(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės L. S.  atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-544-587/2021 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarei R. I.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas S. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2010 m. sausio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Kauno m. 17-tame notaro biure, notarinio registro Nr. IR-431, negaliojančia ab initio (nuo pradžios), taikyti restituciją, sumokant ekvivalentą pinigais – priteisti ieškovui S. R. iš atsakovės L. S. 188 397,82 Eur ir antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

2.       Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis.

3.       Ieškovas S. R. 2025 m. sausio 13 d. pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nurodęs, kad L. S. nemoka jam priklausančių pinigų pagal taikos sutartį.

4.       Atsakovė L. S., pateikusi atsiliepimą, prašė pakeisti teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nustatant, kad pagal taikos sutarties 1.4 papunktį 10 000 Eur atsakovė ieškovui turi sumokėti iki 2025 m. liepos 10 d., leisti į mokėtiną kompensacijos sumą įskaityti ieškovo 99,41 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas, ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo patenkino: išdavė vykdomąjį raštą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymo dėl 10 000 Eur kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už uždelstą sumokėti sumą išieškojimo, netenkino atsakovės L. S. prašymo atidėti iki 2025 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymą dėl 10 000 Eur piniginės kompensacijos išmokėjimo, netenkino atsakovės L. S. prašymo leisti į mokėtiną kompensacijos sumą įskaityti 99,41 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas.

6.       Teismas nustatė, kad pagal patvirtintą ieškovo S. R. ir atsakovės L. S. 2021 m. sausio 5 d. pasirašytą taikos sutartį atsakovė L. S. įsipareigojo ieškovui S. R. sumokėti 120 000 Eur sumą per 8 metų laikotarpį taikos sutartyje nustatytais terminais (taikos sutarties 1 punktas).

7.       Teismas nustatė, kad iki 2025 m. sausio 10 d. atsakovė L. S. ieškovui S. R. turėjo sumokėti 10 000 Eur, tačiau nesumokėjo.

8.       Teismas nurodė, kad Taikos sutarties 4-5 punktais šalys aptarė ieškovo teisę gyventi ir laikyti savo daiktus ginčo būste, adresu (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 6 punktu ieškovas S. R. įsipareigojo, gyvendamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), taikos sutarties 4 punkte nurodytą laikotarpį mokėti visas komunalines išlaidas. Taikos sutarties 7 punktu ieškovas įsipareigojo pasibaigus taikos sutarties 4 punkte nurodytam laikotarpiui ir taikos sutarties 5.1 papunktyje nurodytą laikotarpį gyvendamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), taikos sutarties 5 punkte nurodytose patalpose, mokėti atsakovei už komunalines paslaugas vidurkį, apskaičiuotą už 6 mėnesių laikotarpį, nurodytą taikos sutarties 4 punkte. Tuo atveju, jei ieškovas S. R. nemoka daugiau nei 3 mėnesius komunalinių mokesčių, atsakovė L. S. turi teisę šias sumas įskaityti į mokėtinos taikos sutarties 1 punkte nurodytos kompensacijos sumą.

9.       Teismas, vertindamas atsakovės argumentus, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. vasario 1 d. ieškovui susikaupė skola už komunalines paslaugas už 6 mėn., pažymėjo, jog nors ir nėra byloje duomenų, kad ieškovas būtų išsikraustęs ir perdavęs taikos sutarties 5 punkte aptartas patalpas atsakovei, tačiau atsakovei nepateikus įrodymų (pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų už elektros energiją bei suvartotą vandens kiekį), nėra pagrindo iš ieškovui mokėtinos 10 000 Eur kompensacijos išskaičiuoti atsakovės nurodomą 99,41 Eur įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas.

10.       Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur piniginės kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo uždelstos sumokėti sumos išieškojimo.

11.       Teismas, vertindamas atsakovės prašymą pakeisti teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, nustatant, kad pagal taikos sutarties 1.4 papunktį 10 000 Eur atsakovė ieškovui turi sumokėti iki 2025 m. liepos 10 d., pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 22 d. nutartimi pagal taikos sutarties 1.3 papunktį atsakovės prašymu 9 906,22 Eur piniginės kompensacijos išmokėjimą pagal išduotą vykdomąjį raštą buvo atidėjęs iki 2024 m. liepos 31 d. Kauno apygardos teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, nustatė, kad nors atsakovei buvo 6 mėnesių terminui atidėtas 9 906,22 Eur sumokėjimas, tačiau atsakovė sumokėjo ieškovui tik 3 100 Eur, be to, padedant kitiems asmenims, nes mokėjimus atliko N. S. ir K. K.. Kadangi atsakovė realiai nėra pajėgi vykdyti mokėjimus nustatytais terminais, dėl kurių šalys susitarė sudarytoje taikos sutartyje, Kauno apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atidėti iki 2025 m. sausio 10 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.3 papunkčio vykdymą dėl 6 706,81 Eur piniginės kompensacijos išmokėjimo.

