(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl atvirojo konkurso sąlygų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ecoservice projektai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), kuriuo prašo pripažinti neteisėtomis šias „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), sąlygas: sutarties 4.5.3.4 punkte nustatytą sąlygą dėl įkainių perskaičiavimo termino (kartą per 12 mėn.) ir indekso pokyčio dydžio (10 proc.); sutarties 4.14 punkte nustatytą sąlygą dėl nuostolių įskaitymo į mokėtinas sumas; sutarties 5.1.8 punkte nustatytą sąlygą dėl viešos prieigos sukūrimo; sutarties 5.4.2 punkte nustatytą sąlygą dėl naujai rengiamų lokalių teisės aktų; sutarties 7.4.2 punkte nustatytą sąlygą dėl esminio pažeidimo tinkamo neapibrėžimo; sutarties 8.1.4 punkte nustatytas sąlygas dėl baudų dydžių; ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl viešojo pirkimo „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė (perkančioji organizacija) nuo 2022 m. balandžio 15 d. vykdo viešąjį tarptautinį atvirą konkursą „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo sąlygos pažeidžia imperatyvias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, todėl neabejotinai yra neteisėtos. Nurodė, kad sutarties 4.5.3.4 punkte įtvirtinta kainodara neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S – 95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodikos) 4.6 punkto, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 straipsnio 44 dalies, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo tikslo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis). Sutarties 4.14 punkte neteisėtai įtvirtinta tvarka dėl žalos atlyginimo, atliekant įskaitymus. Sutarties 5.1.18 punkte įtvirtintas neteisėtas reikalavimas sukurti viešą prieigą dėl informacijos skelbimo apie paslaugų teikimą. Net po perkančiosios organizacijos atsakymo lieka neaiški sutarties 5.4.2 punkto sąlyga dėl perkančiosios organizacijos teisės parengti kokybės kontrolės taisykles. Po perkančiosios organizacijos atsakymo lieka neaiški ir sutarties 7.4.2 punkto sąlyga dėl esminio pažeidimo. Ieškovė ginčija tai, jog sutarties 8.1.4 punkte įtvirtinti baudų dydžiai yra neproporcingi, nepagrįsti perkančiosios organizacijos. Ieškovės nuomone teismui pripažinus, kad konkurso sąlygos neteisėtos, pirkimas turėtų būti nutrauktas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; viešojo tarptautinio atvirojo konkurso „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties 5.1.18 punktą pripažino neteisėtu; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 015,90 Eur už advokato darbą ir 477,33 Eur sumokėto žyminio mokesčio; kitą ieškinio dalį atmetė.

4.       Teismas, spręsdamas dėl konkurso sąlygų sutarties 4.5.3.4 punkte įtvirtintos sąlygos, įvertinęs VPĮ nuostatas dėl pirkimo sąlygų sudarymo bei Metodikos 53.3 punkto nuostatą, padarė išvadą, kad atsakovė tiksliai ir nedviprasmiškai sutarties projekto ginčijamame punkte nustatė, kad sutarties įkainių peržiūra bus atlikta praėjus 12 mėnesių po sutarties pasirašymo ir tai visiškai atitinka kainodaros taisyklių reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pateiktas kainodaros taisyklių nustatymo metodikoje pavyzdys su galimais ieškovės minimais 5 procentais, nėra privalomas atsakovei.

5.       Spręsdamas dėl viešo konkurso sutarties 4.14 punkto, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad paslaugų teikėjas turi pareigą atlyginti žalą ir, ją nustačius tinkamai, turi ją atlyginti pats ir tik neatlyginus geranoriškai gali būti atliktas įskaitymas. Jei paslaugų teikėjas savanoriškai neatlygins žalos, nepadengs netesybų, tuomet paslaugų gavėjas galės išskaičiuoti mokamas sumas pagal sutarties projekto 4.14 punktą, o jei nebus iš ko išskaičiuoti, tuomet galės pasinaudoti daliniu sutarties įvykdymo užtikrinimu pagal sutarties projekto 7.5.2 punktą. 

6.       Spręsdamas dėl sutarties 5.1.18 punkto, teismas sutiko su ieškovės teiginiais, kad atsakovės priežiūros ir kontrolės tikslams užtikrinti yra įtvirtintos sutarties 5.1.3 p., 5.1.10 p., 5.1.17 p., 5.4.4 - 5.4.6 p., 5.4.11 p., 5.5.4 p., 5.1.17 p., nuostatos, kuriose nurodyta, jog atskirai atsakovei suteikiama prieiga prie valymo paslaugas teikiančio transporto priemonių sekimo sistemos. Teismas nurodė, kad sutarties 5.1.18 punkto nuostata įtvirtinta būtent tam, jog miesto gyventojai galėtų pateikti pranešimus apie paslaugų galimai netinkamą suteikimą, tačiau, tokia galimybė suteikiama jau perkančiosios organizacijos turimu įrankiu „Tvarkau miestą“, todėl naujos informacinės sistemos sukūrimas papildomos paslaugų teikimo kokybės nesukuria, o tik dubliuoja jau turimą įrankį. Teismas ieškovės reikalavimą pripažinti sutarties 5.1.18 punktą neteisėtu pripažino pagrįstu.

7.       Teismas, spręsdamas dėl sutarties 5.4.2 punkto teisėtumo, pritarė atsakovės argumentams, kad atsakovės institucijos turi teisę leisti taisykles, susijusias su perkamomis paslaugomis, kurios privalomos ir paslaugų teikėjams, tačiau jomis nebus keičiamos esminės pirkimų sąlygos.

8.       Teismas, spręsdamas dėl sutarties 7.4.2 punkto dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo, minėtą sąlygą įvertinęs sistemiškai su 11.3.1 punkte įtvirtinta sąlyga, nusprendė, kad ši sutarties sąlyga yra aiški.

9.       Spręsdamas dėl sutarties 8.1.4 punkto dėl baudų dydžių sutartyje, teismas nurodė, kad sutartyje yra aiškiai numatytas baudų skyrimo mechanizmas, kuris įrodo jų nustatymo pagrįstumą ir tokio dydžio teisingumą. Teismas nusprendė, kad baudų skyrimo mechanizmas nepažeidžia paslaugų tiekėjo teisių ir jų nepažeis, o pagrindinė jo funkcija yra užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką paslaugų teikimą, kurios svarbios viešajam interesui užtikrinti.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas ex officio spręsti dėl viešojo pirkimo „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo atmestinas, nes yra teisiškai nepagrįstas.

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ apeliaciniame skunde prašo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl Pirkimo sutarties 4.5.3.4 bei 8.1.4 punktų bei priimti naują sprendimą – patenkinti visus ieškinio reikalavimus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      teismas nepagrįstai ir nenurodydamas jokių motyvų nusprendė, kad reikalavimas ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo yra nepagrįstas. Ex officio reiškia, jog teismas turi spręsti šį klausimą nepriklausomai nuo to, ar reikalavimą buvo iškėlęs ieškovas, ar ne. Teismui vieną iš esminių sutarties sąlygų pripažinus neteisėta, Pirkimo sąlygos laikomos neteisėtomis, o atsakovė pagal tokias sąlygas tęsti Pirkimo procedūrų nebegali.

