Administracinė byla Nr. eA-1034-821/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08346-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.M. (A.M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „HQDS”) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A.M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154198 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760227542, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d. ir pareiškėjo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
2.1. Sprendimas priimtas remiantis tuo, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (toliau – ir EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo keliu transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus.
2.2. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, arba neturi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių, Migracijos departamentui teisės aktais nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių.
2.3. Valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą vykdo ne Migracijos departamentas, bet Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir LTSA) bei Lietuvos kelių policija, todėl šių institucijų pareigūnai gali tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos.
2.4. Sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Sprendime nurodytiems reikalavimams, t. y. Bendrovės tariamu neatitikimu Kodekso nuostatoms, todėl Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta teisės norma (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).
2.5. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta kurių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies sąlygų pareiškėjas neatitinka, dėl kurių leidimas laikinai gyventi yra panaikintas. Sprendime nepaaiškinta, kokios, susijusios su Bendrove, aplinkybės pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi išduoti.
2.6. Bendrovė neturi pareigos turėti daigiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kitos asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar, be to, Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų, o vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu.
2.7. Valstybės institucijos (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI), LTSA, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) 2017 m. – 2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
2.8. Migracijos departamentas 2018 m. pasirašydamas 9 taikos sutartis pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 9 administracinėse bylose patvirtino taikos sutartis tarp Bendrovės ir Migracijos departamento, kuriomis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje, nėra.
2.9. Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktine situacija ar pasikeitusiu aktualiu teisiniu reguliavimu, bet Migracijos departamento pasikeitusia nuomone apie teisės aktų taikymą, kurią, pareiškėjo žiniomis, nulėmė lobistinės apraiškos, politinis spaudimas bei kišimasis į Migracijos departamento veiklą, Migracijos departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti verslo grupių komercinius interesus.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
4.1. Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. Kadangi Bendrovė turi tik vieną licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti.
4.2. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenis Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo). Atsižvelgiant į tai, Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
4.3. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas, todėl būtent Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus Migracijos departamentas, spręsdamas pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).
4.4. Vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo nurodytame Įstatymo 26 straipsnyje yra nurodytos bendrosios leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygos, kurių neatitinkant leidimą laikinai gyventi išduoti atsisakoma arba išduotas leidimas laikinai gyventi panaikinamas kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos.
4.5. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
4.6. Migracijos departamentas nustatė, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Migracijos departamentas suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, todėl Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.
4.7. Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo.
4.8. Pareiškėjo nurodytos sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
4.9. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad neva sprendimas buvo nulemtas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą palaikė skundo argumentus.
6. Bendrovė atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
6.1. Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas (duomenys neskelbtini) grupės įmonėms, iš viso Bendrovė yra įdarbinusi 394 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojus (vienas kurių yra pareiškėjas).
6.2. Tarp Migracijos departamento, Bendrovės ir Bendrovės darbuotojų 2018 m. buvo kilę administraciniai ginčai ir buvo nagrinėjamos 9 administracinės bylos dėl to, kad Migracijos departamentas atsisakė išduoti Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, neva dėl to, kad Bendrovės veikla galimai yra fiktyvi, nes neturi pakankamai EBKR licencijų. Šalys 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė taikos sutartis, kurios buvo patvirtintos atitinkamose administracinėse bylose.
6.3. Nuo pat Bendrovės veiklos pradžios, jos veiklos modelis ir teisinis reguliavimas liko nepakitęs, tačiau, nors dar 2017 m. – 2018 m. valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovė teisėtai ir pagrįstai teikia vairavimo paslaugas, 2023 m. Migracijos departamentas vėl ėmė kvestionuoti Bendrovės veiklos teisėtumą.
6.4. Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 4077) atsakovas pripažino, kad jo kompetencija neapima licencijų transporto priemonėms vežti krovinius klausimų, tačiau būtent šiuo pagrindu įpareigojo Bendrovę iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės skundą dėl Sprendimo Nr. 4077 panaikinimo, 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė tenkinti Bendrovės skundą motyvuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti Sprendimą Nr. 4077 neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutikdama su Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. sprendimu, Bendrovė kreipėsi į teismą (administracinė byla Nr. eI2-11752-331/2023).
