Nr. DOK-333

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19257-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 23 d. paduotu atsakovo A. O. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas A. O. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų VšĮ „Laisvės TV“ ir A. B. T. patikslintą ieškinį atsakovams A. O., VšĮ ,,Komiko teatras“ (dabartinis pavadinimas ? „Musica Mundi“), VšĮ „Nataiva“, UAB „Goruva“ ir UAB „Init“ dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių duomenų paneigimo ir panaikinimo bei žalos atlyginimo priteisimo. Šia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovams iš atsakovo A. O., solidariai su kitais atsakovais, iš viso priteista 67 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat procesinės palūkanos už priteistas sumas; atsakovas A. O. ir kiti atsakovai įpareigoti pašalinti konkrečius teismo procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus viešai patalpintus įrašus, komentarus ir įpareigoti paskelbti nustatyto turinio paneigimus; kita ieškinio dalis atmesta; perskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Atsakovo A. O. kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu (kokia informacija gali būti skleidžiama apie viešus asmenis ir apie jų viešąją veiklą) yra nevienoda. Vienoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, kai duomenys viešai paskleidžiami apie viešąjį asmenį bei vieša diskusija vyksta visuomenei reikšmingais klausimais, prioritetas yra teikiamas saviraiškos laisvei, o ne viešojo asmens garbės ir orumo gynimui, net kai paskleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023). Kitoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad, nors ginčo teiginiai buvo išsakyti apie viešąjį asmenį bei diskutuojant visuotinės svarbos klausimais, jei tokius teiginius išsakęs asmuo nesugeba jų iki galo pagrįsti (trūksta faktinio pagrindimo), konstatuojamas viešo asmens garbės ir orumo žeminimas. Taigi, prioritetas jau suteikiamas viešo asmens garbės ir orumo apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-403/2025).

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius proceso teisės normų (CPK 176, 177 ir 185 straipsnių) pažeidimus, nes atsisakė vertinti atsakovui palankius įrodymus. Atsakovas savo išsakytam teiginiui apie tai, kad kovinis dronas „Bayraktar“, kuriam lėšas rinko ieškovai, šiaip kainuoja nuo 1,5 iki 2 mln. Eur, pagrįsti rėmėsi Izraelio dienraščio „Times of Israel“ teiginiais, kuriuos rodė ekrane tuo metu, kai šis teiginys buvo atsakovo išsakomas. Atsakovo teiginys dėl Ukrainos grivinų keitimo išsakytas remiantis biržos duomenimis. Ieškovas A. B. T. pirmosios instancijos teisme, atsakinėdamas į atsakovo atstovo klausimus, nurodė, kad visi ginčo teiginiai nuo Nr. 1 iki Nr. 32 (išskyrus ginčo teiginį Nr. 2), yra būtent apie ieškovą A. B. T., bet ne apie ieškovę VšĮ „Laisvės TV“, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs teismas šiais paties ieškovo išsakytais teiginiais nesivadovavo.

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos kitoje to paties ieškovo A. B. T. inicijuotoje byloje, kurioje kasacinis teismas konstatavo, kad net ir tuo atveju, kai yra pažeidžiami ieškovo garbė ir orumas, pakankama satisfakcija ieškovui yra ginčo teiginių paneigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022).

4. Skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo pažeistos atsakovo žodžio ir saviraiškos laisvės, pažeista visuomenės teisė sužinoti ginčo informaciją. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenustatė ieškovų garbės, orumo ir dalykinės reputacijos gynimo santykio su atsakovo žodžio ir saviraiškos laisvių ribomis, taip pat su visuomenės teise sužinoti ginčijamą informaciją, iš esmės prioritetą teikė vien tik ieškovų garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos apsaugai. Visi ginčo teiginiai buvo išsakyti apie ieškovo viešąją veiklą, didžioji dalis ? apie politinės valdžios sugalvotą ir įvykdytą akciją (kovinio drono „Bayraktar“ pirkimą). Šios akcijos sumanytojas, remiantis paties ieškovo byloje duotais parodymais, buvo Krašto apsaugos viceministras, taigi, tai buvo politinės valdžios sumanyta akcija. Skundžiama nutartis reiškia, kad Lietuvoje nebegalima viešai kritikuoti ne tik akivaizdžiai viešo asmens – A. B. T., o taip pat ir jo viešosios veiklos, kuri susijusi su viešuoju interesu, bet nebegalima viešai kritikuoti netgi politinės valdžios veiksmų.

5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybių, kurios privalomai turi būti vertinamos nustatant atsakovo saviraiškos ir žodžio laisvės ribas. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. T. yra „įtakingiausias Lietuvos visuomenininkas“. Bendroji ir pamatinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota taisyklė yra tokia ? kuo asmuo yra viešesnis ir įtakingesnis, tuo leidžiama platesnė, griežtesnė tokio asmens kritika. Tačiau skundžiamoje nutartyje iš esmės konstatuota, kad ieškovų negalima kritikuoti.

6. Apeliacinės instancijos teismas nevertino paties ieškovo elgesio viešojoje erdvėje. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad pats ieškovas viešojoje erdvėje tiek atsakovo, tiek kitų asmenų atžvilgiu elgiasi išskirtinai įžeidžiai, chamiškai ir šmeižikiškai. Taigi, patys ieškovai visiškai negerbia kitų asmenų garbės ir orumo, o taip pat yra įsitikinę, kad ieškovams viešojoje erdvėje yra leidžiama viskas. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad ieškovų apšmeižti asmenys net negali viešai ieškovams atsikirtinėti. Be to, skundžiama nutartimi nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022).

7. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 6 dalimi, kurioje nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Byloje įrodyta, kad abu ieškovai yra viešieji asmenys. Visi ginčo teiginiai atsakovo buvo išsakyti apie įvairias ieškovo A. B. T. vykdytas akcijas. Atsakovas šioje byloje nurodė faktines aplinkybes ir įrodymus, kuriais grindė savo išsakytus ginčo teiginius.

8. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą neturtinės žalos atlyginimo institutą, nes nesiaiškino ir nenustatė, kokią konkrečiai neturtinę žalą patyrė ieškovai. Atsakovas apie ieškovą A. B. T. yra viešai pasakęs tris teiginius ? apie ieškovo A. B. T. vykdytą grivinų keitimo į eurus akciją, apie ieškovo A. B. T. pirktą kovinį droną „Bayraktar“ ir apie ieškovo A. B. T. pokerio lošimus. Tai, kad šie ginčo teiginiai buvo kelis kartus pakartoti toje pačioje atsakovo laidoje, negalėjo kelis kartus pažeisti ieškovo A. B. T. garbės ir orumo.

9. Teismas nevertino, kad šioje byloje ieškovai akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovas A. B. T. šią bylą naudoja kaip priemonę užčiaupti savo kritikams ir kaip pasipelnymo šaltinį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Argumentui dėl nevienodos kasacinio teismo praktikos pagrįsti cituojamos dvi konkrečios kasacinio teismo nutartys, bet teisiniais argumentais nepagrindžiamas jose suformuluotų išaiškinimų nevienodumas ginčijamu teisės klausimu. Dėl to spręstina, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, jog yra ir CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas pagrindas leisti byloje kasaciją (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). 

        Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovui A. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1230 (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. sausio 23 d. AB „Citadele banka“ Lietuvos filiale, mokėjimo nurodymo Nr. FT2602312FB9, žyminio mokesčio mokėjimo kodas ZP12063.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai        Donatas Šernas

        Agnė Tikniūtė

        Jūratė Varanauskaitė