Civilinė byla Nr. e2-12-196/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00888-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5; 3.3.1.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saudara“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-50-431/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Saudara“ ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Šiaulių bankas,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Saudara“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 133 805 Eur žalos atlyginimo, iš kurių suinteresuotam asmeniui Šiaulių bankui, AB turėtų būti išmokama nepadengta kredito dalis, likusiąją dalį išmokant ieškovei, 2 462,01 Eur delspinigių nuo 2016 m. vasario 7 d. iki ieškinio pateikimo dienos, 6 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio pateikimo teismui iki prievolės visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; priteisė ieškovei UAB „Saudara“ iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 65 873,50 Eur draudimo išmokos, 1 212,07 Eur delspinigius, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme (2016-05-18) iki prievolės visiško įvykdymo; likusioje dalyje ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį dėl draudimo išmokos mažinimo bei priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš atsakovės pilną draudimo išmoką, ieškinį patenkinant visa apimtimi; panaikinti sprendimo dalį dėl išlaidų, susijusių su apmokėjimu už teismo ekspertizės atlikimą bei eksperto dalyvavimą teismo posėdžiuose priteisimo iš apeliantės atsakovės naudai bei priimti šioje dalyje naują sprendimą – priteisti iš atsakovės visas pirmoje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundą sumokėjimo; priteisti iš atsakovės visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Grįsdama prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nurodė, kad nuo to momento, kai vėjo jėgainė buvo sugadinta audros metu, įmonė veiklos nevykdo, nes vienintelė veikla buvo vėjo jėgainės gaminamos elektros energijos realizavimas. Iš pateikiamo 2017 m. įmonės veiklos balanso matyti, jog vienintelės pajamos buvo gautos realizavus metalo laužą, likusį po vėjo jėgainės avarijos, t. y. 2 121 Eur. Todėl apeliantė neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį, tačiau tai neturėtų būti kliūtis ginti savo teisėtus interesus teisminiu būdu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi ieškovės UAB „Saudara“ prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio atmetė; nustatė procesinį terminą iki 2018 m. lapkričio 9 d. sumokėti už teikiamą apeliacinį skundą 1 263 Eur žyminį mokestį ir sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į bylą.

5.       Teismas konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nėra teisinio pagrindo atleisti ieškovę nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti, nustatęs, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti suma yra 69 181,43 Eur, ir nuo jos turi būti sumokėtas 1 263 Eur žyminis mokestis.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovė UAB „Saudara“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantė šiam momentui yra sumokėjusi 200 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies prašo atleisti.

6.2.                      Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis. Tikslinga apeliantę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, jai būtų užkirstas kelias ginti savo interesus, nes įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, įmonės vadovas asmeninėmis lėšomis sumokėjo dalį žyminio mokesčio, priešingu atveju – finansiškai stipresnė šalis, t. y. atsakovė, įgautų pranašumą civiliniame ginče, dėl kurio apeliantė yra pateikusi apeliacinį skundą, nes apeliantei būtų užkirsta teisė tolesniam bylinėjimuisi ir savo interesų atstovavimui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl naujų įrodymų

8.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2018 m. spalio 30 d. mokėjimo kvitą apie 200 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

10.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės teikiamas rašytinis įrodymas gali turėti reikšmės teisingam klausimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo išsprendimui, jis priimamas ir vertintinas visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų

11.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo ir nustatytas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad apeliaciniu skundu prašoma priteisti suma yra 69 181,43 Eur, ir nuo jos turi būti sumokėtas 1 263 Eur žyminis mokestis, šios išvados apeliantė neginčija. Taip pat apeliantė neginčija ir teismo išvados, jog pateikdama apeliacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio, o prašymo atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Atskirajame skunde iš esmės nėra teikiama jokių nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvų, nurodomi argumentai dėl teisės į savo interesų gynimą bei formuluojamas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantei sumokėjus 200 Eur žyminio mokesčio.

13.       Apeliantė teisi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kuris suponuoja, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama prieinama teisminė gynyba. Tačiau pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010 ir kt.).

14.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-888/2014).

15.       Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). 

16.       Pažymėtina, kad juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos.

17.       Nagrinėjamu atveju apeliantė savo prašymą pirmosios instancijos teismui argumentavo tuo, kad dėl vėjo jėgainės avarijos įmonė veiklos nebevykdo, ir ją vykdyti galimybių nebuvo, todėl įmonė negavo jokių pajamų, vienintelės gautos pajamos tik už metalo laužą – 2 121 Eur. Tačiau, kaip minėta, žyminio mokesčio sumokėjimo galimybė nėra siejama vien su gaunamomis pajamomis, bet su turtine padėtimi apskritai. Apeliantės pateiktas balansas už 2017 metus patvirtina, kad įmonė tuo laikotarpiu turėjo turto už 24 899 Eur; naujesnių duomenų, aktualių klausimo išsprendimo laikotarpiui, apeliantė nepateikė, taip pat argumentams, kad ji nevykdo komercinės veiklos, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog viena vertus vien tik pateikto 2017 m. balanso duomenys neleidžia spręsti apie dabartinę (aktualią) apeliantės turtinę padėtį, ir daryti išvadą egzistuojant pagrindui atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Kita vertus, pateikti duomenys bei mokėtino žyminio mokesčio dydis nesuponuoja išvados, jog apeliantė objektyviai negali sumokėti didesnės dalies žyminio mokesčio, nei yra sumokėjusi (200 Eur), t. y. kad apeliantė nepajėgi sumokėti likusios 1 063 Eur žyminio mokesčio dalies.

18.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytas terminas apeliacinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą iki 2018 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Saudara“ naują terminą iki 2018 m. sausio 24 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 063 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui apmokėjimą patvirtinančius duomenis.

Teisėjas                                                   Konstantinas Gurinas