11.2.                      Teismas, spręsdamas dėl Pirkimo sutarties 4.5.3.4 punkto teisėtumo, formaliai rėmėsi tik Metodikos 53.3 punktu bei atsakovės teise nustatyti didesnius indekso pokyčius nei 5 proc., tačiau nevertino proporcingumo principo, besiklostančios rinkos situacijos, pačios atsakovės veiksmų vykdant kitas sutartis. Nepaisant to, kad Pirkimo sutarties 4.5.3.4 punkto nuostatos yra aiškios, tikslios ir nedviprasmiškos, nepažeidžia Metodikos 53.3 punkto, jos neatitinka VPĮ 17 straipsnio, Metodikos 4.6 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, neužtiktina racionalaus lėšų panaudojimo tikslo. Tiek įkainių perskaičiavimo terminas, tiek indekso pokytis neatitinka besiklostančios rinkos situacijos. Byloje yra duomenų, kad atsakovė net ir esant įkainių perskaičiavimo sąlygoms, nebendradarbiauja. Tiekėjai, įskaitant ir ieškovę esant nustatytam tokiam įkainių perskaičiavimo dažnumui bei tokiam aukštam vartojimo kainų indeksui, bus priversti įsivertinti riziką ir teiks didesnius įkainius. Byloje yra įrodyta, kad atsakovė realiai netaikys sutarties 9.1 punkto bei tai, kad šios nuostatos taikymas iš esmės pakeičia įrodinėjimo pareigas. Taikant sutarties 9.1 punkto nuostatas tiekėjas įpareigojamas atskirai pateikti itin detalius įrodymus dėl nenumatytų aplinkybių, kurių jis neprivalo pateikti esant kainos indeksavimo tvarkai ir sąlygoms.

11.3.                      Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl Pirkimo sutarties 8.1.4 punkto teisėtumo, savo sprendimą argumentavo formaliai, visiškai nevertino, kad baudos turi būti susietos su realiai patiriamais atsakovės nuostoliais, o ne vien viešuoju interesu. Pagal formuojamą teismų praktiką tiekėjai turi teisę ginčyti baudinį netesybų dydį, kadangi šios sąlygos yra konkurso sąlygų dalis. Nustatyti netesybų dydžiai yra akivaizdžiai neproporcingi, neatitinka atsakovės patirtinų nuostolių dydžio, nustatytos baudos neatitinka kompensacinės paskirties ir yra laikytinos baudinėmis. Palyginus, pavyzdžiui, šiukšliadėžių pastatymą ir priežiūrą, kur 1 vnt. mėnesio įkainis yra 8,31 Eur, o pagal Sutarties 8.1.4.16-8.1.4.18 punktus taikomos baudos 20-100 Eur, tai reiškia, kad vieną kartą per metus neištuštinus tos vienos šiukšliadėžės paslaugų teikėjas praranda iš esmės visų metų atlygį už tos šiukšliadėžės tvarkymą. Baudos nėra susijusios su termino praleidimu, todėl atsakovė negali reikalauti tiek sumokėti baudą, tiek įvykdyti prievolę. Netesybos neatlieka skatinamosios funkcijos, kadangi nėra skaičiuojamos nuo pažeidimo iki jo ištaisymo, o taikomos iš karto už kiekvieną pažeidimo faktą. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi išvadą, kad pernelyg dideli ir neproporcingi baudų dydžiai gali dirbtinai apriboti tiekėjų konkurenciją. Be to, tiekėjai už minimalius nukrypimus galimos baudos riziką įskaičiuos į pasiūlymo kainą, o tai reiškia, kad perkančioji organizacija permokės už gaunamas pajamas ir bus pažeistas racionalaus lėšų panaudojimo tikslas.

2.                      Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos ieškovės su atsakove 2022 m. birželio 20 d. sudarytos Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą; panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-406-368/2021 dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys iš dalies ir Viešojo tarptautinio atvirojo konkurso „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties 5.1.18 punktas pripažintas neteisėtu ir priteistos ieškovei iš atsakovės 1 015,90 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 477,33 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir priimti šioje dalyje naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; likusią sprendimo dalį, kuria netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai, palikti galioti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      teismas, spręsdamas dėl Pirkimo sutarties 5.1.18 punkto teisėtumo, tik formaliai nurodė sutarties punktus (5.1.3 p., 5.1.10 p., 5.1.17 p., 5.4.4 - 5.4.6 p., 5.4.11 p., 5.5.4 p., 5.1.17 p.,), tačiau visiškai nepagrindė, kaip jie susiję su naikinamu punktu ir kaip užtikrina šio punkto reikalavimus. Minėtais punktais reglamentuotas sutarties kontrolės mechanizmas, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovės teisės sudėti daugiau priemonių turi būti ribojamos, ypač žinant, kad tokio pobūdžio sutartis yra susijusi su viešuoju interesu.

12.2.                      Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovės paaiškinimų, susijusių su šiuo reikalavimu, ir nepagrįstai Pirkimo sutarties 5.1.18 punktą pripažino neteisėtu, nes atsakovė turi jau įrankį „Tvarkau miestą“, kad naujos informacinės sistemos sukūrimas paslaugų teikimo kokybės nesukuria, o tik dubliuoja jau turimą įrankį, tačiau šie įrankiai nėra susiję ir vienas kito nedubliuoja. Atsakovės turimas įrankis „Tvarkau miestą“ neužtikrina paslaugų teikimo matomumo, priežiūros grafiko matomumo, reikalavimų apibūdinimo paslaugų teikimui, o tik atsakovės įsakyme nurodytas funkcijas – galimybę gyventojams pranešti apie paslaugų netinkamą kokybę. Tuo tarpu sutarties projekto 5.1.8. punkte aiškiai nurodyta, kad viešoje prieigoje realiu laiku turi būti matomas paslaugų teikimas (mechanizuotas, rankinis, mišrus), priklausomai nuo sezono paskelbtas prižiūrimų teritorijų priežiūros grafikas arba apibūdinti priežiūros reikalavimai (pvz. žiemą ar vasarą, kai vykdoma nuolatinė priežiūra). Įrankiu ,,Tvarkau miestą“ tokia informacija neteikiama, todėl atsakovė pagrįstai nurodė tokį reikalavimą siekdama užtikrinti viešą interesą turinčios paslaugos kontrolę.

12.3.                      Teismas formaliai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021, tačiau nepagrindė, kodėl mano, kad bylos yra analogiškos. Nurodytoje nutartyje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl toje nutartyje suformuota praktika negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje. Teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją ir pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai taikė teismų praktiką vien formaliai, vengdamas motyvuoti teismo sprendimą, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus bei suteikė nepagrįstą prioritetą vienai proceso šaliai.

12.4.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su atsakove sudarė ginčo Pirkimo sutartį ir ją vykdo, reiškia, kad toks reikalavimas buvo teikiamas tik formaliai ir ieškovei tai nesukelia jokių sunkumų. Šis reikalavimas buvo nustatytas siekiant bendros valdymo sistemos sklandaus veikimo, dėl tokio pirkimo objekto nebuvo nepagrįstai suvaržyta tiekėjų konkurencija, nes reikalaujama teikti informaciją, kurią išimtinai valdys tik paslaugų teikėjai (šiuo atveju ieškovė), be to, svetainės savininkas ir administratorius yra paslaugų teikėjas, o atsakovė neturėjo jokių galimybių pirkti paslaugas, susijusias su paslaugų teikėjo svetaine. Taip pat buvo įvertinta tai, kad duomenų perdavimas kitam subjektui būtų neracionalus ir neproporcingas, nes tam būtų reikalingi žmogiškieji ištekliai. Toks informacijos teikimas realiu laiku yra svarbus teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti.

3.                      Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad su ieškovės skundu nesutinka, prašo byloje tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      kadangi laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos, atsakovė tęsė Pirkimo procedūras ir su ieškove, kaip Pirkimo nugalėtoja, 2022 m. birželio 20 d. pasirašė Pirkimo sutartį, kuri šiuo metu yra vykdoma. Taigi Pirkimas yra baigtas dar iki sprendimo byloje priėmimo, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl teismo pareigos ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo, jo nebuvo ir teismo sprendimo priėmimo metu. Sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebegalioja Pirkimo sutarties 5.1.18 punkto nuostata. Sudarydama Pirkimo sutartį ieškovė sutiko su visomis jos sąlygomis.