12.       Teismas pažymėjo, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nevykdo prievolės teikti vaikams išlaikymą periodinėmis piniginėmis išmokomis, savaime nepanaikina atsakovės prievolės vykdyti taikos sutartį ir nėra pakankama sąlyga atidėti iki 2025 m. liepos 10 d. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymą dėl 10 000 Eur piniginės kompensacijos išmokėjimo.

13.       Teismas nevertino atsakovės pateikto pareiškimo dėl priešpriešinių vienarūšių skolinių įsipareigojimų įskaitymo šioje byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodęs, kad jis susijęs su šalių vykdomais įskaitymais vienas kito atžvilgiu, o šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal šalių sudarytą taikos sutartį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Atsakovė L. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir grąžinti šalių prašymus nagrinėti iš naujo arba atsakovės prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką patenkinti – atidėti taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymo terminą iki 2025 m. liepos 10 d. bei leisti įskaityti į mokėtiną kompensacijų sumą įsiskolinimą už komunalines paslaugas – 99,41 Eur, ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.       Ieškovas niekada nėra savanoriškai mokėjęs už komunalines paslaugas, jų suma nuolat būdavo išskaičiuojama iš mokėtinos kompensacijos sumos, o sąskaitos faktūros, kurios pagrįstų faktinį suvartojimą, nebuvo reikalaujamos. Taikos sutartyje numatyta mokėti atsakovei už komunalines paslaugas vidurkį, apskaičiuotą už 6 mėn. laikotarpį, nurodytą sutarties 4 punkte, kai ieškovas gyveno name iki įsikeliant atsakovei, taip vengiant ateityje galinčių kilti ginčų kas kiek sunaudojo energijos ar vandens. Pagal sutarties sąlygas ieškovas įpareigotas kas mėnesį sumokėti už tam tikrą kiekį elektros ir vandens, neatsižvelgiant, kiek faktiškai yra suvartota ar kiek kas mėnesį sumokėjo atsakovė.

14.2.       Atsakovė nebuvo pateikusi prašymo panaikinti jos prievoles pagal taikos sutartį dėl to, kad ieškovas nevykdo prievolės išlaikyti vaikus. Tokias aplinkybes atsakovė buvo nurodžiusi tik dėl to, kad paaiškintų, jog sunkumus vykdyti prievoles didele dalimi lėmė ieškovo veiksmai, vilkinant teikti išlaikymą bei dengti įsiskolinimus. Atsakovei vaikus išlaikyti reikia nelaukiant teismo spendimų ir neatsižvelgiant į turimas asmenines prievoles.

14.3.       Yra pakankamas pagrindas atidėti prievolės vykdymą. Atsakovė yra įvykdžiusi dalį prievolių pagal taikos sutartį ir jas toliau vykdo. Atsakovė dirba, tiek nuo darbo užmokesčio, tiek nuo pensijos yra nuskaičiuojamos kasmėnesinės išskaitos, kurias antstolis perveda ieškovui. Be to, atsakovė viena išlaiko vaikus.

15.       Ieškovas S. R. pateikė atsiliepimą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.       Ieškovas negyvena atsakovės name nuo 2022 m. balandžio mėn., todėl ir mokesčių nemoka.

15.2.       Atsakovė niekada tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Teismas ne kartą jau buvo atidėjęs mokėjimus.

16.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 19 d. gautas apeliantės L. S. prašymas priimti papildomus rašytinius įrodymus: Swedbank, AB mokėjimo nurodymus, antstolio 2025 m. gegužės 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, antstolio 2025 m. gegužės 7 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo.

17.       Nurodė, kad šie įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teikiami įrodymai patvirtina, kad L. S. vyko įsipareigojimus, moka įsiskolinimus, turi galimybę vykdyti prievoles, o turimo turto (įvertinto antstolio patvarkymu) vertė viršija įsiskolinimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

19.       Apeliantė L. S. pateikė prašymą priimti papildomus rašytinius įrodymus – Swedbank, AB mokėjimo nurodymus apie iš dalies padengtą įsiskolinimą pagal taikos sutarties 1.4 papunktį, antstolio 2025 m. gegužės 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir antstolio 2025 m. gegužės 7 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo. Apeliantės teigimu, šie papildomi rašytiniai įrodymai, kurių ji negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, patvirtina, kad ji vykdo įsipareigojimus pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, moka įsiskolinimus ir turi galimybę vykdyti prievoles, o jos turimo ir antstolio areštuoto turto vertė viršija skolas.

20.       CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas, 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-823/2023, 88 punktas).

22.       Kita vertus, draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas).

23.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020, 50 punktas).

