų kolegija, įvertinusi registro duomenis ir pareiškėjų pateiktus įrodymus, patvirtinančius jų veiksmus, susijusius su pareiškėjo siekiais skleisti informaciją aplinkosaugos klausimais, vykdyti veiklą aplinkos apsaugos srityje, daro išvadą, kad pareiškėjai yra laikytini juridiniais asmenimis, kurie skatina aplinkos apsaugą, taigi jie turi Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.
61. Sprendžiant, ar pareiškėjai Įstaiga ir Asociacija šiuo atveju turi teisę ginti viešąjį interesą, ginčydami administracinius aktus – Leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, pažymėtina, kad visuomeninės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, veikiančios pagal nacionalinių įstatymų reikalavimus, turi teisę ginti viešąjį interesą kreipiantis į administracinį teismą srityje, susijusioje su aplinkos elementais (oru, atmosfera, vandeniu, dirvožemiu, žeme, kraštovaizdžiu, gamtos objektais, biologine įvairove), t. y. visuomeninės organizacijos turi teisę ginti viešąjį interesą tik šia apimtimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-720/2004, 2004 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-988/2004, 2008 m. vasario 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-039-210/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2683-2011). Todėl byloje atitinkamai teisiškai reikšmingos pareiškėjų skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės (skundo pagrindas), kurios yra tiesiogiai susijusios su ginčijamų aktų – Leidimų – teisėtumu aplinkosaugos srityje (skundo dalyku).
62. Leidimų sąsają su aplinkos apsauga pareiškėjai grindžia tuo, kad Projekte, kuriam išduotas Leidimas, pradėjus jį įgyvendinti buvo pradėti masiškai kirsti teritorijoje augantys saugomais pripažinti medžiai, dėl ko kilo Suinteresuotos visuomenės nepasitenkinimas ir net socialinis konfliktas. Gyventojai grupiniais pareiškimais prieštaravo saugomų želdinių naikinimui ir surinko apie 600 protesto parašų, tačiau pagal Projektą numatyti iškirsti medžiai I ir II teritorijose vis tiek buvo iškirsti. Šiuo metu yra numatyta išpjauti dar likusius, vykdomo Projekto III teritorijoje esančius, medžius bei krūmus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Projekto įgyvendinimas yra susijęs su poveikiu gamtos ištekliams – augalijai (medžiams), taigi Leidimai, kuriais leista įgyvendinti Projektą, Aplinkos apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalies prasme laikytini sprendimais, susijusiais su aplinkos apsauga ir gamtos išteklių naudojimu.
63. Pareiškėjai skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kodėl, jų manymu, Projekto sprendiniai neatitinka želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo principų, kadangi be pagrįstos būtinybės ženkliai blogina pertvarkomos teritorijos ekologines ir ergonomines savybes, mažinant želdinių plotą, neatsižvelgiant į Suinteresuotos visuomenės nuomonę. Pareiškėjai nurodo, kad ginčo teritorijoje masiškai pašalinus sveikus bei brandžius medžius buvo daroma žala aplinkai, nepagrįstai bloginamos gyvenamojo kvartalo gyventojų, gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygos, buvo pažeista jų teisė į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką. Taigi, pareiškėjai savo suinteresuotumui pagrįsti nurodė pakankamai teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios susijusios su ginčijamų administracinių aktų – Leidimų– teisėtumu aplinkosaugos srityje. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl Leidimų teisėtumo ir pagrįstumo, gindami viešąjį interesą aplinkosaugos srityje, t. y. siekdami išsaugoti Projekte numatytus pašalinti želdinius (medžius) (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 2 d., 1 str. 22 p.).
64. Dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, susijusio su pareiškėjų R. S. ir D. Ž. suinteresuotumo bylos baigtimi, pažymėtina, kad teismas nevertino pareiškėjų nurodytų individualių aplinkybių, lemiančių išvadą, ar pareiškėjai turi pakankamą interesą nagrinėjamoje byloje. Teismo išvados, kad minėti asmenys neturėjo teisės kreiptis į teismą, taip pat, kad negali būti laikomi suinteresuota visuomene, nėra motyvuotos, todėl teismo vertinimas negali būti laikomas konkrečiu atveju tinkamai atliktu ir pagrįstu.
65. Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „be to, ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų peržiūros procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės nariai, atitinkantys nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų pasinaudoti administracinėmis arba teisminėmis procedūromis privačių asmenų ir valstybės institucijų, pažeidžiančių su aplinka susijusias nacionalinės teisės nuostatas, veiksmams arba neveikimui užginčyti“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne vieną kartą nurodęs, kad ši Orhuso konvencijos nuostata neturi tiesioginio poveikio. Kitaip tariant, ji pati savaime ir tiesiogiai nesuteikia asmenims, taip pat ir pareiškėjui, teisės kreiptis į teismą. Šis klausimas ir toliau turi būti sprendžiamas pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus, kaip tai ir numatyta Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2683/2011, 2013 m. rugsėjo 23 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-211/2013 ir kt.). Taigi, pripažinus, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Įstaiga ir Asociacija turi teisę kreiptis į teismą pagal nacionalinėje teisėje nustatytus kriterijus (ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p., 55 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 7 str. 2 d., 1 str. 22 p.), pripažintina ir tai, kad jie turi teisę kreiptis į teismą ir pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio 3 dalį.
66. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Institucija ir Asociacija, kaip asociacijos, kurios skatina aplinkos apsaugą, pagrindė savo (asociacijų) suinteresuotumą, susijusį su viešojo intereso (aplinkos apsaugos) gynimu. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjų skundą dėl to, kad pareiškėjai neturi subjektinės teisės ginčyti Leidimų teisėtumo ir pagrįstumą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl šioje byloje ginčijamo Leidimo esmės, nenagrinėjo pareiškėjų skundo argumentų dėl Leidimo pagrįstumo ir teisėtumo, administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 3 p.).
67. Neteisinga yra teismo išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju, kuomet yra sprendžiami su gatvių tiesimu, remontu ir rekonstrukcija bei medžių kirtimu susiję klausimai, pareiškėjams įgaliojimai ginti viešąjį interesą nėra suteikti, nes būtent tokia praktika yra formuojama nagrinėjant identišką ginčą dėl asmenų teisės kreiptis į teismą dėl leidimų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams panaikinimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2249-756/2020). Teismo nurodytoje byloje buvo įvertinta individuali situacija ir nuspręsta, kad pareiškėjai konkrečiu atveju neįrodė savo suinteresuotumo. Šioje nutartyje padarius išvadas dėl suinteresuotumo buvimo arba pirmosios instancijos teismo atlikto vertinimo trūkumo, negalima laikyti, kad nagrinėjama byla yra analogiška.
68. Šioje nutartyje padarytų išvadų nekeičia atsakovo argumentas, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, jau konstatavo, kad pareiškėjų reikalavimas nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas nagrinėdamas klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paprastai dėl skundžiamo akto laikino sustabdymo, tik preliminariai pasisako dėl skundžiamo akto prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtumo, kai sprendžia, ar neturėtų būti vykdomas toks administracinis sprendimas. Tačiau išvados minėtu procesiniu klausimu, nenulemia bylos baigties, dėl kurios pasisakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus byloje sprendimą dėl skundžiamo administracinio akto teisėtumo.
69. Atsakovo Administracijos atstovas advokatas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
70. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nesprendžiamas pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjų viešosios įstaigos „Viešojo intereso gynimo fondas“, asociacijos „Klaipėdos žalieji“, R. S. ir D. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan