VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

12. Sąvoka „darbų vertė“ sutartyje nėra paaiškinta. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad vertė suprantama kaip kiekis ko, kuo vienas daiktas keičiamas į kitą, kaina; perkamoji (pinigų) galia (žr. https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Verte). Taigi vertė gali būti prilyginta kainai.

13. Daugiau apie darbus ir jų kainą sutartyje parašyta jos 1 skyriuje „Sutarties objektas“: rangovas įsipareigoja tinkamai atlikti darbus, numatytus sutarties priede, o užsakovas įsipareigoja priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti. Sutarties 2.2 punkte yra paminėti darbai ir paslaugos (perdavimo – priėmimo aktas pasirašomas, rangovui atlikus visus su saulės elektrinės įranga susijusius darbus ir suteikus visas paslaugas). Ši sutarties nuostata leidžia spręsti, kad sąvoka „darbai“ nėra tapati visoms sutartyje numatytoms rangovo (atsakovo) prievolėms (sprendimo 15 pastraipoje paaiškinta, kad pagal sutarties nuostatas visos rangovo prievolės sutartyje vadinamos „pirkimo objektu“). Be to, siekiant išsiaiškinti, kas pagal sutarties nuostatas yra delspinigių bazė, būtina nustatyti, kas sutartyje laikoma „darbų verte“ (arba kaina, kaip nurodyta ankstesnėje šio sprendimo pastraipoje).

14. Darbų kaina apibūdinta sutarties 3 skyriuje „Darbų kaina“. 3.2 punkte nurodyta, kad fiksuota darbų kaina nurodyta sutarties priedo dalyje „Rangovo pasiūlymas“. Šiame priede („Techninė specifikacija ir rangovo pasiūlymas“), lentelėje „mūsų pasiūlyme siūlomų paslaugų, įrangos ir darbų kainos“ 3 eilutėje įrašyti montavimo ir derinimo darbai ir nurodyta jų kaina (be PVM) 17 759,18 Eur. Kiti kainą sudarantys elementai yra paslaugų kaina ir įrangos kaina. Iš šių aplinkybių matyti, kad darbų kaina yra tik vienas, bet ne vienintelis visą sutarties dalyko kainą sudarantis elementas. Pažymėtina, kad į paslaugų sąrašą, taip pat kaip ir į darbų sąrašą, įtrauktas derinimas (žr. sutarties priedo Techninės specifikacijos ir rangovo pasiūlymo lentelės „Mūsų pasiūlyme siūlomų paslaugų, įrangos ir darbų kainos“ 1 ir 3 eilutes), tačiau, kaip 2023-05-03 teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas, prie paslaugų priskirtą derinimą reikia suprasti kaip dokumentacijos derinimo su kompetentingomis institucijomis procedūras, o prie darbų įrašytu derinimu reikia laikyti įrangos derinimo darbus.

15. Sutarties 3 skyriuje „Darbų kaina“ 3.4 punkte parašyta, kad užsakovas už visą sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka sutarties priede nurodytą kainą. Taigi, šiame sutarties punkte paminėtas „pirkimo objektas“, kuris akivaizdžiai turi skirtingą (platesnę) reikšmę, negu „darbai“. Sutartyje esant atskiroms pirkimo objekto ir darbų sąvokoms, šios sąvokos negali ir neturi būti painiojamos, aiškinant visos sutarties ir atskirų jos punktų, kur minimos šios sąvokos, esmę ir prasmę. Vadinasi, jei sutarties 9.2 punkto nuostatose delspinigių bazė nurodyta neatliktų darbų vertė, tai nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius už viso pirkimo objekto (visų rangovo prievolių) kainą. Sutarties objekto kainos ir sutartyje numatytų darbų kainos skirtumus turėtų suprasti analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutarties 9.2 punkte kaip delspinigių bazė nurodyta neatliktų darbų vertė (kaina), tai delspinigių skaičiavimas už viso pasiūlymo (pirkimo objekto, visų rangovo prievolių) kainą nėra galimas, neatitinka sutarties nuostatų. Dėl šių aplinkybių ir teisinių argumentų sprendžiama, kad šalių sudarytoje 2021-07-21 sutartyje Nr. S-6.19-442/2021 9.2 punkte numatytų delspinigių bazė buvo sutarties priedo Techninės specifikacijos ir rangovo pasiūlymo lentelėje „Mūsų pasiūlyme siūlomų paslaugų, įrangos ir darbų kainos“ 3 eilutėje „Montavimo ir derinimo darbai“ nurodytų darbų kaina – 17 759,18 Eur.