24.       Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti atitinkamą prašymą ir jį pagrįsti ne deklaratyviais, o iš tiesų svariais argumentais, dėl ko jam turėtų būti taikytina ši išimtis iš bendrosios taisyklės.

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė būtinybės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

26.       Visų pirma pažymėtina tai, kad nors mokėjimai (Swedbank, AB mokėjimo nurodymai), patvirtinantys dalį skolos padengimo pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunktį, buvo atlikti, o antstolių patvarkymai buvo priimti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalies, 338 straipsnio nuostatomis, apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas draudžia remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė ir nevertino) pirmosios instancijos teismas. Minėta, kad CPK įtvirtintinas ribotos apeliacijos modelis, kurio pagrindinė paskirtis – pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 301 straipsnis, 338 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrinant, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Taigi CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta būtent pirmosios instancijos teisme ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

27.       Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis CPK 335 straipsnio nuostatomis, šalys turi teisę pateikti atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį. Tokie procesiniai dokumentai – papildomi paaiškinimai, prašymai priimti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais iš esmės yra išplečiamas atskirasis skundas ir (ar) jis papildomas naujais argumentais, CPK nėra numatyti. Taigi, remiantis CPK nuostatomis, apeliantė turėjo suformuoti savo argumentus ir poziciją dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde, o naujų rašytinių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų teikimas po atskirojo skundo pateikimo ir atsiliepimo į jį gavimo akivaizdžiai yra pavėluotas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymus apie dalies skolos pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunktį sumokėjimą apeliantė turės teisę pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Savo ruožtu duomenis apie turimo turto vertę (kaip, beje, ir kitus duomenis apie savo turtinę (finansinę) padėtį), nepaisant to, kad antstolio patvarkymas dėl L. S. priklausančio areštuoto turto vertės nustatymo buvo priimtas po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantė galėjo ir turėjo teikti pirmosios instancijos teismui, prašydama atidėti taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymą bei įrodinėdama savo galimybes dengti įsiskolinimus. Apeliantė nepagrindė, kad neturėjo galimybės gauti aptariamų įrodymų laiku, t. y. tuomet, kai klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdymo tvarkos pakeitimo (išdėstymo) nagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

29.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų, todėl apeliantės prašomus priimti papildomus rašytinius įrodymus, kaip pateiktus pavėluotai, be to, nepagrįstai išplečiant (papildant) atskirąjį skundą, atsisakoma priimti.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo

30.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui S. R. išduotas vykdomasis raštas, atsakovei tinkamai nevykdant teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022, 13 punktas).

32.       Vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

33.       Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo S. R. ir atsakovės L. S. 2021 m. sausio 5 d. pasirašyta taikos sutartis. Taikos sutarties 1 punktu apeliantė L. S. įsipareigojo per 8 metų laikotarpį nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2029 m. sausio 10 d. sumokėti atsakovui S. R. 120 000 Eur, taikos sutarties 1.1–1.8 papunkčiuose nustatytais terminais ir tvarka.

34.       Teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad, atsakovei tinkamai nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir nemokant taikos sutarties 1 punkte nurodytų kompensacijų, ieškovui ne kartą buvo išduoti vykdomieji raštai dėl nesumokėtos kompensacijų dalies išieškojimo, kartu patenkinant ir atsakovės prašymus dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi, kuri buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi, ieškovui S. R. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 1.1 papunkčio tinkamo nevykdymo dėl 12 200 Eur kompensacijos išieškojimo iš atsakovės, atidedant piniginės kompensacijos vykdymą iki 2022 m. balandžio 10 d., Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovui S. R. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 1.2 papunkčio tinkamo nevykdymo dėl 9 856,28 Eur kompensacijos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovės, atidedant 9 856,28 Eur piniginės kompensacijos vykdymą iki 2023 m. liepos 31 d., Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovui S. R. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 1.2 papunkčio tinkamo nevykdymo dėl 523,94 Eur kompensacijos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovės, Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovui S. R. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 1.3 papunkčio tinkamo nevykdymo dėl 9 906,22 Eur kompensacijos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovės, atidedant 9 906,22 Eur piniginės kompensacijos vykdymą iki 2024 m. liepos 31 d., Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovui S. R. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl taikos sutarties 1.3 papunkčio tinkamo nevykdymo dėl 6 706,81 Eur kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovės, prašymo dėl kompensacijos vykdymo atidėjimo netenkinant.

35.       Byloje nėra ginčo, kad pagal teismo patvirtintą šalių taikos sutarties 1.4 papunktį atsakovė turėjo sumokėti ieškovui 10 000 Eur iki 2025 m. sausio 10 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Nustatęs šią aplinkybė, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl 10 000 Eur kompensacijos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš atsakovės.

