Civiline byla Nr. e2-236-569/2022 m.

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00601-2021-8

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.3; 3.2.3.2; 3.2.6.5

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 7 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltseta‘‘ dėl alternatyvių sankcijų taikymo. 

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Procesinių dokumentų esmė

1.       Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovė, vykdydama  sutartį, pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo normas (29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto tikslo racionaliai naudoti lėšas pasiekimą, 97 straipsnio 5 dalies nuostatas) ir, nepripažįstant sutarties negaliojančia, taikyti alternatyvią sankciją, numatytą Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t.y. skirti atsakovei baudą.

2.       Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba ieškinyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata suteikia teisę Viešųjų pirkimų tarnybai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų taikymo.

3.       Atsakovė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto pirkimas“ (CVP IS skelbtas 2020-06-07, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimo procedūros pasibaigė Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai pirkimo procedūros baigiasi, sudarius pirkimo sutartį. Atsakovė ir tiekėjas UAB „Baltseta“ 2020-09-11 sudarė Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)  (2020-10-06 paskelbta pirkimo procedūrų ataskaita, taip pat 2020-10-08 paskelbtas skelbimas apie sutarties skyrimą).

4.       Tarnyba, vadovaudamasi Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pirkimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties vertinimą ir vertinimo rezultatus užfiksavo 2021-09-27 vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo išvadoje nustatyta, kad atsakovė, vykdydama sutartį, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimo tikslą (dėl racionalaus lėšų panaudojimo) bei Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalį.

5.       Atsakovė, nesilaikydama sutarties nuostatų dėl tarpinio mokėjimo, pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas. Pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta inter alia, mokėjimo tvarka (Pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 4 punktas); sutarties prievolių įvykdymo terminai (Pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 5 punktas); sutarties galiojimas (Pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šiame straipsnyje yra nustatyti konkretūs pirkimo sutarties turinio reikalavimai, t. y. esminės sutarties sąlygos, kurios privalo būti nurodytos pirkimo sutartyje. Sąlygos, įtvirtintos sudarytoje sutartyje, per visą sutarties vykdymo laikotarpį turi kuo labiau atspindėti galutinį atlikto pirkimo rezultatą, t. y. pirkimo dokumentuose suformuluotus reikalavimus, pirkimo vykdytojo ir pirkimą laimėjusio tiekėjo įsipareigojimus ir atsakomybę.

6.       Pirkimo dokumentų 2.1 punkte aprašytas pirkimo objektas: „Pirkimo objektas: savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplektas. Tiekėjas įrenginio komplektą turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 (keturis) perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, kitas konkurso sąlygose nustatytas paslaugas: 2.1.1. A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 % įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; 2.1.2. B-1dalis (1 vnt.) - ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 2.1.3. A-2 dalis (100 %) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.“

7.       Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 lentelės „Bendroji dalis“ 1.2 punkte apibrėžta, kad savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplektą turi sudaryti: A dalis: A-1- savaeigis upių dugno valymo įrenginys galintis siurbti gruntą (1 vnt.); A-2 - savaeigis upių dugno valymo įrenginys, galintis kasti kaušu (1 vnt.); B dalis: B-1 - savaeigius upių dugno valymo įrenginius A-1 ir A-2 aptarnaujantys specializuoti laivai (2 vnt.). Techninės specifikacijos 2 lentelės „A-1 dalis“ 44.1 punkte nustatyta, kad „Tiekėjas turi pristatyti įrenginį pirkėjui adresu: (duomenys neskelbtini) ‘‘.

8.       Pirkimo sąlygų 3 priedo „Pirkimo sutarties projektas“ 1.5 punkte nustatyta: „Įrenginio komplekto pristatymo vieta – (duomenys neskelbtini)“. Sutarties projekto 1.6 punkte aiškiai nustatyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai: „1.6. Tiekėjo sutartiniai įsipareigojimai turi būti įvykdyti: 1.6.1. A-1 dalis pastatyta ir pristatyta - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; 1.6.2. A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau, kaip 50 % įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d; 1.6.3. B-1 dalies (1 vnt.) pastatytas ir pristatytas - ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 1.6.4. A-2 dalis, B-1 dalies (1vnt.) pastatyti ir pristatyti, pirkėjo darbuotojai apmokyti ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.“. Sutarties projekto 1.7 punkte taip pat įtvirtinta, jog „Įrenginio komplektas perduodamas pirkėjui dalimis (A-1, A-2, B-1) pagal perdavimo-priėmimo aktus, kuriuose nurodoma atitinkamos įrenginio komplekto dalies pristatymo pirkėjui data, ar įvykdyti tiekėjo visi sutartiniai įsipareigojimai, ar pateikti visi reikalingi dokumentai (Techninės specifikacijos 3 punktas) ir kita informacija pagal poreikį“.

9.       Sutarties projekto 2.1.1 punkte numatyta, kad tiekėjas pateikia pirkėjui sutartinių įsipareigojimų vykdymo grafiką, kuriame nurodoma su sutarties objektu susijusios teikiamos paslaugos, atliekami darbai, jų terminai ir vertė eurais. Grafikas gali būti keičiamas raštu, tačiau labai aiškiai ir imperatyviai numatyta: „Keičiant Grafiką, negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data: A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 % įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; B-1 dalis (1 vnt.) - ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; A-2 dalis (100 %) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.“.

10.       Sutarties projekto 4.1.11 punkte numatyta: „Pirkėjo priimti ir tinkami bandymų rezultatai bei pranešimas tiekėjui apie priėmimą, laikomas galutiniu pirkėjo patvirtinimu oficialiam pristatymui“. Sutarties projekto 4.2.1 punkte nustatyta pirkėjo teisė sulaikyti mokėjimus pagal sutartį tuo atveju, jei tiekėjas nevykdo ar netinkamai vykdo šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, kol bus pašalinti pažeidimai.

11.       Sutarties projekto 5.1 punkte numatyta: „Mechanizmai, sistemos ir įrengimai turi būti patikrinti. Tiekėjas turi atlikti ir kitus bandymus, kuriuos mano esant reikalinga, kad būtų užtikrinta kokybė“. Sutarties projekto 5.8 punkte numatyta: „Jei bandymų rezultatai atitinka sutartį, tuomet tiekėjas turi raštu pranešti pirkėjui, kad savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto atitinkam[a] dal[is] (A-1, A-2, B-1) paruoštas pristatymui ir perdavimui, bei raštu suderinti su pirkėju perdavimo datą, laiką. Bandymų protokolai pateikiami pirkėjui pagal Techninės specifikacijos 3 punktą“;

12.       Sutarties projekto 6.1 punkte numatyta: „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplektas turi būti pristatytas pagal Tarptautinių prekybos rūmų „Incoterms 2010“ taisykles (pristatymo sąlygos – DDP (pristatyta, muitas sumokėtas)) į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika“. Sutarties projekto 6.2 punkte numatyta: „Pristatymo metu tiekėjas pirkėjui kartu su priėmimo-perdavimo aktais ir sąskaitomis-faktūromis turi perduoti pirkėjo nuosavybėn šiuos dokumentus (lietuvių kalba): sertifikatus pagal Techninės specifikacijos reikalavimus; garantijos deklaraciją; bandymų protokolus; įrangos ir atsarginių dalių inventorizavimo aktus; brėžinius, planus, naudojimo ir priežiūros instrukcijas ir kitus dokumentus, susijusius su tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Šiame punkte nurodyti dokumentai turi būti išvardinti atitinkamame priėmimo-perdavimo akte“. Sutarties projekto 6.5 punkte numatyta: „Priėmimo-perdavimo aktas pasirašomas tik tuo atveju, jei pristatyta savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto sudėtinės dalys yra kokybiškos ir atitinka konkurso sąlygų nustatytus reikalavimus, tinkamai pristatytos ir įvykdyti kiti sutartyje nustatyti tiekėjo įsipareigojimai“.

13.       Sutarties projekto 10.2 punkte pateikta mokėjimo pagal sutartį tvarka: ,,10.2.1. Pirkėjas avanso nemoka; 10.2.2. 1-as tarpinis mokėjimas – ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros sutarties vertės, įgyvendinus šios sutarties 1.6 punkto 1 dalį; 2-as tarpinis mokėjimas – ne daugiau kaip 15 % nuo bendros sutarties vertės, įgyvendinus šios sutarties 1.6 punkto 2 dalį; - atliekami pagal abiejų šalių pasirašytų atliktų dalies darbų priėmimo–perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos.; 10.2.3. Galutinis mokėjimas, sumokant už likusią sutarties įsipareigojimų įvykdymo dalį, atliekamas tiekėjui perdavus įrenginio komplektą pirkėjui pagal abiejų šalių pasirašytą priėmimo - perdavimo aktą ir tiekėjui pateikus sąskaitą faktūrą galutiniam apmokėjimui, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos. “. Sutarties projekto 10.3.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas gali sulaikyti mokėjimą, jeigu „Tiekėjas pavėlavo atlikti darbų, suteikti paslaugų dalį, dėl kurios atlikimo termino šalys buvo susitarusios. Šiuo atveju mokėjimas gali būti sulaikomas tiek dienų, kiek tiekėjas pavėlavo atlikti tą darbų, suteikti paslaugų dalį“.

14.       Iš pateiktos pirkimo dokumentų ir sutarties nuostatų analizės galima daryti išvadą, kad atsakovei turėjo kilti pareiga atlikti I-ą tarpinį mokėjimą tiekėjui pagal sutarties 10.2.2 punktą (ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros sutarties vertės) tik tada, kai tiekėjas išpildo žemiau nurodytas sąlygas: pirkimo objekto A-1 dalis (savaeigis upių dugno valymo įrenginys galintis siurbti gruntą) turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, iki 2020-12-10. Ši data jokiais atvejais negalėjo būti keičiama. Prieš pristatant A-1 dalį, turėjo būti atlikti bandymai ir bandymo rezultatai turėjo atitikti sutartį. A-1 dalies pristatymo metu tiekėjas atsakovei kartu su priėmimo - perdavimo aktu ir sąskaitomis-faktūromis turėjo perduoti atsakovės nuosavybėn šiuos dokumentus (lietuvių kalba): sertifikatus pagal Techninės specifikacijos reikalavimus; garantijos deklaraciją; bandymų protokolus; įrangos ir atsarginių dalių inventorizavimo aktus; brėžinius, planus, naudojimo ir priežiūros instrukcijas ir kitus dokumentus, susijusius su tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Šie dokumentai turėjo būti išvardinti A-1 dalies priėmimo - perdavimo akte. Atsakovė turėjo pasirašyti A-1 dalies priėmimo - perdavimo aktą tik tuo atveju, jei A-1 dalis yra kokybiška ir atitinka pirkimo sąlygų nustatytus reikalavimus, tinkamai pristatyta, įvykdyti kiti įsipareigojimai. Vadinasi, A-1 dalis iki 2020-12-10 turėjo būti ne tik pastatyta, bet, atikus bandymus, ir pristatyta atsakovei.

15.       Tačiau atsakovė, faktiškai vykdydama sutartį, atliko tarpinį apmokėjimą, vadovaudamasi sutarties 10.2.2 punktu, nors A-1 dalis mokėjimo atlikimo metu buvo nepagaminta ir jai nepristatyta. Atsakovė ir tiekėjas UAB „Baltseta“ 2020-12-08 pasirašė atliktų paslaugų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad tiekėjas pagal sutartį „atliko šias paslaugas: sutarties 1.6 punkto 1 dalies sutartiniai įsipareigojimai 50 proc. nuo bendros sutarties vertės“. Priėmimo - perdavimo akte nurodyta, kad atliktus darbus patvirtina atliktų darbų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su priėmimo - perdavimo aktu tiekėjas pateikė, o atsakovė 2020-12-10 kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė 2020-12-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 300 000,00 Eur sumai – 1 - am tarpiniam mokėjimui pagal sutarties 10.2.2 punktą. Atsakovė 2020-12-22 atliko apmokėjimą pagal 2020-12-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

16.       Ieškovė 2021-03-01 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie sutarties vykdymą. Atsakovė 2021-03-08 raštu „Dėl informacijos pateikimo pirkime „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad pagal sutarties 1.6.1. punktą įrenginio komplekto A-1 dalis turi būti pastatyta ir pristatyta sutartyje nurodytu adresu ne vėliau, kaip iki 2020-12-10. Tiekėjas 2020-12-08 atliktų paslaugų (perduotų prekių) perdavimo - priėmimo aktu perdavė direkcijai, o direkcija perėmė darbus, atliktus sutarties 1.6.1. punkto apimtyje. Sutarties 1.6. punkto 1 dalį tiekėjas įvykdė laiku, pateikė atliktų dalies darbų priėmimo – perdavimo aktą, sąskaitą faktūrą, atitinkamai, vadovaujantis sutarties 10.2.2. punktu, direkcijai kilo pareiga vykdyti 1-ą tarpinį mokėjimą pagal sutarties 10.2.2. punkto nuostatas.

17.       Taigi, atsakovė minėtu raštu teigia, kad A-1 dalis buvo pastatyta, atlikti bandymai ir pristatyta atsakovei į Kauną, jokių kitų aplinkybių, susijusių su A-1 dalimi, nenurodė. Atsakovė 2021-03-08 rašte nurodo, kad kliūtys vykdant sutartį atsirado tik dėl A-2 dalies, pagal sutarties 1.6.2. punktą įrenginio komplekto A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau, kaip 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) ne vėliau, kaip iki 2020-12-10. Tiekėjas informavo atsakovę apie atsiradusias sutarties vykdymo kliūtis, susijusias su COVID-19 pandemija, dėl ko tiekėjui iškilo būtinybė koreguoti darbų atlikimo grafiką.

18.       Ieškovė 2021-06-03 elektroniniu laišku vėl kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti papildomos informacijos apie sutarties vykdymą. Atsakovė 2021-06-09 raštu „Dėl informacijos pateikimo pirkime „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto pirkimas“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ abstrakčiai nurodė, kad tiekėjo įsipareigojimų vykdymas vėluoja dėl vienintelės priežasties – COVID-19 viruso plitimo ir su tuo susijusių apribojimų, kurie įtakoja įrenginio komplekto statybos gamyklos Kinijoje veiklos organizavimą, įrangos, reikalingos jo statybai, tiekimą.

19.       Iš atsakovės paaiškinimų susidaro įspūdis, kad atsakovė ne tik turėjo teisę, bet ir pareigą atlikti I tarpinį apmokėjimą, kadangi A-1 dalis jau 2020-12-08 buvo tinkamai pastatyta ir pristatyta atsakovei, vėlavimų iš tiekėjo pusės nebuvo. Visų pirma tiekėjas UAB „Baltseta“ 2021-01-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ teikia atsakovei patikslintą darbų atlikimo grafiką, įvertinęs įrenginių A1, A2 ir B1 statybos eigą dėl trikdžių, sąlygojamų koronaviruso pandemijos. Tiekėjas, gavęs I tarpinį apmokėjimą (1 300 000,00 Eur) už „pastatytą ir pristatytą“ A-1 dalį, teigia, kad egzistuoja A-1 dalies statybos eigos trikdžiai dėl koronaviruso pandemijos. Kartu patikslintame grafike Nr.1 nurodo, kad A-1 dalį (kartu su B-1 dalimi) planuojama atgabenti į Klaipėdą ir transportuoti į Kauną tik 2021-07-30, t. y. tiekėjas nukelia pristatymo terminą to įrenginio, kuris pagal atsakovę jau 2020-12-08 jai pristatytas ir už jo pristatymą apmokėta.

20.       Antra, tiekėjas UAB „Baltseta“ 2021-04-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ , atsakydamas į atsakovės 2021-04-20 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“, kuriame išreikštas atsakovės susirūpinimas sutarties įvykdymu dėl tiekėjo vėlavimo, nurodė, kad COVID-19 viruso plitimas yra vienintelė priežastis, dėl kurios projekto įgyvendinimo procesas užsitęsė, sutartinių įsipareigojimų vykdymas neturėtų kelti abejonių, nes A1 + B1 avansiniam mokėjimui yra pateikta bankinė garantija 100 proc. mokėjimo sumos. UAB ,,Baltseta‘‘ nurodė, kad balandžio 29 d. gavo patvirtinimą iš gamyklos, jog šių metų gegužės pabaigoje yra planuojamas savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto (A1 + B1) testavimas, dalyvaujant kvalifikacinės bendrovės RINA atstovams, o minėto komplekto išsiuntimas numatomas iki birželio mėnesio vidurio. Iš šio tiekėjo atsakymo atsakovei akivaizdu, kad A-1 dalis dar neištestuota; A-1 dalis nei 2020-12-08, nei 2021-04-30 nepristatyta atsakovei; A-1 dalies pristatymo terminas yra neaiškus, nes tik 2021-06 planuojamas jos išsiuntimas iš Kinijos; tiekėjas apmokėjimą už A-1 dalį traktuoja kaip avansinį mokėjimą. Todėl neaišku, kodėl atsakovė dar 2021-03-08 rašte ieškovei pažymėjo, kad tiekėjas yra tinkamai įvykdęs sutarties 1.6.1 punktą.

21.       Trečia, tiekėjas UAB „Baltseta“ 2021-08-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ pateikė atsakovei dar vieną patikslintą darbų atlikimo grafiką, įvertinęs įrenginių A1, A2 ir B1 statybos eigą dėl trikdžių, sąlygojamų koronaviruso pandemijos, kuriame nurodė, kad A1 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą tik 2021-10-30, t. y. praėjus beveik 1 metams po to, kai A-1 įrenginys jau turėjo būti pastatytas ir pristatytas atsakovei ir už kurį atsakovė jau yra sumokėjusi tiekėjui 1 300 000,00 Eur sumą.

22.       Ketvirta, ieškovė 2021-08-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo“ paprašė atsakovės pateikti informaciją dėl atsakovės atlikto mokėjimo - dokumentų, patvirtinančių, kad A-1 dalis pristatyta atsakovei, kopiją, kurioje būtų matyti pristatymo data. Atsakovė 2021-09-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo“ paaiškino, kad A-1 dalis pastatyta, tačiau negalėjo būti pristatyta dėl COVID-19 nulemtų trukdžių. Atsakovė, prieš tai teigusi, kad apmokėjimui pagal sutarties 10.2.2 punktą buvo pagrindas, nes tiekėjas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sutarties 1.6.1 punktą, šiame rašte jau teigia, kad A-1 dalis buvo tik pastatyta, bet nepristatyta.

23.       Penkta, ieškovė 2021-11-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ užklausė atsakovės dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Atsakovė 2021-11-25 raštu Nr. 2S-420 nurodė, kad 2021-10-30 sutartiniai įsipareigojimai įvykdyti iš dalies, A-1 ir B-1 dalies (1 vnt.) yra pastatyti, tačiau nepristatyti. 2021-11-22 duomenimis A-1 dalis ir B-1 dalies (1 vnt.) yra transportuojama per Viduržemio jūrą, pakeliui į Klaipėdos jūrų uostą. Atsakovė dar kartą patvirtino, kad sutartiniai įsipareigojimai yra neįvykdyti ne tik sutartyje nustatytais terminais, bet ir pratęstais terminais.

24.       Šešta, pagal pirkimo dokumentus (sutarties projekto 4.1.11 punktas) A-1 dalis galėjo būti pristatoma tik tuomet, kai bus atlikti bandymai, o jų rezultatai atitiks sutartį. Nustatyta, kad A-1 dalies bandymus atliko klasifikacinė bendrovė RINA, kuri tik 2021 m. liepos 13 d. išdavė įrenginio A-1 išbandymo sertifikatą ir suteikė įrenginiui laivų klasę. Aplinkybė, kad bandymų sertifikatas išduotas tik 2021 m. liepos 13 d., o ne 2020 m. gruodžio 8 d., kuomet buvo pasirašytas Priėmimo - perdavimo aktas, tik patvirtina, kad tiekėjas UAB „Baltseta“ A-1 dalies priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dieną net ir teisiškai nebūtų galėjęs pristatyti.

25.       Įvertinus aukščiau pateiktas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, akivaizdu, kad atsakovė, UAB „Baltseta“ nepristačius A-1 dalies, jam sumokėjo 50 proc. sutarties vertės, tokiu būdu nesivadovavo sutarties 10.2.2 punkto nuostatomis. Nei Priėmimo - perdavimo akto pasirašymo dieną (2020-12-08), nei apmokėjimo dieną (2020-12-22), nei Vertinimo išvados paskelbimo dieną (2021-09-27), nei 2021-11-22 A-1 dalis nebuvo pristatyta atsakovei.

26.       Atliktą apmokėjimą tiekėjas laiko avansu, nors sutartyje aiškiai nustatyta, kad atsakovė avanso nemoka (sutarties 10.2.1 punktas). Tai, kad avansas neturi būti ir nebus mokamas, vykdant sutartį, rodo atsakovės veiksmai, jai atliekant pirkimo procedūras. Pasiūlymus pirkimui pateikė 2 tiekėjai: UAB „Baltseta“ (pasiūlymo kaina 2 600 000,00 Eur su PVM) ir DRAGFLOW S.R.L (pasiūlymo kaina 2 585 090,00 Eur su PVM). Tiekėjo DRAGFLOW S.R.L pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad tiekėjas siūlė kitas apmokėjimo sąlygas, nei jos buvo nustatytos pirkimo dokumentuose (Pirkimo komisijos 2020-07-15 posėdžio protokolas Nr. 6), t.y. atsiskaityti atliekant avansinius mokėjimus. Tačiau atsakovė, atmesdama tiekėjo DRAGFLOW S.R.L pasiūlymą, aiškiai išreiškė savo poziciją dėl avanso mokėjimo, vykdant sutartį – avansas negali ir nebus mokamas. Tačiau visiškai priešinga situacija susiklostė sutartį vykdant laimėjusiam tiekėjui UAB „Baltseta“.

27.       Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad pirkimo dokumentuose turi būti nurodytos perkančiojo subjekto siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal šio įstatymo 95 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pirkimų įstatymo 95 straipsnyje materialieji pirkimo sutarties reikalavimai – t. y. esminės turinio sąlygos, kurios privalomai turi būti aptartos pirkimo sutartyje, tarp kurių – kainodaros taisyklės (Pirkimų įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos ieškovės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo“, 5 punkte aiškiai ir įsakmiai nustatyta - jei pirkimo vykdytojas ketina tiekėjams mokėti avansu, pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti aiškiai aprašyta avanso paskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei sąlygos. Vadinasi, dar pirkimo dokumentuose turi būti išviešintos sąlygos dėl avanso mokėjimo sutarties vykdymo metu – bus ar nebus mokamas avansas, avanso mokėjimo atveju aiškiai aprašyta jo paskaičiavimo ir mokėjimo tvarka bei sąlygos. Tai susiję su esminiais pirkimų principais, ypač su skaidrumu ir tiekėjų lygiateisiškumu.

28.       CK 6.309 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Remiantis kasacinio teismo praktika, avansas atlieka mokėjimo paskirtį. Avanso mokėjimo/nemokėjimo (esminės pirkimo sutarties sąlygos) klausimas pirkimo sutarties vykdymo metu yra itin svarbus ne tik tiekėjams, sprendžiant dalyvauti ar ne konkrečiame pirkime, tačiau ir perkantiesiems subjektams, kadangi jie disponuoja valstybės pinigais ir tai turi daryti atsakingai. Absoliučiai neteisėta laikoma situacija, kai pirkimo dokumentuose esant aiškiai nuostatai, kad avansas nebus mokamas, vėliau vykdant sutartį jis konkrečiam tiekėjui yra mokamas, nes tai lemia ne tik pirkimo principų pažeidimą, tačiau ir ekonominės pusiausvyros pasikeitimą – sutartį vykdančio tiekėjo naudai ir perkančiojo subjekto nenaudai

29.       LAT yra išaiškinęs, kad neatmestinos situacijos, kai sutarties šalys de facto nesusitaria dėl teisių ir pareigų pakeitimo, t. y. formaliai nesudaro sandorio, bet tai per se nereiškia, kad jų bendri veiksmai de jure nereikš viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir negalės būti prilyginti viešojo pirkimo sutarties pakeitimui; tokia situacija gali susiklostyti net ir esant vienašaliams kontrahento veiksmams; viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų elgesys (veiksmai), tiesiogiai nesureguliuotas VPĮ 89 straipsnio nuostatų, vis tiek gali patekti į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, a fortiori (ypač) vertintinas viešųjų pirkimų principų pagrindu (LAT 2021-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021). Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

30.       Atsakovė, netaikydama tiekėjui sutartinės atsakomybės (neskaičiuodama delspinigių), pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Sutarties projekto 12.3 punkte nustatyta, kad jeigu dėl priežasčių, už kurias atsakingas tiekėjas, įrenginio komplekto dalis nepristatoma ir neperduodama pirkėjui sutartyje numatytu terminu, tiekėjas pirkėjo reikalavimu privalo sumokėti pirkėjui po 0,02 proc. delspinigių nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau kaip 5 procentų visos sutarties sumos. Taip pat tiekėjas padengia pirkėjui visus nuostolius, atsiradusius dėl pristatymo vėlavimo. Sutarties 11.2 punkte nustatyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimu garantuojama, kad pirkėjui bus atlyginti nuostoliai, atsiradę tiekėjui dėl jo kaltės pažeidus sutartį ir sumokėtos sutartyje numatytos netesybos.

31.       Pagal sutarties 1.6.1 punktą A-1 įrenginys turėjo būti pastatytas ir pristatytas atsakovei iki 2020-12-10. Nei tą dieną, nei vertinimo išvados paskelbimo dieną (2021-09-27) A-1 įrenginys nebuvo atsakovei pristatytas. Planuojama A-1 įrenginio pristatymo data tik 2021-10-30. Pagal sutarties 1.6.3 punktą B-1 dalis (1 vnt.) turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei ne vėliau, kaip iki 2021-03-15. Nei tą dieną, nei vertinimo išvados paskelbimo dieną B-1 dalis (1 vnt.) atsakovei nebuvo pristatyta, planuojama pristatymo data – 2021-10-30. Pagal sutarties 1.6.4 punktą, A-2 dalis ir B-1 dalis (1 vnt.) turėjo būti pastatytos ir pristatytos atsakovei ne vėliau kaip iki 2021-08-21. Nei tą dieną, nei vertinimo išvados paskelbimo dieną B-1 dalis (1 vnt.) atsakovei nebuvo pristatyta, planuojama pristatymo data – 2021-12-26. Pagal sutartį įrenginių pastatymo ir pristatymo terminai yra esminė sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama (sutarties 2.1.1 punktas - keičiant grafiką, negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data).