13.2.                      Teismas, spręsdamas dėl įkainių indeksavimo tvarkos ir sąlygų teisėtumo, įvertino atsakovės nurodytus argumentus ir padarė aiškias išvadas, kad buvo laikomasi VPĮ nuostatų. Ieškovės skundas šioje dalyje grindžiamas išimtinai tik prielaidomis. Be to, ieškovė yra pasirašiusi Pirkimo sutartį ir ją jau vykdo, nėra pareiškusi jokių reikalavimų ją pripažinti negaliojančia ar dar kaip nors būtų nesutikusi su ja, tai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovė sutiko ir su Pirkimo sutarties 9.1 punkto taikymu. Ieškovė ginčija tik Pirkimo sutarties projekto 4.5.3.4 punkto nuostatas, bet neginčija kitų 4.5.3. punkto nuostatų, todėl nesuprantama, kam teikiamas toks argumentas, kai pati ieškovė sutinka, kad būtų naudojami Statistikos departamento duomenys peržiūrint sutarties įkainius. Pastebima ir tai, kad pati ieškovė pripažįsta, kad nebuvo pažeistos Kainodaros metodikos 53.3 punkto nuostatos.

13.3.                      Priešingai, nei nurodo ieškovė, Pirkimo sutartyje nustatyti baudų dydžiai nėra per dideli, jie yra proporcingi galimiems pažeidimams, pagrįsti ir teisėti bei neprieštarauja VPĮ įtvirtintam proporcingumo principui, aiškiai numatytas baudų skyrimo mechanizmas, kuris įrodo jų nustatymo pagrįstumą ir tokio dydžio teisingumą. Sutarties 5.4.4-5.4.6 punktuose yra įteisintas pranešimo apie patikrinimus mechanizmas Paslaugų teikėjui, o paslaugų teikėjas turės teisę dalyvauti patikrinimuose, reikšti pastabas ir pan. Todėl toks baudų mechanizmas niekaip nepažeidžia Paslaugų gavėjo teisių ir jų nepažeis, o pagrindinė funkcija yra užtikrinti nepertraukiamą ir kokybišką paslaugų teikimą, kurios labai svarbios viešajam interesui.

13.4.                      Perkamos paslaugos yra specifinės, susijusios su viešąja tvarka, aplinkosauga bei savivaldybės gyventojų teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, ir jų užtikrinimas yra privalomas, nes susijęs su viešuoju interesu.

4.                      Ieškovė UAB „Ecoservice projektai“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad su atsakovės skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir šią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      atsakovė, įtvirtinusi Pirkimo sutarties 5.1.18 punkto reikalavimą, peržengė savo diskrecijos ribas, kadangi nepagrįstai į vieną Pirkimą sujungė du Pirkimo objektus, kuriuos iš esmės pagal savo veiklos pobūdį, kompetenciją ir patirtį paprastai teikia skirtingi ūkio subjektai. Pirkimo sutarties 5.1.18 punktas pažeidžia VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos užtikrinimo principus.

14.2.                      Ieškovė neriboja atsakovės galimybių viešinti grafikus savo tinklalapyje, o paslaugų teikimo reikalavimai yra nustatyti ne ieškovės, o atsakovės (sutarties nuostatose, Techninės specifikacijos reikalavimuose, kurie visi viešinami svetainėje www.cvpp.lt, atsakovės rengiamuose ir tvirtinamuose teisės aktuose, kurie taip pat viešinami). Taigi, netgi nesukuriant jokio naujo įrankio (naujos informacinės sistemos), Šiaulių gyventojai gali tiek susipažinti su paslaugų teikimo grafiku, reikalavimais, tiek pateikti savo pastebėjimus, nusiskundimus įrankiu „Tvarkau miestą“.

14.3.                      Atsakovė nepagrįstai remiasi viešuoju interesu kaip pagrindu sujungti du Pirkimo objektus į vieną Pirkimą ir iš atliekų tvarkytojo reikalaudama kartu būti ir informacinių technologijų (IT) sistemų kūrėju. Šiuo atveju, viešasis interesas (interesantų teisė žinoti visą informaciją realiu (esamuoju) laiku apie teikiamas paslaugas) gali būti užtikrintas ir kitomis priemonėmis. Paslaugų teikimo kontrolė, įskaitant paslaugų teikimo nepertraukiamumą, priklauso atsakovei, o ne Šiaulių gyventojams, todėl atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi kaip pagrindu nustatyti reikalavimą ieškovei sukurti informacinę sistemą.

14.4.                      Priešingai, nei teigia atsakovė, teismo nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra aktualus nagrinėjamam ginčui ir teismas pagrįstai vadovavosi jame suformuota praktika.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos

6.                      Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – atsakovės ir ieškovės 2022 m. birželio 20 d. sudarytos Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą. Nurodo, kad šio įrodymo pateikimo teismui būtinybė iškilo dabar siekiant įrodyti, kad ieškovė ieškinį pareiškė formaliai, nes priėmė sprendimą sudaryti Pirkimo sutartį ir ją vykdo bei turi reikalingas priemones sutarčiai vykdyti.

7.                      CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir tai, kad nauji įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimami tik išimtiniais atvejais (CPK 314 straipsnis).

8.                      Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

9.                      Kartu pažymėtina ir tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

10.                      Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės su skundu apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas – šalių sudaryta Pirkimo sutartis – yra susijęs su Pirkimo, dėl kurio sutarties projekto sąlygų teisėtumo yra sprendžiama nagrinėjamoje byloje, vykdymu ir yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla, kadangi teismui pripažinus pirkimo sąlygas neteisėtomis byloje gali būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių, teisėjų kolegijos vertinimu, šio įrodymo priėmimas neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kadangi prašoma prijungti prie bylos sutartis yra pasirašyta abiejų ginčo šalių, jos turinys šalims yra žinomas, abi šalys savo procesiniuose dokumentuose dėl jo pasisakė, todėl šis rašytinis įrodymas priimamas ir prijungiamas prie bylos.

Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų

11.                      Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kas atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija vykdė atvirą tarptautinį viešojo pirkimo konkursą „Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas – gatvių valymo ir šlavimo paslaugos; trumpas aprašymas: Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugos; Pirkimo tikslas – palaikyti tinkamą sanitarinę būklę, užtikrinti švarą ir dulkėtumą mažinančių priemonių naudojimą, o žiemos metu – sudaryti ir saugias sąlygas pėstiesiems.

12.                      Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. pareiškė pretenziją dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo.

13.                      Atsakovė ieškovės pareikštos pretenzijos netenkino.

14.                      Ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtomis šias Pirkimo sąlygas: sutarties 4.5.3.4 punkte nustatytą sąlygą dėl įkainių perskaičiavimo termino (kartą per 12 mėn.) ir indekso pokyčio dydžio (10 proc.); sutarties 4.14 punkte nustatytą sąlygą dėl nuostolių įskaitymo į mokėtinas sumas; sutarties 5.1.8 punkte nustatytą sąlygą dėl viešos prieigos sukūrimo; sutarties 5.4.2 punkte nustatytą sąlygą dėl naujai rengiamų lokalių teisės aktų; sutarties 7.4.2 punkte nustatytą sąlygą dėl esminio pažeidimo tinkamo neapibrėžimo; sutarties 8.1.4 punkte nustatytas sąlygas dėl baudų dydžių; ex officio spręsti dėl Pirkimo nutraukimo.