36.       Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neneigia to, kad ji neįvykdė taikos sutarties 1.4 papunktyje nustatyto įsipareigojimo iki 2025 m. sausio 10 d. sumokėti ieškovui 10 000 Eur, tačiau, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi ir prašydama ją panaikinti, apeliantė kvestionuoja tik teismo nutarties dalį netenkinti jos prašymo iki 2025 m. liepos 10 d. atidėti taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymą bei į išieškotiną 10 000 Eur sumą įskaityti ieškovo turimą 99,41 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas. Argumentų, kuriais būtų išreikštas nesutikimas su skundžiama nutarties dalimi tenkinti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atskirajame skunde nenurodyta.

Dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas įskaitymo

37.       Visų pirma, vertindamas apeliantės skundo argumentą dėl neva nepagrįstai į 10 000 Eur sumą neįskaityto 99,41 Eur įsiskolinimo už komunalines paslaugas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

38.       Taigi pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunktį ir nustatęs, kad atsakovė paminėto taikos sutarties 1.4 papunktyje nurodyto įsipareigojimo iki 2025 m. sausio 10 d. sumokėti 10 000 Eur kompensaciją nėra įvykdžiusi, pagrįstai nusprendė, jog yra pagrindas išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies.

39.       Nors, apeliantės teigimu, remiantis taikos sutarties 7 punktu, ji turi teisę įskaityti į taikos sutarties 1 punkte nurodytas kompensacijų sumas ieškovo nesumokėtus komunalinius mokesčius, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių procesinių dokumentų, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl paminėto įsiskolinimo: atsakovė įrodinėja, kad ieškovas skolingas 99,41 Eur už komunalines paslaugas, savo ruožtu ieškovas šią skolą neigia, teigdamas, kad atsakovės name jis nebegyvena nuo 2022 m. balandžio mėn. Pažymėtina, kad šiame proceso etape, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl tinkamai nevykdomų taikos sutarties sąlygų, nėra ir negali būti sprendžiami tarp bylos šalių kilę ginčai dėl kitų skolų pagrįstumo ir tokių skolų įskaitymo klausimai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti į mokėtiną kompensacijos sumą įskaityti atsakovės nurodytą ieškovo 99,41 Eur įsiskolinimą už komunalines paslaugas yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl pagal taikos sutartį mokėtinos kompensacijos vykdymo atidėjimo

40.       Minėta, kad, remiantis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

41.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Kadangi CPK 284 straipsnio  nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

42.       Lietuvos apeliacinis teismas laikosi praktikos, kad skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022, 42 punktas; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022, 26 punktas). Sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo klausimą, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-787-553/2023, 17 punktas; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-369-912/2025, 9 punktas).

43.       Nagrinėjamu atveju apeliantė negalėjimą laiku sumokėti kompensacijos, nurodytos teismo patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunktyje, iš esmės grindė tuo, kad susidarę sunkumai tinkamai ir laiku vykdyti įsipareigojimus yra nulemti paties ieškovo veiksmų, nes jis neteikia išlaikymo jų vaikams, todėl atsakovė tą turi daryti viena.

44.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas nevykdo prievolės išlaikyti vaikus, neturi reikšmės klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamoje byloje išsprendimui kitaip. Pažymėtina, kad ieškovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams, atsakovė turi teisę inicijuoti priverstinį išlaikymo išieškojimą iš S. R., tačiau ši aplinkybė (išlaikymo neteikimas) nėra pakankama sąlyga teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą atidėti. Minėta, kad, remiantis tiek prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, tiek kasacinio teismo praktika, teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju – teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį) vykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atidėjimo prašančiai šaliai pateikus duomenis apie savo turtinę (finansinę) padėtį bei įrodžius, jog ji bus pajėgi ateityje įvykdyti teismo sprendimą. Tokių įrodymų apeliantė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

45.       Pažymėtina, kad ieškovui skirtos kompensacijos mokėjimas šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovei buvo išdėstytas 10 metų. Kaip patvirtina bylos duomenys, apeliantei tinkamai nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ieškovui ne kartą buvo išduodami vykdomieji raštai, kartu atidedant atitinkamų taikos sutarties sąlygų dėl kompensacijų išieškojimo vykdymą. Nepaisant to, apeliantė teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų ir toliau tinkamai nevykdo, išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui nukrypti nuo bendros sprendimo (teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį) vykdymo tvarkos ir atidėti taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymą, nenurodė, duomenų apie savo turtinę (finansinę) padėtį ir kad apeliantės finansinė būklė ateityje iš tiesų pagerės teismui nepateikė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės prašymo dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1.4 papunkčio vykdymo atidėjimo netenkino.

46.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino vykdomojo rašto išdavimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl patenkinęs ieškovo prašymą ir išdavęs vykdomąjį raštą dėl kompensacijos išieškojimo iš atsakovės, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                Rasa Gudžiūnienė