32.       Ieškovė 2021-07-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją, ar atsakovė reikalavo, kad tiekėjas mokėtų delspinigius, vėluojant sutartyje nustatytais terminais pristatyti ir perduoti įrenginio komplekto dalis, jei taip, prašė pateikti apie tai informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus, jei ne, motyvuotai pagrįsti priežastis. Atsakovė 2021-08-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodė, kad ji nereikalavo, jog tiekėjas mokėtų delspinigius, kadangi, vadovaujantis tiekėjo 2021-04-30 pateikta informacija, tiekėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymas vėluoja dėl vienintelės priežasties – COVID-19 viruso plitimo ir su tuo susijusių apribojimų, kurie neišvengiamai įtakoja įrenginio komplekto statybos gamyklos Kinijoje veiklos organizavimą, įrangos, reikalingos jo statybai, tiekimą. Atsakovė nurodė, kad, vadovaujantis sutarties 12.3. ir 12.4. punktais, atsakomybė tiekėjui už įrenginio komplekto dalies nepristatymą ir neperdavimą sutartyje numatytu terminu bei už vėlavimą atlikti darbus pagal grafiką daugiau kaip 10 dienų numatyta tik tais atvejais, kai vėluojama dėl tiekėjo kaltės ar dėl priežasčių, už kurias atsakingas tiekėjas, o tiekėjo vėlavimas atlikti darbus nustatytais terminais sąlygotas priežasčių, už kurias nėra atsakingas tiekėjas. Atsakovė COVID-19 pandemijos sukeltas aplinkybes vertina kaip force majeure aplinkybes, nes antrosios COVID-19 pandemijos bangos sukeltos pasekmės tarptautiniame lygmenyje vertinamos kaip force majeure aplinkybės, kadangi antroji banga buvo daug didesnė nei pirmoji, niekas negalėjo protingai numatyti valstybių taikomų ribojimų masto bei trukmės (uždarytos valstybių sienos, sustabdytas nebūtinųjų prekių tiekimas, paslaugų teikimas, apribotas asmenų judėjimas ir kt.), jų kontroliuoti ar užkirsti jiems kelio.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma: 1) aplinkybių nebuvo, sudarant sutartį, ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos (LAT 2012-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

34.       Ieškovės vertinimu šiuo atveju nėra aukščiau nurodytų sąlygų visumos, nes sutarties sudarymo metu (sutartis sudaryta 2020-09-11) COVID-19 viruso plitimas ir su tuo susiję apribojimai nebuvo išnykę, žiniasklaidoje buvo nuolat kalbama apie antrąją COVID-19 viruso plitimo bangą. Pirkimas paskelbtas ir vykdytas, taip pat sutartis pasirašyta jau egzistuojant pasaulinei COVID-19 situacijai ir dėl jos esantiems suvaržymams (pirkimas paskelbtas 2020-06-07, sutartis pasirašyta 2020-09-11). Atsakovė, kaip bonus pater familias perkantysis subjektas, privalėjo atsižvelgti į pandemijos situaciją ir pagal tai suformuluoti pirkimo dokumentus, įvertinant galimas rizikas dėl pandemijos, preziumuojama, kad tai ir padarė. Tiekėjai, prieš pateikdami pasiūlymus, turėjo (ir galėjo) tinkamai įvertinti savo pajėgumus ir galimybes įvykdyti sutartį joje nustatytomis sąlygomis,  suprato (turėjo suprasti) jiems taikytinas sankcijas, jei sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdomi laiku.

35.       Atsakovė, netaikydama tiekėjui UAB „Baltseta“ sutartinės atsakomybės ir nepagrįstai COVID-19 suvaržymus, egzistavusius dar pirkimo dokumentų paskelbimo metu, traktavusi kaip force majeure aplinkybes, akivaizdžiai nesilaikė savo pačios paskelbtų griežtų pirkimo sąlygų, nesivadovavo sutarties 12.3 punkto nuostatomis ir tuo pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

36.       Atsakovė, padariusi esminį sutarties pakeitimą (pakeitusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus), pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Skelbime apie pirkimą nurodyta sutarties trukmė – iki 2021-10-20, pažymėta, kad jos terminas negali būti pratęsiamas (skelbimo apie Pirkimą II.2.7 p.). CVP IS nurodytas sutarties galiojimo terminas – 2021 m. spalio 21 d. Sutartyje jos galiojimas aptartas 16.1 punkte, kuriame nustatyta, kad sutartis galioja iki pilno įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. Sutarties 1.6 punkte taip pat numatyta, kad tiekėjo sutartiniai įsipareigojimai turi būti įvykdyti: 1.6.1. A-1 dalis pastatyta ir pristatyta - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; 1.6.2. A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau, kaip 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d; 1.6.3. B-1 dalies (1 vnt.) pastatytas ir pristatytas - ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 1.6.4. A-2 dalis, B-1 dalies (1vnt.) pastatyti ir pristatyti, pirkėjo darbuotojai apmokyti ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.

37.       Pagal sutarties 2.1.1 punkto nuostatą tiekėjas per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos, suderinęs su atsakove, pastarajai turi pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo grafiką, kuriame nurodomos su sutarties objektu susijusios teikiamos paslaugos, atliekami darbai, jų terminai ir vertė eurais. Minėtoje sutarties nuostatoje aiškiai įtvirtinta, kad grafiką raštiškai patvirtina pirkėjas, pateiktas grafikas gali būti keičiamas tik raštišku šalių susitarimu, keičiant grafiką negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data: - A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; - B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; -A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.)- ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.. Sutarties 2.1.2 punkte numatyta tiekėjo pareiga per nustatytą terminą suprojektuoti, pastatyti, pristatyti ir pirkėjui perduoti įrenginio komplektą, atitinkantį Techninėje specifikacijoje ir tiekėjo konkurso pasiūlyme numatytus reikalavimus ir apmokyti pirkėjo darbuotojus.

38.       Tiekėjas UAB „Baltseta“, vykdant sutartį, atsakovui teikė grafikus ir jo pakeitimus. 2020-09-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ pateiktame grafike nurodyta, kad „Žemsiurbė A1 + B1 (1 vnt.) atgabenama į Klaipėdą 2021-03-01“, nors pagal sutartį A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei iki 2020-12-10. Atsakovė su tokiu terminu sutiko. Atsakovė 2021-09-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo“ paaiškino ieškovei, kad tiekėjas informuotas žodžiu, kad atsakovė sutinka su pateiktu grafiku. Atsakovė patvirtino grafiką, kuris neatitiko esminių sutarties sąlygų (A-1 dalies pristatymo termino), patvirtino jį žodžiu, nors pagal sutarties 2.1.1 punktą grafikas turi būti tvirtinamas raštu.

39.        2021-01-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ pateiktas patikslintas grafikas Nr. 1. Jame nurodyta: „A1 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini) ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2017-07-30“. Taip pat grafike Nr. 1 nurodyta: „A2 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini) ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2021-12-26“. Patikslintu grafiku Nr. 1 jau ne tik įrenginio A-1 dalies, bet ir visų kitų komplekto dalių pristatymas nukeliamas, lyginant su sutartyje nustatytais terminais. Be to, pratęsiamas sutarties galiojimo terminas (sutarties galiojimo termino pabaiga – 2021-10-20, o jos pratęsimas negalimas). Tuo tarpu pagal grafiką Nr. 1 A-2 dalies ir antro B-1 laivo pristatymas planuojamas tik 2021-12-26, kai visi sutartiniai įsipareigojimai pagal sutartį turėtų būti jau seniai įvykdyti.

40.       2021-04-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ tiekėjas pateikė dar vieną patikslintą grafiką Nr. 2. Jame A-2 ir B-1 dalių atgabenimas į Klaipėdos uostą (ne į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą) numatytas 2021-11-10 (praleidus visus sutartyje nustatytus sutartinių įsipareigojimų terminus ir pačios sutarties galiojimo terminą).

41.        2021-08-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ pateiktas dar vienas grafiko patikslinimas Nr. 3, kuriuo dar kartą pakeisti (pailginti) tiek sutartinių įsipareigojimų terminai, tiek visos sutarties galiojimo terminas: „A1 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini) ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2017-10-30. A2 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini) ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2021-12-26“. Šiuo atveju Atsakovė ir UAB „Baltseta“ 2021-08-23 pasirašė susitarimą dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo terminų pratęsimo. Susitarimu nutarta pratęsti sutartinių įsipareigojimų terminus: „1.1. Sutarties 1.6.1, 1.6.2, 1.6.3, 2.1.1 papunkčiuose nurodyti terminai, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d., 2021 m. kovo 15 d., pratęsiami iki 2021 m. spalio 30 d.; 1.2. Sutarties 1.6.4, 2.1.1 papunkčiuose nurodytas terminas, t. y. 2021 m. rugpjūčio 21 d., pratęsiamas iki 2021 m. gruodžio 15 d.; 1.3. Pratęsti Sutarties 11.5 papunktyje nurodytą terminą, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., iki 2023 m. gruodžio 15 d.”.

42.       Ieškovė pažymi, kad pagal sutarties 2.1.1 grafikas gali būti keičiamas, bet negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data. Be to, skelbime apie pirkimą numatyta, kad sutarties trukmė – iki 2021-10-20 (pratęsimų nenumatyta). Net jei ir preziumuojant, kad dokumentai apmokėjimui ir pats apmokėjimas atliekamas tą pačią, kaip ir laivo pristatymas, dieną (nors galutiniam apmokėjimui pagal sutarties 10.2.2 punktą skirta 60 dienų nuo atitinkamų dokumentų gavimo dienos, o atsiskaitymo terminai turi būti įtraukti į sutarties galiojimo terminą), galutinis sutarties terminas, pasirašius susitarimą, taip pat yra pakeistas (pailgintas).

43.       Susitarime nurodyta, kad vienas iš jo pagrindų – kad tiekėjas negalėjo transportuoti iš Kinijos jau pastatytų įrenginio komplekto dalių dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – didelio uostų apkrovimo, kurį didele dalimi įtakojo Sueco kanalo krizė, ir dėl kurio laivas negalėjo įplaukti į uostą prekėms pasikrauti. Tačiau Sueco kanalą konteinerinis laivas užblokavo 2021-03-23/24. Tuo tarpu A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei dar iki 2020-12-10, o B-1 dalis (1 vnt.) – iki 2021-03-15, t. y. iki Sueco kanalo krizės. Todėl minimos aplinkybės negalėjo turėti įtakos, sprendžiant dėl A-1 ir B-1 (1 vnt.) terminų pratęsimą. Kitas susitarimo pagrindas - įsipareigojimų neįvykdymas laiku dėl COVID-19 plitimo - nelaikomas nei force majeure aplinkybe, nei kita aplinkybe, suteikiančia teisę pailginti sutartinių įsipareigojimų terminus.

44.       Susitarimu buvo nustatytos naujos sąlygos (ilgesni sutarties ir sutartinių įsipareigojimų terminai), kurios, jei būtų buvusios įtrauktos į pirkimo dokumentus ir į sutartį, būtų galėjusios turėti įtakos pirkimo baigčiai, t. y. pirkimas galėjo sudominti daugiau tiekėjų. Paprastai kuo trumpesni prekių pristatymo terminai, tuo didesnė pasiūlymo kaina. Pasirašius susitarimą, ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo UAB „Baltseta“, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip tai nebuvo aptarta sutartyje – tiekėjas galėjo (gali) savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti ilgiau, dar ir išvengdamas sutartinės atsakomybės, ne taip koncentruotai, kas reiškia mažesnius ekonominius nuostolius jam, tačiau didesnius nuostolius atsakovei, kadangi ji jau beveik metus laiko negali naudotis laivu ir gauti tai, už ką sumokėjo valstybės biudžeto lėšomis. Tokiu būdu buvo palengvinta sutarties vykdymo našta, taupomi tiekėjo resursai, išlaidos. Pirkime, kurio pagrindu sudaryta sutartis, ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas buvo renkamas tik pagal kainą, vadinasi, tiekėjai privalėjo įsivertinti savo pasiūlymų kainas pagal pirkimo dokumentuose pateiktas sąlygas. 

45.       Kad tiekėjo UAB „Baltseta“ ekonominių nuostolių išvengimas (jų sumažinimas) yra aktualus sutarties vykdymo kontekste, įrodo tiekėjo UAB „Baltseta“ 2021-07-12 elektroninis laiškas, siųstas atsakovei, kuriame nurodoma: „Išsiuntimas tikėtinas liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesį. Šiuo metu vis dar ieškome tinkamiausio siuntimo varianto, kuris kelis kartus neviršytų esamo biudžeto. Rinkoje situacija ypatingai sudėtinga, siuntimo paslaugų įkainiai išaugo daugiau nei dešimt kartų“. Remiantis prie 2021-11-25 rašto pridėtais dokumentais, A-1 ir B-1 dalis (1 vnt.) pakrauti gabenimui tik 2021-10-13, taigi net ir tiekėjo deklaruotas ir taip vėluojantis išsiuntimas dar labiau užtruko.

46.       Pati atsakovė pripažįsta, kad tiekėjo UAB „Baltseta“ nurodytos finansinės priežastys yra verslo rizika, kuri turi tekti tiekėjui, o ne perkančiajam subjektui: „Pažymime, kad pagal sutarties nuostatas, dalis įrenginio komplekto turėjo būti pastatyta ir pristatyta iki 2021-03-15, o UAB „Baltseta“ nurodytos priežastys yra ne objektyvios, nuo UAB „Baltseta“ nepriklausančios, o verslo rizika, kurią UAB „Baltseta“, būdamas profesionalus rinkos dalyvis, galėjo ir turėjo numatyti, ir kuri negali būti perkeliama pirkėjui - valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai“ (atsakovės 2021-07-16 raštas „Dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“). Atsakovė dar 2021-04-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ pažymėjo, jog „Įrenginio komplekto įsigijimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurios šiam tikslui skirtos ir privalo būti panaudotos iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tiekėjui nepristačius įrenginio komplekto iki sutartyje nustatyto termino – 2021 m. rugpjūčio 21 d., įrenginio komplekto įsigijimas praras aktualumą“. Vėliau atsakovė „persigalvojo“ ir nusprendė, kad vėlesnis įrenginio įsigijimas (planuojamas galutinis pristatymas tik 2021-12-15, t. y. beveik 4 mėnesiais vėliau) jau nepraras savo aktualumo ir bus tinkamas.

47.       Sutarties sąlygos gali būti keičiamos Pirkimų įstatymo 97 straipsnyje nustatytais atvejais, vadovaujantis 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kuriame nurodyta, kad pirkimo sutartis gali būti keičiama, kai pakeitimas nėra esminis, kaip tai apibrėžta šio straipsnio 4 dalyje. Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis‘‘. Taip pat toje pačioje dalyje pateikti 4 alternatyvūs atvejai, kuomet pirkimo sutarties pakeitimas laikomas esminiu, inter alia: 1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

48.       2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB preambulės 113 konstatuojamoje dalyje pažymėta, kad nauja pirkimo procedūra reikalinga, jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu, įskaitant intelektinės nuosavybės teisių paskirstymą. Tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai.

49.       Sutarties terminas ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatyti aiškūs ir nekeičiami sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai, kurie apibrėžti ne tam tikru laikotarpiu, o konkrečia data, yra tos esminės sąlygos, kurios sąlygoja tiekėjų įsitraukimą į pirkimą. Atsakovei pasirašius susitarimą, buvo padarytas esminis sutarties pakeitimas – pailginti pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatyti sutartinių įsipareigojimų terminai, kurie, jei tokie iš pat pradžių būtų buvę nustatyti pirkimo dokumentuose, ne tik galėjo pritraukti daugiau tiekėjų (tokiu būdu sumažinant pasiūlymo kainą), bet ir lėmė ekonominės pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo UAB „Baltseta“ naudai. Atsakovė, pakeitusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus pasirašydama susitarimą, nors tokia galimybė sutartyje nebuvo aptarta, padarė esminį sutarties pakeitimą ir tokiu būdu pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei pirkimo tikslą, įtvirtintą Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi tokiam sutarties pakeitimui, jeigu jis atliekamas kitais, negu Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtais atvejais, turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra.

50.       Pirkimai – viena iš svarbiausių valstybės kontroliuojamų veiklos sričių, todėl kiekviena valstybės institucija ar savivaldybė yra ir turi būti atskaitinga visuomenei už tai, kokiu būdu išleidžia viešuosius finansus. Europos Komisijos Komunikate „Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui“ aiškiai įvardijo, kad, atsižvelgiant į tai, jog didelė viešųjų investicijų dalis ekonomikoje išleidžiama viešųjų pirkimų būdu, todėl viešieji pirkimai yra „esminis investicijų ekosistemos elementas“. Valstybės ir visuomenės suinteresuotumas tuo, kad pirkimai būtų vykdomi teisėtai, skaidriai, racionaliai naudojant pirkimų vykdytojams patikėtas viešąsias investicijas yra akivaizdus, todėl pažeidus pirkimus reglamentuojančias imperatyvias teisės normas, nukenčia viešasis interesas.

51.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje aiškinama, jog VPĮ [kaip ir Pirkimų įstatymo – aut. pastaba] kaip specialiojo įstatymo kvalifikavimą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos prieš korupciją teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (LAT 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Taigi, teismų praktikoje akcentuojama, kad normos, įtvirtintos Pirkimų įstatyme, jau savaime laikytinos užtikrinančiomis viešąjį interesą. 

52.       Ieškovė, remdamasi Vertinimo išvadoje nustatytų aplinkybių visetu, konstatavo Pirkimų įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimus bei akivaizdų viešojo intereso pažeidimą. Atsižvelgdama į tai, kad pagal sutartį yra pastatyta A-1 dalis „Savaeigis upių dugno valymo įrenginys galintis siurbti gruntą“, B-1 dalis „Savaeigis upių dugno valymo įrenginį A-1 aptarnaujantis specializuotas laivas“, jog šiems laivams atlikti bandymai, išduoti išbandymų sertifikatai bei suteikta įrenginiams laivų klasė, taip pat – jog atlikti kiti darbai, darytina išvada, kad yra atlikta apie 57 proc. darbų. Įvertinus aplinkybes, kad sutartis įvykdyta apie 57 proc., šiuo metu stipriai pabrangus metalo konstrukcijų bei komplektuojančių dalių bei siuntimo kainoms, atlikus naują pirkimą, perkantysis subjektas nebūtų pajėgus įsigyti prekes už turimą lėšų sumą, ieškovė neprašo teismo įpareigoti atsakovę trumpinti sutarties termino, tačiau prašo taikyti atsakovei alternatyvią sankciją, numatytą Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 3 dalies 2 punkte, t. y. skirti atsakovei baudą.

53.       Atsakovė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad atsakovė 2020-09-11 su tiekėju pasirašė Savaeigio dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-12-08 atsakovė ir tiekėjas sudarė atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą dėl darbų, kurių atlikimas buvo patvirtintas tiekėjo atliktų darbų ataskaitomis už 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn. 2020-12-08 tiekėjas išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 300 000,00 Eur sumai su PVM (50 proc. sutarties kainos), kurią atsakovė apmokėjo 2020-12-22.

54.       Atsižvelgiant į tai, kad darbus pagal sutartį tiekėjas vėlavo atlikti dėl iki sutarties sudarymo nenumatytų aplinkybių – antrosios COVID-19 plitimo bangos ir dėl to atsiradusių trikdžių įrengimų gamybai Kinijoje, jų išgabenimui, o vėliau buvo susidurta ir su Sueco kanalo krize, 2021-08-23 tarp atsakovės ir tiekėjo buvo sudarytas susitarimas dėl sutarties terminų pratęsimo, kuriuo sutartyje nurodyti darbų atlikimo ir įrengimų pristatymo terminai buvo pratęsti: sutarties 1.6.1, 1.6.2, 1.6.3 punktuose numatyti terminai pratęsti iki 2021-10-30, sutarties 1.6.4 punkte nurodytas terminas – iki 2021-12-15.

55.       Iš teisės normų, reglamentuojančių alternatyviosios sankcijos skyrimą, matyti, kad  alternatyvi sankcija skiriama tuomet, kai nusprendžiama nenutraukti pirkimo sutarties dėl viešojo intereso, tačiau perkantysis subjektas pažeidžia Pirkimų įstatymo 94 str. 8 d., 109 str. 2 d., 110 str. 2 d., arba kai pirkimo sutartis sudaryta neteisėtai pagal 111 str. 1 d. nuostatas. Tai reiškia, jog tam, kad būtų pagrindas skirti atsakovei alternatyvią sankciją, turi egzistuoti bent viena iš šių sąlygų.

56.       Nors ieškovė ieškinyje konkrečiai neįvardija, kuriuo pagrindu prašo skirti atsakovei alternatyvią sankciją, atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu yra prašoma pripažinti, kad atsakovė, vykdydama sutartį, pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo normas – skaidrumo, lygiateisiškumo principą, tikslo racionaliai naudoti lėšas pasiekimą ir pareigą atlikti naujas pirkimo procedūras, kai sutarties keitimas neatitinka įstatymo sąlygų, akivaizdu, jog ieškinio reikalavimas yra grindžiamas Pirkimų įstatymo 111 str. 1 d. 4 p. pagrindu – nustačius kitų šio įstatymo imperatyvių nuostatų šiurkštų pažeidimą – atlikus sutarties pakeitimus, nesilaikant Pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų ir taip pažeidžiant pirkimų principus.

57.       Nepaisant to, kad atsakovė tiek sudarydama, tiek vykdydama sutartį neatliko jokių šiurkščių Pirkimų įstatymo imperatyvių normų pažeidimų, atsakovė pažymi, jog net ir laikant, kad sutarties vykdymo metu galėjo būti nukrypta nuo tam tikrų sutarties sąlygų, tai nesudarytų pagrindo nei reikalauti pripažinti visą sutartį negaliojančia, nei reikalauti taikyti alternatyvią sankciją, kadangi aukščiau paminėtų normų paskirtis yra taikyti atsakomybę perkančiajai organizacijai už viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, atliktus iki pirkimo sutarties sudarymo ir kuriais iš esmės sudaromos netinkamos sąlygos tiekėjams dalyvauti pirkime, o tuo atveju, jeigu sudaromas imperatyvias normas pažeidžiantis susitarimas dėl pirkimo sutarties pakeitimo, turi būti sprendžiama dėl tokio pakeitimo, o ne visos pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o nusprendus, kad egzistuoja pagrindas tokį susitarimą pripažinti negaliojančiu, gali būti sprendžiamas klausimas dėl sankcijos skyrimo tokio susitarimo, o ne visos sutarties apimtyje.

58.       Pirma, pagrindai, kurie numatyti Pirkimų įstatymo 112 str. 1 d., ir kuriems egzistuojant teismas taiko alternatyvias sankcijas, išimtinai susiję su pirkimo procedūromis - sutarties sudarymo terminais (94 str. 8 d., 109 str. 2 d., 110 str. 2 d.), tuo tarpu 111 str. 1 d. 1 – 3 p. numatyti pagrindai taip pat išimtinai susiję su pirkimo procedūromis - pažeidimais, susijusiais su pirkimo sutarties sudarymu tinkamai nepaskelbus apie pirkimą, pažeidus pirkimo sutarties sudarymo terminus, dėl ko akivaizdu, jog ir 111 str. 1 d. 4 p. norma – numatanti alternatyvios sankcijos pagrindą – kai nustatomi kiti Pirkimo įstatymo imperatyvių nuostatų šiurkštūs pažeidimai, taikytina būtent pažeidimams, padarytiems pirkimų procedūrų metu, t.y. iki pirkimo sutarties sudarymo.  

59.       Antra, aukščiau nurodytą Pirkimo įstatymo normų aiškinimą pagrindžia ir viešai ieškovės puslapyje pateikiamas Pirkimų įstatymo komentaras 112 str., kuriame nurodyta, jog pagal teisinį reguliavimą (PĮ 112 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir jį aiškinančią teismų praktiką, neteisėtai, pažeidžiant PĮ nuostatas sudaryta pagrindinė ar preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartys kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis. Vis dėlto dėl sutarties sudarymo procedūrų pažeidimų šio sandorio visuomeninė reikšmė nesumenksta, todėl kartais iškyla poreikis derinti kelis viešojo intereso elementus – imperatyviųjų teisės normų laikymąsi ir visuomenės poreikį pirkimo objektu. Atsižvelgiant į tai, neteisėtai sudaryta pagrindinė sutartis ar preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis teismo išimtinais atvejais gali būti paliekama galioti, tačiau tokiu atveju teismas perkančiajam subjektui privalo taikyti vieną iš PĮ 111 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių sankcijų – pirkimo – pardavimo sutarties trukmės sutrumpinimą arba skirti baudą. Taip pat, viešai yra pateikiamas Pirkimų įstatymo 111 str. komentaras, kuriame nurodyti 111 str. 1 d. 4 p. pagrindo (kitų imperatyvių normų šiurkštus pažeidimas) pavyzdžiai, kuriuos pati Tarnyba sieja išimtinai su pirkimo procedūrų vykdymu, o ne su pirkimo sutarties vykdymu, pvz.: pažeisti reikalavimai pasiūlymų tikslinimui, pažeisti pasiūlymų vertinimo reikalavimai.

60.       Taigi, remiantis pačios ieškovės bei kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, alternatyvios sankcijos skyrimas yra siejamas su Pirkimų įstatymo imperatyvių normų pažeidimu pirkimo procedūrų metu ir neteisėtos pirkimo sutarties, kuria užbaigiamos pirkimo procedūros, sudarymu, o ne su jau sudarytos pirkimo sutarties vykdymu. Ieškiniu ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atsakovė ne sudarydama sutartį ar vykdydama pirkimo procedūras pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo normas, o pripažinti, kad imperatyvių normų pažeidimai buvo padaryti sutartį vykdant. Pati ieškovė ieškiniu pripažįsta, kad sudarant sutartį nebuvo pažeistos imperatyvios Pirkimų įstatymo normos, tačiau įrodinėja netinkamą sutarties vykdymą, kas nėra susiję su pirkimo procedūromis ir kas apskritai negali būti pagrindu reikalauti pripažinti negaliojančia visą pirkimo sutartį ar taikyti alternatyvią sankciją.

61.       Ieškovės vertinimu atsakovė, 2020-12-22 atlikdama 50 proc. sutarties vertės, t.y. 1 300 000,00 Eur 1-ą tarpinį mokėjimą, pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi šį mokėjimą turėjo atlikti tik tada, kai išpildomos šios sąlygos, kurios iki mokėjimo atlikimo išpildytos nebuvo. Tačiau atsakovė su tokiais argumentais nesutinka. Visų pirma, 1 300 000,00 Eur 1-as tarpinis mokėjimas buvo nulemtas šalių sudarytos sutarties nuostatų interpretacijos. Tiekėjas atsakovei pateikė atliktų darbų ataskaitas už 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., kurios patvirtina, jog buvo atlikti A-1 dalies brėžinių bei techninių projektų derinimas su bendrove RINA, visiška korpuso statyba bei vikšrų instaliacija, t.y. A-1 dalis buvo pilnai pastatyta. Atitinkamų ataskaitų pagrindu 2020-12-08 buvo sudarytas darbų priėmimo – perdavimo aktas.