15.                      Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies – pripažinus neteisėta Pirkimo sutarties 5.1.18 punkte įtvirtintą sąlygą, o kitą ieškinio dalį atmetus, apeliacinius skundus pareiškė ir ieškovė ir atsakovė. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) teismas, pripažinęs Pirkimo sutarties 5.1.18 punkto nuostatą neteisėta, ex officio  privalėjo spręsti dėl Pirkimo nutraukimo; 2) Pirkimo sutarties 4.5.3.4 punkte įtvirtintos kainų perskaičiavimo sąlygos neatitinka Metodikos 4.6 punkte bei VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintų principų bei rinkos realijų; 3) Pirkimo sutarties 8.1.4 punkte nustatytos baudos yra per didelės, nepagrįstos realiai atsakovės patiriamais nuostoliais, neatitinka kompensacinės paskirties ir yra baudinės. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Pirkimo sutarties 5.1.18 punkte įtvirtintos nuostatos teisėtumo, tik formaliai nurodė Sutarties punktus (5.1.3 p., 5.1.10 p., 5.1.17 p., 5.4.4 - 5.4.6 p., 5.4.11 p., 5.5.4 p., 5.1.17 p.,), tačiau visiškai nepagrindė, kaip jie susiję su naikinamu punktu ir kaip užtikrina šio punkto reikalavimus; 2) formaliai pasivadovavo teismų praktika bei konstatavo, kad ši sutarties nuostata dubliuoja įrankį „Tvarkau miestą“.

16.                      Taigi byloje yra sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl Pirkimo sutarties 4.5.3.4, 8.1.4 bei 5.1.18 punktuose įtvirtintų sąlygų teisėtumo.

Dėl apeliacinių skundų argumentų

17.                      VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, jog tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

18.                      Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, jog pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju būtų nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).

19.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo šių santykių išskirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų būti aiškinamos remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jas aiškinančia teismų praktika, kita vertus, taip pat atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifiką, šiame kontekste reiškiančią teismo pareigą viešojo pirkimo sutarties turinį aiškinti, be kita ko, pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Aiškinant viešojo pirkimo sutartį, vertinami pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis, atsižvelgiant į VPĮ tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles taikant mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl Sutarties 4.5.3.4 papunktyje įtvirtintos sąlygos teisėtumo

20.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje kvestionuoja Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktį, nustatantį sutarties įkainių perskaičiavimo momentą bei dažnumą. Ieškovė šią sutarties sąlygą ginčija šiais aspektais: 1) nustatyta įkainių perskaičiavimo metodika (dėl perskaičiavimo termino ir nustatyto kainų pokyčio) neatitinka VPĮ 17 straipsnyje bei Metodikos 4.6 punkte įtvirtinto proporcingumo principo, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis); 2) įkainių perskaičiavimo terminas ir indekso pokytis neatitinka besiklostančios rinkos situacijos.

21.                      Iš byloje esančio Pirkimo sutarties projekto nustatyta, kad kainodaros taisyklės yra nustatytos sutarties IV dalyje. Pagal Pirkimo sutarties 4.1 punktą, šiai sutarčiai taikomas fiksuoto įkainio su peržiūra sutarties kainos apskaičiavimo būdas. Pirkimo sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad paslaugų įkainiai nekeičiami per visą sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus sutartyje numatytus paslaugų įkainių peržiūros dėl pasikeitusių mokesčių ir kainų lygio bei atsisakomų ar papildomai įsigyjamų paslaugų atvejus. Pirkimo sutarties 4.5.3 papunktyje apibrėžta sutarties įkainių peržiūros tvarka dėl pasikeitusių vartojimo kainų indeksų (toliau – VKI). Pirkimo sutarties 4.5.3.1 papunktyje nustatyta, kad šalys pagal nustatytas sąlygas atlieka kainų peržiūrą, kai peržiūra iš esmės nepakeičia sutarties pobūdžio ir perskaičiavimo koeficientas A, praėjus 12  mėnesių po sutarties pasirašymo, yra didesnis kaip 1,1000 arba mažesnis kaip 0,9000. Pirkimo sutarties 4.5.3.2 papunktyje nurodyta, kad perskaičiavimo koeficientas A nustatomas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamų http://www.stat.gov.lt vartotojų kainų indeksų (VKI) pokyčiu (2015 m. – 100), t. y. einamųjų metų mėnesį paskelbtą vartojimo paslaugų indeksą (B) dalijant iš Sutarties sudarymo mėnesio indekso (C): A=(B/C). Pagal Pirkimo sutarties 4.5.3.3 papunktį VKI nustatymo šaltinis: Statistikos departamento interneto svetainėje http://osp.stat.gov.lt/ pasirenkant Ūkis ir finansai/Kainų indeksai, pokyčiai ir kainos/Rodiklių duomenų bazė/Vartotojų kainų indeksai (VKI), kainų pokyčiai, svoriai, vidutinės kainos/Vartotojų kainų indeksai/Vartotojų kainų indeksai (2015 m. – 100). Klasifikatorius – „Vartojimo paslaugos“. Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties įkainių peržiūra atliekama praėjus 12 mėnesių po sutarties pasirašymo iki kito kalendorinio mėnesio paskutinės dienos (atsižvelgiant į reikalingų statistinių duomenų paskelbimą). Sutarties įkainių peržiūra kartojama kasmet, praėjus 12 mėnesių po sutarties pasirašymo, tačiau lyginant ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį. Peržiūra atliekama paslaugų įkainius dauginant iš perskaičiavimo koeficiento (A). Pirkimo sutarties 4.5.3.5 papunktyje nustatyta, kad peržiūrėti indeksuoti įkainiai įsigalioja po papildomo susitarimo dėl peržiūros pasirašymo nuo kito kalendorinio mėnesio pirmos dienos.

22.                      Nors nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija sutarties įkainių perskaičiavimo tvarką, motyvuodama tiek per ilgu (12 mėnesių) perskaičiavimo dažnumu, tiek nustatytu pernelyg dideliu indekso pokyčiu (10 procentų), tačiau pažymėtina, kad ieškovė nekvestionuoja nei Pirkimo sutarties 4.5.3.1 papunkčio, nustatančio koeficiento A dydį, nei Pirkimo sutarties 4.5.3.2 papunkčio, nustatančios koeficiento A apskaičiavimo tvarką, nei Pirkimo sutarties 4.5.3.3 papunkčio, apibrėžiančio VKI nustatymo šaltinį. Taigi iš ieškovės formuluojamo ginčo dalyko – reikalavimo pripažinti neteisėtu tik Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktį – spręstina, kad ieškovė iš esmės ginčija tik Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktyje nustatytą Pirkimo sutarties įkainių perskaičiavimo momentą bei dažnumą, tačiau ne pačią perskaičiavimo metodiką.

23.                      Pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

24.                      Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovė neginčija Pirkimo sutarties sąlygų (4.5.3.1; 4.5.3.2.; 4.5.3.3 papunkčių), nustatančių sutarties įkainių perskaičiavimui taikytino koeficiento pokyčio dydžio bei koeficiento apskaičiavimo tvarkos. Taigi į nagrinėjamo ginčo apimtį patenka tik ginčijama Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktyje  įtvirtinta nuostata, apibrėžianti sutarties įkainių perskaičiavimo terminą bei dažnumą, bet ne sutarties 4.5.3.1-4.5.3.3 punktuose įtvirtintos nuostatos, todėl ieškovės argumentai, susiję su sutarties įkainių perskaičiavimui taikomo indekso pokyčio procento dydžio nustatymo pagrįstumu vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

25.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad Pirkimo sutarties 5.4.3.4 papunktyje įtvirtintas sutarties įkainių perskaičiavimo terminas ir dažnumas (12 mėnesių) atitinka Metodikos 53.3 punkte įtvirtintus reikalavimus, taip pat, kad ši sutarties sąlyga yra aiški suprantama. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad minėta sutarties sąlyga dėl įkainių perskaičiavimo termino neatitinka viešųjų pirkimų principų bei besiklostančios ekonominės situacijos.  

26.                      Pagal VPĮ įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Metodikos 4.6 punkte yra nustatyta, kad kainodaros taisyklės turi būti nenustatančios per didelės rizikos pirkimo vykdytojui dėl sutarties kainos padidėjimo arba iš kitos pusės nenustatančios sąlygų tiekėjui veikti jam nepalankiomis sąlygomis.

