Civilinė byla Nr. e2-1034-798/2021 

      Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00064-2021-4 

                               Procesinio sprendimo kategorijos:                                        3.1.18.1.1; 3.3.2.5  (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2021 m. spalio 14 d.

                Vilnius

        Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės investicijos“ ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

        Teismas

        n u s t a t ė :

                                                I. Bylos esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pilaitės investicijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės R. V. 246 000 Eur žalos atlyginimo. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo areštuoti atsakovės visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir pinigines lėšas, esančias bankuose, prašomos priteisti ieškinio sumos ribose; pirmiausia areštuojant atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, už trūkstamą sumą ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis.

2.       Nurodė, kad ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir pateikė teismui jas pagrindžiančius įrodymus. Ieškinio suma (246 000 Eur) atsakovei kaip fiziniam asmeniui neabejotinai yra ypatingai didelė, todėl yra pagrindas taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją ir konstatuoti, jog ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo atveju šio sprendimo įvykdymui iškiltų reali grėsmė.

3.       Atsakovė R. V. atsiliepime prašė netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4.       Atsikirto, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovė nesąžininga, atliko veiksmus, kurie sąlygotų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo nevykdymą. Be to, ieškovei žinomos aplinkybės, kad atsakovė buvo tik formali UAB „Pilaitės investicijos“ vadovė, ji nebuvo šios bendrovės darbuotoja, t. y. su atsakove nebuvo sudaryta darbo sutartis, nebuvo mokamas darbo užmokestis ir ji nevykdė vadovavimo veiksmų. Ieškovės veiksmai bendrovėje apsiribojo UAB „Pilaitės investicijos“ faktinio vadovo nurodymų vykdymu. Ginčijamo sandorio sudarymą organizavo ieškovės steigėjas, akcininkas bei faktinis vadovas M. K., jis priėmė sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo bei įpareigojo atsakovę sudaryti (pasirašyti) ginčijamą sandorį. Dėl to ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti (ieškinys pareikštas ne tam atsakovui). Be pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeisti teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovės UAB „Pilaitės investicijos“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

6.       Teismas sutiko su ieškove, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, jame nurodytos aplinkybės įrodinėjamos pateiktais rašytiniais įrodymais. Ginčijamą sandorį ieškovės UAB „Pilaitės investicijos“ vardu sudarė atsakovė. Tačiau teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui daryti nors preliminarią išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirma, nėra pateiktų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie galimai nesąžiningą atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo. Antra, didelės ieškinio sumos prezumpcija pati savaime negali būti pakankama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Todėl teismas prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskirajame skunde ieškovė UAB „Pilaitės investicijos“ prašo Panevėžio apygardos teismo   2021 m. liepos 14 d nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 246 000 Eur sumai atsakovei R. V. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio nesant ar nepakankant – ir turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovei, esančias pas atsakovę ir / arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti mokėjimus už būtinąsias paslaugas, taip pat atsiskaityti su ieškove. Nurodo šiuos nesutikimo skundžiama nutartimi argumentus:

7.1.                      Atsakovė, veikdama ieškovės vardu, sudarė bendrovei akivaizdžiai itin nuostolingą 2018 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį , kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo žemės sklypo pardavėjai UAB „Šarmos projektas“ sumokėti 700 000 Eur, kai žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė: 454 000 Eur. Pagal tokią žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė privalėjo sumokėti turto pardavėjui 246 000 Eur suma daugiau. Be to, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Pilaitės investicijos“ neturėjo lėšų žemės sklypui įsigyti, todėl lėšas pasiskolino. Iš UAB „Pilaitės investicijos“ finansinės atskaitomybės dokumentų ir banko sąskaitų išrašų matyti, kad ieškovė su žemės sklypo pardavėju neatsiskaitė iki 2021 m. gegužės 19 d., nes neturėjo lėšų, o 2019 m. turėjo apie 900 000 Eur dydžio įsipareigojimų, o bendrovės kapitalo vertė buvo neigiama (minus 47 000 Eur). Bloga bendrovės finansinė padėtis atsakovei kaip ieškovės vadovei buvo žinoma. Atsakovės sprendimas už paskolintas lėšas įsigyti žemės sklypą už per didelė kainą bendrovei buvo nuostolingas ir nenaudingas, atsakovė veikė nesąžiningai.

7.2.                      V. G. pradėjus eiti ieškovės direktoriaus pareigas ir susipažinus su atsakovės jam perduotais dokumentais, paaiškėjo, jog buvo suklastotas jo parašas ant akcininkės UAB „Vilmstata“ (V. G. yra UAB „Vilmstata“ vadovas ir vienintelis akcininkas) 2018 m. kovo 18 d. sprendimo sudaryti Obligacijų sutartį. Dar daugiau, pagal Obligacijų sutartį buvo numatyta, kad iš Fondo gautos lėšos bus naudojamos ne tik iš ieškovei nenaudingos Pirkimo–pardavimo sutarties kylantiems ieškovės skoliniams įsipareigojimams dengti, bet ir neaiškiais tikslais teikti paskolą trečiajam asmeniui, su kuriais UAB „Pilaitės investicijos“ neturėjo jokių verslo santykių / įsipareigojimų.