62.       Nors sutarties 1.6.1. p., kurio pagrindu galėjo būti atliktas 1-as tarpinis 50 proc. mokėjimas, numatyta, kad A-1 dalis pastatyta ir pristatyta – ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d., tačiau sutarties 1.2. p. taip pat numatyta, kad įrenginio komplektas turi būti tiekėjo suprojektuotas, pastatytas, sukomplektuotas ir pristatytas pagal Techninės specifikacijos reikalavimus (šios sutarties 1 priedas). Techninės specifikacijos, kuri sudaro neatskiriamą sutarties dalį (sutarties 23.1.1. p.), bendrosios dalies 1 eilutėje „Bendroji informacija“ yra nurodyta, kad A-1 įrenginys, B-1 aptarnaujančio laivo pagalba pristatomas į grunto siurbimo vietą. Tai reiškia, jog Techninės specifikacijos pagrindu faktiškai į sutartą Kauno žiemos vandenų uostą ir jame esančią grunto siurbimo vietą gali būti pristatomas tik kartu su B-1 dalimi (pirmu vienetu), kuri, remiantis sutarties 1.6.3. punktu, turėjo būti pastatyta ir pristatyta iki 2021-03-15. Šie Techninės specifikacijos ir sutarties reikalavimai ir nulėmė, kad sutarties 2.1.1. punkto pagrindu tiekėjo kartu su 2020-09-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktame grafike buvo numatyta A-1 ir B-1 dalies išvykimas iš Kinijos jūrų uosto ir atgabenimo į Klaipėdą vienu metu 2021-03-01.

63.       Kad sutartimi A-1 dalies pristatymas į vietą buvo priklausomas nuo B-1 dalies, patvirtina ir tai, kad: pagal sutarties 10.2.2. punktą 2-as tarpinis 15 proc. nuo sutarties vertės mokėjimas turėjo būti atliktas įgyvendinus sutarties 1.6.2. punktą, kuriame numatyta, kad A-2 dalis, kurios pristatymas taip pat pagal Techninę specifikaciją yra priklausomas nuo B-1 dalies, turi būti pastatyta ne mažiau kaip 50 proc. įrenginio ne vėliau kaip iki 2020-12-10, t.y. 2-as tarpinis mokėjimas atliekamas nepristačius A-2 dalies, o visa A-2 dalis turi būti pristatyta kartu su antru vienetu B-2 dalies iki 2021-08-21; atsakovės Pirkimo komisijos posėdžio 2020-06-05 protokole Nr. 1 Pirkimo objektas patvirtintas taip - tiekėjas įrenginio komplektą turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 (keturis) perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, kitas konkurso sąlygose nustatytas paslaugas: 2.1.1. A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d; 2.1.22 B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 2.1.3. A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, atsakovės Pirkimo komisija, tvirtindama pirkimo sąlygas, numatė, kad iki 2020-12-10 turi būti atlikti A-1 dalies ir A-2 dalis (50 proc.) pastatymo darbai, nenumatant, kad iki minėto termino abi dalys turi būti faktiškai pristatytos į Lietuvą, kadangi 50 proc. A-2 dalis faktiškai nebūtų paruošta pristatymui tol, kol nėra pastatyta visų 100 proc.

64.       Sutarties ir Techninės specifikacijos sąlygos jas vertinant sistemiškai numatė, kad A-1 dalis faktiškai turi būti pristatyta kartu su pirmuoju vienetu B-1 dalies, tačiau sutarties 1.6.1. punkte įtvirtintas žodis „pristatyta“ sudarė pagrindo papildomoms ne vienodoms sutarties interpretacijoms. Atitinkamos interpretacijos sąlygojo sutarties sąlygų aiškinimą taip, kad A-1 dalis iki 2020-12-10 turi būti tik pastatyta, o pristatyta turi būti kartu su B-1 dalies pirmu vienetu.

65.       Antra, aukščiau aprašytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 1 300 000,00 Eur sumos sumokėjimas faktiškai atitiko sutarties sąlygas, t.y. buvo nulemtas išimtinai sutarties sąlygų vertinimo, o ne atliktas tuo pagrindu, kad buvo nuspręsta sumokėti tiekėjui avansą, kuris nebuvo numatytas sutartyje. Sudaryta sutartis atitinka rangos sutarties požymius, kadangi sutarties 1.2. punkte numatyta, jog įrenginio komplektas turi būti tiekėjo suprojektuotas, pastatytas, sukomplektuotas ir pristatytas pagal Techninės specifikacijos reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad 50 proc. sutarties vertės suma buvo sumokėta tiekėjui po to, kai buvo faktiškai atlikti sutarti A-1 dalies pastatymo darbai, buvo apmokėta už faktiškai atliktus darbus, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad 1-as tarpinis mokėjimas buvo atliktas kaip avansinis mokėjimas, kadangi toks mokėjimas neatitinka avanso paskirties – išankstinio mokėjimo už sulygtus darbus.

66.       Nesant jokio pagrindo 1 300 000,00 Eur mokėjimo prilyginti avansui, visiškai nepagrįsti ieškinio argumentai, jog neva buvo pažeisti kito Pirkime dalyvavusio tiekėjo DRAGFLOW S.R.L interesai, juo labiau, kad minėtas tiekėjas neteikė atsakovei pretenzijos dėl neva netinkamų pirkimo sąlygų, o siūlydamas sudaryti pirkimo sutartį su avansiniu mokėjimu, pateikė pirkimo sąlygų neatitinkantį sąlyginį pasiūlymą. Tiekėjo DRAGFLOW S.R.L 2020-07-17 pretenzija patvirtina, jog išlyga dėl avansinio mokėjimo buvo šio tiekėjo numatyta dėl to, kad komponentų pardavėjai reikalauja iš tiekėjo pilno apmokėjimo prieš būtinų komponentų tiekimą. Todėl sutarties ir Pirkimo sąlygos niekaip neįtakojo ir negalėjo įtakoti tiekėjo DRAGFLOW S.R.L dalyvavimo pirkime galimybių.

67.       Trečia, ieškovė akcentuoja, jog aukščiau aptariamais veiksmais buvo pažeisti Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. reglamentuota, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Tuo tarpu, remiantis to paties straipsnio 2 d., perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Taigi, net jeigu ir būtų nustatytas šių principų pažeidimas, tai negalėtų sudaryti pagrindo spręsti dėl alternatyvios sankcijos taikymo, kadangi vien tik principų pažeidimas, kuris nėra susijęs nei su pirkimo procedūrų ar sutarties sudarymo pažeidimais, nei su neteisėtu sutarties pakeitimo sudarymu, nesudaro sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo ir pagrindo tokio pripažinimo negaliojančia netaikymo alternatyvai. 

68.       Net ir taikant Pirkimų įstatymo 111 str. 1 d. 4 p., siekiant minėtos normos pagrindu taikyti alternatyvią sankciją, nepakanka konstatuoti imperatyvių normų pažeidimo, kadangi toks pažeidimas turi būti šiurkštus. Tačiau ginčo atveju 1-as tarpinis mokėjimas buvo atliktas vadovaujantis sutartimi, o tokio mokėjimo prilyginti avansui nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko darytina išvada, jog ginčo atveju nebuvo atliktas joks šiurkštus Pirkimų įstatymo imperatyvios normos pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą taikyti alternatyvią sankciją.

69.       Ieškinyje nurodoma, kad pagal sutarties objekto dalys nebuvo pristatytos atsakovei sutartyje numatytais terminais. Sutarties 12.3. p. numatyta, jog jeigu dėl priežasčių, už kurias atsakingas tiekėjas, įrenginio komplekto dalis nepristatoma ir neperduodama pirkėjui sutartyje numatytu terminu, tiekėjas, pirkėjo reikalavimu, privalo sumokėti pirkėjui 0,02 proc. delspinigių nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau nei 5 procentų visos sutarties sumos. Ieškovės vertinimu atsakovė, neskaičiuodama tiekėjui delspinigių, pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tačiau tokie ieškovės teiginiai yra nepagrįsti.

70.       Visų pirma, 2021-08-11 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė informavo ieškovę, dėl kokių priežasčių už vėlavimus vykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjui nebuvo taikyta atsakomybė, akcentuojant, jog sutarties 12.3. ir 12.4. punktuose numatyta sutartinė atsakomybė dėl tiekėjo kaltės, tuo tarpu žemiau išvardinti įrodymai patvirtina, kad vėlavimas buvo nulemtas ne tiekėjo kaltės, o dėl nuo tiekėjo nepriklausiusių objektyvių aplinkybių, kurios atitinka force majeure sąlygas. 

71.       Pirkimo sąlygos buvo patvirtintos ir įkeltos į CVP IS sistemą 2020-06-05. Laikotarpiu nuo 2020-03-15 iki 2020-06-17 LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 pagrindu Lietuvos Respublikoje galiojo karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Visuotinai žinoma, kad pandemija buvo sukausčiusi ne tik Lietuvos Respublikos, tačiau ir viso pasaulio šalių ekonominę veiklą, tame tarpe asmenų ir prekių judėjimą. Nors sutartis buvo sudaryta jau po COVID-19 pandemijos pradžios, pirkimo sąlygos buvo patvirtintos 2020-06-05, t.y. paties pirmo karantino pabaigoje, juo labiau, kad jau nuo 2020 m. gegužės mėnesio viešai žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo informuojama, jog nuo birželio vidurio karantinas bus atšauktas. Taigi, tuo metu, kai buvo skelbiamas Pirkimas ir vykdomos pirkimo procedūros, pirmoji COVID-19 banga buvo faktiškai pasibaigusi, tuo tarpu, niekas negalėjo tikėtis, kad antroji banga tikrai ateis ir/ar bus dar stipresnė nei pirmoji. Lietuvos Respublikoje antroji suvaržymų banga, antrasis karantinas buvo paskelbtas tik 2020-11-04 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1126 ir įsigaliojo 2020-11-07, t.y. praėjus beveik dvejiems mėnesiams po sutarties sudarymo. Panaši pandemijos tendencija buvo matoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė, sudarydama sutartį, turėjo žinoti, kad sutarties vykdymas bus apsunktinas dėl vėlesnių COVID-19 bangų.

72.       Kad atsirado darbų atlikimo trikdžiai, priklausę ne nuo tiekėjo valios, o nuo COVID-19 pandemijos, patvirtina: tiekėjo 2021-01-22 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“, kuriuo atsakovė buvo informuota apie dėl pasaulinės pandemijos atsiradusiais sunkumais vykdyti sutartį; tiekėjo 2021-01-23 raštas Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl darbų atlikimo grafiko“, kuriuo atsakovė informuojama apie statybos eigos trikdžius, sąlygojamus koronaviruso pandemijos; tiekėjo 2021-02-09 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų darbų ataskaitos“, 2021-03-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų darbų ataskaitos“, kuriuo nurodoma, kad Kinijoje, kurioje vyksta įrangos statyba, yra paskelbta pandeminė situacija, kurią yra paskelbusi Kinijos Nacionalinė sveikatos komisija; tiekėjo 2021-04-01 ir 2021-04-15 elektroniniai laiškai, kuriais atsakovė yra informuojama apie tai, kad Kinijos gamykla dar nėra atnaujinusi visų darbo pajėgumų, dėl ko yra toliau vėluojama įvykdyti sutartį; tiekėjo 2021-04-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodomos sutarties įsipareigojimų vykdymo vėlavimo priežastys, susijusios su COVID-19 pandemija bei bendravimu su gamykla, kurioje vyksta įrengimų gamyba; Julong gamyklos, kurioje buvo statomi įrengimai, raštai - 2020-10-01, 2020-11-18, 2020-12-07, 2021-01-03, 2021-01-21, 2021-02-03, 2021-03-04, kuriais suinteresuotos šalys yra informuojamos apie pandeminę situaciją Kinijoje ir situaciją fabrike, kurioje statomi sutartimi įsigyti įrengimai.

73.       CK 6.212 str. 1 d. reglamentuota, jog šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. 

74.       Minėta situacija atitiko visus force majeure požymius: Pirkimo paskelbimo, jo procedūrų vykdymo ir sutarties sudarymo metu antroji COVID-19 banga nebuvo prasidėjusi, o ir niekas nesitikėjo, kad ji bus stipresnė už pirmąją ir niekas negalėjo numatyti valstybių taikomų ribojimų masto ir trukmės; akivaizdu, jog dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti, kadangi Kinijos gamykla, kurioje buvo statomi įrengimai, iš esmės buvo sustabdžiusi veiklą, dėl ko tiekėjas niekaip negalėjo užbaigti gamybos ir įrengimų pristatyti atsakovei. Be to, Sueco kanalą konteinerinis laivas užblokavo 2021-03-23/24 ir jis buvo atblokuotas 2021-03-29, kas sujaukė logistikos grandines visame pasaulyje, sutrikdė komponentų tiekimą, ir taip pat nulėmė trikdžius statant įrengimus; tiekėjas niekaip negalėjo kontroliuoti COVID-19 pandemijos, valstybių taikomų ribojimų ir Sueco kanalo krizės; sutartyje nėra jokių sąlygų, kurių pagrindu tiekėjas būtų prisiėmęs aptariamų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo riziką. Esant minėtoms force majeure sąlygoms, atsakovė neturėjo pagrindo tiekėjui skaičiuoti netesybas.

75.       Antra, CK 6.71 str. 1 d. reglamentuota, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.248 str. 1 d. reglamentuota, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, viešųjų pirkimų sutartyje nustatytos netesybos negali būti taikomos automatiškai, kadangi perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas privalo pirkimo sutarties nuostatas, numatančias netesybas, taikyti tinkamai, t.y. atsižvelgiant ir į teisingumo bei protingumo principus. Atsakovė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, nereikalavo iš tiekėjo netesybų už vėlavimą atlikti darbus pagal sutartį, o 2021-08-23 sudarė su tiekėju susitarimą, kuriuo susitarė pratęsti sutartyje numatytus tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo terminus. 2021-08-23 susitarimu pratęsus įsipareigojimų įvykdymo terminus, apskritai neliko pagrindo reikalauti tiekėjo sumokėti netesybas už laikotarpį iki 2021-08-23 susitarime numatytų pratęstų terminų. Tuo tarpu, 2021-12-08 raštu atsakovė pareikalavo tiekėjo sumokėti 12 892,50 Eur netesybas už laikotarpį, kurį vėluojama atlikti darbus pagal 2021-08-23 susitarimu pratęstus terminus.

76.       Trečia, Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. reglamentuota, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Remiantis to paties straipsnio 2 d., perkantysis subjektas turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

77.       Net jeigu ir būtų nustatytas šių principų pažeidimas, tai negalėtų sudaryti pagrindo spręsti dėl alternatyvios sankcijos taikymo, kadangi šio atsiliepimo 2.1. skyriuje pateiktų argumentų pagrindu darytina išvada, jog vien tik principų pažeidimas, kuris nėra susijęs nei su pirkimo procedūrų ar sutarties sudarymo pažeidimais, nei su neteisėtu sutarties pakeitimo sudarymu, nesudaro sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo ir pagrindo tokio pripažinimo negaliojančia netaikymo alternatyvai. Net ir taikant Pirkimų įstatymo 111 str. 1 d. 4 p., siekiant minėtos normos pagrindu taikyti alternatyvią sankciją, nepakanka konstatuoti imperatyvių normų pažeidimo, kadangi toks pažeidimas turi būti šiurkštus. Netesybų netaikymas buvo nulemtas faktiškai susidariusios situacijos, kurią nulėmė ne tiekėjo kalti veiksmai, o objektyvios nuo tiekėjo valios nepriklausančios priežastys, dėl ko darytina išvada, jog ginčo atveju nebuvo atliktas joks šiurkštus Pirkimų įstatymo imperatyvios normos pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą taikyti alternatyvią sankciją.

78.       Ieškovė akcentuoja, jog atsakovė iš esmės atliko keturis darbų atlikimo grafiko pakeitimus, tokiu būdu pažeisdama imperatyvias Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. nuostatas, taip pat 97 str. 5 d. reikalavimus. Tačiau ir pastarieji ieškovės argumentai nesudaro pagrindo taikyti atsakovei alternatyvią sankciją.

79.       Visų pirma, sutarties 2.1.1. p. yra numatyta, kad pateiktas grafikas gali būti keičiamas tik raštišku šalių susitarimu. Vienintelis raštiškas šalių sudarytas susitarimas dėl terminų pakeitimo – 2021-08-23 susitarimas, kuriame yra užfiksuoti pirminėje sutarties redakcijoje nustatyti terminai, dėl ko, vertinant, ar nebuvo pažeistos Pirkimų įstatymo imperatyvios normos, turi būti vertinamas būtent 2021-08-23 susitarimo teisėtumas.

80.       Antra, ieškovės vertinimu sutarties pagrindu grafikai galėjo būti keičiami, nekeičiant sutarties 1.6. punkto papunkčiuose nurodytų galutinių terminų, todėl atitinkamų terminų pratęsimas neva buvo neteisėtas. Sutarties 2.1.1. p. numatyta, kad, keičiant grafiką, negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data. Skelbime apie Pirkimą yra nurodyta, kad sutarties taikymo trukmė – 2021-10-20, su šia aplinkybe sutinka ieškovė. Ieškovės interneto svetainėje yra pateikta rekomendacija, pildant tarptautinės vertės skelbimus, vadovautis Tarnybos 2017-06-21 įsakymu Nr. 1S-92 „Dėl skelbimų Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų pirkimų informacijai aprašo ir supaprastintų pirkimų skelbimų tipinių formų patvirtinimo“. Pastarosiose rekomendacijose yra nurodyta, kad sutarties trukmė mėnesiais arba dienomis nurodoma, atsižvelgiant ne tik į prekių pristatymo, paslaugų, darbų atlikimo terminą, bet ir į abipusių įsipareigojimų įvykdymo terminą, tačiau neatsižvelgiant į prekių tiekimo, paslaugų teikimo, darbų atlikimo pratęsimo terminus. Sutarties trukmė yra nustatoma atsižvelgiant į pirkimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, kuriais apibrėžiama sutarties pabaiga, įvykdymą. Iš esmės tai reiškia, jog šalys sutarties 2.1.1. punkte nusimačiusios galimybę grafiką keisti iki įsipareigojimų įvykdymo galutinės datos, turėjo teisę pratęsti įsipareigojimų, tame tarpe tiekėjo įsipareigojimų, numatytų sutarties 1.6. punkte, terminus mažiausiai iki 2021-10-20.

81.       Trečia, vertinant sutarties terminų pratęsimą 2021-08-23 susitarimu iki 2021-10-30 ir 2021-12-15, pažymėtina, jog tokiam pakeitimui egzistuoja Pirkimų įstatyme numatyti pagrindai. Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 3 p. reglamentuota, jog pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos: a) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo. 

82.       Atsakovė pažymi, jog sutarties vykdymo metu paaiškėjo, kad sutartyje nustatytais terminais yra objektyviai neįmanoma įvykdyti sutarties, o šių aplinkybių atsakovė, vykdydama Pirkimą ir sudarydama sutartį, negalėjo numatyti. Tuo tarpu 2021-08-23 susitarimu nebuvo pakeistas sutarties pobūdis, kadangi objekto apimtis išliko tokia pati, tik buvo pratęsti tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo terminai, o terminų pakeitimas apskritai neturi jokios finansinės vertės, dėl ko ir neviršija Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 3 p. b) papunktyje numatytų verčių. Tai reiškia, jog sutarties pakeitimas atitinka Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 3 p., kuris leidžia atlikti pirkimo sutarties pakeitimą.

83.       Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 5 p. reglamentuota, jog pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama, neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu, remiantis to paties straipsnio 4 d., pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus į šias sąlygas neatsižvelgiama): 1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; 3) pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; 4) tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys.

84.       Atsakovė pažymi, jog jos atliktas pakeitimas atitinka ne tik Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 3 p. sąlygas, bet ir 97 str. 2 d. 5 p. sąlygas, kadangi: 1)sutarties pobūdis nebuvo pakeistas, kadangi atliktu pakeitimu visiškai nekito sutarties objektas; 2) pakeitimu nebuvo nustatyta tokia sąlyga, kuri būtų galėjusi pritraukti daugiau tiekėjų, kadangi nesant COVID-19 suvaržymų ir neatsiradus objektyvioms aplinkybėms, kurios nulėmė vėlavimus pagal sutartį, sutartyje nustatyti pradiniai terminai būtų buvę pakankami įsipareigojimų įvykdymui bet kuriam tiekėjui, tuo tarpu, į bylą pateikti atsakovės Pirkimo komisijos protokolai patvirtina, kad nebuvo gauta tiekėjų prašymų dėl terminų pailginimo; 3) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra nepasikeitė tiekėjo naudai, priešingai nei teigiama ieškinyje, kadangi visuotinai žinoma, kad per vėlavimo laikotarpį ženkliai pakilo žaliavų, logistikos ir kiti kaštai, ką pažymėjo ir tiekėjas 2021-04-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-07-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko tiekėjas, nors ir pratęsti terminai, patiria neigiamus ekonominius padarinius ir pusiausvyra nepasikeičia tiekėjo naudai; 4) pakeitimu visiškai nepadidėjo sutarties apimtis, kadangi pirkimo objektas visiškai nebuvo keičiamas; 5) tiekėjas nebuvo pakeistas. Todėl 2021-08-23 susitarimas dėl sutarties pakeitimo atitinka Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 3 p. ir 5 p. nustatytas teisėto pirkimo sutarties keitimo sąlygas.

85.       Ketvirta, ieškovė savo interneto svetainėje yra pateikusi rekomendacijas, kuriose yra nurodžiusi, jog sulaukia daug klausimų dėl viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymo, keitimo ir nutraukimo, sankcijų tiekėjams taikymo esant paskelbtai ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės ir šiuo klausimu ieškovė pabrėžė, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė ir abi sutarties pusės turėtų siekti ją išsaugoti. Atsižvelgusi į rekomendacijas atsakovė, siekdama išsaugoti sutartį, su tiekėju sudarė 2021-08-23 susitarimą dėl terminų pratęsimo, kas atitiko ne tik Pirkimų įstatymo reikalavimus, tačiau ir teisingumo bei protingumo principus, viešąjį interesą užtikrino, o ne jį pažeidė.

86.       Penkta, ieškovė akcentuoja, jog ginčo atveju buvo pažeistas viešasis interesas, kas neva taip pat sudaro pagrindą taikyti atsakovei alternatyvią sankciją – baudą. Tačiau pažymėtina, jog remiantis ieškinyje pateiktais išaiškinimais, bet koks viešuosius pirkimus reglamentuojančių normų pažeidimas galėtų būti laikomas viešojo intereso pažeidimu, nors Pirkimų įstatyme yra numatyti itin konkretūs įstatymo pažeidimai, kuriems egzistuojant alternatyvi sankcija gali būti taikoma. Viešojo intereso svarba ginčo atveju aktuali tuo aspektu, kad egzistuojant viešajam interesui, ieškovė nereikalauja pripažinti sutarties negaliojančia, o priešingai – formuluoja reikalavimą dėl alternatyvios sankcijos skyrimo, siekdama, kad sutartis būtų palikta galioti. Pačios ieškovės Vertinimo išvadoje nenumatytas įpareigojimas nutraukti sutartį ir reikalavimo pripažinti negaliojančia sutartį nesuformulavimas ieškinyje reiškia, jog pati ieškovė pripažįsta, kad dėl viešojo intereso būtina išsaugoti sutartį.

87.       Šešta, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu 2020-07-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, viešojo pirkimo sutarties pakeitimas laikytinas sandoriu CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jo teisėtumas taip pat gali būti atskirai vertinamas pagal VPĮ 105 ir 106 straipsnių nuostatas (Pirkimų įstatymo 111 ir 112 str.). Dėl tokio vertinimo galimos įvairios neteisėto viešojo pirkimo sutarties pakeitimo padarinių taikymo situacijos, be kita ko, neteisėto pakeičiančio sandorio pripažinimas negaliojančiu ar jo išsaugojimas su papildomais padariniais, taip pat šiuos padarinius taikant bendrai pagrindinei sutarčiai ir jos pakeitimui, jei šių neįmanoma atskirti. 2021-08-23 susitarimas dėl sutarties pakeitimo buvo sudarytas beveik po vienerių metų nuo sutarties sudarymo, dėl ko darbų vykdymo tvarkos (termino) pakeitimas nebuvo aktualus visu sutarties galiojimo laikotarpiu, kadangi jis sudarytas sutarties terminui besibaigiant, atitinkamai, 2021-08-23 susitarimą yra įmanoma atskirti nuo pačios sutarties. Todėl, net jei teismas vertintų, kad 2021-08-23 susitarimu buvo sudarytas neteisėtas sutarties pakeitimas, galėtų būti vertinamas tik šio susitarimo neteisėtumas, jo negaliojimo pagrindai ir tik nusprendus, kad dėl viešojo intereso negalima pripažinti negaliojančiu 2021-08-23 susitarimo dėl sutarties pakeitimo, galėtų būti sprendžiamas alternatyvios sankcijos klausimas būtent šio susitarimo atžvilgiu, o ne visos sutarties atžvilgiu, priešingai nei reikalaujama ieškiniu.

88.       Pirkimų įstatymo 112 str. 4 d. reglamentuota, jog teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajam subjektui skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. Tačiau tuo, atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad toks ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, skiriant baudą turi būti atsižvelgta į šiuos kriterijus: baudos dydis (santykinis ir nominalus) bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus (VPĮ 106 straipsnio 3 dalis), turi būti individualizuotas ir motyvuotas (VPĮ 106 straipsnio 4 dalis), perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone, neturi viršyti 1 proc. dydžio; skiriant baudą, turi būti atsižvelgiama į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiosios organizacijos elgesį; kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai.

89.       Jeigu ir būtų laikoma, kad buvo atlikti Pirkimų įstatymo pažeidimai, jie galėtų būti laikomi atliktais tik sutarties vykdymo metu, bet ne vykdant Pirkimo procedūras, kurios pasibaigė sudarius sutartį. Atitinkamai ginčo atveju taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kasacinio teismo išaiškinimus ir skirtina sankcija neturėtų viršyti 0,27 proc. nuo sutarties vertės.