27.                      Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui; kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Viešųjų pirkimų principai – tokios imperatyviosios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiosioms organizacijoms kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti (kai jų elgesio modelis įstatyme neįtvirtintas), taip pat iš kurių aiškėja tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų, įtvirtintų VPĮ, turinys konkrečioje jų tarpusavio santykių situacijoje; viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-476-378/2017 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.                      Pažymėtina, kad dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2012). Tai reiškia, kad asmuo, kuris teigia, kad vykdant viešojo pirkimo procedūrą buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, turi pareigą savo teiginius pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 straipsnis).

29.                      Ieškovė Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktyje nustatytą įkainių peržiūros termino bei dažnumo (12 mėnesių) nepagrįstumą sieja su kuro kainų pokyčiu. Pagal sutarties nuostatas (sutarties 4.5.3.1-4.5.3.3 papunkčiai) sutarties įkainių perskaičiavimas yra siejamas ne su kuro kainų pokyčiu per tam tikrą laikotarpį, o su VKI pokyčiu per nustatytą 12 mėnesių laikotarpį. Tuo tarpu ieškovė, kaip minėta, sutarties nuostatų apibrėžiančių Pirkimo sutarties įkainių perskaičiavimui taikytino koeficiento dydžio bei nustatymo tvarkos neginčija. Todėl ieškovės nurodyti argumentai dėl per ilgo Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktyje nustatyto termino vertintini kaip deklaratyvūs, grįsti prielaidomis, ir neįrodyti.

30.                      Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju neįrodė, kad Pirkimo sutarties 4.5.3.4 papunktyje įtvirtinta nuostata pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje bei Metodikos 4.6 punkte įtvirtintą proporcingumo principą, neužtikrina racionalaus lėšų panaudojimo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šio sutarties punkto pripažinimo neteisėtu, atitinkamai ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl Sutarties 8.1.4 punkto teisėtumo

31.                      Ieškovė ieškiniu bei apeliaciniu skundu taip pat kvestionuoja ir prašo pripažinti neteisėtu Pirkimo sutarties 8.1.4 punktą, kuriame įtvirtinti baudų dydžiai už sutarties pažeidimus, šiais aspektais: 1) nustatytos baudos yra neproporcingai didelės, neatitinka kompensacinės paskirties ir laikytinos baudinėmis; 2) baudos nėra susietos su paslaugų termino praleidimu.

32.                      Nagrinėjamame Pirkimo sutarties 8.1.4 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas nustatęs, kad paslaugų teikėjas netinkamai vykdo šios sutarties įsipareigojimus, pildo patikrinimo aktą ir gali iškart skirti baudas už žemiau nustatytus pažeidimus, kurias paslaugų teikėjas privalo sumokėti. Šio Pirkimo sutarties punkto papunkčiuose nustatyti tokie baudų dydžiai: už žiemą nenuvalytą ar netinkamai nuvalytą kiekvieno objekto teritorijos dangą, išskyrus laiptus ir autobusų stoteles – 500,00 (penki šimtai) Eur (sutarties 8.1.4.1 papunktis); už žiemą nenuvalytus ar netinkamai nuvalytus kiekvieno objekto teritorijos laiptus – 1 000,00 (vienas tūkstantis) Eur (sutarties 8.1.4.2 papunktis); už netinkamai nuvalytas ir esant poreikiui nepabarstytas autobusų stoteles – 1 000,00 (vienas tūkstantis) Eur už kiekvieną autobusų stotelę (sutarties 8.1.4.3 papunktis); už žiemą nepabarstytą ar netinkamai pabarstytą kiekvieno objekto teritorijos dangą, išskyrus laiptus ir autobusų stoteles – 500,00 (penki šimtai) Eur (sutarties 8.1.4.4 papunktis); už žiemą nepabarstytus ar netinkamai pabarstytus kiekvieno objekto teritorijos laiptus – 1 000,00 (vienas tūkstantis) Eur (sutarties 8.1.4.5 papunktis); už vasarą nenuvalytą ar netinkamai nuvalytą kiekvieno objekto teritorijos dangą, įskaitant laiptus, žolės ar perteklinio augalinio sluoksnio nepašalinimą – 100,00 (vienas šimtas) Eur (sutarties 8.1.4.6 papunktis); už nesurinktas atliekas nuo kiekvieno objekto teritorijos dangos, pagal Sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus – 60,00 (šešiasdešimt) Eur (sutarties 8.1.4.7 papunktis); už nepašalintus reklaminius plakatus, skelbimus, kramtomąją gumą kiekvienoje objekto teritorijoje – 60,00 (šešiasdešimt) Eur (sutarties 8.1.4.8 papunktis); už atliekų netalpinimą į tam tikslui skirtas talpas, pagal Sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus – 60,00 (šešiasdešimt) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.9 papunktis); už atliekų neišvežimą iš kiekvieno objekto teritorijos pagal Sutarties 1 priede nustatytą terminą – 100,00 (vienas šimtas) Eur (sutarties 8.1.4.10 papunktis); už po atliekų ištuštinimo iš šiukšliadėžių ar po atliekų išvežimo vietos nesutvarkymą kiekvienoje objekto teritorijoje pagal Sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus – 100,00 (vienas šimtas) Eur (sutarties 8.1.4.11 papunktis); už sniego krovimą (stūmimą) po medžiais (arčiau 2 m nuo kamieno), ant gėlynų, į važiuojamąją gatvės dalį, į kitų asmenų privačius sklypus, ant geležinkelio bėgių, į vaikų žaidimo aikšteles ar į kitų įrengimų vietas, palikimą vietose, kur jis trukdytų pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui, ant lietaus vandens surinkimo šulinių grotelių – 100,00 (vienas šimtas) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.12 papunktis); už bulvare nepadarytus ar netinkamai padarytus praėjimus pėstiesiems – 20,00 (dvidešimt) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.13 papunktis); už sustumto sniego (ledo) vietose (jam ištirpus) susikaupusių barstymo medžiagų ir kitų sąnašų nesurinkimą ar nekokybišką surinkimą pagal Paslaugų gavėjo užsakymą – 300,00 (trys šimtai) Eur už kiekvieno objekto teritoriją (sutarties 8.1.4.14 papunktis); už nenuvalytus atitvarus nuo dulkių ir kitų nešvarumų – 30,00 (trisdešimt) Eur už kiekvieno objekto teritoriją (sutarties 8.1.4.15 papunktis); už nepastatytas šiukšliadėžes, įskaitant ir pastatytas šiukšliadėžes, kurios neatitinka Sutarties 1 priede nustatytų reikalavimą – 50,00 (penkiasdešimt) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.16 papunktis); už pilnų šiukšliadėžių neištuštinimą – 100,00 (vienas šimtas) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.17 papunktis); už šiukšliadėžių nenuplovimą, nedezinfekavimą, įskaitant ir netinkamą tokios paslaugos suteikimą – 20,00 (dvidešimt) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.18 papunktis); už nenušveistą ar netinkamai, nepilnai nušveistą nurodytos teritorijos dangą ir mažosios architektūros elementą – 100,00 (vienas šimtas) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.19 papunktis); už nenuplautą ar netinkamai, nepilnai nuplautą nurodytos teritorijos dangą ir mažosios architektūros elementą – 100,00 (vienas šimtas) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.20 papunktis); už nepalaistytą ar netinkamai palaistytą nurodytos teritorijos dangą – 50,00 (penkiasdešimt) Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.21 papunktis); už aukštesnio kaip 1,0 m sniego volo nepašalinimą pagal Sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus – 200,00 (du šimtai) Eur už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 8.1.4.22 papunktis); už sniego neišvežimą, įskaitant ne viso išvežimą, pagal Paslaugų gavėjo užsakymą – 200,00 (du šimtai) Eur už kiekvieno objekto teritorijos dangą (sutarties 8.1.4.23 papunktis); už kasdieninių ataskaitų nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, įskaitant ir ne visos reikalaujamos informacijos prie ataskaitų pateikimą – 200,00 Eur už kiekvieną dieną, kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.24 papunktis); už kasdieninėse ataskaitose netikslių, neteisingų duomenų ir dokumentų pateikimą – 500,00 Eur už kiekvieną atvejį (sutarties 8.1.4.25 papunktis); už viešos prieigos nesukūrimą pagal Sutarties 5.1.18 punkte nustatytus reikalavimus – 500,00 (penki šimtai) Eur už kiekvieną kartą, suteikiant 14 kalendorinių dienų pažeidimo pašalinimo terminą (sutarties 8.1.4.26 papunktis); už viešos prieigos neveikimą, netinkamą veikimą pagal Sutarties 5.1.18 punkte nustatytus reikalavimus 200,00 (du šimtai) Eur už kiekvieną kartą, suteikiant 14 kalendorinių dienų pažeidimo pašalinimo terminą (sutarties 8.1.4.27 papunktis); už reikalavimų, numatytų Sutarties 1 priede, nesilaikymą dėl technikos naudojimo – 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis) Eur už kiekvieną atvejį transporto priemonei, suteikiant 14 kalendorinių dienų pažeidimo pašalinimo terminą (sutarties 8.1.4.28 papunktis); jei dėl Paslaugų teikėjo kaltės neveikia Paslaugų teikėjo palydovinė transporto priemonių valdymo bei duomenų kaupimo, apdorojimo sistema ar klastojami (imituojami) mechanizmų darbo režimai – taikoma 2 000,00 (du tūkstančiai) Eur už kiekvieną nustatytą atvejį (sutarties 8.1.4.29 papunktis); už pakartotinį neteisingų duomenų ir dokumentų pateikimą apie per mėnesį suteiktas Paslaugas, Paslaugų gavėjas turi teisę Paslaugų teikėjui skirti 30 proc. baudą, ją apskaičiuojant nuo Paslaugų teikėjui mokėtinos tą mėnesį sumos (sutarties 8.1.4.30 papunktis); už Sutarties 5.1.7. punkte nurodyto reikalavimo nevykdymą – 100,00 (vienas šimtas) Eur už kiekvieną dieną (sutarties 8.1.4.31 papunktis); už Sutarties 5.1.17.6. punkte nurodyto reikalavimo nevykdymą – 300,00 (trys šimtai) Eur už per kalendorinį mėnesį nustatytus 3 (tris) nepranešimo, bet Paslaugų gavėjo užfiksuotus atvejus (sutarties 8.1.4.32 papunktis); už kitų reikalavimų (neaptartų 8.1.4.1 – 8.1.4.32 punktuose) nekokybišką vykdymą ar nevisiškai (įvykdyti ne visi reikalavimai) suteiktą Paslaugą – 100,00 (vienas šimtas) Eur už kiekvieną nustatytą atvejį ar teritoriją (sutarties 8.1.4.33 papunktis).