7.3.                      Atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kur faktiškai negyvena, teismo procesinių dokumentų šiuo adresus įteikti atsakovei nepavyksta. Toks nesąžiningas atsakovės elgesys papildomai pagrindžia tikimybę, kad atsakovė galėtų vengti įsipareigojimų ieškovei vykdymo.

7.4.                      Itin didelė ieškinio reikalavimo suma dar labiau didina atsakovės tolesnio nesąžiningo elgesio tikimybę. Atsakovė kaip ieškovės direktorė veikė priešingai juridinio asmens interesams, gali imtis bet kokių priemonių, kad išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo.

7.5.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė privalėjo pateikti konkrečius įrodymus apie atsakovės nesąžiningą elgesį.

8.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė R. V. prašo skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

8.1.                      V. G. apie ginčijamą sandorį žinojo ir net pats dalyvavo vėliau šio žemės sklypo pardavime už 1 000 000 Eur kainą. Ieškovės argumentai, kad atsakovė yra nesąžininga dėl to, kad ji sudarė žemės sklypo pirkimo–pradavimo sutartį, nesudaro atsakovė nesąžiningumo turinio, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ginčijamo sandorio naudingumas, verslo logikos pagrįstumas ir kitos juridiškai reikšmingos aplinkybės bus nagrinėjamos teisme, kur šalys turės pareigą įrodinėti savo teiginių pagrįstumą.

8.2.                      Procesinius dokumentus atsakovė gavo per EPP sistemą. Atsiliepimą į ieškinį pateikė irgi per EPP sistemą per teismo nustatytą terminą.

8.3.                      Atsakovei pareikšta didelė ieškinio suma kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarauja nuosekliai teismų praktikai. Taip pat ir teiginiai, jog ieškovė neprivalo turėti (pateikti) įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą.

Teismas

        k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva (ex officio) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo

10.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika). 

11.       Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

12.       Iš valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registro viešai teikiamų duomenų nustatyta, kad UAB „Pilaitės investicijos“ įregistruota 2018 m. sausio 18 d.; šios bendrovės akcininkai: nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2019 m sausio 8 d. M. K.; nuo  2018 m. sausio 18 d. iki šiol UAB „Vilmstata“, o vadovai: nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2021 m. kovo 8 d. R. V.; nuo 2021 ml kovo 8 d. V. G..

13.       Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti kartu su ieškiniu pateikti įrodymai. Ginčijamos 2018 m. liepos 5 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Pilaitės investicijos“ registruota vadove buvo atsakovė R. V.. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pirmoji privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

14.       Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). 

15.       Dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių sandorių sudarymais ir atsakovės kaip UAB „Pilaitės investicijos“ veiksmais nepasisakytina, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

16.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse nuosekliai teikiamus išaiškinimus, susijusius su didelės ginčo sumos kriterijaus nepakankamumu sprendimo neįvykdymo grėsmei identifikuoti. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016;   2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016;     2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.). Nurodytais vėlesniais teismų praktikos pavyzdžiais yra paneigta ieškovės pozicija dėl taikytinos didelės ieškinio sumos prezumpcijos.

17.       Ieškovės nurodyti teiginiai, kad ji neprivalėjo pateikti įrodymų apie atsakovės nesąžiningumą, atmetami kaip nepagrįsti. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).

18.       Ieškovė grėsmę jos turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovės veiksmais įvardino R. V. kaip ieškovės vadovės priimtą sprendimą dėl žemės sklypo įsigijimo už per didelę kainą lėšų ir už nepagrįstai pasiskolintas lėšas. Tačiau šį sandorį, kaip ir ieškovės vadovės R. V. veiksmus, susijusius su juridinio asmens interesais priimtais sprendimais, neperžengdamas ieškinyje nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirs bei vertins pagal bylos faktus, atskleis bylos esmę bei spręs, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini, pirmosios instancijos teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-217/2010).

19.       Ieškovė nepateikė nei duomenų apie atsakovės nuosavybės teisėmis valdomus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, turimas lėšas ir pan., nei duomenų, kad atsakovė savo turimą konkretų turtą arba turtines teises ketina (siekia) paslėpti, perleisti tretiesiems asmenis ar kitais suvaržyti CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas neturi galimybės spręsti, kad iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų.

20.       Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, jog ieškovė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl neįrodytos antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui). Todėl UAB „Pilaitės investicijos“ atskirasis skundas atmetamas, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

21.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; ir kt.).

22.       Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

           Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

           Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                              Antanas Rudzinskas