90.       Trečiasis asmuo UAB ,,Baltseta‘‘ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2020-06-05 atsakovė paskelbė konkursą dėl „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto“ pirkimo, kurio nugalėtoja buvo pripažinta UAB ,,Baltseta‘‘. 2020-09-11 UAB ,,Baltseta‘‘ ir atsakovė sudarė viešojo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdydama sutartį, 2020-10-05 UAB ,,Baltseta‘‘ perdavė atsakovei atliktų darbų ataskaitą, pagal kurią buvo matyti, kad 2020 m. rugsėjo mėn. ji atliko konkrečius A-1, A-2 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus už 180 621,23 Eur sumą; 2020-11-10 ji perdavė atsakovei atliktų darbų ataskaitą apie 2020 m. spalio mėn. atliktus konkrečius A-1, A-2 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus už 562 820,15 Eur sumą; 2020-12-08 ji perdavė atsakovei atliktų darbų ataskaitą apie 2020 m. lapkričio mėn. atliktus konkrečius A-1 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus už 481 032,04 Eur sumą.

91.       2020-12-08 UAB ,,Baltseta‘‘ ir atsakovė pasirašė atliktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktą, pagal kurį perdavė 2020 m. rugsėjo – 2020 m. lapkričio mėn. laikotarpiu atliktus A-1, A-2 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus, o atsakovė juos priėmė. Remiantis sutarties 10.2.2 p. ir Pirkimo sąlygų 2.1 p. nuostatomis, 2020-12-08 UAB ,,Baltseta‘‘ išrašė sąskaitą faktūrą 1 300 000,00 Eur sumai su PVM. 2020- 12-22 atsakovė sąskaitą apmokėjo, taip patvirtindama, kad atliktus A-1, A-2 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus priėmė.

92.       2021-01-03 UAB,,Baltseta‘‘ tiekėjas ją informavo, kad dėl Covid-19 pandemijos gamykla, kurioje buvo atliekami įrenginio komplekto pastatymo darbai, buvo uždaryta, todėl jokie įrenginio komplekto darbai nėra atliekami. 2021-01-08 UAB ,,Baltseta‘‘ perdavė atsakovei atliktų darbų ataskaitą apie 2020 m. gruodžio mėn. dėl COVID-19 taikomos prevencijos atliktus tik kai kuriuos A-1 įrenginių pastatymo darbus už 18 750,00 Eur sumą. 2021-01-21 UAB,,Baltseta‘‘ tiekėjas informavo ją, kad gamykla pradėjo dirbti, tačiau dėl COVID-19 pandemijos darbai vykdomi tik dalinai, taip pat tiekėjas negauna reikiamų detalių, kurios yra reikalingos įrenginio komplekto gamybai, todėl yra ribojami įrenginio komplekto pastatymo ir pristatymo darbai. 2021-01-22 UAB,,Baltseta‘‘ informavo atsakovę apie tai, kad įrenginio komplekto gamyba ir pristatymas apsunkintas dėl pasaulinės CPVID-19 pandemijos. Dėl sparčiai didėjančių susirgimų skaičiaus Kinijoje bei Lietuvoje yra uždaromi miestai, judėjimas ribojamas, todėl tiekimas stipriai apribotas, dėl to yra uždaromos gamyklos ir grafiko terminai koreguosis. 2021-01-23 UAB ,,Baltseta‘‘ pateikė atsakovei patikslintą darbų atlikimo grafiką, pagal kurį buvo numatyta, kad pastatytos A-1 ir B-1 įrenginių dalys bus pristatytos atsakovei 2021-07-30.  

93.       2021-02-04, 2021-02-19, 2021-02-21, 2021-03-05 ir 2021-04-01 raštais UAB ,,Baltseta‘‘ tiekėjas (Kinijoje esanti gamykla) vėl ją informavo, kad dėl COVID-19 pandemijos gamykla toliau susiduria su sunkumais laiku pastatyti ir pristatyti įrenginio komplektą. 2021-04-01 ir 2021-04-20 el. laiškais UAB ,,Baltseta‘‘ papildomai informavo atsakovę, kad Kinijos gamykla, kurioje yra statomas įrenginio komplektas, vis dar nėra atnaujinusi visų darbo pajėgumų (dirba 5- 10 proc. pajėgumu), todėl ji kol kas negali pateikti atnaujinto grafiko. 2021-04-20 atsakovė kreipėsi į UAB,,Baltseta‘‘, išreikšdama susirūpinimą dėl B-1 įrenginio dalies pagaminimo, kurį pagal sutarties 1.6.3 p. turėjo pastatyti iki 2021-03-15, pareikalavo iki 2021-04-30 pateikti informaciją: koks yra įrenginio komplekto statybos progresas; kokių veiksmų ji ėmėsi, kad būtų kuo greičiau atilikti vėluojami statybos darbai; kaip planuoja užtikrinti, kad sutartimi prisiimti įsipareigojimai bus įvykdyti laiku. 2021-04-30 UAB,,Baltseta‘‘ pateikė paaiškinimus atsakovei, kad įrenginio komplekto pastatymo ir pristatymo darbai vėluoja dėl Covid-19 pandemijos sukeltos situacijos. 

94.       2021-07-12 UAB,,Baltseta‘‘ informavo, kad jau ieško tinkamiausio siuntimo būdo, kuriuo galėtų pristatyti jau pagamintą dalį įrenginio komplekto, tačiau rinkoje situacija yra vis dar sudėtinga, tiekėjas rizikuoja viršyti biudžetą, kadangi ženkliai išaugo siuntimo kainos. 2021-07-16 atsakovė informavo UAB,,Baltseta‘‘, kad jos nurodytos priežastys dėl rizikos viršyti biudžetą nėra objektyvios, tai yra verslo rizika, todėl prašo nedelsiant pristatyti sutartyje nurodytus įrenginius, kurių terminas jau yra suėjęs, ir pateikti informaciją apie įrenginius, kurie turės būti pristatyti 2021-08-21, priešingu atveju nutrauks sutartį ir reikalaus atlyginti nuostolius. 2021-07-19 UAB,,Baltseta‘‘ informavo atsakovę, kad A-1 ir B-1 įrenginiai jau yra 100 proc. pastatyti,  tačiau dėl Sueco kanalo krizės ir po karantininių siuntų bumo ne tik išaugo A-1 ir B-1 įrenginių gabenimo kainos, bet ir tapo sudėtinga surasti agentūrą, kuri užtikrintų tokį gabenimą. Nepaisant to, UAB,,Baltseta‘‘ ją surado ir sudarė susitarimą, pagal kurį A-1 ir B-1 įrenginiai išgabenami 2021-07-30 – 2021-08-05 laikotarpiu ir bus atgabenti iki Klaipėdos uosto per 54 paras. 2021-08-23 atsakovė ir UAB,,Baltseta‘‘ dėl aukščiau minėtų objektyvių priežasčių sudarė susitarimą dėl terminų pratęsimo įvykdyti sutartį. 

95.       Trečiasis asmuo nesutinka su ieškiniu ir nurodė, kad termino praleidimas įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį savaime nėra joks Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p. nuostatų pažeidimas. Pirma, pagal teikiamus rašytinius įrodymus matyti, kad sutartis yra vykdoma ir jau neužilgo bus galutinai įvykdyta, todėl nėra pagrindo teigti, kad, tiekėjui vėluojant ją įvykdyti,  yra pažeistos Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p. nuostatos. A-1 įrenginys ir B-1 įrenginys (1 vnt.), kuris pagal susitarimo dėl termino pratęsimo 1.1 p. turėjo būti pristatytas iki 2021-10-30, šio atsiliepimo pateikimo metu jau yra pristatytas atsakovei. Šį faktą pagrindžia teikiama išmuitinimo deklaracija, pagal kurią matyti, kad 2021-12-22 A-1 įrenginys ir B-1 įrenginys (1 vnt.) buvo jau Klaipėdos uoste, 2021-12-22 transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės sąskaita faktūra, kuri patvirtina, kad 2021-12-22 A-1 įrenginys ir B-1 įrenginys (1 vnt.) buvo transportuojami atsakovei, fotofiksacijos, kurios patvirtina, kad A-1 įrenginys ir B-1 įrenginys (1 vnt.) jau yra pristatyti atsakovei. Pagal 2021-12-07 transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės sąskaitą faktūrą ir teikiamus GPS sekimo duomenis taip pat matyti, kad A-2 įrenginys ir B-1 įrenginys (2 vnt.), kuris pagal susitarimo dėl termino pratęsimo 1.2 p. turėjo būti pristatytas iki 2021-12-15, yra pakrautas į „Nowowijski“ krovininį laivą, kuris šiuo metu plaukia pro Portugalijos ir Ispanijos krantus ir planuojama, kad 2022-01-06 jau bus Belgijoje, iš kurios toliau judės į Lietuvą. A-1, A-2, ir B-1 įrenginio dalys yra ypatingai sudėtingas techninis įrenginys, todėl visiškai normalu, kad tokio įrenginio komplekto pastatymo ir pristatymo darbai galėjo užtrukti.

96.       Galiausiai sutarties įvykdymo terminas nebuvo Konkurso esminė sąlyga, kuri galėjo lemti Konkurso nugalėtoją, o tas yra žinoma ir pačiai ieškovei. Įsipareigojimų įvykdymo terminas taip pat nebuvo sutarties esminė sąlyga, kurios nesant būtų laikoma, kad sutartis nesudaryta. Net ir pačioje sutartyje buvo numatyta galimybė pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą, kada paaiškėja objektyvios aplinkybės, kurios trukdo juos įvykdyti. Kada jos paaiškėjo, atitinkamai įsipareigojimų įvykdymo terminas ir buvo pratęstas, o tiekėjas dėjo maksimalias pastangas šias aplinkybes pašalinti ir vykdyti bei įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Todėl įsipareigojimų įvykdymo termino praleidimas nėra niekaip susijęs su kitų potencialių Konkurse galėjusių dalyvauti pareiškėjų galimybe teikti paraiškas, laimėti Konkursą ir/ar vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, juo labiau, kai praktiškai visi tiekėjai visame pasaulyje susidūrė su analogiška problema.

97.       Antra, ieškovė nei savo ieškiniu, nei dubliku taip ir nepaaiškino, ką konkrečiai atsakovė turėjo padaryti kitaip (nei padarė), kad įsipareigojimai būtų įvykdyti greičiau ir/arba ką atsakovė turėjo padaryti kitaip (nei padarė), kad įrenginio komplektą būtų gavusi greičiau, nei jį gavo, kai paaiškėjo, kad terminas bus praleistas. Atsakovė vykdė Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas laikydamasi proporcingumo reikalavimo. Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. nustato, jog perkantysis subjektas užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. Kuo įrenginių komplekto nepristatymas sutartyje nustatytais terminais yra susijęs su lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų pažeidimu, nėra aišku. Pirkimų įstatymo 29 str. 2 d. 1 p. nustato, kad perkantysis subjektas turi siekti, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Kuo įrenginių komplekto nepristatymas sutartyje nustatytais terminais yra susijęs su neracionaliu skirtų lėšų naudojimu ir šio principo pažeidimu, taip pat nėra aišku.

98.       Priešingai, sprendžiant dėl Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. įtvirtintų pirkimo principų pažeidimo, kasacinis teismas laikosi kardinalios pozicijos, kad grynai formalus nukrypimas nuo PĮ ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, negali lemti pirkimų principų pažeidimo. Todėl vien formalaus termino praleidimas, kurį UAB,,Baltseta‘‘ praleido dėl objektyvių priežasčių, tačiau toliau dėjo maksimalias pastangas įsipareigojimus vykdyti ir įvykdyti, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė pažeidė Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p. nuostatas.

99.       Ieškiniu ieškovė nepagrįstai teigia, kad Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. nuostatos neva buvo pažeistos dėl to, kad atsakovė neva sumokėjo UAB ,,Baltseta‘‘ avansą, nors avanso mokėjimas nebuvo numatytas nei pirkimo dokumentuose, nei sutartyje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1 300 000,00 Eur mokėjimas yra atsiskaitymas už atliktus, perduotus ir priimtus darbus, kurie buvo tinkamai perduoti ir priimti bei už kuriuos buvo tinkamai atsiskaityta.

100.       Pirma, pagal Konkurso sąlygų 2.1 p. UAB,,Baltseta‘‘ įsipareigojo „suprojektuoti, pastatyti“ įrenginio komplekto dalis pagal sutarties 1.6.1 p., 1.6.2 p., 1.6.3 p. ir 1.6.4 p. nuostatas taip pat buvo įtvirtinta jos pareiga „pastatyti“ įrenginio komplekto dalis. Atsakovė pagal sutarties 1.6 p. ir 10.2.2 p. įsipareigojo šiuos darbus „priimti“ ir už juos „atsiskaityti“, sumokant ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros sutarties vertės be pristatymo paslaugų suteikimo.

101.       Antra, byloje nustatyta, kad UAB,,Baltseta‘‘ 2020 m. rugsėjo – lapkričio mėn. atliko konkrečius A-1, A-2 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus už 1 224 473,42 Eur (be PVM) sumą, pasiekiant 50 proc. sutarties vertės, juos perdavė, o atsakovė juos priėmė bei už juos atsiskaitė. Kadangi atsakovė su UAB ,,Baltseta‘‘ atsiskaitė už konkrečius atliktus, perduotus ir atsakovės priimtus A-1, A-2 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus, kurie pasiekė 50 proc. sutarties vertės, nėra jokio pagrindo teigti, kad toks atsiskaitymas yra avansas ir buvo atliktas neteisėtas mokėjimas.

102.       Trečia, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė 2021-03-08 raštu neva jai nurodė, kad A-1 dalis buvo pastatyta, atlikti bandymai ir pristatyta atsakovei į Kauną ir šį faktą patvirtina 2020-12-08 Priėmimo - perdavimo aktas. Tačiau 2021-03-08 rašte atsakovė nėra nurodžiusi to, ką ieškovė teigia. Priešingai, 2021-03-08 rašte yra paaiškinta, kad UAB,,Baltseta‘‘ 2021-12-08 atliktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktu perdavė atsakovei, o ji perėmė darbus, atliktus sutarties 1.6.1 p. apimtyje. Kokius konkrečiai darbus perėmė atsakovė, pagrindžia aukščiau minėtos ataskaitos. Teiginių apie įrenginio dalies pristatymą 2021-03-08 rašte nėra. 

103.       Nepagrįstai ieškovė nurodo, kad atsakovė nesivadovavo sutarties 10.2 punkto nuostatomis, sutartį vykdė kitomis sąlygomis, nei nustatyta pradinėje sutartyje (ir Pirkimo dokumentuose), tokiu būdu pažeidė sutartį. Byloje nėra ginčo, kad mokėjimo atlikimo metu UAB,,Baltseta‘‘ nebuvo pristačiusi A-1 įrenginio, kuris, formaliai vertinant, pagal sutarties 1.6.1 p. turėjo būti pristatytas iki 2020-12-10. Tačiau ieškovė ignoruoja esminį faktą, kad mokėjimo atlikimo metu UAB,,Baltseta‘‘ buvo priversta vienu metu atlikti reikšmingus abiejų A-1 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus, kurių bendra vertė ir pasiekė 1 224 473,42 Eur (be PVM) sumą. To reikalavo Techninė įrenginio komplekto specifikacija, kuri reiškė, kad sutarties 1.6.1 p. įvykdymas, t. y. tik A-1 įrenginio dalies pristatymas iki 2020-12-10 (kai pagal sutarties 1.6.3 B-1 įrenginio dalis turėjo būti pristatyta 2021-03-15) yra praktiškai neįmanomas, kadangi A-1 įrenginys pagal savo techninę specifikaciją gali būti pristatomas tik kartu su B-1 įrenginiu, nes B-1 įrenginys yra A-1 įrenginio priklausinys ir negali būti pristatomi atskirai.

104.       Sutarties 1.2 p. įtvirtina, kad „pastatymo“ darbai ir „pristatymo“ paslaugos turi būti suteiktos pagal Techninės specifikacijos reikalavimus. Pagal Techninės specifikacijos reikalavimus „I. Bendroji dalis. Bendroji informacija“ įtvirtinta, kad „A-1 įrenginys B-1 aptarnaujančio laivo pagalba pristatomas į grunto siurbimo vietą. A-1 įrenginiui dirbant, aptarnaujantis laivas B-1 padeda įrenginiui siurbti ir keisti plūduriuojančio vamzdyno padėtį“. Taigi, B-1 įrenginys yra A-1 įrenginį aptarnaujantis daiktas ir šio daikto priklausinys, kuris pagal Techninę specifikaciją negali būti pristatomas atskirai nuo A-1 įrenginio. Todėl įrenginio komplekto Techninės specifikacijos reikalavimai lėmė, kad UAB,,Baltseta‘‘ turėjo atlikti ne vieno A-1 įrenginio pastatymo ir pristatymo darbus, bet vienu metu turėjo atlikti abiejų A-1 ir B-1 įrenginių pastatymo darbus, kurie lėmė, kad per laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo iki 2020 m. lapkričio pabaigos buvo atlikti reikšmingi iš karto abiejų įrenginių darbai, dėl ko atlikta darbų vertė pasiekė 50 proc. sutarties vertės. Kada atliktus A-1 ir B-1 įrenginių darbus UAB,,Baltseta‘‘ perdavė, o atsakovė priėmė, tai remiantis sutarties 1.6 p. ir 10.2.2 p. nuostatomis atsakovė turėjo teisę ir pareigą už juos atsiskaityti. 

105.        Nepagrįsti ieškovės teiginiai nepatvirtina jokio avanso ir/ar neteisėto atsiskaitymo už atliktus ir perduotus darbus. Pirma, nepagrįstai ieškovė nurodo, kad 2021-04-30 rašte neva pati UAB,,Baltseta‘‘ 1 300 000,00 Eur atsiskaitymą už perduotus ir atsakovės priimtus darbus ,,traktuoja kaip avansinį mokėjimą“. 2021-04-30 raštu UAB,,Baltseta‘‘ vien tik pateikė paaiškinimus atsakovei, kad įrenginio komplekto pastatymo ir pristatymo darbai vėluoja dėl COVID-19 pandemijos sukeltos situacijos, dėl kurios gamybos pajėgimui buvo sumažinti. Tuo tarpu 2021-04-30 rašte vartojama sąvoka „avansinis mokėjimas“ yra visiškai kito turinio, negu nurodo ieškovė. Ieškovė savo ieškiniu avansinį mokėjimą supranta kaip mokėjimą už neatliktus darbus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė atliko ne mokėjimą avansu, tačiau apmokėjimą už jau atliktus, perduotus ir priimtus darbus. Tai, kaip šį mokėjimą už jau atliktus darbus rašte pavadino UAB,,Baltseta‘‘ darbuotojas, nekeičia esmės ir neturi jokios reikšmės.

106.        Antra, nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad atsakovė raštuose neva pati patvirtino, jog nėra įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai, už kuriuos yra atsiskaityta. Susipažinus su ieškovės procesiniais dokumentais aišku, kad ieškinio pagrindą sudaro vien tik nepagrįstos ieškovės interpretacijos iš komunikacijos, buvusios su atsakove, kuriomis ieškovė interpretuoja atsakovės pripažinimus, kurių iš tikrųjų niekada nebuvo, ignoruojant tą patį esminį faktą – atsiskaitymas buvo atliktas už atliktus, perduotus ir priimtus darbus.

107.       Ieškovės argumentai, kad nereikalavus delspinigių buvo pažeistos Pirkimų įstatymo 29 str. nuostatos, nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad, nereikalaudama iš tiekėjo mokėti delspinigių, numatytų sutarties 12.3 punkte, pastarajam vėluojant pastatyti ir pristatyti įrenginius A-1 ir B-1 (taip pat ir A2 ir B-1 (antrąjį laivą)) sutartyje nustatytais terminais, atsakovė nesivadovavo sutarties 12.3 punkto nuostatomis, taip pažeidė Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tačiau delspinigių nereikalavimas nėra Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimas.

108.       Pirma, teismų praktikoje klausimas, ar delspinigių nereikalavimas gali reikšti Pirkimo principų pažeidimą, jau yra atsakytas. Delspinigių reikalavimas ir/ar nereikalavimas nepatenka į Pirkimų įstatymo reguliavimo apimtį. Ieškovei žinoma, kad panašūs jos argumentai 2020-01-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. e2A-519-236/2020 jau buvo atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat spręsdamas klausimą, ar netesybų mažinimas gali reikšti esminį sutarties pakeitimą, taip pat pirkimų principų pažeidimą jau yra taip pat atsakęs, kad netesybų mažinimas nėra esminis viešųjų pirkimų sutarties keitimas ir į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą nepatenka (LAT 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Tokios praktikos laikomasi ir kitose kasacinio teismo bylose. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos apsisprendimas dėl delspinigių reikalavimo, taikymo ir/ar netaikymo nėra kvalifikuotinas kaip esminis sutarties keitimas ir/ar Pirkimo principų pažeidimas, kadangi atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nepatenka į Pirkimų įstatymo reguliavimo apimtį. Priešingas aiškinimas tiesiogiai prieštarautų CK nuostatoms, numatančioms atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas.

109.       Antra, atsakovė, nereikalaudama delspinigių, negalėjo pažeisti sutarties 12.3 p. nuostatų, kada sutartimi nebuvo įtvirtintos jokios atsakovės pareigos ir/ar privalomumo reikalauti delspinigių. Sutarties 12.1. p. nustatyta, kad tiekėjo atsakomybė yra nustatoma pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir sutartį. Tai reiškia, kad sutartimi nėra panaikintas joks CK 6.248 str., 6.253 str. 6.259 str. ir 6.260 str. str. nuostatų, numatančių tiekėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, taikymas. Nei Pirkimų sąlygose, nei sutartyje nėra įtvirtinta jokios besąlyginės prievolės, nevertinant atleidimo nuo atsakomybės sąlygų, UAB,,Baltseta‘‘ mokėti delspinigius, jeigu yra nustatoma, kad įsipareigojimai yra vykdomi pavėluotai; jokios besąlyginės prievolės atsakovei reikalauti delspinigių, pavėlavus įvykdyti prievolę.

110.       Trečia, nepagrįsti ieškovės argumentai, kad prekių pristatymo terminai yra itin svarbūs atsakovei ir dėl to sutartyje nustatoma aiški sutartinė atsakomybė už terminų praleidimą, todėl iš tiekėjo nereikalaujant delspinigių atsakovė neva „akivaizdžiai nesilaikė savo pačios paskelbtų griežtų Pirkimo sąlygų“. Ieškovė nenurodė nei vienos Pirkimo sąlygos, kurioje būtų nustatyta besąlyginė atsakovės prievolė reikalauti mokėti delspinigius, nevertinant civilinės atsakomybės atleidimo sąlygų, kada yra nustatoma, kad įsipareigojimai nėra įvykdyti laiku. Jeigu tokia sąlyga ir būtų, ji negaliotų, kadangi prieštarautų CK 6.248 str., 6.253 str. 6.259 str. ir 6.260 str. str. nuostatoms, numatančioms atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų vertinimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad įrenginio pristatymo terminai buvo esminė Konkurso sąlyga, kuri turėtų reikšmės, sprendžiant dėl kitų potencialių tiekėjų galimybės laimėti Konkursą.

111.       Atsakovė pagrįstai nereikalavo delspinigių iš UAB,,Baltseta‘‘. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tada, kai terminas pagal atsakovės poziciją buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, atsakovė pagrįstai priėmė sprendimą nereikalauti delspinigių iš UAB,,Baltseta‘‘, esant atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygoms. Toks atsakovės sprendimas negali reikšti Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB,,Baltseta‘‘ terminą praleido išimtinai dėl objektyvių priežasčių. Pirma, byloje esantys Kinijos gamyklos pranešimai įrodo, kad įrenginio darbai vėlavo dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, kuri lėmė, kad Kinijoje esanti gamykla „Qingzhou Julong Environment Technology Co. Ltd.“ dėl šalyje galiojančios COVID-19 prevencijos politikos privalėjo sumažinti darbų apimtis, buvo uždariusi gamyklą ir negalėjo gauti įrenginio komplekto pastatymui reikalingų detalių iš kitų gamyklų. Pagal 2020-10-01, 2020-11-18, 2020-12-07, 2021-01-03, 2021-01-21, 2021-02-03, 2021-03-04 „Qingzhou Julong Environment Technology Co. Ltd.“ raštus matyti, kad įrenginio komplekto pastatymo ir pristatymo darbai vėlavo dėl Kinijoje skirtingu laikotarpiu, skirtingai taikytos COVID-19 prevencijos politikos, dėl kurios gamykla laiku negavo reikalingų dalių, dalinai stabdė operacijas ir ribojo jas iki 10 proc. pajėgumų, buvo visiškai uždaryta, dirbo pasitelkdama mažiau žmogiškųjų išteklių, dauguma subtiekėjų buvo iš pandemijos paveiktų sričių, tiekimas sulėtėjo pandemijos paveiktose Kinijos srityse.

112.       Antra, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įrenginių komplekto pristatymo darbai taip pat vėlavo ir dėl Sueco kanalo krizės, dėl kurios įrenginio komplektas negalėjo būti pristatytas sutartyje nurodytais terminais. Nuo 2021-03-23 iki 2021-03-29 verslo pasaulį sukrėtė „Sueco kanalo krizė“, kada Taivanui priklausantis laivas „MV Ever Given“ visiškai užblokavo Sueco kanalą, dėl ko didelė dalis laivų atsidūrė paprasčiausioje spūstyje, bet ir išaugo prekių gabenimo jūra kainos, paklausa, o pasiūla atitinkamai sumažėjo, dėl ko nagrinėjamu atveju tapo sudėtinga atrasti tranzito bendrovę, kuri transportuotų pastatytą įrenginio komplektą, o Kinijos gamyklai tapo dar sudėtingiau atrasti būtinas įrenginio komplekto pastatymui dalis.

113.       Trečia, nepaisant Kinijos gamyklos raštų dėl COVID-19 pandemijos, taip pat Sueco kanalo krizės, akivaizdu, kad įrenginio komplekto pastatymo darbai galėjo vėluoti ir dėl geopolitinės situacijos, kada tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilo politinis konfliktas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje. Dar 2021 m. vasarą Lietuvos spaudoje pasirodė pirmieji straipsniai apie Kinijos Liaudies Respublikos reiškiamus grasinimus taikyti ekonomines sankcijas Lietuvai, jeigu Lietuvos Respublika nuspręs atidaryti Taivano atstovybę Lietuvoje. 2021-11-18 Lietuvoje buvo atidaryta Taivano atstovybė. Šiuo metu jau yra fiksuojama, kad eksportas iš Lietuvos į Kiniją ir importas iš Kinijos ir Lietuvą yra reikšmingas sumažėjęs. 

114.       Objektyvios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, atitinka UAB ,,Baltseta‘‘ atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.248 str., 6.253 str. 6.259 str. ir 6.260 str. str.) Byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad UAB,,Baltseta‘‘ terminą įvykdyti sutartį praleido išimtinai dėl savo kaltės. Priešingai, aukščiau aptarti faktai patvirtina ir įrodo, kad egzistuoja UAB,,Baltseta‘‘ atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos. Teismų praktikoje sprendžiant, ar dėl COVID-19 pandemijos taikomų apribojimų, gali būti taikoma CK 6.253 str. 3 d. įtvirtintas atleidimas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų, buvo konstatuota, kad dėl COVID-19 pandemijos taikomų apribojimų atsiradę nuostoliai patenka CK 6.253 str. 3 d. nuostatų taikymo sritį, todėl tokiu atveju turi būti taikomos atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos.