6.5. Migracijos departamentas Sprendime konstatuodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijos kopijų ir transporto priemonių, todėl neva Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos, pažeidė aukštesnės galios teisės aktus, kadangi Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimo, o vairavimo paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, kurios turi reikalingas EBKR licencijas.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo A.M. skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:
8.1. Pareiškėjas, Uzbekistano pilietis, 2022 m. gruodžio 12 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi (ketinantis dirbti pagal darbo sutartį, profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams), nurodydamas, kad dirba Bendrovėje nuo 2022 m. liepos 13 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209).
8.2. Tarpininkavimo rašte (Nr. 20220705-094751) Bendrovė nurodė, kad vykdo krovininio kelių transporto (4941) veiklą, pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), sudaroma neterminuota darbo sutartis.
8.3. Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760227542, galiojantis iki 2025 m. vasario 28 d., Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – užsieniečiui ketinančiam dirbti Lietuvoje.
8.4. Migracijos departamentas Sprendimu panaikinto pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760227542. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu).
9. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis šiais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
9.1. Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.
9.2. Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos. Kodekso 8 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.
9.3. Bendrovei 2023 m. balandžio 11 d. buvo išsiųstas Sprendimas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo d.1 išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Patikrinus www.rekvizitai.vz.lt skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik 2 transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes Benz Sprinter (N1) ir Mercedes Benz Atego (N2)). Patikrinus Sodros informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai.
9.4. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Sodros duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla).
9.5. Vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs nuo 2021 m. vasario 22 d. iki 2023 m. vasario 22 d., dirba nuo 2020 m. kovo 27 d. Pareiškėjas turi pakankamai ilgalaikius ekonominius ryšius Lietuvoje, tačiau jie išimtinai nulemti darbo santykiais. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
9.6. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
10. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, Įstatymo nuostatas (40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 50 str. 1 d. 2 p., 35 str. 1 d. 14 p., 62 str. 4 d.) nurodė, kad Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas reiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas ir kad šis leidimas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui gali būti panaikintas tik esant Įstatymo 50 straipsnyje numatytiems pagrindams. Teismas pažymėjo, kad iš nurodyto teisinio reglamentavimo, analizuojant jį sistemiškai, matyti, kad užsienietis turi pareigą įsidarbinti būtent pas tą darbdavį ir toms funkcijoms, kurios buvo nurodytos tarpininkavimo rašte, o pakeisti darbdavį gali tik turėdamas Migracijos departamento sutikimą.
11. Teismas nurodė, kad Sprendimas priimtas remiantis informacija, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, 2023 m. rugsėjo 11 d. Sodros duomenimis, kad Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, viešai skelbiamais LTSA duomenis, kad Bendrovė turi tik vieną Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją ir akcentuojant, kad Bendrovė neįvykdė Migracijos departamento siūlymo – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. Teismas sprendė, kad nurodytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Teismas pažymėjo, kad Sprendime nėra duomenų apie tai, kad, pareiškėjas leidimo laikinai gyventi išdavimo metu neatitiko Įstatymo 44 straipsnio reikalavimų, todėl Sprendimas, priimtas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
12. Teismas pabrėžė, kad, siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų.
13. Teismas konstatavo, kad Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.
III.
14. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
15. Migracijos departamentas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:
15.1. Pirmosios instancijos teismas Įstatymo nuostatas aiškino selektyviai, nevertindamas Įstatymo visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
15.2. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas krovinių vežimo transporto priemonių vairuotoju, tačiau Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų, todėl nelaikytina, kad asmuo įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą prašyme informaciją ir darbo sutartį (krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojo pareigoms būtent minėtoje Bendrovėje), todėl pareiškėjui buvo pagrįstai ir motyvuotai leidimas laikinai gyventi panaikintas (neišduotas) tuo pagrindu, kad asmuo neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio.