16. Apskaičiavus 0,04 proc. montavimo ir derinimo darbų kainos delspinigius už 84 dienas (laikotarpis nuo 2022-05-05 iki 2022-07-27), gauname 596,71 Eur delspinigių sumą. Tokia delspinigių suma atitinka sutarties nuostatas, proporcinga darbų vėlavimo laikotarpiui, todėl gali ir turi būti priteista ieškovui iš atsakovo.

17. Atsakovas, viena vertus tvirtina, kad ieškovas reikalauja pernelyg didelių delspinigių, kita vertus sutinka, kad delspinigiai, apskaičiuoti už darbų kainą, yra racionalaus dydžio. Vadinasi, atsakovas siekia išvengti sutarties, sudarytos įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, tam tikrų (dėl delspinigių dydžio) nuostatų vykdymo. Kadangi sutartis sudaryta po viešojo pirkimo procedūrų, šalių santykiams reguliuoti pirmiausia taikomos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios viešuosius pirkimus, pirmiausia – Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) nuostatos. Viešojo pirkimo sutarčių keitimui (ar teismui sprendžiant dėl vienašalio prašymo tai padaryti) ir jo teisėtumo vertinimui pirmiausia taikytinas specialusis VPĮ 89 straipsnis. VPĮ kaip specialiojo teisės akto pobūdis neeliminuoja kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų taikymo, tačiau tokiu atveju VPĮ tam tikra teisinių santykių sritis turi būti nereguliuojama arba VPĮ turėtų būti įtvirtinta aiški nuoroda į kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2021-02-24 nutartyje (civ. byla Nr. e3K-3-26-969/2021) nurodyta, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (žr. paminėtos nutarties 40 pastraipą).

18. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020-10-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, „VPĮ – lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas“ (79 pastraipa); „VPĮ – lex specialis, į kurio taikymo sritį, inter alia, įeina įvairūs viešojo pirkimo sutarčių vykdymo aspektai, įskaitant jų nuostatų pakeitimus; viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimo reguliavimas VPĮ suponuoja tai, kad, pirma, šalys ribojamos keisti savo sutartinių įsipareigojimų turinį, jei tai prieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms, antra, viešojo pirkimo sutarčių sąlygų keitimas, atitinkantis VPĮ, kvalifikuotinas kaip teisėtas“ (paminėtos nutarties 105.1 pastraipa).

19. Ankstesnėse dviejose sprendimo pastraipose aptartos teisės normos ir teismų praktika yra pagrindas spręsti, kad ieškinyje nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų taikymas (CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies) šalių teisiniams santykiams reguliuoti yra ribotas; jis įmanomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja VPĮ ir kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. VPĮ 89 straipsnyje nenumatyta galimybė pakeisti pirkimo sutarties, turint tikslą sumažinti netesybas tiekėjo pageidavimu. Dėl to šalių sudarytos sutarties nuostatos taikytinos tokios, kokios yra sutartyje, mažinti netesybų nėra pagrindo.

20. Kadangi atsakovas, ieškovui pareikalavus, nesumokėjo netesybų (delspinigių), ieškovui reikalaujant, jam iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 596,71 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2022-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.). Likusi ieškovo reikalavimų dalis atmestina dėl reikalavimų nepagrįstumo.

21. Byla išspręsta ieškovo naudai, tačiau ieškinys patenkintas iš dalies. Patenkintų ir pareikštų reikalavimų proporcija yra 0,14. Ši proporcija bus pritaikyta, paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį – 50 Eur. Už ieškinį (paduotą elektroninėmis ryšių priemonėmis), kurio suma – 4 352,96 Eur. turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis – 98 Eur. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 0,14 mokėtino žyminio mokesčio dalių – 13,72 Eur, taip pat valstybei iš ieškovo priteistina trūkstama žyminio mokesčio dalis – 48 Eur (CPK 80, 93 straipsniai). Šalys nenurodė, kad turėjo kitokių su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 79, 92, 96, 259 – 270 str.

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) ieškinį dėl netesybų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (j. a. k. 124243848) iš atsakovo UAB „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) delspinigius – 596,71 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt vieną euro centą).

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (j. a. k. 124243848) iš atsakovo UAB „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 596,71 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt vieną euro centą) nuo 2022 12 27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (j. a. k. 124243848) iš atsakovo UAB „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) bylinėjimosi išlaidas – 13,72 Eur (trylika eurų ir septyniasdešimt du euro centus).

Atmesti kitą ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) ieškinyje dėl netesybų priteisimo atsakovui UAB „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) pareikštų reikalavimų dalį.

Priteisti valstybei iš ieškovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (j. a. k. 124243848) žyminio mokesčio dalį – 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.