115.       Objektyvios priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas, atitinka force majeure sąlygas. CK 6.212 str. 1 d. nustato, kad šalis turi būti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu yra įrodoma, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Tam, kad būtų atleidžiama nuo civilinės atsakomybės dėl force majeure būtina konstatuoti šias sąlygas: aplinkybės nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; dėl aplinkybės sutarties objektyviai negalima įvykdyti; šiai aplinkybei šalis negalėjo užkirsti kelio; šalis negalėjo numatyti aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos šios sąlygos.

116.       Sutarties sudarymo metu nebuvo galima numatyti, kad Kinijos Liaudies Respublikos valdžia įves papildomus apribojimus savo verslui, dėl kurio gamyklos turės apriboti savo pajėgumus; dėl COVID-19 pandemijos pasekmių rinkoje sparčiai išaugs kainos ir sumažės pasiūla, dėl ko taps ypatingai sudėtinga surasti įrenginio komplekto pastatymui reikiamų detalių; atsitiks Sueco kanalo krizė; kils ginčas tarp Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Kinijos Liaudies Respublikos. Dėl šių aplinkybių objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti sutartį, joms UAB,,Baltseta‘‘ neturėjo galimybių užkirsti kelio. Kaip patvirtino ieškovė, šių aplinkybių rizikos UAB,,Baltseta‘‘ nebuvo prisiėmusi.

117.       Nagrinėjamu atveju force majeure aplinkybė yra susijusi su tarptautiniu elementu (Kinija), o ne Lietuvos Respublikos teritorija. COVID-19 pandemijos sukeltos pasekmės tarptautiniame lygmenyje vertinamos kaip force majeure aplinkybės, kadangi niekas negalėjo protingai numatyti valstybių taikomų ribojimų masto bei trukmės (uždarytos valstybių sienos, sustabdytas nebūtinųjų prekių tiekimas, paslaugų teikimas, apribotas asmenų judėjimas ir kt.), jų kontroliuoti ar užkirsti jiems kelio. Valstybės kišimasis, darantis kliūtis prievolėms vykdyti, bei epidemija yra pripažįstamos kaip force majeure aplinkybės tiek Jungtinių Tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių komentare, tiek ICC (Tarptautinių prekybos rūmų) Tarptautinės teisės ir praktikos komisijos patvirtintose force majeure sąlygose 2003. 

118.       Ieškovė ignoruoja faktą, kad už dalies įsipareigojimų neįvykdymą atsakovė yra pareikalavusi delspinigių iš UAB,,Baltseta‘‘. 2021-12-08 raštu atsakovė informavo UAB ,,Baltseta‘‘ apie tai, kad jai yra priskaičiuoti 12 892,50 Eur delspinigiai, todėl atsakovė prašo juos sumokėti. Šis faktas rodo, kad sprendimas taikyti ir/ar netaikyti delspinigius niekaip nėra susijęs su Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. nuostatų pažeidimu, kadangi tai yra išimtinai CK nuostatų numatančių atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, dalykas. Šis faktas taip pat įrodo ir tai, kad atsakovės veiksmai buvo ypatingai skaidrūs ir atitinkantys Pirkimo įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas.

119.       Ieškovės argumentai, kad termino pratęsimu buvo padarytas esminis sutarties pakeitimas, pažeistos Pirkimų įstatymo 29 str. 1d. ir 2 d. 1p., 97 str. 5 d. nuostatos, nepagrįsti. Pirma, esminis sutarties pakeitimu laikomi atvejai, kada yra nustatoma, kad: pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas. Ieškovė neįrodė nei vienos iš šių sąlygų.

120.       Dėl objektyvių priežasčių įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimas nėra laikomas esminiu sutarties pakeitimu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimas nėra laikomas esminiu sutarties pakeitimu, jeigu įsipareigojimų įvykdymo terminas pratęstas dėl objektyvių priežasčių, toks pakeitimas negali būti kvalifikuojamas esminiu ir draudžiamu pagal viešųjų pirkimų normas ir principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-14 nutartis byloje Nr. e2-778-790/2019). UAB,,Baltseta‘‘ terminą įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį praleido dėl objektyvių priežasčių. 

121.       Įsipareigojimų įvykdymo terminas nėra esminė sutarties sąlyga. Pirma, sutartis yra susitarimas dėl rangos darbų, kurio esminės sąlygos yra rangos sutarties dalykas ir atlygintinumas, bet jokiu būdu ne terminas (CK 6.664 str. 1 d. ir 6.645 str. 1 d.). Teismų praktikoje, sprendžiant dėl rangos sutarties esminių sąlygų, taip pat laikomasi pozicijos, kad rangos sutarties esminės sąlygos, yra rangos sutarties dalykas (susitarimas dėl darbų) ir atlygintinumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-13 nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-339-241/2019, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020-01-16 nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

122.       Antra, neturi pagrindo ieškovės argumentai, kad sutarties 2.1.1 p. šalys neva „aiškiai įvardijo, kad prekių pristatymo terminai nekeičiami“ ir/ar tai, kad galimybės pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą, pačioje sutartyje nėra nurodyta. Tačiau sutarties 2.1.1 p. nėra nurodyta to, ką teigia ieškovė, priešingai, pačioje sutartyje yra įtvirtinta galimybė pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą. Ieškovė nepagrįstai maišo galimybę pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą su galimybe pratęsti galutinį sutarties įvykdymo terminą. Būtent galimybė pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą buvo numatyta pačioje sutartyje, tuo tarpu galutinis sutarties terminas nėra pratęsiamas, kadangi sutartis galioja iki pilno įsipareigojimų įvykdymo. Sutarties 16.1. p. šalys būtent ir susitarė, kad sutartis galioja iki pilno įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. Pagal sutarties 2.1.8 p. šalys taip pat susitarė, kad jeigu atsiras aplinkybės, kurios gali sutrukdyti tiekėjui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nustatytais terminais, tai tiekėjas nedelsdamas raštu informuoja apie bet kurias aplinkybes, kurios gali sutrukdyti užbaigti sutartinių įsipareigojimų vykdymą nustatytais terminais. UAB ,,Baltseta‘‘ tokią informaciją pateikė.

123.       Pagal sutarties 4.1.6 p. šalys taip pat sutarė, kad kada paaiškėja, jog darbai nebus atlikti, tai tokiu atveju atsakovė turi teisę nustatyti tiekėjui protingą terminą trūkumams pašalinti. Papildomai pagal sutarties 13.1 p. šalys susitarė ir tai, kad esant ir nenugalimos jėgos aplinkybėmis įsipareigojimų vykdymo terminas pratęsiamas. Abi sutarties šalys objektyviai laikė, kad dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusi situacija Kinijos gamykloje lėmė sutarties vykdymo trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis bet kokiu atveju galioja iki pilno įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, tai šalys pagrįstai sudarė susitarimą dėl termino pratęsimo įsipareigojimų vykdymu.

124.       Įsipareigojimų įvykdymo terminas nėra esminė Konkurso sąlyga. Ieškiniu ieškovė deklaratyviai samprotauja apie tai, kad jeigu neva Pirkimo sąlygose būtų įtrauktas ilgesnis sutarties terminas ir/ar įsipareigojimų terminai, tai neva turėtų įtakos Pirkimo baigčiai, t. y. Pirkimas galėjo sudominti daugiau tiekėjų. Tačiau tokie samprotavimai neturi pagrindo. Įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo esminė Konkurso sąlyga, kuri būti lėmusi daugiau tiekėjų paraiškų, jų galimybę dalyvauti ir/ar laimėti Konkurse.

125.       Pirma, esminė konkurso sąlyga buvo tik kaina. Pagal Pirkimo sąlygų 14.1 p. matyti, kad perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Kitų sąlygų Pirkimo sąlygose, pagal kurias buvo renkamas Konkurso laimėtojas nėra nurodyta. Joks įsipareigojimų įvykdymo terminas neturėjo jokios reikšmės sprendžiant, ar į Konkursą būtų buvę paduota daugiau paraiškų, taip pat ar padavę paraiškas tiekėjai būtų laimėję konkursą nurodę trumpesnį terminą ir/ar nebūtų. Antra, aplinkybę, kad įsipareigojimų įvykdymo terminas neturėjo jokios reikšmės Konkursui, patvirtina ir tai, kad savo paraiškoje kitas tiekėjas Dragflow S.R.L nebuvo nurodęs jokio termino, pagal kurį būtų siūlęs įvykdyti įsipareigojimus per trumpesnį laiką. Trečia, ieškovė nepagrindė, kuo įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimas yra susijęs su Konkurse siūlyta kaina. Ieškiniu ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad terminas turi reikšmės kainai, kadangi Pirkimo sąlygose nurodžius trumpesnį terminą, tai neva reikštų didesnę pasiūlymo kainą. Tačiau jokio termino Pirkimo sąlygose nebuvo nurodyta kaip faktoriaus, kuris turi reikšmės priimant sprendimą dėl laimėtojo. Ketvirta, esama situacija patvirtina, kad ir kitiems tiekėjams, esamu atveju terminas taip pat būtų pratęstas.

126.       Termino pratęsimas leido užbaigti ir įvykdyti sutartį. Pirma, ieškovė be jokio pagrindo samprotauja, kad įsipareigojimų vykdymo termino pratęsimu neva pasikeitė ekonominė pusiausvyra, atsakovė nukentėjo, o tiekėjas neva sutaupė savo kaštus, todėl tai yra laikytina esminiu sutarties pakeitimu. Tačiau šios aplinkybės nėra įrodytos. Antra, kada Kinijoje esanti gamykla informavo UAB,,Baltseta‘‘ apie dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusius gamyklos pajėgumus, ji ne tik kelis kartus atnaujino darbų grafiką, bet ir informuodavo atsakovę dėl esamos situacijos, persiunčiant Kinijos gamyklos raštus. Situacija Kinijos gamykloje dėl Covid-19 pandemijos ir proaktyvus šalių bendradarbiavimas būtent ir lėmė, kad šalys efektyviai surado sutarimą dėl termino pratęsimo įvykdyti įrenginio komplekto pastatymo ir pristatymo darbus. Trečia, teikiami įrodymai patvirtina, kad susitarimas dėl termino pratęsimo padėjo atsakovei gauti sutarties įvykdymą. Tuo tarpu pati ieškovė nenurodo, ką atsakovė turėjo padaryti kitaip, kad sutarties įvykdymą būtų gavusi greičiau. Net ir viešuosiuose pirkimuose sutarties įvykdymas yra vienas iš svarbiausių tikslų ir akivaizdu, kad šis tikslas yra svarbesnis už tikslą nubausti kitą šalį, kada ji vėluoja vykdyti sutartį. Baudų reikalavimas nebūtų padėjęs sutartį įvykdyti greičiau, kai su panašiomis situacijomis (Covid-19, Sueco kanalo krizė, Lietuvos bei Kinijos konfliktas) susiduria beveik visi tiekėjai.

127.       Ieškovės argumentai apie tariamą viešojo intereso pažeidimą taip pat neturi pagrindo, ji neįrodė ir nepagrindė viešojo intereso pažeidimo. Ieškovės argumentai, kad termino paleidimas ir/ar atsiskaitymas už atliktus, perduotus ir priimtus darbus yra Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. pažeidimas, argumentai apie tai, kad nereikalavus delspinigių buvo neva pažeistos Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. nuostatos, argumentai, kad termino pratęsimu buvo padarytas esminis sutarties pakeitimas, pažeistos Pirkimų įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., 97 str. 5 d. nuostatos, neturi jokio pagrindo. Ieškovė neprašo griežtų sankcijų, tai reiškia, kad ji suvokia, jog sutartis yra vykdoma ir jau bus įvykdyta, tačiau baudos ji prašo vien tik todėl, kad ją įvykdyti buvo pavėluota. Pavėluotas sutarties įvykdymas ir vien tik subjektyvus jos vykdymo interpretavimas nesudaro pagrindo konstatuoti viešojo intereso pažeidimą.

128.       Net ir pripažinus, kad bauda gali būti skiriama nagrinėjamoje byloje, ji negali viršyti teismų praktikoje pripažinto dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje buvo pripažintas esminis sutarties pakeitimas, buvo pripažinta, kad bauda negali būti skiriama didesnė nei 1 %, cituojamoje byloje skiriant pažeidimą atlikusiam asmeniui baudą, kuri buvo lygi 0,99% sutarties vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). 

129.       Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba dublike nurodė, kad šios bylos ypatumas tas, kad ja sprendžiami ne įprasti civiliniai ginčai tarp tiekėjo ir perkančiojo subjekto, o yra ginamas viešasis interesas. Viešojo intereso gynimas – aiškiai įstatymų leidėjo Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta ieškovės teisė - nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, šios bylos ypatumas susijęs su viena iš bylos šalių – ieškove (valstybės institucija) – įgyvendinančia įstatymų jai suteiktas teises.

130.       Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad viešojo intereso gynimo pagrindas (priežastis) – ieškovės nustatyti Pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimo susijusių teisės aktų pažeidimai. Pirkimų įstatymo pažeidimai, atsakovei vykdant sutartį, nustatyti Vertinimo išvadoje. Minėtoje Pirkimų įstatymo normoje nėra aiškiai numatyta, kokio pobūdžio tie pažeidimai turi būti – ar susiję su netinkamu pirkimų procedūrų vykdymu, pirkimo sutarties sudarymu, pirkimo sutarties vykdymu ar pan. Vienintelis kriterijus ieškovei kreiptis į teismą – nustatyti Pirkimų įstatymo pažeidimai turi suponuoti viešojo intereso pažeidimą, o šiuo atveju jie yra įrodyti ir pagrįsti ieškinyje.

131.        Pirkimų įstatymo straipsniai (112 str.,111 str.), reglamentuojantys alternatyvių sankcijų skyrimą, įtvirtinti Pirkimų įstatymo VII skyriuje „Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos“. Šis Pirkimų įstatymo skyrius yra skirtas reglamentuoti tiekėjo ir perkančiojo subjekto ginčus. Pirkimų įstatymo 107 straipsnis aiškiai įtvirtina teisę tiekėjams ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis į teismą tiek dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Kasacinio teismo išplėtota praktika, kad ne bet koks tiekėjas turi tokią teisę, o tik tas, kuris yra suinteresuotas pirkimo sutarties sudarymu. Šios bylos kontekste ieškovė nėra suinteresuotas tiekėjas, kuriam, kreipiantis dėl alternatyvių sankcijų taikymo, taikytina Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 1 dalis.

132.        Europos Parlamento ir Tarybos 2007 m. gruodžio 11 d. direktyvos Nr. 2007/66/EB dėl viešojo sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo nuostatos yra perkeltos į Pirkimų įstatymo VII skyrių, reglamentuojantį tiekėjų ir perkančiųjų subjektų ginčų procedūras (Pirkimų įstatymo 8 priedo 1 punktas). Dėl to šių nacionalinės teisės nuostatų aiškinimas ir taikymas turi atitikti Direktyvos Nr. 2007/66 turinį ir siekiamus tikslus, taip pat susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2013-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013. Direktyvos Nr. 2007/66 preambulės 27 punkte nustatyta, kad šia direktyva sustiprinamos nacionalinės peržiūros procedūros, ypač neteisėto tiesioginio sutarties suteikimo atvejais, todėl ūkio subjektai turėtų būti skatinami pasinaudoti šiais naujais mechanizmais. Taip pat Direktyvos Nr. 2007/66 2 straipsniu keičiama Direktyvos 92/13/EB 1 straipsnis, kurio 3 dalis išdėstoma taip: „Valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų peržiūros procedūros, kuriomis pagal išsamias taisykles, kurias gali nustatyti valstybės narės, galėtų pasinaudoti bent bet kuris asmuo, kuris yra arba buvo suinteresuotas gauti konkrečią sutartį, ir kuriam dėl tariamo pažeidimo buvo padaryta žala ar kilusi tokios žalos rizika“.

133.       Akivaizdu, kad Direktyvos Nr. 2007/66 taikymas ratione personae atžvilgiu apima tik tiekėjų ir perkančiųjų subjektų teisinius santykius, o tiekėjų teisė pasinaudoti peržiūros procedūromis (teikti ieškinį teismui), visų pirma, siejama su tiekėjo pareiga iš pradžių informuoti apie tai perkantįjį subjektą, pateikiant pretenziją. Ieškovė nėra nei ūkio subjektas Direktyvos Nr. 2007/66 prasme, nei asmuo, suinteresuotas „gauti“ sutartį. Taigi, tiek iš Europos Sąjungos teisės aktų, tiek iš nacionalinio reglamentavimo nuostatų negalima daryti išvados, kad Lietuvos įstatymų leidėjas išplėtė asmenų, kuriems taikomas Pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatos, ratą, todėl jos taikytinos tik tiekėjų ir perkančiųjų subjektų tarpusavio ginčams.  Tai, kad Pirkimų įstatymo VII skyrius netaikomas ieškovei kaip institucijai, ginančiai viešąjį interesą, netiesiogiai įrodo ir kasacinio teismo suformuota praktika dėl ieškinio senaties termino, kurioje išaiškinta, kad ieškovei, kaip institucijai, ginančiai viešąjį interesą, netaikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas, nustatytas tiekėjams, kreipiantis dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, o taikomas bendras senaties terminas – 10 metų (LAT 2013-08-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013).

134.       Taigi, Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte aiškiai įtvirtinta teisė ieškovei, kaip kompetentingai institucijai, kuriai įstatymų leidėjo pavesta vykdyti Pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją bei prižiūrėti, kaip yra laikomasi šių teisės aktų reikalavimų (Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą su prašymu dėl inter alia alternatyvių sankcijų taikymo. Ieškovė, gindama viešąjį interesą, pareiškusi ieškinį, teisėtai ir tinkamai įgyvendino jai įstatymų suteiktą teisę.

135.       Atsakovė teigia, jog Techninės specifikacijos pagrindu įrenginio A-1 dalis faktiškai į sutartą Kauno žiemos vandenų uostą ir jame esančią grunto siurbimo vietą gali būti pristatomas tik kartu su B-1 dalimi (pirmu vienetu), kuri, remiantis sutarties 1.6.3. punktu, turėjo būti pastatyta ir pristatyta iki 2021-03-15, tačiau sutarties 1.6.1. punkte įtvirtintas žodis „pristatyta“ sudarė pagrindo papildomoms sutarties interpretacijoms. Tačiau tokie atsakovės argumentai nepagrįsti.

136.       Pirkimo komisijos 2020-06-05 protokole Nr. 1 svarstyta Pirkimo objektą nustatyti taip: „tiekėjas įrenginio komplektą turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 (keturis) perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, kitas konkurso sąlygose nustatytas paslaugas: 2.1.1. A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d; 2.1.22 B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 2.1.3. A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.“. Atitinkamai ši nuostata pakartota Pirkimo dokumentų 2.1.1 punkte. Žiūrint lingvistiškai, atsakovės valia tiek Pirkimo komisijos protokole, tiek Pirkimo dokumentų 2.1.1 punkte išreikšta aiškiai – A-1 dalis (t. y. visa dalis) turi būti suprojektuota, pastatyta ir pristatyta iki 2020-12-10.

137.       Aiškiai nepagrįsta atsakovės Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1.4 punkto interpretacija, kad minėtą punktą reikėtų suprasti taip, jog A-1 įrenginys faktiškai į sutartą Kauno žiemos vandenų uostą ir jame esančią grunto siurbimo vietą gali būti pristatomas tik kartu su B-1 dalimi. Techninės specifikacijos 1.4 punkte aiškiai nustatytas A-1, A-2 ir B-1 dalių darbo aprašymas, t. y. kad A-1 įrenginys, B-1 aptarnaujančio laivo pagalba pristatomas į grunto siurbimo vietą. Minėtame Techninės specifikacijos punkte nekalbama apie tai, kaip tiekėjas, kuris vykdys sutartį, turės A-1 įrenginį pristatyti atsakovei ir ar tą galės padaryti tik su B-1 dalimi. Atsakovė taip pat nepagrindė, kad A-1 įrenginio, kaip atskiro įrenginio, negalima faktiškai pristatyti atskirai nuo kitų dalių. Priešingai, UAB „Baltseta“ 2021-03-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ atsakovei pateikta fotofiksacija rodo, kad A-1 įrenginys yra kaip atskiras vienetas, galintis būti gabenamas atskirai nuo kitų įrenginio dalių.

138.       Techninės specifikacijos 2 lentelės „A-1 dalis“ 6.3 punkte aiškiai nurodyta, kad A-1 įrenginys turi turėti galimybę judėti nepriklausomai nuo įrenginį aptarnaujančio laivo, o tai dar kartą patvirtina, kad A-1 įrenginys, kaip atskiras įrenginys, gali būti gabenamas atskirai nuo kitų įrenginių (B-1 ar pan.). Techninės specifikacijos 2 lentelės „A-1 dalis“ 14.2 punkte nustatyta, kad turi būti galimybė A-1 įrenginį gabenti neišardžius, panaudojant negabaritinių gabenimų sunkvežimį. A-1 dalies judėjimas niekaip nėra siejamas su B-1 dalimi, jos yra dvi atskiros dalys, galinčios būti gabenamos atskirai. Techninė specifikacijos 2 lentelės „A-1 dalis“ 44.1 punkte nustatyta: „Tiekėjas turi pristatyti įrenginį pirkėjui adresu: (duomenys neskelbtini), Lietuva“. Vėlgi, šiame punkte numatytas atskiras atskiros dalies pristatymas atsakovei.

139.        Sutarties projekto 1.6 punkte aiškiai nustatyti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai. Sutartyje aiškiai nustatyta, kad A-1 dalis (visa dalis) turi būti pastatyta ir pristatyta ne vėliau, kaip iki 2020-12-10. Sutarties projekto 2.1.1 punkte numatyta, kad tiekėjas pateikia pirkėjui sutartinių įsipareigojimų vykdymo grafiką, kuriame nurodoma su sutarties objektu susijusios teikiamos paslaugos, atliekami darbai, jų terminai ir vertė eurais. Dar kartą pačioje sutartyje išreikšta valia, kad visa A-1 dalis turi būti pastatyta ir pristatyta atsakovei iki 2020-12-10.

140.       Tokios pozicijos laikėsi ir pati atsakovė, susirašinėdama su ieškove. Atsakovė 2021-09-02 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodė: „Paaiškiname, kad A-1 dalis pastatyta, tačiau negalėjo būti pristatyta dėl COVID-19 nulemtų trukdžių“. Dar rugsėjo mėnesį atsakovė sutiko su sutarties nuostatų aiškinimu taip, kad A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei iki 2020-12-10. Minėtame rašte atsakovė tik nurodo, dėl kokių priežasčių A-1 dalis nebuvo pristatyta iki šiol.

141.       Ieškovei abejonių kelia ir tai, ar apskritai A-1 įrenginys buvo pastatytas, kaip teigia atsakovė, 2020-12-08, nes UAB „Baltseta“ 2020-12-08 pateiktoje PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) detalizacijoje nurodyta, kad pilnai atlikta tik A-1 dalies korpuso statyba bei vikšrų instaliacija (6 eilutė), o korpusų užbaigimas A1+B1 (2 vnt.), variklių instaliavimas atliktas dalinai (7 eilutė). Tai nurodyta ir UAB „Baltseta“ 2020-12-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliktų darbų ataskaitos“ pateiktoje atliktų darbų ataskaitos už 2020 m. lapkričio mėn. lentelės 7 eilutėje: „Korpusų užbaigimas A1 + B1 (2 vnt.), variklių instaliavimas – atlikta dalinai: A1 135 000“.

142.       UAB „Baltseta“ 2021-01-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ teikia atsakovei patikslintą darbų atlikimo grafiką, įvertinęs „įrenginių A1, A2 ir B1 statybos eigą dėl trikdžių, sąlygojamų koronaviruso pandemijos“ ir toliau pateiktame patikslintame grafike nurodo: „8. Strėlės gamyba su pagrindiniais A1 įrenginio komponentais - data 2021-04-05“; „10. Montuojamos hidraulinės sistemos, valdymo sistemos, varikliai, apsauginiai manometrai ir visos elektros jungtys – data 2021-04-25 – baigiamasis A1 įrenginio etapas“.

143.       Iš byloje pateiktų dokumentų susidaro įspūdis, kad A-1 dalis 2020-12-08 priėmimo – perdavimo metu net nebuvo pilnai pastatyta (nebuvo sumontuotų variklių, elektros jungčių, hidraulinės sistemos). Atsakovei atlikti mokėjimą pakako vien tai, kad tik korpusas buvo pastatytas. Tačiau sąvoka „įrenginys“ yra kur kas platesnė, nei tik korpusas. Vadovaujantis Technine specifikacija, A-1 įrenginį (ir kitus įrenginius) sudaro visuma elementų – korpusas, varikliai, elektros jungtys, hidraulinė sistema, navigacinė sistema ir pan. Atsakovė, UAB „Baltseta“ nepristačius A-1 dalies (ir pilnai nepastačius), jai sumokėjo 50 proc. sutarties vertės, nesivadovavo sutarties 10.2.2 punkto nuostatomis. A-1 dalis nebuvo pristatyta atsakovei sutartyje numatytu terminu, todėl atliktas apmokėjimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, jis laikytinas avansu.  

144.       Atsakovės teigimu, sutarties vykdymo trikdžiai atsirado ne dėl tiekėjo kaltės. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti pandemijos situaciją pasauliniu mastu, o ypač jos valdymą Kinijoje, kur ir buvo statomas įrenginys. Spaudoje dar 2020 m. gegužės mėnesį, t. y. prieš paskelbiant Pirkimą pasirodė informacija apie blogėjančią situaciją Kinijoje. Taip pat naujienų portale www.lrt.lt 2020-06-17 išplatintas pranešimas apie tai, kad Kinijoje gausėjant susirgimų koronavirusu atveju, grįžtama prie tam tikrų ribojimų. Atsižvelgiant į tai, teigimas, kad nebuvo įmanoma numatyti antrosios COVID-19 bangos ir su ja susijusių suvaržymų (kai 2020 metais tai buvo bene svarbiausia tema ekonomikoje) reikštų mažų mažiausiai atsakovės, kaip perkančiojo subjekto, nerūpestingumą.

145.       Šiuo atveju atsakovė priėmė sprendimą netaikyti tiekėjui UAB „Baltseta“ delspinigių už netinkamai vykdomą sutartį remdamasi vien deklaratyviais tiekėjo UAB „Baltseta“ raštais, kad susiduria su trikdžiais, „sąlygojamais koronaviruso pandemijos“, nepateikdama jokių įrodymų, kad egzistuoja force majeure aplinkybės jos atžvilgiu. Pažymėtina, kad, vadovaujantis LAT praktika, nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles ( LAT 2020-09-24 nutartis Nr. e3K-3-233-1075/2020).