15.3. Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tokią išvadą suponuoja Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje (pavyzdžiui, bandelių kepimu užsiimanti įmonė) galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudojant kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas ir, atitinkamai, neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Nurodyta situacija prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, atitinkamai, darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.
15.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime visiškai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.
15.5. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Tačiau, Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatyme (44 str. 1 d. 2 p.) nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.
15.6. Išvadą, jog pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, patvirtina Sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, tačiau Migracijos departamento tyrimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir kroviniams skirtų vežti automobilių, taigi, Bendrovė negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, todėl pareiškėjas nedirba Bendrovėje pagal darbo sutartį, t. y. neatitinka Įstatymo reikalavimų (44 str. 1 d. 2 p. a papunktis). Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių.
15.7. Įstatyme ir negali būti suformuluotos labai konkrečios sąlygos leidimui gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms santykių situacijoms, jose suformuluojamos bendrosios taisyklės. Iš Įstatymo nuostatų (44 str., 35 str., 50 str.) akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, kad užsienietis leidimą laikinai gyventi gautų darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti pas save konkretus darbdavys. Situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi reikiamų licencijų veiklai vykdyti iškreipia Įstatymo nuostatas.
15.8. Pareiškėjas faktiškai negali dirbti Bendrovėje, kuri jį kvietė, nes Bendrovė neturi reikiamo kiekio licencijų kopijų. Jeigu Migracijos departamentas elgtųsi priešingai – išduotų leidimus gyventi darbo pagrindu, nors Bendrovė aiškiai negali vykdyti tokios veiklos (nes neturi licencijų kopijų) – tai leistų piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir iškreiptų Įstatymo tikslus.
16. Pareiškėjas
atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti.
17. Pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Migracijos departamentas klaidingai įvertino, jog pareiškėjas neatitiko sąlygų leidimui laikinai gyventi išdavimui.
17.2. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą leidimams laikinai gyventi Lietuvoje gauti, o pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirba vykdydamas tokią veiklą (krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), kokiai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas netyrė faktinės situacijos, tik apsiribojo formaliu požiūriu argumentuojant, kad pareiškėjas negali vykdyti ekonominės veiklos, kuriai buvo įdarbintas, kai faktiškai ir teisiškai pareiškėjas vykdo ekonominę veiklą, kuriai ir buvo įdarbintas, ir pas tą patį darbdavį, kuris ir pateikė tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas faktiškai netyrė aplinkybių, susijusių su tarptautinių krovinių vežimo licencijavimu.
17.3. Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą. Nei Sprendime, nei bylą nagrinėjant teisme Migracijos departamentas nepaaiškino kodėl, egzistuojant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai, Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi išduodavo ir nekeldavo jokių klausimų dėl Bendrovės veiklos atitikimo leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygoms.
17.4. Bendrovės vykdoma veikla nuo pat jos veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo nepakito.
17.5. Įstatyme nustatytas reguliavimas iš esmės buvo analogiškas tiek Bendrovei pradėjus veiklą, tiek pirmą kartą išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tiek ir dabar. Kelių transporto įmonių licencijavimo reguliavimas nepakito nuo Bendrovės veiklos pradžios iki Sprendimo priėmimo.
17.6. Esant analogiškai faktinei situacijai ir teisiniam reguliavimui valstybės institucijos ir teismai, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos modelio teisėtumą. Esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai, atsakovas išduodavo (pakeisdavo) Bendrovės darbuotojams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje.
17.7. Migracijos departamento apeliaciniame skunde dėstomos spekuliacijos, kad Bendrovė galimai užsiima laikinojo įdarbinimo veikla, yra nepagrįstos ir paneigtos kompetentingų valstybės institucijų.
17.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo surinkti faktinius duomenis bylojančius, jog prieš siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatitiko Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, tačiau toks neatitikimas paaiškėjo vėliau.