33.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties 8.1.4 punkte įtvirtintų baudų už tam tikrus sutarties pažeidimus, atsižvelgęs į tai, kad Pirkimo objektas yra susijęs su viešojo intereso (Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų teisės į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką bei aplinkos apsaugos) užtikrinimu bei į tai, kad yra aiškiai numatytas paslaugų teikimo mechanizmas, nusprendė, kad nustatyti baudų dydžiai nėra per dideli. 

34.                      Pažymėtina, kad pagal VPĮ 42 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais ir kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. CK 6.70 straipsnyje kaip viena iš sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonių yra numatytos netesybos. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

35.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 38 punktą).

36.                      Taigi, sutartimi nustatytos netesybos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Vienas iš šio principo įgyvendinimo pavyzdžių yra CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas – reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vis dėlto galimi ir kiti atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

37.                      Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). 

38.                      Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyje nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė kreditorius, santykį. Vertindamas realiai patirtų nuostolių dydį, teismas turi atsižvelgti į kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat aplinkybę, ar kreditoriaus realiai patirtų nuostolių atlyginimas priteistinas pagal nuostolių dydžio nustatymo taisykles, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar buvo atsižvelgta į CK 6.258 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-378/2022 78 punktą).

39.                      Nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčija viešojo Pirkimo sutarties projekte nustatytus baudų už atitinkamų prievolių pagal sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą dydžius, todėl sprendžiant dėl netesybų dydžio būtina atsižvelgti į viešojo pirkimo sutarties pobūdį bei svarbą visuomenei. Šiuo atveju, Pirkimo objektas yra Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugos; Pirkimo tikslas – palaikyti tinkamą sanitarinę būklę, užtikrinti švarą ir dulkėtumą mažinančių priemonių naudojimą, o žiemos metu – sudaryti ir saugias sąlygas pėstiesiems. Taigi Pirkimo sutartimi siekiama užtikrinti visuomenės teisę į saugią ir švarią aplinką tiek vasaros, tiek žiemos metu, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, perkamos paslaugos neabejotinai yra susijusios su viešojo intereso užtikrinimu. Pirkimo sutartį siekiama sudaryti dėl tęstinio pasikartojančio prievolių vykdymo, todėl jų vykdymas bei pažeidimas gali būti ne vienkartinis. Atitinkamai bendras baudų dydis šiuo metu nėra ir negali būti žinomas, taip šiuo metu nėra ir negali būti žinomi paslaugų gavėjo (atsakovės) galimi nuostoliai dėl netinkamo prievolių pagal sutartį vykdymo. Be to, įvertinus Pirkimo objektą, jo svarbą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju sutarties 8.1.14 punkto papunkčiuose nustatytais baudų dydžiais siekiama ne tiek kompensuoti galimus atsakovės nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kiek užtikrinti tinkamą paslaugų pagal sutartį vykdymą. Pažymėtina, kad Pirkimo sutarties 8.1.14 punkto papunkčiuose nustatyti konkretūs pinigine išraiška nurodyti baudų dydžiai už konkretų sutarties pažeidimą yra tinkamai išviešinti ir tiekėjai, įskaitant ieškovę, turi visas galimybes su jais susipažinti bei įsivertinti riziką.

40.                      Pirkimo sutarties 1 priede „Techninė specifikacija“ yra nustatyti konkretūs perkamų paslaugų reikalavimai, jų atlikimo sąlygos bei terminai, per kiek laiko, kokiu dažnumu ir pan. turi būti teikiamos atitinkamos paslaugos. Tuo tarpu, kad būtų pritaikyta už atitinkamą sutarties pažeidimą atitinkamame sutarties 8.1.14 punkto papunktyje nustatyta bauda, turi būti konstatuotas atitinkamas Pirkimo sutarties pažeidimas, t. y. kad atitinkama prievolė pagal Pirkimo sutarties sąlygas neįvykdyta per sutartyje nustatytą terminą ar suteikta paslauga neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų. Todėl ieškovės argumentas, kad baudos nėra susietos su termino praleidimu, atsižvelgiant į tęstinį paslaugų pagal Pirkimo sutartį pobūdį, yra nepagrįstas.

41.                      Pagal Pirkimo sutarties 8.1.14 punktą, paslaugų gavėjas nustatęs, kad paslaugų teikėjas netinkamai vykdo šios sutarties įsipareigojimus, pildo patikrinimo aktą ir gali iškart skirti baudas už žemiau nustatytus pažeidimus, kurias paslaugų teikėjas privalo sumokėti. Pažymėtina, kad iš Patikrinimo, pažeidimų nustatymo, baudų skyrimo akto (Pirkimo sutarties priedas 3) turinio matyti, kad atliekant pagal Pirkimo sutartį teikiamų paslaugų patikrinimą turi teisę dalyvauti ir paslaugų teikėjo atstovas.  Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Pirkimo sutarties projekte yra numatytas baudų skyrimo mechanizmas, suponuojantis paslaugų teikėjo teisę dalyvauti atliekant patikrinimus, reikšti pastabas.