146.       Sueco kanalą konteinerinis laivas užblokavo 2021-03-23/24. Tuo tarpu A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei dar iki 2020-12-10, o B-1 dalis (1 vnt.) – iki 2021-03-15, t. y. iki Sueco kanalo krizės. Todėl Sueco kanalo krizė ne tik de jure, bet ir de facto neturėjo turėti reikšmės pristatant A-1 ir B-1 (1 vnt.) dalis, jei tiekėjas UAB „Baltseta“ būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartį. Jei atsakovė remiasi Sueco kanalo krize kaip force majeure aplinkybe, turėtų įrodyti jos realią įtaką sutarties vykdymui, o ne tik apsiriboti deklaratyviais teiginiais, kad tai „sujaukė logistikos grandines visame pasaulyje, sutrikdė komponentų tiekimą, ir taip pat nulėmė trikdžius statant įrengimus“.  

147.       Atsakovės cituotoje kasacinio teismo 2015-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas, o ne netesybų netaikymas apskritai. Šioje nutartyje pažymėta, kad teismo sprendimu sumažintos netesybos, net jei jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, nėra šios sutarties keitimas. Taigi, teisė nuspręsti mažinti ar ne pagal pirkimo sutartį taikytinas netesybas priklauso teismui, o ne perkančiajam subjektui, ir būtent tuo atveju, kad kai skolininkas jas ginčija dėl neproporcingumo ar neprotingumo.

148.       Šiuo atveju atsakovė apskritai netaikė delspinigių UAB „Baltseta“, nepaisant jo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo vėlavimo, tik 2021-12-08 raštu pareikalavo iš tiekėjo UAB „Baltseta“ delspinigių už laikotarpį, kurį vėluojama pristatyti įrenginius pagal 2021-08-23 susitarimu pratęstus terminus. Būtent ieškinio pareiškimas paskatino atsakovę imtis veiksmų - skaičiuoti tiekėjui delspinigius už pradelsimus. Tačiau tokie veiksmai nepanaikina atsakovės veiksmų neteisėtumo iki šio sprendimo, nes UAB „Baltseta“ vėlavimai negali būti pateisinami force majeure aplinkybėmis (nes jų nebuvo), todėl netinkamo sutarties vykdymo pasekmes turėjo prisiimti tiekėjas.

149.       Nesutiktina su atsakove, kad šiuo atveju yra taikytinas minėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimas, jog „viešojo pirkimo sutarties projekte įtvirtintas tam tikriems santykiams (pvz., rangai) įprastas netesybų dydis (kartu su vidutiniais sutarties įvykdymo terminais ir kitomis įprastinėmis sąlygomis) iš principo nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti konkurse, taip pat pasiūlymo kainos dydžio“. Ši kasacinio teismo nutartis turėtų būti vertinama atsižvelgus į tos bylos aplinkybes. Tuo tarpu šios bylos ypatumas tas, kad sutartis buvo vykdoma koronaviruso sukeltos pandemijos ir dėl to valstybių taikomų ribojimų kontekste. Įvertinus sutartyje nustatytus griežtus ir pakankamai trumpus prekių pristatymo terminus (laivas iš Kinijos turėjo pasiekti Kauną vos per 3 mėnesius) ir galimas kliūtis laiku įvykdyti sutartį dėl valstybių taikomų ribojimų, sutartinės atsakomybės sąlygos galėjo turėti įtakos tiekėjams priimant sprendimus dėl pasiūlymo pateikimo.

150.       Atsakovė, netaikydama UAB „Baltseta“ sutartinės atsakomybės ir nepagrįstai COVID-19 suvaržymus traktavusi kaip force majeure aplinkybes, akivaizdžiai nesilaikė savo pačios paskelbtų griežtų Pirkimo sąlygų, sutarties 12.3 punkto nuostatomis ir tuo pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

151.       Skelbime apie Pirkimą nurodyta sutarties trukmė – iki 2021-10-20, pažymėta, kad jos terminas negali būti pratęsiamas (skelbimo apie Pirkimą II.2.7 p.). Sutarties trukmė – bendra Sutarties galiojimo trukmė. Šiuo atveju tokia sutarties trukmė (iki 2021-10-20) nustatyta, nes sutarties 1.6.4 punkte nustatytas paskutinis (galutinis) tiekėjo sutartinio įsipareigojimo terminas: „A-2 dalis, B-1 dalies (1 vnt.) pastatyti ir pristatyti, Pirkėjo darbuotojai apmokyti ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.“ (taip pat įtvirtinta sutarties 2.1.1 punkte); sutarties 10.2.3 punkte nustatyta: „Galutinis mokėjimas, sumokant už likusią sutarties įsipareigojimų įvykdymo dalį, atliekamas Tiekėjui perdavus įrenginio komplektą Pirkėjui pagal abiejų šalių pasirašytą priėmimo – perdavimo aktą ir Tiekėjui pateikus sąskaitą faktūrą galutiniam apmokėjimui, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos“ (2021 m. rugpjūčio 21 d. + 60 d.= 2021-10-20). Įrenginio komplekto įsigijimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurios šiam tikslui skirtos ir privalo būti panaudotos iki 2021 m. gruodžio 31 d., nepristačius Įrenginio komplekto iki sutartyje nustatyto termino – 2021 m. rugpjūčio 21 d., jo įsigijimas praras aktualumą“ (iš atsakovės 2021-04-20 rašto UAB „Baltseta“). Todėl akivaizdu, kad sutartyje nustatyti prievolių terminai bei sutarties trukmė apskritai negalėjo būti keičiama.

152.       Be to, draudimas keisti sutartinių įsipareigojimų terminus labai aiškiai įtvirtintas pačioje atsakovės rengtoje sutartyje. Pagal Sutarties 2.1.1 punkto nuostatą, keičiant grafiką, negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data: - A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; - B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; -A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.)- ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Sutarties 2.1.1 punkte aiškiai įtvirtintas draudimas keisti sutartyje nustatytus įrenginio dalių pastatymo ir pristatymo terminus.

153.       Atsakovė, pakeitusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus pasirašydama 2021-08-23 susitarimą, nors tokia galimybė sutartyje nebuvo aptarta (buvo draudžiama), padarė esminį sutarties pakeitimą ir tokiu būdu pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei pirkimo tikslą, įtvirtintą Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi tokiam sutarties pakeitimui, jeigu jis atliekamas kitais, negu Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apibrėžtais atvejais, turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra.

154.       Dėl Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto netaikymo pažymėtina, kad atsakovė neteisingai nurodo Pirkimų įstatymo pagrindą, nes cituojama norma nesutampa su nurodyta Pirkimų įstatymo 97 straipsnio dalimi, todėl, manytina, kad atsakovė turėjo omenyje Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 (o ne 2) dalies 3 punkto pagrindą. Sutartis negalėjo būti pakeista Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

155.       Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas pirkimo sutarties keitimo atvejų jos galiojimo laikotarpiu - pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protingas ir apdairus perkantysis subjektas negalėjo numatyti, ir kai yra kartu visos šios sąlygos: pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis; atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

156.       Kasacinis teismas dėl tapačios nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), yra pasisakęs, kad toks sutarties keitimo pagrindas galimas tik tuomet, kai dėl pakeitimo kyla poreikis didinti viešojo pirkimo sutarties vertę (LAT 2020-10-14 nutartis Nr. e3K-3-39-378/2020). Kadangi VPĮ ir PĮ normos šiuo pagrindu yra identiškos, tai ir kasacinio teismo išaiškinimas šiuo atveju yra aktualus. Vadinasi, sutartis, pasirašant 2021-08-23 susitarimą, Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negalėjo būti pakeista, nes, kaip pripažįsta ir pati atsakovė, terminų pakeitimas apskritai neturi jokios finansinės vertės.

157.       Dėl Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto netaikymo atsakovė neteisingai nurodo Pirkimų įstatymo pagrindą, nes cituojama norma nesutampa su nurodyta Pirkimų įstatymo 97 straipsnio dalimi, todėl, manytina, kad atsakovė turėjo omenyje Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 (o ne 2) dalies 5 punkto pagrindą. Sutartis negalėjo būti pakeista Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.

158.       Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas dar vienas pirkimo sutarties keitimo atvejų jos galiojimo laikotarpiu - pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje apibrėžti esminiam pakeitimui būdingi požymiai - pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje; pakeitimu labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis; tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pakeičia naujas tiekėjas dėl kitų priežasčių, negu šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos priežastys. 2021-08-23 susitarimu buvo padarytas esminis sutarties pakeitimas, kadangi egzistavo bent dvi Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos.

159.       Pirma, kai pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų. Ieškovė įrodė, kad tiek sutarties terminas, tiek sutartinių įsipareigojimų terminai, nustatyti sutarties 1.6 punkte, yra esminiai ir nekeičiami. 2021-08-23 susitarimu nutarta pratęsti sutartinių įsipareigojimų terminus bei galutinį sutarties terminą, išviešintą skelbime apie Pirkimą. 2021-08-23 susitarimu šalys iš esmės susitarė dėl kitų jos sąlygų, nei jos buvo viešai žinomos visiems ūkio subjektams (ilgesni sutartinių įsipareigojimų terminai). Akivaizdu, kad 2021-08-23 susitarimu buvo nustatytos naujos sąlygos, kurios, jei būtų buvusios įtrauktos į Pirkimo dokumentus ir į sutartį, būtų galėjusios turėti įtakos pirkimo baigčiai. Beveik vienais metais pailgėję visų įrenginio dalių (tiek A-1, tiek A-2, tiek B-1) pristatymo terminai ne tik juridiškai, bet ir faktiškai būtų galėję sudominti daugiau tiekėjų. Ypatingai pandemijos atveju sutartinių įsipareigojimų terminai yra ypač aktualūs tiekėjams, kurie įsivertina galimas kliūtis dėl valstybių taikomų/numatomų taikyti suvaržymų.

160.       Antra, kai dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje. 2021-08-23 susitarimu neteisėtai pailginti tiek imperatyvūs sutartinių įsipareigojimų terminai, tiek ir galutinė sutarties galiojimo data. Neginčytina sutartinių įsipareigojimų terminų finansinė išraiška – paprastai kuo trumpesni prekių pristatymo terminai, tuo didesnė pasiūlymo kaina. Pasirašius 2021-08-23 susitarimą ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo UAB „Baltseta“  naudai taip, kaip tai nebuvo aptarta sutartyje – tiekėjui neteisėtai suteikta galimybė savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti ilgiau, ne taip koncentruotai, kas reiškia mažesnius ekonominius nuostolius jam, tačiau didesnius nuostolius atsakovei, kadangi ji jau beveik metus laiko negali naudotis laivu ir gauti tai, už ką sumokėjo valstybės biudžeto lėšomis. Tokiu būdu buvo palengvinta sutarties vykdymo našta, taupomi tiekėjo resursai, išlaidos.

161.       Atsakovei vykdant sutartį kitomis, nei pasirašytomis, sąlygomis, buvo pažeistos imperatyviosios Pirkimų įstatymo nuostatos (29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principai, nepasiektas 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas racionaliai naudoti lėšas, 97 straipsnio 5 dalies nuostatos), o tai reiškia akivaizdų viešojo intereso pažeidimą.

162.       Ieškovė neprašė teismo taikyti konkrečios baudos dydžio, palikdama šio sprendimo teisę bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau pažymi, kad kasacinio teismo laikomi ydingais tokie sprendimai, kai perkančiosioms organizacijoms skiriami itin maži baudų dydžiai, nesiekiantys net ir 1 proc. pirkimo sutarties vertės ir neretai prilygstantys atstovavimo išlaidų kai kuriose bylose dydžius. Kasacinio teismo nuomone, dėl tokios praktikos galimai lieka neįvykdyti įstatymo leidėjo siekiami tikslai atgrasyti konkrečią perkančiąją organizaciją ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu (LAT 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

163.       Atsakovė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija triplike nurodė, kad nesutinka su dublike išdėstytais ieškovės argumentais. Ieškovė teigia, kad Pirkimų įstatymo 101 str. 2 d. 8 p., kuris neišskiria konkrečių perkančiųjų subjektų pažeidimų, suteikia jai teisę kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų skyrimo, ginant viešąjį interesą.

164.       Pirma, Pirkimų įstatymo 111 ir 112 str. yra pateikiami VII skyriuje „Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos“, tačiau priešingai nei teigiama dublike, šio skyriaus pavadinimas nenumato, kad jame esančios nuostatos taikytinos tik ginčų sprendimui tarp tiekėjo ir perkančiojo subjekto. Antra, Pirkimų įstatymo 111 str. 1 d. numatyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų, tuo tarpu 112 str. 1 d. numatyta, kad teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkantysis subjektas pažeidė šio įstatymo 94 straipsnio 8 dalyje, 109 straipsnio 2 dalyje ar 110 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. Nei viena iš šių normų nenumato, kad teismas, esant šiems pagrindams, skiria alternatyvią sankciją tik tuo atveju, jeigu ieškinį teisme pareiškia tiekėjas. Trečia, Pirkimų įstatymo 101 str. 2 d. 8 p. norma, suteikianti teisę ieškovei kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų skyrimo, yra blanketinė, ji nukreipia į Pirkimų įstatymo 111 ir 112 str. Ketvirta, ieškovė dublike visiškai nepagrįstai Europos Parlamento ir Tarybos 2007-12-11 direktyvos Nr. 2007/66/EB nuostatas aiškina siaurai, teigdama, jog minėtos direktyvos pagrindu teisę ginčyti pirkimo sutartis ir reikalauti alternatyvių sankcijų skyrimo yra numatyta tik tiekėjams. Penkta, net ir pačios ieškovės interneto svetainėje pateikiamame Pirkimų įstatymo 101 str. 2 d. 8 p. komentare yra pateikiama nuoroda į Pirkimų įstatymo 111 str. ir 112 str., pripažįstant, kad Pirkimų įstatymo 101 str. aiškintinas kartu su 111 ir 112 str.  Šešta, tai, kad kasacinio teismo išaiškinta, jog kreipiantis dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovei taikomas 10 metų senaties terminas, o tiekėjams – 6 mėnesių senaties terminas, nereiškia, kad visas Pirkimų įstatymo 7 skyrius yra taikomas tik reikalavimą teisme keliant tiekėjui. Septinta, vertinant, ar Pirkimų įstatymo 101 str. 2 d. 8 p. norma aiškintina kartu su Pirkimų įstatymo 111 str. ir 112 str. įtvirtintomis alternatyvių sankcijų skyrimo sąlygomis, būtina atsižvelgti ir į įstatymų leidėjo tikslus, teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, ir aktualių teisės aktų keitimo chronologiją.

165.       Ieškovės dublike nurodyti argumentai, susiję su mokėjimo sąlygų pagal pirkimo sutartį vykdymu, yra nepagrįsti. Pirma, Pirkimo komisijos 2020-06-05 protokole Nr. 1 ir Pirkimo sąlygų 2.1. punkte pirkimo objektas apibrėžtas iš esmės tapačiai. Tiekėjas įrenginio komplektą turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 (keturis) perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, kitas konkurso sąlygose nustatytas paslaugas: 2.1.1. A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; 2.1.2. B-1 dalis (1 vnt.) - ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 2.1.3. A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Pirkimo komisija, tvirtindama pirkimo sąlygas, numatė, kad iki 2020-12-10 turi būti atlikti A-1 dalies ir A-2 dalis (50 proc.) pastatymo darbai, nenumatant, kad iki minėto termino abi dalys turi būti faktiškai pristatytos į Lietuvą, kadangi 50 proc. A-2 dalis faktiškai nebūtų paruošta pristatymui tol, kol nėra pastatyta visu 100 proc. Pirkimo dokumentuose nėra vienareikšmiškai įtvirtinta, kad A-1 dalis turi būti pristatyta į Lietuvą iki 2020-12-10, kadangi šis etapas turėjo būti įvykdytas kartu su 50 proc. A-2 dalies, o nebaigtos A-2 dalies nebūtų buvę galima pristatyti į Lietuvą tol, kol ji nebaigta.

166.       Antra, pirkimo sutarties 1.2. punkte yra aiškiai numatyta, kad įrenginio komplektas turi būti tiekėjo suprojektuotas, pastatytas, sukomplektuotas ir pristatytas pagal Techninės specifikacijos reikalavimus (šios sutarties 1 priedas), laikantis šios sutarties nuostatų ir gerosios Europos Sąjungos laivų statybos praktikos, statant panašaus tipo ir charakteristikų įrenginius. Priešingai, nei teigia ieškovė, Techninė specifikacija numatė ne tik įrenginių dalių darbo aprašymą, bet ir sutarties vykdymo tvarką ir tai buvo aiškiai numatyta pirkimo sutarties 1.2. punkte. Pirkimo dokumentų turinys, vykdant pirkimo sutartį, turi būti aiškinamas sistemiškai ir bendrai.

167.       Trečia, ieškovė dublike nurodo, kad iš Pirkimo dokumentų analizės negalima daryti kitos išvados, kaip tik tokią, kad A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta (turėjo būti atliktas veiksmų visetas – pastatymas, išbandymas ir pristatymas) atsakovei ne vėliau kaip iki 2020-12-10. Tačiau ieškovė šiuo klausimus iš esmės nepateikia jokių naujų argumentų, o ir toliau cituoja pirkimo sutarties nuostatas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį pateikė eilę išsamių argumentų dėl pirkimo sutarties sąlygų ir Techninės specifikacijos kaip vienos visumos, vykdymo ir sąlygų aiškinimo.

168.       Ieškovė dublike akcentuoja atsakovės 2021-09-02 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji neva sutiko su pirkimo sutarties nuostatų aiškinimu taip, kad A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta iki 2020-12-10. Tačiau minėtame rašte nėra pateikiama jokių patvirtinimų apie tai, kad pirkimo sutarties sąlygos interpretuotinos taip, kaip jas interpretuoja ieškovė. Šiame rašte atsakovė paaiškino, kad A-1 dalis pastatyta, tačiau negalėjo būti pristatyta dėl COVID-19 nulemtų trukdžių. Akivaizdu, jog atsakymas buvo orientuotas į konkretų ieškovės reikalavimą pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad A-1 dalis buvo pristatyta atsakovei, o ne į pirkimo sutarties sąlygų interpretacijas.

169.       Ketvirta, ieškovė nepagrįstai dublike teigia, kad neva mokėjimo atlikimo metu nebuvo pastatyta A-1 dalis, dėl ko atsakovė nepagrįstai avansu atliko pirmąjį mokėjimą. 2020-12-08 darbų perdavimo – priėmimo akte yra nurodyta, kad atliktus darbus patvirtina atliktų darbų Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ataskaitos. 2020-12-08 darbų ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra kalbama apie dviejų dalių, t.y. A-1 ir B-1 dalių variklių instaliavimo dalinį įvykdymą, 8 minėtos ataskaitos eilutėje yra nurodyta, kad pagrindinių A-1 dalies komponentų gamyba yra atlikta pilnai, tuo tarpu, 6 eilutėje yra nurodyta, kad yra pilnai atlikta visiška A-1 dalies korpuso statyba bei vikšrų instaliacija.

170.       Ši ataskaita leido atsakovei padaryti išvadą, kad A-1 dalis buvo faktiškai pastatyta, tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimas buvo atliktas už konkrečius faktiškai atliktus darbus, bei atsižvelgiant į tai, kad darbai, kurių vertė buvo lygi 50 proc. pirkimo sutarties vertės, buvo atlikti, atsakovė, esant pastatytai A-1 daliai, sumokėjo tiekėjui už faktiškai atliktus darbus. Toks mokėjimas negali būti laikomas avansiniu mokėjimu, kadangi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-06 nutartis Nr. 3K-3-238/2011).

171.       Ieškovės dublike pateikti argumentai, susiję su netesybų pagal pirkimo sutartį netaikymu, nepagrįsti. Visų pirma, kai buvo pradėtas vykdyti pirkimas, pirmoji COVID-19 banga buvo visiškai nuslūgusi, pasaulio valstybės nebebuvo ištiktos šoko, kuris buvo pandemijos pradžioje, ir buvo visuotinai tikimasi, kad net jei ir ateis antroji COVID-19 banga, ji bus lengvesnė, jai bus pasiruošta ir valstybės bei ūkio subjektai nebepatirs suvaržymų, kurie buvo taikomi pirmosios bangos metu. 

172.       Antra, A-1 dalis turėjo būti pristatyta kartu su B-1 dalimi iki 2020-03-15. Tačiau, nors Sueco kanalo krizė įvyko 2020-03-23/24, iki šios datos aptariamų dalių pristatymas buvo sutrikdytas force majeure aplinkybių, nulemtų COVID-19 antrosios bangos. Tuo tarpu Sueco kanalo krizė tik dar labiau prisidėjo prie darbų trikdžių ir dar labiau nutolino tiekėjo galimybes užbaigti pagal pirkimo sutartį sutartus darbus.

173.       Trečia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 yra išaiškinta, jog vien ta aplinkybė, jog sutartis sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą pagal viešai skelbtas ir visiems pirkime dalyvaujantiems tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas, nepašalina perkančiosios organizacijos pareigos tiek nustatyti teisės aktų reikalavimams ir bendriesiems principams neprieštaraujančias pirkimo ir būsimos sutarties sąlygas, tiek tinkamai jas aiškinti ir taikyti pirkimo sutarties vykdymo metu. Ieškovė teigia, jog išaiškinimas, pateiktas 2015-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015, negali būti taikomas, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas teismo sprendimu. Tačiau minėtas aiškinimas pateikiamas skyriuje dėl netesybų, įtvirtintų viešojo pirkimo sutartyse, mažinimo teisėtumo, t.y. pateiktas aiškinimas aktualus ir vykdant pirkimo sutartį, ir jis aiškiai numato, kad perkantysis subjektas turi pareigą tinkamai, o ne formaliai taikyti pirkimo sutarties sąlygas, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus. 

174.       Ketvirta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015 taip pat yra nurodyta, kad viešojo pirkimo sutarties projekte įtvirtintas tam tikriems santykiams (pvz., rangai) įprastas netesybų dydis (kartu su vidutiniais sutarties įvykdymo terminais ir kitomis įprastinėmis sąlygomis) iš principo nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti konkurse, taip pat pasiūlymo kainos dydžio; netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis. Kasacinis teismas yra aiškiai pažymėjęs, kad pirkimo sutartyje įtvirtintas netesybų dydis nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti pirkime, dėl ko ir aptariamu atveju, tai, kad atsakovė nereikalavo ginčo atveju iš tiekėjo netesybų, negali būti pagrindas išvadai, jog tokiu būdu buvo apribotos tiekėjų teisės ar pažeistos Pirkimų įstatyme įtvirtintos normos.

175.       Ieškovės argumentai dėl sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymo terminų nepagrįsti. Visų pirma, teigdama, jog pirkimo sutarties terminų pratęsimas galėjo sudominti daugiau tiekėjų, ieškovė ignoruoja faktinę aplinkybę, kad 2021-08-23 susitarimas buvo sudarytas ne pirkimo sutarties sudarymo ir vykdymo pradžioje, tačiau praėjus metams nuo sutarties vykdymo pradžios ir 2021-08-23 susitarimu pirkimo sutarties terminus pratęsiant tik iki 2021-10-30 ir 2021-12-15, t.y. ne daugiau kaip keturiems mėnesiams, skaičiuojant nuo 2021-08-23 susitarimo sudarymo. Sutiktina su tuo, kad tuo atveju, jeigu minėti darbų atlikimo terminai būtų buvę pratęsti sutarties sudarymo pradžioje, galbūt tai būtų galėję nulemti tiekėjų apsisprendimą dalyvauti pirkime.

176.       Antra, dėl termino pakeitimo, atlikto 2021-08-23 susitarimu, ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra nepasikeitė tiekėjo naudai, kadangi ilgesnį darbų atlikimą nulėmė susiklosčiusios nenugalimos jėgos aplinkybės, o ne 2021-08-23 susitarimas, kuris buvo sudarytas jau post factum, tuo tarpu, visuotinai žinoma, kad per vėlavimo laikotarpį ženkliai pakilo žaliavų, logistikos ir kiti kaštai, ką pažymėjo ir tiekėjas 2021-04-30 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-07-19 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko tiekėjas, nors ir buvo pratęsti terminai, patiria neigiamus ekonominius padarinius ir pusiausvyra nepasikeičia tiekėjo naudai.

177.       Ieškovė itin plačiai interpretuoja savo diskrecijos teisę pačiai spręsti, ar pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-03-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1418-575/2017 pažymėta, kad sprendimas ginti viešąjį interesą turi būti grindžiamas ne subjektyviu ieškovės vertinimu, kad viešasis interesas buvo pažeistas, tačiau realia ar realiai numatoma žala visuomenei. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kurios leistų daryti išvadą, jog dėl sudaryto 2021-08-23 susitarimo, kuriuo buvo pakeisti tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo terminai, ar dėl kitų ieškinyje akcentuojamų sutarties vykdymo aplinkybių visuomenei ar jos daliai buvo padaryta reali žala. 2021-08-23 susitarimu jokia žala visuomenei nebuvo ir negalėjo padaryta, kadangi dėl terminų pratęsimo buvo susitarta jau po to, kai buvo vėluojama atlikti darbus pagal pirkimo sutartį, siekiant išsaugoti sutartį.

178.       Ieškovė teigia, kad, vadovaujantis kasacinio teismo 2017-02-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017, maži baudų dydžiai, nesiekiantys 1 proc. pirkimo sutarties vertės, nepasiekia siekiamo tikslo atgrasyti konkretų perkantįjį subjektą ir kitus subjektus ateityje elgtis teisei priešingu būdu. Tačiau ginčo atveju turi būti vadovaujamasi vėlesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtota teismų praktika ir skirtina sankcija neturėtų viršyti 0,27 proc. nuo sutarties vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-03 nutartis Nr. e3K-3-220-969/2020).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

179.       Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė VĮ Vidaus vandens kelių direkcija atliko tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto pirkimas“ (CVP IS skelbtas 2020-06-07, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimo procedūros pasibaigė Pirkimų įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu - kai pirkimo procedūros baigiasi, sudarius pirkimo sutartį. Atsakovė ir tiekėjas UAB „Baltseta“ 2020-09-11 sudarė Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2020-10-06 paskelbta pirkimo procedūrų ataskaita, taip pat 2020-10-08 paskelbtas skelbimas apie sutarties skyrimą). 