17.9. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
17.10. Nagrinėjama byla yra viena iš 31 administracinės bylos, kurios yra susijusios su nepagrįstais Migracijos departamento sprendimais priimtais Bendrovės ir jos darbuotojų (užsieniečių) atžvilgiu. Vilniaus apygardos administracinis teismas be šios bylos yra išnagrinėjęs ir priėmęs sprendimus dar 11 administracinių bylų, visose bylose, kurios buvo nagrinėtos skirtingų teisėjų kolegijų, rezultatas toks pats – Migracijos departamento sprendimai dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo ar atsisakymo juos išduoti (pakeisti) yra panaikinti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. vasario 28 d.
19. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo normas, netinkamai vertino įrodymus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui.
20. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).
21. Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 4 d. buvo gautas Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. raštas Nr. 10K-80 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. sausio 3 d. raštas), kuriame prašoma pridėti prie bylos naują įrodymą, t. y. Transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 29 d. raštas). Pareiškėjas ir Bendrovė 2024 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. Transporto saugos administracijos pareiškėjui 2022 m. liepos 12 d. išduotą Vairuotojo liudijimą Nr. D 81241, išduotą krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Bendrijos licenciją, tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašytą 2022 m. liepos 12 d. darbo sutartį Nr. 816. Be to, Migracijos departamentas 2024 m. sausio 22 d. ir 2024 m. vasario 6 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, o pareiškėjas ir Bendrovė pateikė 2024 m. sausio 24 d. papildomus rašytinius paaiškinimus bei papildomus dokumentus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas, pareiškėjas ir Bendrovė, pateikdami apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nenurodė jokių priežasčių, kodėl paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti teikiami į bylą, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, tai pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos paaiškinimus ir įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos Migracijos departamento, pareiškėjo ir Bendrovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais susijusius naujus įrodymus.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas, neperžengiant atsakovo Migracijos departamento apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad dirba Bendrovėje nuo 2022 m. liepos 13 d. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209). Tarpininkavimo rašte (Nr. 20220705-094751) Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), su juo sudaroma neterminuota darbo sutartis. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2023 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760227542, galiojantį iki 2025 m. vasario 28 d.
24. Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu priėmė ginčijamą 2023 m. rugsėjo 15 d. Sprendimą, kuriame atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti deklaruojamą profesinę vežimo kelių transportu veiklą (krovininis kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla), sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
25. Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija vertino, kad vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės nėra pakankamos padaryti išvadą, kad situacija atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą (užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu). Ginčijamame Sprendime nėra duomenų apie tai, kad leidimo laikinai gyventi išdavimo metu pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų, todėl Sprendimas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Teismas pažymėjo, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, buvo būtina konstatuoti, jog pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnyje, ir teismas nenustatė, kad pareiškėjas neatitiko bent vienos iš Įstatymo 44 straipsnyje nurodytų sąlygų.
26. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas apskritai negali būti laikomas dirbančiu Bendrovėje pagal darbo sutartį, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus.
27. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai nustatyti Įstatymo 50 straipsnyje. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
28. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas (ginčui aktuali Įstatymo redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
29. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį <...>.
30. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo turinį, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad laikino leidimo išdavimo metu ir tuo metu kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, pareiškėjas neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje). Todėl Migracijos departamento Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.
33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naują jų vertinimą, kuris nebuvo atliekamas priimant ginčijamą Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai ir motyvai, kurių jis nebuvo nurodęs Sprendime, nevertintini ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
35. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą atstovui advokatui (2023 m. rugsėjo 19 d. Atstovavimo sutartis) už atsiliepimo į apeliacinį skundą, papildomų paaiškinimų ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą (2024 m. sausio 17 d. Sąskaita faktūra Nr. 2024-01-17/01, 2024 m. sausio 18 d. mokėjimo nurodymas Nr.112025254).
36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), nustatyti maksimalūs dydžiai, priteistini už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjo prašoma suma (605 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių už atitinkamas advokato suteiktas paslaugas (Rekomendacijų 8.11, 8.16, 8.17 p.), jį pagrįsta dokumentais (pateikta sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas), todėl priteistina iš atsakovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A.M. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė