Baudžiamoji byla Nr. 1-474-946/2023                                        

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38707-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2;  2.4.1.2; 2.4.1.3  

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,  

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei,

dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei,

kaltinamajam K. B. ir jo gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

nukentėjusiajai D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, bedarbis, nevedęs, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis K. B. 2022 m. spalio 11 d. apie 03 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia vieną kartą pastūmė bei vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - sugyventinei D. M. į veidą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai D. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. B. kaltę pripažino visiškai ir teismui parodė, kad įvykio metu buvo išgėręs, darbe turėjo problemų, su sugyventine D. M. susipyko ir jis išliedamas pyktį vieną kartą ranka sudavė sugyventinei į veidą bei ją pastūmė. Po konflikto jis susirinko daiktus ir išėjo nakvoti pas mamą. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė ir gyvena kartu (b. l. 161-162).

Nukentėjusioji D. M. parodė, kad įvykio dieną jos sugyventinis K. B. grįžo neblaivus, kilo konfliktas, jie apsistumdė, kadangi tuo metu ji buvo nėščia, mano, jog į situaciją sureagavo jautriau. Su peiliu kaltinamasis jai negrasino, tik vieną kartą sudavė į skruostą ir pastūmė. Šiuo metu susitaikė, gyvena kartu (b. l. 162-163).

Kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji D. M. atsisakė rašyti pareiškimą prieš savo sugyventinį K. B., tačiau parodė, kad su sugyventiniu 4 metus gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. spalio 11 d. apie 03 val. 30 min. į namus grįžo neblaivus kaltinamasis. Ji, išgirdusi, kad sugyventinis rakina buto duris, pabudo, atsikėlė iš lovos ir atėjo į koridorių. Sugyventiniui įėjus į namus paprašė, kad pastarasis išeitų, nes yra neblaivus. Dėl to kilo žodinis konfliktas. Virtuvėje kaltinamasis K. B., žinodamas, jog yra nėščia ir akivaizdžiai tai matydamas, tyčia vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į dešinės pusės skruostą bei vieną kartą pastūmė. Šie sugyventinio veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau sužalojimų nepadarė. Po jai suduoto smūgio ji išėjo į koridorių, sugyventinis virtuvėje iš stalčiaus pasiėmęs peilį pradėjo grasinti, kad supjaustys buto lubas. Sugyventinis virtuvėje mosikavosi peiliu, jai peiliu negrasino. Būdama kitame kambaryje paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis K. B. išgirdęs, kad ji skambina policijai, pabėgo iš namų. Ji medikų pagalbos atsisakė, kadangi jai jokie sužalojimai nepadaryti. Sugyventinis peiliu nemojavo, jis tik grasino supjaustyti lubas. Tai pirmas atvejis, kai sugyventinis panaudoja fizinį smurtą (b. l. 23-24, 28-29).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-20).?

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad pranešėja D. M. paaiškino, kad neblaivus sugyventinis K. B. dešine ranka vieną kartą trenkė jai į veido sritį, pastūmė kelis kartus, mojavo peiliu (b. l. 38-45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kad moteris, prisistačiusi D. M., skambina bendruoju pagalbos telefonu ir nurodo, jog girtas vyras siautėja namuose, kuriuose yra mažametis vaikas. Nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moteris nesumušta, ją patampė (patąsė)(b. l. 49-51).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (išsamiais kaltinamojo K. B. parodymais, nukentėjusiosios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis K. B. naudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sugyventinės D. M. atžvilgiu, jis ikiteisminio tyrimo nustatytu metu ir vietoje konflikto metu tyčia vieną kartą pastūmė bei vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - sugyventinei D. M. į veidą. Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji D. M. yra kaltinamojo sugyventinė, veda su juo bendrą ūkį, todėl laikytina šeimos nariu (BPK 38 straipsnis), o kaltinamojo neteisėti veiksmai prieš ją vertintini kaip smurtas prieš šeimos narį. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad pastumdamas ir suduodamas vieną smūgį ranka į veidą nukentėjusiajai, sukels fizinį skausmą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį pagrindai ir motyvai

Nagrinėjamoje byloje prokurorė, nukentėjusioji D. M. bei pats kaltinamasis K. B. prašė teismo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, o baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

K. B. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. B. ir nukentėjusioji D. M. teismui patvirtino, kad jie susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, daugiau jokių pretenzijų kaltinamajam K. B. nukentėjusioji neturi (b. l. 155).

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis K. B. nusikaltimo metu vykdė individualią veiklą (b. l. 157), šiuo metu jis yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, laikomas neteistu (b. l. 57-69; BK 97 straipsnio 6 dalis), administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 87), duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos būtų padaręs naujų nusikaltimų - nėra. Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamojo K. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis K. B., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Įvertinus tai, jog nusikaltimas padaryti artimoje aplinkoje, kaltinamajam K. B. smurtaujant prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. M., jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722  straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

K. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, paskirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės K. B. išaiškinti, jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys). 

K. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinę plokštelę su garso įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                                   Arūnas Purvainis