180.       Ieškovė, vadovaudamasi Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko pirkimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties vertinimą ir vertinimo rezultatus užfiksavo 2021-09-27 vertinimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinimo išvadoje ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama sutartį, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimo tikslą (dėl racionalaus lėšų panaudojimo) bei Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalį. Ieškovė Vertinimo išvadų pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovei skirti alternatyvią sankciją – baudą – už Pirkimų įstatymo pažeidimus, vykdant viešojo pirkimo pardavimo sutartį.

Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės reikšti ieškinį, kuriuo prašoma taikyti alternatyvią sankciją

181.       Ieškovė nurodė, kas ieškinį dėl alternatyvios sankcijos taikymo ji reiškia vadovaudamasi  Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, kuri suteikia teisę Viešųjų pirkimų tarnybai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų taikymo. Pirkimų įstatymo straipsniai (112 str., 111 str.), reglamentuojantys alternatyvių sankcijų skyrimą, įtvirtinti Pirkimų įstatymo VII skyriuje „Ginčų nagrinėjimas, žalos atlyginimas, pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia, alternatyvios sankcijos“. Šis Pirkimų įstatymo skyrius yra skirtas reglamentuoti tiekėjo ir perkančiojo subjekto ginčus. Pirkimų įstatymo 107 straipsnis aiškiai įtvirtina teisę tiekėjams ginti savo pažeistus interesus, kreipiantis į teismą tiek dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl alternatyvių sankcijų taikymo.

182.       Atsakovė teigia, kad ieškovės reikalavimas yra grindžiamas Pirkimų įstatymo 111 str. 1 d. 4 p. pagrindu – nustačius kitų šio įstatymo imperatyvių nuostatų šiurkštų pažeidimą – atlikus sutarties pakeitimus, nesilaikant Pirkimų įstatyme numatytų reikalavimų ir taip pažeidžiant pirkimų principus, be to, alternatyvios sankcijos skyrimas yra siejamas su Pirkimų įstatymo imperatyvių normų pažeidimu pirkimo procedūrų metu ir neteisėtos pirkimo sutarties, kuria užbaigiamos pirkimo procedūros, sudarymu, o ne su jau sudarytos pirkimo sutarties vykdymu. Atsakovės nuomone, Pirkimų įstatymo 101 str. 2 d. 8 p. norma, suteikianti teisę ieškovei kreiptis į teismą dėl alternatyvių sankcijų skyrimo, yra blanketinė, ji nukreipia į Pirkimų įstatymo 111 ir 112 str.

183.       Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato, kad Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę, nustačiusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. Ši įstatymo nuostata įtvirtinta skyriuje ,,Pirkimų valdymas‘‘, šiame skyriuje nurodyta Viešųjų pirkimų kompetencija ir jai suteiktos teisės kontroliojant, kaip vykdomi pirkimai. Šios teisės normos dispozicijoje aiškiai nurodyta, kad ieškovei yra suteikta teisė kreiptis į teismą su ieškiniu dėl alternatyvios sankcijos skyrimo, nustačius šio įstatymo ir su juo įgyvendinimu susijusius teisės aktų pažeidimus.

184.       Nors atsakovė teigia, kad ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į  Pirkimų įstatymo 111 ir 112 str., tačiau tokie atsakovės argumentai nepagrįsti. Pirkimų įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkte nėra nurodyta, kad ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl alternatyvios sankcijos perkančiajam subjektui skyrimo, esant Pirkimų įstatymo 111 ir 112 str. numatytoms sąlygoms ir tvarka. Šioje teisės normoje numatyta, kad ieškovė, nustačiusi bet kokius šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo. Šiuo atveju Pirkimo įstatymo 112 straipsnis taikomas tiek, kiek susijęs su teismo skiriamų sankcijų rūšimis, jų dydžiu bei aplinkybėmis, į kurias būtina atsižvelgti, skiriant sankcijas. Todėl atsakovės argumentai, kuriais ji įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė Pirkimo įstatymo 111 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų pagrindų alternatyviai sankcijai taikyti, kad ieškovė neturi teisės prašyti taikyti jai sankciją jau vykdant sutartį, sprendžiant šį ginčą yra neaktualūs.

185.       Kad ieškovė, reikšdama ieškinius dėl alternatyvios sankcijos taikymo perkančiajam subjektui, pagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, matyti iš teismų praktikos. 2018 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1105-790/2018 nurodyta, kad VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas suteikia VPT kompetenciją prižiūrėti, kaip laikomasi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato VPT įgaliojimus, jai nustačius VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo (analogiškos nuostatos ir minėtame Pirkimų įstatyme).

186.       Kad ieškovė gali reikšti ieškinį dėl alternatyvios sankcijos taikymo taip pat ir viešosios pirkimų sutarties vykdymo procese, rodo ir kasacinio teismo praktika. 2020 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-220-969/2020 pažymėta, kad VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas – VPĮ reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu bei išplaukiantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). 

187.       VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų. Nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia (VPĮ 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Taigi tokiems [viešojo pirkimo sutarties vykdymo] santykiams, taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja: pvz., viešojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas. 

188.       Jei viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas dėl viešojo pirkimo sutarčių vykdymo būtų aiškinamas kaip reiškiantis perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ir pirkimą laimėjusio tiekėjo veiksmų ribojimą tik viešojo pirkimo sutarties sudarymo metu, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis; viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių pobūdžio saisto ne tik šios sutarties kontrahentus, nes tokių sutarčių pakeitimo teisėtumas, inter alia, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūras ir trečiųjų asmenų ne sutarties šalių interesų užtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).

189.       Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei formuojamą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, nepriklausomai nuo šio įstatymo 111 straipsnyje ir 112 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo.

Dėl Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų, Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, atsakovei padarius esminį sutarties pakeitimą – pakeitus sutartinių įsipareigojimų terminus

190.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, padariusi esminį sutarties pakeitimą (pakeitusi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus), pažeidė imperatyvias Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, taip pat Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Ieškovės teigimu atsakovė pakeitė ir sutarties trukmės, ir įsipareigojimų įvykdymo terminus, kurie pagal pirkimo dokumentus negalėjo būti keičiami.

191.       Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 97 straipsnis numato atveju, kada pirkimo sutartis gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad sutarties pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje. Šio įstatymo 97 straipsnio 4 dalis numato, kad pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) pakeitimu nustatoma tokia nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškų, dalyvių pasiūlymų ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų; 2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje.

192.       Kasacinio teismo nuolatos pažymima, kad kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015, 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).

193.       2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB preambulėje, atsižvelgiant į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, paaiškinamas esminis principas, kada reikalinga nauja pirkimo procedūra – jeigu daromi esminiai pradinės sutarties pakeitimai, visų pirma susiję su šalių tarpusavio teisių ir pareigų taikymo sritimi ir turiniu. Direktyvoje nurodoma, kad tokie pakeitimai rodo šalių ketinimą iš naujo derėtis dėl esminių tos sutarties sąlygų. Visų pirma taip yra tuo atveju, jeigu iš dalies pakeistos sąlygos, jei būtų buvusios įtrauktos į pradinę procedūrą, būtų dariusios įtaką procedūros baigčiai (Direktyvos 107 konstatuojamoji dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-790/2019).

194.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje nuosekliai pažymima, kad jei perkančiosioms organizacijoms, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, pastarųjų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P).

195.       Teisingumo Teismas savo jurisprudencijoje šiuo klausimu taip pat laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (lygiateisiškumą), sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014).

196.       Pirmiau nurodytas teisės aiškinimas sudaro pagrindą konstatuoti, kad viešojo pirkimo sutarties nuostatų keitimas yra susijęs ne tik su šios sutarties kontrahentų (atitinkamos perkančiosios organizacijos ir konkretaus tiekėjo) teisėmis ir interesais, nes tokių sutarčių keitimo teisėtumas, be kita ko, vertinamas retrospektyviai, atsižvelgiant ir į trečiųjų asmenų (kitų tiekėjų, kurie nebuvo pripažinti konkurso laimėtojais ir su kuriais nebuvo sudaryta sutartis) interesus viešųjų pirkimų procedūrų metu. Ginčai dėl viešojo pirkimo sutarčių keitimo – dalis bendro pobūdžio ginčų dėl viešojo pirkimo sutarčių nuostatų aiškinimo ir jų taikymo. Kasacinio teismo šiuo aspektu pažymėta, kad sprendžiant dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, teisinio reguliavimo, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas, taip pat į bendrąsias sutarčių teisės normas; dėl to teismai tokiuose ginčuose (t. y. dėl sutarties vykdymo) turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, tačiau, atsižvelgdami į aplinkybę, kad ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013).

197.       Iš skelbimo apie pirkimą turinio matyti, kad nurodyta sutarties trukmė – iki 2021-10-20, pažymėta, kad jos terminas negali būti pratęsiamas (skelbimo apie Pirkimą II.2.7 p.). CVP IS nurodytas sutarties galiojimo terminas – 2021 m. spalio 21 d. Pagal sutarties 16.1 punktą, sutartis galioja iki pilno įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo. Sutarties 1.6 punkte numatyta, kad tiekėjo sutartiniai įsipareigojimai turi būti įvykdyti: 1.6.1. A-1 dalis pastatyta ir pristatyta - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; 1.6.2. A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau, kaip 50 procentų įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) - ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d; 1.6.3. B-1 dalies (1 vnt.) pastatytas ir pristatytas - ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 1.6.4. A-2 dalis, B-1 dalies (1vnt.) pastatyti ir pristatyti, pirkėjo darbuotojai apmokyti ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.

198.       Sutarties 2.1.1 punkte yra nurodyta, kad tiekėjas per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos, suderinęs su atsakove, pastarajai turi pateikti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo grafiką, kuriame nurodomos su sutarties objektu susijusios teikiamos paslaugos, atliekami darbai, jų terminai ir vertė eurais. Minėtoje sutarties nuostatoje aiškiai įtvirtinta, kad grafiką raštiškai patvirtina pirkėjas, pateiktas grafikas gali būti keičiamas tik raštišku šalių susitarimu, keičiant grafiką negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data: - A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 procentų įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d.; - B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; -A-2 dalis (100 %) ir B-2 dalis (1 vnt.)- ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d.

199.       Iš bylos duomenų matyti, kad nepaisant to, jog šalys sutartyje nusimatė įsipareigojimų įvykdymo terminus, trečiasis asmuo UAB „Baltseta“, vykdant sutartį, darbų atlikimo grafikus keitė, atitinkamai pakeisdamas ir prievolių įvykdymo terminus. 2020-09-21 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ pateiktame grafike nurodyta, kad įrenginio dalys A1 + B1 (1 vnt.) atgabenamos į Klaipėdą 2021-03-01, nors pagal sutartį A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei iki 2020-12-10, atsakovė su tokiu terminu sutiko, ką patvirtina atsakovės 2021-09-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei „Dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo“. 2021-01-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ pateiktas patikslintas grafikas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad įrenginio A1 ir B1 dalys atgabenamos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini), ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2017-07-30, dalys A2 ir B1 atgabenamos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini), ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2021-12-26. 2021-04-30 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)“ pateiktas patikslintas grafikas Nr. 2, pagal kurį A-2 ir B-1 dalių atgabenimas į Klaipėdos uostą numatytas 2021-11-10.

200.        2021-08-23 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbų atlikimo grafiko“ tiekėjas pateikė grafiko patikslinimą Nr. 3, kuriame nurodė, kad įrenginio A1 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini), ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2017-10-30, A2 ir B1 atgabenami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, transportuojami į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą (duomenys neskelbtini), ar kitą su pirkėju suderintą vietą Lietuvoje – 2021-12-26. Iš atsakovės ir tiekėjo UAB „Baltseta“ 2021-08-23 pasirašyto susitarimo dėl 2020 m. rugsėjo 11 d. Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo terminų pratęsimo matyti, kad susitarimu nutarta pratęsti sutartinių įsipareigojimų terminus: 1.1. sutarties 1.6.1, 1.6.2, 1.6.3, 2.1.1 papunkčiuose nurodyti terminai, t. y. 2020 m. gruodžio 10 d., 2021 m. kovo 15 d., pratęsiami iki 2021 m. spalio 30 d.; 1.2. sutarties 1.6.4, 2.1.1 papunkčiuose nurodytas terminas, t. y. 2021 m. rugpjūčio 21 d., pratęsiamas iki 2021 m. gruodžio 15 d.; 1.3. sutarties 11.5 papunktyje nurodytas terminas, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., pratęsiamas iki 2023 m. gruodžio 15 d.

201.       Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad sutarties terminas ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje nustatyti aiškūs ir nekeičiami sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai, kurie apibrėžti ne tam tikru laikotarpiu, o konkrečia data, yra tos esminės sąlygos, kurios sąlygoja tiekėjų įsitraukimą į pirkimą. Atsakovei pasirašius susitarimą, buvo padarytas esminis sutarties pakeitimas – pailginti pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatyti sutartinių įsipareigojimų terminai, kurie, jei tokie iš pat pradžių būtų buvę nustatyti pirkimo dokumentuose, ne tik galėjo pritraukti daugiau tiekėjų (tokiu būdu sumažinant pasiūlymo kainą), bet ir lėmė ekonominės pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo UAB „Baltseta“ naudai. Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokiais ieškinio argumentais nesutiko.

202.       Atsakovė nurodė, jog sutarties 2.1.1. p. yra numatyta, kad pateiktas grafikas gali būti keičiamas tik raštišku šalių susitarimu, kadangi vienintelis raštiškas šalių sudarytas susitarimas dėl terminų pakeitimo yra 2021-08-23 susitarimas, todėl vertinant, ar nebuvo pažeistos Pirkimų įstatymo imperatyvios normos, turi būti vertinamas tik šio susitarimo teisėtumas. Teismas pažymi, kad 2021-08-23 buvo sudarytas vienintelis rašytinis susitarimas tarp šalių dėl terminų pratęsimo. Tačiau, kaip buvo nurodyta, trečiasis asmuo UAB ,,Baltseta‘‘ ne kartą tikslino darbų atlikimo grafikus, su kuriais atsakovė sutiko. Nors šalys rašytinio susitarimo nesudarė, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad prievolių įvykdymo terminai iki rašytinio susitarimo sudarymo buvo ne kartą keisti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatmestinos situacijos, kai sutarties šalys de facto nesusitaria dėl teisių ir pareigų pakeitimo, t. y. formaliai nesudaro sandorio, bet tai per se nereiškia, kad jų bendri veiksmai de jure nereikš viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir negalės būti prilyginti viešojo pirkimo sutarties pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020). 

203.       Atsakovės teigimu pagal sutarties 2.1.1. p. numatyta, kad, keičiant grafiką, negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data. Atsakovė nurodė, kad skelbime apie pirkimą sutarties taikymo trukmė yra iki 2021-10-20, todėl šalys, sutarties 2.1.1. punkte nusimačiusios galimybę grafiką keisti iki įsipareigojimų įvykdymo galutinės datos, turėjo teisę pratęsti įsipareigojimų, numatytų sutarties 1.6. punkte, terminus mažiausiai iki 2021-10-20. Tačiau, teismo nuomone, taip aiškindama pirkimo dokumentus atsakovė akivaizdžiai ignoruoja tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas. Kaip jau buvo minėta, sutarties 2.1.1 punkte šalys buvo numačiusios galimybę keisti darbų atlikimo grafikus, bet tame pačiame punkte nurodė, kad keičiant grafikus negali būti keičiama tiekėjo įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo galutinė data. Kadangi šiame punkte pakartotinai buvo išvardinti sutarties 1.6 punkte numatyti terminai, kuriais tiekėjas privalo įvykdyti įsipareigojimus, teismas daro išvadą, kad šalys, keisdamos darbo grafikus, buvo įsipareigojusios nekeisti ir sutarties 1.6 punkte numatytų prievolių įvykdymo terminų, o ne tik sutarties trukmės datos – 2021-10-20. Priešingai traktuojant, liktų neaišku, kam 2.1.1 punkte buvo nurodytos 1.6 punkte numatytos tiekėjo prievolių įvykdymo datos.

204.       Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nepagrįstai maišo galimybę pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą su galimybe pratęsti galutinį sutarties įvykdymo terminą, teigia, kad būtent galimybė pratęsti įsipareigojimų įvykdymo terminą buvo numatyta pačioje sutartyje, tuo tarpu galutinis sutarties terminas nėra pratęsiamas, kadangi sutartis galioja iki pilno įsipareigojimų įvykdymo (sutarties 16.1 p.). Tačiau teismas pažymi, kad tokie trečiojo argumentai yra nepagrįsti vien dėl šios nutarties 215 punkte išdėstytų motyvų.

205.       Be to, kaip jau buvo minėta, šalys sutartyje numatė prievolių įvykdymo terminus 1.6 punkte, galimybė juos pratęsti nėra numatyta. Sutarties 2.1.1 punkte šalys numatė galimybę keisti darbų atlikimo grafikus, nekeičiant 1.6 punkte numatytų tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo datų. Skelbime buvo nurodyta sutarties trukmė – iki kada sutartis turi būti įvykdyta, galimybė keisti sutarties trukmės terminą nenumatyta. Tačiau sutartyje 16.1 punkte yra numatyta, kad sutarties galioja iki pilno įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, nepriklausomai nuo sutarties trukmės. Pagal CK 6.189 straipsnio 3 dalį sutartyje gali būti numatyta, kad sutarties galiojimo termino pabaiga reiškia ir šalių prievolių pagal sutartį pabaigą, o 4 dalis numato, kad sutarties galiojimo termino pabaiga neatleidžia šalių nuo civilinės atsakomybės už sutarties pažeidimą. Todėl, nors sklbime apie pirkimą ir buvo numatyta sutarties trukmė, tačiau sutartyje buvo aptarta, kad ji nustos galioti ne pasibaigus jos terminui 2021-10-20, o kai šalys įvykdys savo įsipareigojimus. Tačiau tokios sutarties sąlygos nereiškia, kad, kaip teigia trečiasis asmuo, sutarties vykdymo terminas sutartyje buvo numatytas iki pilno įsipareigojimų įvykdymo.  

206.       Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pagal sutarties 2.1.8 p. šalys susitarė, kad jeigu atsiras aplinkybės, kurios gali sutrukdyti tiekėjui įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nustatytais terminais, tai tiekėjas nedelsdamas raštu informuoja apie bet kurias aplinkybes, kurios gali sutrukdyti užbaigti sutartinių įsipareigojimų vykdymą nustatytais terminais, ką UAB ,,Baltseta‘‘ ir padarė. Tačiau įvertinus šalių sudarytos sutarties 2.1.8 punkto turinį matyti, kad ši sutarties sąlyga tokiais atvejais nesuteikia jokių išlygų ar lengvatų tiekėjui. Priešingai, įpareigoja tiekėją ne tik apie tokias aplinkybes informuoti atsakovę, bet ir kuo skubiau imtis visų priemonių, kad susidariusios aplinkybės neįtakotų įrenginio komplekto dalių kokybės ir vykdoma įrenginio komplekto statybos dalį kuo greičiau būtų galima atlikti.

207.       Trečiasis asmuo nurodė, jog pagal sutarties 4.1.6 p. šalys taip pat sutarė, kad paaiškėjus, jog darbai nebus atlikti, tokiu atveju atsakovė turi teisę nustatyti tiekėjui protingą terminą trūkumams pašalinti. Trečiojo asmens teigimu abi sutarties šalys objektyviai laikė, kad dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusi situacija Kinijos gamykloje lėmė sutarties vykdymo trūkumus, todėl, atsižvelgiant į tai, kad sutartis bet kokiu atveju galioja iki pilno įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo, šalys pagrįstai sudarė susitarimą dėl termino pratęsimo įsipareigojimų vykdymu. Tačiau tokie trečiojo asmens argumentai nepagrįsti. Sutarties 4.1.6 punkte numatyta, kad jeigu darbo (projektavimo, statybos) atlikimo metu pasidaro aišku, kad jis nebus tinkamai atliktas, pirkėjas turi teisę nustatyti tiekėjui protingą terminą trūkumams pašalinti. Taigi, ši sutarties sąlyga yra taikoma tuo atveju, kai kyla grėsmė dėl atliekamų darbų kokybės, o ne dėl numatytų darbų atlikimo terminų.  

208.       Atsakovė nurodė, kad pirkimo sutarties terminų pakeitimas atitinka ne tik Pirkimų įstatymo 97 str. 2 d. 3 p. sąlygas, bet ir 97 str. 2 d. 5 p. sąlygas, kadangi: 1) sutarties pobūdis nebuvo pakeistas, kadangi atliktu pakeitimu visiškai nekito sutarties objektas; 2) pakeitimu nebuvo nustatyta tokia sąlyga, kuri būtų galėjusi pritraukti daugiau tiekėjų, kadangi nesant COVID-19 suvaržymų ir neatsiradus objektyvioms aplinkybėms, kurios nulėmė vėlavimus pagal sutartį, sutartyje nustatyti pradiniai terminai būtų buvę pakankami įsipareigojimų įvykdymui bet kuriam tiekėjui, tuo tarpu, į bylą pateikti atsakovės Pirkimo komisijos protokolai patvirtina, kad nebuvo gauta tiekėjų prašymų dėl terminų pailginimo; 3) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties pusiausvyra nepasikeitė tiekėjo naudai, priešingai nei teigiama ieškinyje, kadangi visuotinai žinoma, kad per vėlavimo laikotarpį ženkliai pakilo žaliavų, logistikos ir kiti kaštai, dėl ko tiekėjas, nors ir pratęsti terminai, patiria neigiamus ekonominius padarinius ir pusiausvyra nepasikeičia tiekėjo naudai; 4) pakeitimu visiškai nepadidėjo sutarties apimtis, kadangi pirkimo objektas visiškai nebuvo keičiamas; 5) tiekėjas nebuvo pakeistas.

209.       Tačiau teismas pažymi, kad ieškovė sutarties terminų pakeitimą laiko esminiu tik dviem aspektais: buvo pailginti pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatyti sutartinių įsipareigojimų terminai, kurie, jei tokie iš pat pradžių būtų buvę nustatyti pirkimo dokumentuose, ne tik galėjo pritraukti daugiau tiekėjų (tokiu būdu sumažinant pasiūlymo kainą), bet ir lėmė ekonominės pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo UAB „Baltseta“ naudai. Todėl kiti atsakovės nurodyti aspektai dėl sutarties pakeitimo teisėtumo sprendžiant ginčą yra neaktualūs.

210.       Ieškovė pagrįstai nurodė, kad susitarimu buvo nustatytos naujos sąlygos (ilgesni sutarties ir sutartinių įsipareigojimų terminai), kurios, jei būtų buvusios įtrauktos į pirkimo dokumentus ir į sutartį, būtų galėjusios turėti įtakos pirkimo baigčiai, t. y. pirkimas galėjo sudominti daugiau tiekėjų. Nors pirkimo rezultatai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, atsižvelgiant į tiekėjo pasiūlytą mažiausią kainą, trumpesni prekių pagaminimo ir pristatymo terminai paprastai yra susiję su didesne pasiūlymo kaina, nes pagaminti ir pristatyti prekę per trumpesnį terminą reikalingi didesni resursai bei sąnaudos. Jei pirkimo sąlygose būtų nustatyti ilgesni prekės pagaminimo ir pristatymo terminai arba galimybė juos pratęsti, yra pagrindo daryti išvadą, kad pirkimas būtų sudominęs daugiau tiekėjų. Tikėtina, kad šiuo atveju dalis tiekėjų, įsivertinę terminus sutarčiai įvykdyti, numatytą atsakomybę už prievolių neįvykdymą numatytais terminais ir galimas rizikas, susijusias su pandemijos laikotarpiu, nusprendė nedalyvauti pirkime.

211.       Teismas sutinka ir su ieškovės argumentais, jog, pasirašius susitarimą, ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeitė tiekėjo UAB „Baltseta“, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip tai nebuvo aptarta sutartyje – tiekėjas galėjo (gali) savo sutartinius įsipareigojimus vykdyti ilgiau, dar ir išvengdamas sutartinės atsakomybės, ne taip koncentruotai, kas reiškia mažesnius ekonominius nuostolius jam. Atsakovė teigia, kad per vėlavimo laikotarpį ženkliai pakilo žaliavų, logistikos ir kiti kaštai, dėl ko tiekėjas, nors ir pratęsti terminai, patiria neigiamus ekonominius padarinius ir pusiausvyra nepasikeičia tiekėjo naudai. Tačiau teismas pažymi, kad tokių aplinkybių byloje neįrodė nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Be to, atsakovei pratęsus sutarties vykdymo terminus, tiekėjui nebuvo skaičiuojamos netesybos, kurias tiekėjui būtų tekę sumokėti dėl prievolių įvykdymo terminų pažeidimo. Tuo tarpu atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, sutarties terminų pratęsimas yra susijęs su didesniais nuostoliais. Atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui pirkimu įsigyto įrenginio nebuvo gavusi, negalėjo jo naudoti, nors puse šio įrenginio kainos jau yra sumokėjusi.

212.       Trečiasis asmuo nurodė, kad nei įsipareigojimų įvykdymo terminas nėra esminė nei sutarties, nei Konkurso sąlyga. Trečiojo asmens teigimu sutartis yra susitarimas dėl rangos darbų, kurio esminės sąlygos yra rangos sutarties dalykas ir atlygintinumas, esminė konkurso sąlyga buvo tik kaina, nes perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą turėjo išrinkti pagal kainą, taip pat ieškovė nepagrindė, kuo įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimas yra susijęs su Konkurse siūlyta kaina. Sutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad pagal pirkimo sąlygų 14.1 punktą perkantysis subjektas ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal kainą. Tačiau vien pasiūlymų vertinimo kriterijai neapsprendžia, ar sutarties pakeitimas yra esminis. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant, ar sutarties pakeitimas buvo esminis, visų pirma nagrinėjamu atžvilgiu taikomos specialaus įstatymo - Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 97 straipsnio nuostatos.

213.       Be to, vertinant ginčą pagal Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, teismas taip pat daro išvadą, kad sutarties bei sutartyje numatytus prievolių įvykdymo terminus taip pat galima laikyti esmine sutarties sąlyga, o juos pakeitus, buvo padarytas esminis sutarties pakeitimas. Nors faktiškai atsakovė ir pratęsė sutarties prievolių įvykdymo terminus bei sutarties terminą, tačiau iki 2021-08-23 susitarimo pasirašymo ji siuntė tiekėjui raštus dėl vėlavimo. Iš 2021 metų balandžio mėnesį atsakovės siųsto rašto tiekėjui matyti, kad atsakovė reiškia pretenzijas tiekėjui dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, išreiškė abejones, ar tiekėjas sutartinius įsipareigojimus įvykdys tinkamai ir laiku – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., įspėjo, kad dėl įsipareigojimų nevykdymo atsakovė turi teisę nutraukti sutartį. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad įrenginio komplekto įsigijimas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, kurios šiam tikslui skirtos ir privalo būti panaudotos iki 2021 m. gruodžio 31 d., o tiekėjui įrenginio nepristačius iki sutartyje numatyto termino – 2021 m. rugpjūčio 21 d. įrenginio komplekto įsigijimas praras aktualumą. Atsakovė prašė tiekėjo pateikti informaciją apie sutarties vykdymą ir nurodė, kad paaiškėjus, jog įrenginio komplektas nebus pristatytas iki sutartyje numatyto termino, atsakovė nutrauks sutartį.