42.                      Nagrinėjamu atveju, įvertinus sutarties pobūdį bei tikslą, sutarties objektą, kad vykdomu viešuoju pirkimu yra siekiama užtikrinti viešojo intereso tenkinimą, taip pat tai, kad šiuo metu, nesant sutarties pažeidimo, nėra galimybės įvertinti sutartyje nustatytų baudų dydžio ir atsakovės galimai patirsiamų nuostolių dydžio, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Pirkimo sutarties 8.1.14 punkto papunkčiuose įtvirtinti baudų dydžiai yra aiškiai per dideli.

43.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Pirkimo sutarties 8.1.14 punkto teisėtumo yra teisiškai pagrįstos, t. y. teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl šio sutarties punkto pripažinimo neteisėtu, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl Sutarties 5.1.18 punkto teisėtumo

44.                      Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl Pirkimo sutarties 5.1.18 punkto pripažinimo neteisėtu.

45.                      Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutarties 5.1.18 punkto neteisėtumo, sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės priežiūros ir kontrolės tikslams užtikrinti yra įtvirtintos sutarties 5.1.3 p., 5.1.10 p., 5.1.17 p., 5.4.4 - 5.4.6 p., 5.4.11 p., 5.5.4 p., 5.1.17 p., nuostatos kuriose nurodyta, jog atskirai atsakovei suteikiama prieiga prie valymo paslaugas teikiančiu transporto priemonių sekimo sistemos; kad sutarties 5.1.18 punkto nuostata įtvirtinta būtent tam, jog miesto gyventojai galėtų pateikti pranešimus apie paslaugų galimai netinkamą suteikimą, tačiau, tokia galimybė suteikiama jau perkančiosios organizacijos turimu įrankiu „Tvarkau miestą“; taip pat pasivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 formuojama teismų praktika.

46.                      Atsakovė su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutiko, apeliaciniame skunde nurodė, kad ši ginčijama sutarties nuostata įtvirtinta siekiant užtikrinti perkamų paslaugų kontrolę ir kokybę, o atsakovės valdomo įrankio „Tvarkau miestą“ paskirtis yra kita, juo negali būti užtikrintas paslaugų pagal sutartį teikimo matomumas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė, sutartyje nustatydama tokį reikalavimą, peržengė savo diskrecijos ribas ir nepagrįstai į vieną pirkimą sujungė du pirkimo objektus, iš atliekų tvarkytojo reikalauja būti ir informacinių technologijų sistemų kūrėju, nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi.

47.                      Pirkimo sutarties 5.1.18 punkte nustatyta, kad paslaugų teikėjas turi sukurti viešą prieigą ir paviešinti ją savo internetinėje svetainėje. Esant poreikiui, nuorodą į viešą prieigą bus galima viešinti ir Paslaugų gavėjo internetinėje svetainėje. Viešoje prieigoje realiu laiku turi būti matomas paslaugų teikimas (mechanizuotas, rankinis, mišrus), priklausomai nuo sezono paskelbtas prižiūrimų teritorijų priežiūros grafikas arba apibūdinti priežiūros reikalavimai (pvz. žiemą, ar vasarą, kai vykdoma nuolatinė priežiūra), kartu turi būti palikta galimybė interesantams palikti atsiliepimą apie paslaugų kokybę, prisegti nuotrauką.

48.                      Neabejotinai perkančioji organizacija turi pareigą kontroliuoti viešųjų pirkimų sutarčių tinkamą vykdymą bei pagal tokias sutartis teikiamų paslaugų kokybę. Tokia perkančiųjų organizacijų pareiga kyla iš VPĮ 17 straipsnio nuostatų. Šiam tikslui pasiekti perkančioji organizacija turi teisę sutartyse nustatyti tam tikrus tinkamą sutarčių vykdymą užtikrinančius mechanizmus. Tačiau kiekvienu atveju tokie užtikrinimo mechanizmai turi būti proporcingi, jais negali būti pernelyg suvaržomos tiekėjų teisės bei negali būti tiekėjams sukuriama pernelyg didelė pareigų našta, ypatingai nesusijusi su tiesiogine tiekėjų veikla bei viešųjų pirkimų objektu.

49.                      Nagrinėjamu atveju iš Pirkimo sutarties matyti, kad atsakovė, siekdama užtikrinti bei kontroliuoti pagal sutartį teikiamų paslaugų kokybę, sutartyje nustatė tokias paslaugų tiekėjo pareigas: pateikti Paslaugų gavėjui per mėnesį suteiktų Paslaugų aktą (-us) bei jų pirminės apskaitos dokumentus (dokumentai, pagal kuriuos Paslaugų teikėjas apskaito suteiktų Paslaugų kiekius pagal suteiktų Paslaugų vietą, datą) ne vėliau kaip iki kito mėnesio trečios darbo dienos pabaigos (sutarties 5.1.3 punktas); pateikti Paslaugų suteikimo įrodymus pagal Sutarties 5.5.4 punkte nurodytą tvarką (sutarties 5.1.10 punktas); užtikrinti, kad Paslaugų teikimo laikotarpiu, visoje šaligatvių valymo ir (ar) barstymo technikoje būtų įrengta palydovinė transporto priemonių vietos koordinačių nustatymo sistema integruota su valdymo bei duomenų kaupimo, apdorojimo sistema ir Paslaugų gavėjui būtų suteikta prieiga prie sistemos, užtikrinant galimybes realiu laiku ir ne mažesniu kaip 60 dienų atgaliniu laikotarpiu kontroliuoti Paslaugų teikimą, gauti ir apdoroti teikiamų Paslaugų statistinę – analitinę informaciją (sutarties 5.1.17 punktas). Taip pat pagal Pirkimo sutarties nuostatas paslaugų gavėjas turi teisę: pareikalauti pateikti suteiktų Paslaugų suteikimo įrodymus: fotofiksacijas, turinčias laiko, datos ir vietos žymas ir (ar) kitus abejoms pusėms priimtinus dokumentus (sutarties 5.4.3 punktas); prižiūrėti ir kontroliuoti Paslaugų suteikimo eigą, patikrinti Paslaugų kokybę Paslaugų suteikimo vietoje, nedalyvaujant arba dalyvaujant Paslaugų teikėjui be papildomo mokesčio, pranešęs prieš protingą terminą Paslaugų teikėjui (sutarties 5.4.4 punktas); atlikti teikiamų Paslaugų patikrinimus (vaizdo stebėjimo kameromis, fiziškai nuvykstant į Paslaugų teikėjo teritoriją, renkant informaciją iš žiniasklaidos, gaunamų gyventojų pranešimų, socialinės medijos ir kitais būdais), skirtus visapusiškai įvertinti Paslaugų teikėjo teikiamas Paslaugas, aprašytas Sutarties 1 priede. Patikrinimai gali būti atliekami ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo Paslaugų teikėjo pateiktos informacijos apie už praėjusią parą arba pagal skubų, arba pakartotiną užsakymą suteiktas Paslaugas,  gavimo dienos (sutarties 5.4.5 punktas); atlikti patikrinimus Paslaugų gavėjo atstovas gali savo nuožiūra pasirinktu laiku ir dažnumu. Patikrinimą įformina aktu, kurį pasirašo Paslaugų teikėjo ir Paslaugų gavėjo atstovas. Jei patikrinimą vykdo tik Paslaugų gavėjo atstovas (t. y. viena Šalis), jis turi teisę vienašališkai surašyti patikrinimo aktą ir apie atliktą patikrinimą pranešti Paslaugų teikėjui (sutarties 5.4.6 punktas); kontroliuoti mechanizuotų Paslaugų teikimą palydovinės transporto priemonių valdymo bei duomenų kaupimo, apdorojimo sistemos pagalba ir gauti su Paslaugų, pagal šią Sutartį, teikimu susijusius reikalingus duomenis bei ataskaitas (sutarties 5.4.11 punktas).

50.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Pirkimo sutarties nuostatas, daro išvadą, kad sutartyje yra įtvirtintos pakankamai reikšmingos paslaugų teikėjų pareigos bei paslaugų gavėjo teisės, siekiant užtikrinti paslaugų pagal sutartį teikimą bei atitinkamai teikiamų paslaugų kokybę. Todėl papildomai sutarties 5.1.18 punkte įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga sukurti viešą prieigą ir paviešinti ją savo internetinėje svetainėje vertintina kaip perteklinė.

51.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pati atsakovė nepaneigė, kad jos pačios valdomame įrankyje „Tvarkau miestą“ interesantai neturi galimybės pateikti skundų dėl galimai netinkamo paslaugų pagal Pirkimo sutartį teikimo faktų. Pačios atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta, kad pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. A-984 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 72.1. punktą asmenys, pastebėję mieste netvarką ar susidūrę su problemomis, gali informacinėje sistemoje „Tvarkau miestą“ užregistruoti pranešimą (pagal pasirinktą klausimą), kuris „Avilyje“ registruojamas automatiniu būdu. Taigi priešingai nei nurodė atsakovė, interesantai turi galimybę įrankyje „Tvarkau miestą“ pranešti apie netinkamą miesto tvarkymą. Taip pat sutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį, būtent atsakovei tenka pareiga užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat, taip pat pareiga įgyvendinti viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

52.                      Taip pat atsižvelgiant į Pirkimo objektą – gatvių valymo ir šlavimo paslaugos, darytina išvada, kad Pirkimo sutarties 5.1.18 punkte nustatyta paslaugų teikėjui pareiga (sukurti viešą prieigą ir paviešinti ją savo internetinėje svetainėje) nėra tiesiogiai susijusi su Pirkimo objektu bei atitinkamai su tokias paslaugas teikiančių tiekėjų tiesiogine veikla. Kaip minėta Pirkimo sutarties sąlygose yra pakankamai išsamiai aprašytos paslaugų teikėjų pareigos bei paslaugų gavėjo teisės, susijusios su pagal Pirkimo sutartį teikiamų paslaugų užtikrinimu bei jų kontrole.

53.                      Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 pateiktais išaiškinimais.

54.                      Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

55.                      Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-858-553/2021 buvo sprendžiamas ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo; viena iš ginčijamų sąlygų buvo susijusi su perkančios organizacijos reikalavimu tiekėjams sukurti mobiliąją programėlę, skirtą viešinti sutartyje nurodytai informacijai; pirkimo objektas buvo susijęs su atliekų tvarkymu. Šią bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo objektą, padarė išvadą, kad tokiu reikalavimu (sukurti mobiliąją programėlę) buvo tiesiogiai apribotos tiekėjų galimybės dalyvauti Pirkime, kadangi tokia veikla (mobiliosios programėlės sukūrimas) nėra būdinga atliekas tvarkančios įmonės veiklai, nėra susijusi su tokia veikla bei atitinkamai su Pirkimo objektu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje taip pat tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, tarp kurių yra ginčijama ir Pirkimo sutarties 5.1.18 punkte įtvirtinta sąlyga, įpareigojanti tiekėjus sukurti viešą prieigą ir paviešinti ją savo internetinėje svetainėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame apeliacinio teismo sprendime pateiktas išaiškinimas tiek, kiek jis susijęs su tiekėjams nustatytu pertekliniu įpareigojimu, tiesiogiai nesusijusiu su Pirkimo objektu, yra aktualus nagrinėjamoje byloje, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo vadovavosi.

56.                      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutarties 5.1.18 punkte įtvirtinta sąlyga yra perteklinė ir neatitinka VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sąlygą pripažino neteisėta.       

Dėl bylos baigties 

57.                      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas bei pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų pripažinti neteisėtais Pirkimo sutarties 4.5.3.4. papunktyje nustatytą sutarties įkainių perskaičiavimo tvarką ir Pirkimo sutarties 8.1.4 punkto papunkčiuose nustatytus baudų dydžius už sutarties pažeidimus bei pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu sutarties 5.1.18 punktą, kuriame įtvirtintas reikalavimas paslaugų teikėjui sukurti viešą prieigą ir paviešinti ją savo internetinėje svetainėje, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

58.                      Pirkimo procedūros negali būti vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas viešojo pirkimo sąlygas,  todėl, priešingai, nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, teismas ex officio pirkimo procedūras turi nutraukti, nepriklausomai nuo to, ar šalis yra pareiškusi tokį reikalavimą ar ne, ir juo labiau, ar šalis tokį reikalavimą pagrindė. 

59.                      Pažymėtina, kad pagal VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą pirkimo procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis.

60.                      Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo sąlygas pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtus perkančiosios organizacijos sprendimus sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo (ar panaikinti neteisėtus sprendimus), nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu, todėl perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ieškovui nesukelia teisinių padarinių; tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio Pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, 75 punktas). 

61.                      Taip pat pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-415/2016 25 punktą).

62.                      VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis).

63.                      Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės byloje nebuvo pritaikytos ir Pirkimo procedūros nebuvo sustabdytos, todėl atsakovė tęsė Pirkimo procedūras pagal ginčijamas Pirkimo sąlygas. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą 2022 m. birželio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašą. Iš pateikto sutarties nuorašo matyti, kad sutartis sudaryta 36 mėnesių laikotarpiui, Sutarties dalykas – Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų teikimas pagal Sutarties 1 priede nustatytus reikalavimus; sutarties vertė – 2 479 338,84 Eur.

64.                      Taigi ieškovės ir atsakovės sudaryta Pirkimo sutartis yra tęstinė (perkančiajai organizacijai yra tiekiamos paslaugos, kurių trukmė 36 mėnesiai) ir byloje nėra ginčo, kad sutartis yra vykdoma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių sudarytos Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia nuo sudarymo momento galėtų turėti neproporcingų pasekmių, kurios pažeistų viešąjį interesą, susijusį su visuomenės teise į švarią bei saugią aplinką, todėl šiuo atveju taikytina alternatyvi sankcija – šalių sudarytos Pirkimo sutarties termino sutrumpinimas iki 2023 m. gegužės 31 d.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia alternatyvi sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui bei sudarys galimybes atsakovei per nurodytą terminą pašalinti teisės aktų pažeidimus bei užtikrinti tinkamą viešų paslaugų teikimą.

65.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino VPĮ nuostatas iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ex officio nesprendė dėl neteisėtų Pirkimo sąlygų pasekmių taikymo, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo dalis pakeičiama ją papildant (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

66.                      Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra paliktas nepakeistas, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

67.                      Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 8 310,40 Eur, kurias sudaro 2 817 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 5 493,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. 

68.                      Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). 

69.                      CPK

70.                      Kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškovės apeliacinis skundas, tiek atsakovės apeliacinis skundas yra atmesti, t. y. nei viena iš šalių negali būti pripažintos ginčą laimėjusia šalimi, todėl apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą papildant sprendimo rezoliucinę dalį šiuo punktu:

Taikyti alternatyvią sankciją ir sutrumpinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice projektai“, juridinio asmens kodas 144128180, ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188771865, 2022 m. birželio 20 d. Šiaulių miesto šaligatvių ir kitų teritorijų tvarkymo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimo terminą iki 2023 m. gegužės 31 d.

Teisėjai                                                                                   Romualda Janovičienė

          Agnė Tikniūtė 

          Tomas Venckus