214.       Atsakovė taip pat 2021 m. liepos mėnesį kreipėsi į tiekėją raštu, nurodė, kad UAB ,,Baltseta‘‘ iki 2021-03-15 turėjo pristatyti dalį įrenginio, tačiau nepristatė, tiekėjo nurodytos priežastys yra ne objektyvios, o verslo rizika, kurią tiekėjas, būdamas profesionalus rinkos dalyvis, galėjo ir turėjo numatyti ir kuri negali būti perkeliama pirkėjui. Atsakovė raštu reikalavo nedelsiant pristatyti įrenginius, kurių pristatymo terminas jau praėjęs, ir pateikti informaciją apie įrenginių, kurie turi būti pristatyti iki 2021 m. rugpjūčio 21 d., pristatymą. Atsakovė įspėjo, kad tiekėjui nepagrįstai delsiant pristatyti sutartyje nurodytus įrenginius, ji pasinaudos teise vienašališkai nutraukti sutartį, reikalaujant nuostolių atlyginimo. Todėl teismas daro išvadą, kad toks  atsakovės elgesys leidžia spręsti, jog atsakovė siekė darbų atlikimo nustatytais terminais, tokios išvados nepaneigia aplinkybės dėl šalių sudarytų susitarimų, kuriais pratęsti prievolių įvykdymo terminai. Atsižvelgiant į atsakovės elgesį, pirkimo dokumentus, kuriuose nebuvo numatyta galimybė pratęsti nei prievolių įvykdymo, nei bendrą sutarties terminą, į ribotą pirkimui skirtų lėšų panaudojimo laikotarpį, teismas daro išvadą, kad sutartyje nustatytų terminų tinkamas laikymasis atsakovei turėjo esminę reikšmę.

215.       Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad terminų pratęsimas leido įvykdyti sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumo, kurio padariniai yra susiję ne tik sutarties šalių interesais, bet ir su kitų tiekėjų, kurie potencialiai galėjo dalyvauti konkurse, interesų pažeidimu. Todėl nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad tiekėjas įvykdė sutartį, nėra svarbiausia, priešingu atveju tiekėja būtų turėjusi atsakyti už sutarties pažeidimą.   

216.       Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad dėl objektyvių priežasčių įsipareigojimų įvykdymo termino pratęsimas nėra laikomas esminiu sutarties pakeitimu, toks pakeitimas negali būti kvalifikuojamas esminiu ir draudžiamu pagal viešųjų pirkimų normas ir principus. Kadangi  UAB,,Baltseta‘‘ terminą įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį praleido dėl objektyvių priežasčių, kurios atsirado ne dėl jos kaltės, nėra pagrindo išvadai, kad tai gali būti laikoma esminiu sutarties pakeitimu. Objektyviomis priežastimi atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo COVID-19 pandemijos antrąją bangą, kurios niekas negalėjo tikėtis, bei Sueco kanalo krizę, dėl kurios laivas negalėjo įplaukti į uostą prekėms pasikrauti.

217.       Atsakovė ir trečiasis asmuo teigė, kad pirkimo sąlygos buvo patvirtintos ir įkeltos į CVP IS sistemą 2020-06-05, laikotarpiu nuo 2020-03-15 iki 2020-06-17 LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimo Nr. 207 pagrindu Lietuvos Respublikoje galiojo karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Visuotinai žinoma, kad pandemija buvo sukausčiusi ne tik Lietuvos Respublikos, tačiau ir viso pasaulio šalių ekonominę veiklą, tame tarpe asmenų ir prekių judėjimą, tačiau jau nuo 2020 m. gegužės mėnesio viešai žiniasklaidos priemonėmis visuomenė buvo informuojama, jog nuo birželio vidurio karantinas bus atšauktas, todėl niekas negalėjo tikėtis, kad antroji banga tikrai ateis ir/ar bus dar stipresnė nei pirmoji.

218.                  Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).

219.                     Iš bylos duomenų matyti, kad sutarties sudarymo metu (sutartis sudaryta 2020-09-11) COVID-19 viruso plitimas ir su tuo susiję apribojimai nebuvo išnykę. Pirkimas paskelbtas ir vykdytas, taip pat sutartis pasirašyta jau egzistuojant pasaulinei COVID-19 situacijai ir dėl jos esantiems suvaržymams (pirkimas paskelbtas 2020-06-07, sutartis pasirašyta 2020-09-11). Nors 2020 metų vasarą COVID-19 plitimas Lietuvoje buvo sumažėjęs, tačiau virusas nebuvo išnykęs. Duomenys apie pandemijų įstoriją rodo, kad pandemija nesibaigia po pusmečio, visuotinai žinoma, kad jos trukmė yra buvusi nuo metų iki penkių. Viešojoje erdvėje 2020 m. vasarą buvo pakankami Pasaulio sveikatos organizacijos informacijos apie tai, kad pandemija nėra pasibaigusi. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad antroji pandemijos banga, prasidėjusi 2020 metų antrąjį pusmetį, buvo netikėta, yra nepagrįsti.

220.       Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad COVID-19 pandemijos dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai nebuvo įmanoma vykdyti, kadangi Kinijos gamykla, kurioje buvo statomi įrengimai, iš esmės buvo sustabdžiusi veiklą, dėl ko tiekėjas niekaip negalėjo užbaigti gamybos ir įrengimų pristatyti atsakovei, trūko medžiagų, reikalingų įrenginio gamybai. Tačiau teismas pažymi, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybės, jog rinkoje gali nebūti prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, arba kontrahentai gali pažeisti sutartį, pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis ir įmonė (verslininkas), sudarydama sutartį, tai privalo žinoti bei prisiima riziką dėl tokių aplinkybių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-261-469/2021).

221.       Atsakovė ir trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad sutarties terminų pažeidimą įtakojo ir Sueco kanalo krizė, kai Sueco kanalą konteinerinis laivas užblokavo 2021-03-23/24 ir jis buvo atblokuotas 2021-03-29, kas sujaukė logistikos grandines visame pasaulyje, sutrikdė komponentų tiekimą, ir taip pat nulėmė trikdžius statant įrengimus. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad Sueco kanalą konteinerinis laivas užblokavo 2021-03-23/24. Tuo tarpu A-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei dar iki 2020-12-10, o B-1 dalis (1 vnt.) – iki 2021-03-15, t. y. iki Sueco kanalo krizės. Todėl minimos aplinkybės negalėjo turėti įtakos, sprendžiant dėl A-1 ir B-1 (1 vnt.) terminų pratęsimą. Be to, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė teismui konkrečių įrodymų, jog sutarties terminų pažeidimas buvo susijęs su Sueco kanalo krize.

222.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostatas nelaikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, dėl kurių tiekėjas būtų atleistas nuo civilinės atsakomybės už sutarties su ieškove neįvykdymą.

223.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovei pratęsus sutartyje numatytus prievolių įvykdymo terminus bei sutarties terminą, padarytas esminis sutarties pakeitimas – pailginti pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatyti sutartinių įsipareigojimų terminai, kurie, jei tokie iš pat pradžių būtų buvę nustatyti pirkimo dokumentuose, ne tik galėjo pritraukti daugiau tiekėjų (tokiu būdu sumažinant pasiūlymo kainą), bet ir lėmė ekonominės pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo UAB „Baltseta“ naudai. Atsakovė, padariusi esminį sutarties pakeitimą, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei pirkimo tikslą, įtvirtintą Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, taip pat Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi tokiam sutarties pakeitimui, jeigu jis atliekamas kitais, negu Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibrėžtais atvejais, turėjo būti atliekama nauja pirkimo procedūra.

Dėl Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatų pažeidimo, atsakovei nesilaikant sutarties nuostatų dėl tarpinio mokėjimo

224.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama viešojo pirkimo 2020-09-11 sudarytą sutartį dėl Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė sutarties nuostatas dėl tarpinio mokėjimo, taip pažeisdama minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas.

225.       Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 95 straipsnio 1 dalis numato, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, ar preliminariojoje sutartyje turi būti nustatyta: 1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis; 3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką; 4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 5) sutarties prievolių įvykdymo terminai; 6) sutarties įvykdymo užtikrinimas; 7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma; 8) ginčų sprendimo tvarka; 9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 98 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka; 10) sutarties galiojimas; 11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka; 12) perkančiojo subjekto vadovo sprendimu skiriamas asmuo, atsakingas už sutarties vykdymą, sutarties ir pakeitimų paskelbimą pagal šio įstatymo 94 straipsnio 9 dalies nuostatas. 

226.       Iš sutarties projekto 10.2 punkto matyti, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje yra nustatyta tokia mokėjimo tvarka: 10.2.1. Pirkėjas avanso nemoka; 10.2.2. 1-as tarpinis mokėjimas – ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros sutarties vertės, įgyvendinus šios sutarties 1.6 punkto 1 dalį; 2-as tarpinis mokėjimas – ne daugiau kaip 15 proc. nuo bendros sutarties vertės, įgyvendinus šios sutarties 1.6 punkto 2 dalį; - atliekami pagal abiejų šalių pasirašytų atliktų dalies darbų priėmimo–perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos.; 10.2.3. Galutinis mokėjimas, sumokant už likusią sutarties įsipareigojimų įvykdymo dalį, atliekamas tiekėjui perdavus įrenginio komplektą pirkėjui pagal abiejų šalių pasirašytą priėmimo - perdavimo aktą ir tiekėjui pateikus sąskaitą faktūrą galutiniam apmokėjimui, ne vėliau kaip per 60 dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos.

227.       Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė ir tiekėjas UAB „Baltseta“ 2020-12-08 pasirašė atliktų paslaugų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad tiekėjas pagal sutarties 1.6 punkto 1 dalį įvykdė sutartinius įsipareigojimus 50 proc. nuo bendros sutarties vertės, atliktus darbus patvirtina atliktų darbų ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su priėmimo - perdavimo aktu tiekėjas pateikė, o atsakovė 2020-12-10 kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašė 2020-12-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 300 000,00 Eur sumai – 1 - am tarpiniam mokėjimui pagal sutarties 10.2.2 punktą. Atsakovė 2020-12-22 atliko apmokėjimą pagal 2020-12-08 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

228.       Ieškovė nurodė, kad atsakovei turėjo kilti pareiga atlikti I-ą tarpinį mokėjimą tiekėjui pagal sutarties 10.2.2 punktą (ne daugiau kaip 50 proc. nuo bendros sutarties vertės) tik tada, kai tiekėjas išpildo žemiau nurodytas sąlygas: pirkimo objekto A-1 dalis (savaeigis upių dugno valymo įrenginys galintis siurbti gruntą) turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei į Kauno žiemos vidaus vandenų uostą adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, iki 2020-12-10. Prieš pristatant A-1 dalį, turėjo būti atlikti bandymai ir bandymo rezultatai turėjo atitikti sutartį. A-1 dalies pristatymo metu tiekėjas atsakovei kartu su priėmimo - perdavimo aktu ir sąskaitomis-faktūromis turėjo perduoti atsakovės nuosavybėn šiuos dokumentus (lietuvių kalba): sertifikatus pagal Techninės specifikacijos reikalavimus; garantijos deklaraciją; bandymų protokolus; įrangos ir atsarginių dalių inventorizavimo aktus; brėžinius, planus, naudojimo ir priežiūros instrukcijas ir kitus dokumentus, susijusius su tiekėjo sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Pagal sutartį A-1 dalis (žemsiurbė) iki 2020-12-10 turėjo būti ne tik pastatyta, bet, atikus bandymus, kurių rezultatai atitinka Techninės specifikacijos reikalavimus, ir pristatyta atsakovei. Tačiau atsakovė atliko tarpinį apmokėjimą, vadovaudamasi sutarties 10.2.2 punktu, nors A-1 dalis mokėjimo atlikimo metu buvo nepagaminta ir jai nepristatyta.

229.       Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokiais ieškovės teiginiais nesutiko ir nurodė, kad tiekėjas atsakovei pateikė atliktų darbų ataskaitas už 2020 m. rugsėjo, spalio ir lapkričio mėn., kurios patvirtina, jog buvo atlikti A-1 dalies brėžinių bei techninių projektų derinimas su bendrove RINA, visiška korpuso statyba bei vikšrų instaliacija, t.y. A-1 dalis buvo pilnai pastatyta, todėl 2020-12-08 buvo sudarytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose abejojo, ar A-1 dalis iki 2020-12-10 apskritai buvo pilnai pastatyta, teismui nepateikė jokių specialistų išvadų, patvirtinančių savo abejones, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tarp atsakovės ir tiekėjo pasirašytu darbų perdavimo – priėmimo aktu. Tačiau, nors A-1 dalis iki 2020-12-10 ir buvo pastatyta, teismas pažymi, kad pagal sutarties sąlygas ji turėjo būti iki šios datos ir pristatyta atsakovei.

230.        Atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nesutiko su tokiu sutarties aiškinimu ir teigė, kad sutartimi A-1 dalies pristatymas į vietą buvo priklausomas nuo B-1 dalies. Atsakovės teigimu sutarties 1.2. p. taip pat numatyta, kad įrenginio komplektas turi būti tiekėjo suprojektuotas, pastatytas, sukomplektuotas ir pristatytas pagal Techninės specifikacijos reikalavimus (šios sutarties 1 priedas). Techninės specifikacijos, kuri sudaro neatskiriamą sutarties dalį (sutarties 23.1.1. p.), bendrosios dalies 1 eilutėje „Bendroji informacija“ yra nurodyta, kad A-1 įrenginys B-1 aptarnaujančio laivo pagalba pristatomas į grunto siurbimo vietą, tuo tarpu remiantis  sutarties 1.6.3. punktu, B-1 dalis turėjo būti pastatyta ir pristatyta atsakovei iki 2021-03-15.

231.       Atsakovė ir trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad pagal sutarties 10.2.2. punktą 2-as tarpinis 15 proc. nuo sutarties vertės mokėjimas turėjo būti atliktas įgyvendinus sutarties 1.6.2. punktą, kuriame numatyta, kad A-2 dalis, kurios pristatymas taip pat pagal Techninę specifikaciją yra priklausomas nuo B-1 dalies, turi būti pastatyta ne mažiau kaip 50 proc. įrenginio ne vėliau kaip iki 2020-12-10, t.y. 2-as tarpinis mokėjimas atliekamas nepristačius A-2 dalies, o visa A-2 dalis turi būti pristatyta kartu su antru vienetu B-2 dalies iki 2021-08-21. Atsakovė nurodė, kad ir Pirkimo komisijos posėdžio 2020-06-05 protokole Nr. 1 pirkimo objektas patvirtintas taip - tiekėjas įrenginio komplektą turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 (keturis) perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, kitas konkurso sąlygose nustatytas paslaugas: 2.1.1. A-1 dalis (1 vnt.) ir A-2 dalies ne mažiau 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas pagrindinis variklis) – ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d; 2.1.22 B-1 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. kovo 15 d.; 2.1.3. A-2 dalis (100 proc.) ir B-2 dalis (1 vnt.) – ne vėliau, kaip iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, atsakovės Pirkimo komisija numatė, kad iki 2020-12-10 turi būti atlikti A-1 dalies ir A-2 dalis (50 proc.) pastatymo darbai, nenumatant, kad iki minėto termino abi dalys turi būti faktiškai pristatytos į Lietuvą.

232.       Teismas, įvertinęs minėtus atsakovės ir trečiojo asmens argumentus dėl pirkimo dokumentų aiškinimo ir perkamo objekto A-1 dalies pristatymo datos, laiko juos nepagrįstais. Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. viešojo pirkimo sutarties, sudarytos dėl Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1. 6 punkto matyti, kad A-1 dalis turi būti pastatyta ir pristatyta ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d. (sutarties 1.6.1 punktas). Tuo tarpu sutarties 1.6.2 punkte nurodyta, kad A-2 dalis turi būti pastatyta ne mažiau kaip 50 proc. įrenginio (suvirintas korpusas, instaliuotas variklis) ne vėliau, kaip iki 2020 m. gruodžio 10 d. Sutartyje aiškiai išdėstyti tiekėjo įsipareigojimai iki 2020 m. gruodžio 10 d. A-1 dalį pastatyti ir pristatyti, o A-2 dalies  ne mažiau 50 proc. tik pastatyti, pareigos ją pristatyti atsakovei iki 2020 m. gruodžio 10 d. nėra. Iš Pirkimo komisijos posėdžio 2020-06-05 protokolo Nr. 1 matyti, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl konkurso sąlygų tvirtinimo. Protokole, prieš numatant sutartimi numatytų tiekėjo įsipareigojimų įvykdymo datas, bendrai, nedetalizuojant buvo nurodyta, kad tiekėjas įrenginio komplektą turi suprojektuoti, pastatyti, pristatyti, apmokinti ne mažiau kaip 4 perkančiojo subjekto darbuotojus, teikti garantinį aptarnavimą, analogiškos nuostatos numatytos ir pirkimo sąlygų 2 dalyje. Tačiau sutarties projekte įsipareigojimų įvykdymo apimtis, terminai ir atsiskaitymo tvarka yra detalizuota, sutartį pasirašė abi šalys, sutarties sąlygos šalims buvo žinomos. Byloje nėra duomenų, kad tiekėja būtų reiškusi pretenzijas pirkimo procedūrų metu dėl pirkimo dokumentų prieštaravimo vienas kitam.

233.       Nors atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, kad A-1 dalies ir B-1 dalies sutartimi A-1 dalies pristatymas į vietą buvo priklausomas nuo B-1 dalies ir tai matyti iš techninės specifikacijos, teismas šiuos argumentus taip pat laiko neįrodytais. Visų pirma Techninės specifikacijos I dalyje ,,bendroji informacija‘‘ nėra nurodyta, kad atsakovei pagal sutartį pagamintas įrenginys A-1 bus pristatytas įrenginio B-2 pagalba. I skyriuje ,,bendroji informacija‘‘ yra aprašyta, kaip A-1 įrenginys bus eksploatuojamas, naudojant jį darbui: A-1 įrenginys B-1 įrenginio pagalba pristatomas į grunto siurbimo vietą. Šios techninės specifikacijos nenumato, kaip A-1 įrenginys bus pargabentas iš gamintojo Kinijoje. Be to, Techninės specifikacijos 5 dalyje ,,bendrasis įrenginio aprašymas‘‘ nurodyta, kad A-1 įrenginio dalis yra savaeigis upių dugno valymo įrenginys, galinti siurbti gruntą, 6 dalyje ,,įrenginio eigos būdai‘‘ nurodyta, kad A-1 įrenginio dalis turi turėti galimybę judėti nepriklausomai nuo įrenginį aptarnaujančio laivo. Vien B-1 įrenginio dalies pavadinimas ,,aptarnaujantis laivas‘‘ įrodo, kad nupirkto įrenginio A-1 ir A-2 dalys nėra tarpusavyje susijusius.  Be to, atsakovė ir trečiasis asmuo, teigdami, kad A-1 įrenginio dalies pristatymas  į vietą buvo priklausomas nuo B-1 dalies, nepateikė įrodymų, kad A-1 įrenginys į atsakovės uostą buvo pristatytas B-1 įrenginio pagalba. Teismui taip pat nėra pateikta specialistų išvadų, kurios patvirtintų teiginius, kad įrenginių A-1 ir B-1 pristatymas atskirai dėl jų sąsajumo nebuvo įmanomas.

234.       Teismas pažymi, kad šalys, pasirašydamos sutartį, sutarties 23 punkte nurodė, kad prie šios sutarties pridedami priedai yra neatskiriamos šios sutarties dalys. Laikoma, kad sutarties priedai vienas kitą paaiškina, tačiau kiekvienas paskesnis eilės priedas turi žemesnę juridinę galią, nei prieš jį nurodytas dokumentas. Neaiškumo ir prieštaravimo atveju vadovaujamasi aukščiau nurodyta eilės tvarka (sutarties 23.1.3 punktas). Todėl jei ir laikyti, kad sutarties nuostatos neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų, pagal juridinę galią visų pirma turi būti vadovaujamasi sutarties, o tik paskui – sutarties priedo – Techninės specifikacijos nuostatomis.

235.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė pažeidė sutartimi numatytą atsiskaitymo pagal sutartį tvarką, nes išmokėjo pirmąją išmoką tiekėjui avansu, nors avanso mokėjimas nebuvo galimas, o pirmoji apmokėjimo dalis tiekėjui buvo išmokėta nepristačius A-1 įrenginio dalies iki 2020m. gruodžio 10 d. ir neįvykdžius kitų įsipareigojimų. Atsakovė ir trečiasis asmuo su tokiais ieškovės argumentais nesutiko, nurodė, kad 50 proc. sutarties vertės suma buvo sumokėta tiekėjui po to, kai buvo faktiškai atlikti sutarti A-1 dalies pastatymo darbai, buvo apmokėta už faktiškai atliktus darbus, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad 1-as tarpinis mokėjimas buvo atliktas kaip avansinis mokėjimas, kadangi toks mokėjimas neatitinka avanso paskirties – išankstinio mokėjimo už sulygtus darbus.

236.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką avanso sąvoka, nors ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje).  Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių sutartyje nustatyta aplinkybė dėl avanso užskaitymo momento nekeičia avanso paskirties. Taigi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-312-823/2021).

237.       Nagrinėjamu atveju  sutarties 10.2.1 punkte buvo numatyta, kad avansas nebus mokamas. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos ieškovės direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 ,,Dėl kainodaros taisyklių nustatymo metodikos patvirtinimo‘‘ 5 punkte yra nustatyta, kad jei pirkimo vykdytojas ketina tiekėjams mokėti avansu, pirkimo dokumentuose ir sutartyje turi būti aiškiai aprašyta avanso paskaičiavimo tvarka bei sąlygos. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių nuostatų pirkimo dokumentuose nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė tiekėjui, kuris neįvykdė visų sutartyje numatytų sąlygų – nepristatė įrenginio A-1 dalies atsakovei iki 2020 m. gruodžio 10 d., neatliko šios dalies bandymų, neperdavė techninės dokumentacijos, pirmoji išmoka pagal sutartį 1 300 00,00 Eur buvo išmokėta avansu.

238.       Atsakovė, išmokėjusi avansą tiekėjui, nors jis pagal pirkimo dokumentus nebuvo numatytas, iš esmės pakeitė sutartį – buvo pakeista sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka. Nors rašytinis sutarties pakeitimas nebuvo sudarytas, kaip jau buvo minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neatmestinos situacijos, kai sutarties šalys de facto nesusitaria dėl teisių ir pareigų pakeitimo, t. y. formaliai nesudaro sandorio, bet tai per se nereiškia, kad jų bendri veiksmai de jure nereikš viešųjų pirkimų principų pažeidimo ir negalės būti prilyginti viešojo pirkimo sutarties pakeitimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).

239.       Jei pirkimo dokumentuose ir sutartyje būtų numatyta sąlyga – avanso išmokėjimas – pirkime galėjo dalyvauti potencialiai daugiau pirkėjų, nes avanso išmokėjimas nereikalauja tiekėjui sukaupti savo didesnių resursų sutarties vykdymui. Ne kiekvienas tiekėjas turi pakankamai finansinių galimybių savo lėšomis įvykdyti 50 procentų sutarties, o gavus iš pirkėjo avansą tokių tiekėjų, pageidaujančių dalyvauti pirkime, tikėtina būtų atsidarę daugiau. Avanso išmokėjimas taip pat lėmė ekonominės pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo UAB „Baltseta“ naudai. Tiekėjas gavo dalinį apmokėjimą pilnai neįvykdęs įsipareigojimų ir nepristatęs A-1 įrenginio atsakovei iki 2020 m. gruodžio 10 d. Tuo tarpu atsakovė dar iki ieškinio pateikimo teismui A-1 įrenginio dalies nebuvo gavusi ir negalėjo ja naudotis. Teismas pažymi, kad pagal sutarties 6.6 punktą nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo peravimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. 6.7 punktas numato, kad iki priėmimo perdavimo akto pasirašymo visa atsakomybė dėl atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos tenka tiekėjui. Po priėmimo-perdavimo akto pasirašymo momento atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui. Šiuo atveju pirkėjas, priėmęs A-1 įrenginio dalį priėmimo-perdavimo aktu, už ją sumokėjęs ir jos realiai negavęs, prisiėmė šios įrenginio dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo riziką, o tiekėjas gavo atsiskaitymą už nepristatytą įrenginio dalį.

240.       Atsakovė, padariusi esminį sutarties pakeitimą – pakeitusi atsiskaitymo tvarką, išmokėdama tiekėjui avansą, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei pirkimo tikslą, įtvirtintą Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte.  

Dėl Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, atsakovei netaikant sutartinės atsakomybės (neskaičiuojant tiekėjui delspinigių)

241.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama viešojo pirkimo 2020-09-11 sudarytą sutartį dėl Savaeigio upių dugno valymo įrenginio komplekto viešojo pirkimo – pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė sutarties nuostatas, kadangi nereikalavo iš tiekėjo mokėti delspinigių už vėlavimą vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, kurie numatyti sutarties 12.3 punkte, taip pažeisdama minėto įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas.

242.        Trečiasis asmuo nurodė, kad teismų praktikoje klausimas, ar delspinigių nereikalavimas gali reikšti Pirkimo principų pažeidimą, jau yra atsakytas, delspinigių reikalavimas ir/ar nereikalavimas nepatenka į Pirkimų įstatymo reguliavimo apimtį (2020-01-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-519-236/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat spręsdamas klausimą, ar netesybų mažinimas gali reikšti esminį sutarties pakeitimą, taip pat pirkimų principų pažeidimą jau yra taip pat atsakęs, kad netesybų mažinimas nėra esminis viešųjų pirkimų sutarties keitimas ir į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą nepatenka (LAT 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

243.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-519-236/2020 nurodė, kad delspinigių taikymas dėl sutarties įgyvendinimo vėlavimo, nulemto ne paties rangovo veiksmų ar neveikimo, bet perkančiosios organizacijos ar rangovo, vykdančio kelio sankasos sustiprinimo darbus, būtų nesąžiningas, neprotingas ir neproporcingas bei neatitiktų CK 6.248, 6.259 ir 6.260 straipsnių nuostatų, numatančių civilinės atsakomybės sumažinimą ar visišką atleidimą nuo atsakomybės, kai prievolė neįvykdoma, ar netinkamai įvykdoma dėl kitų asmenų veikimo ar neveikimo. Tokia išvada padaryta esant kitoms bylos faktinėms aplinkybėms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis yra priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015, kaip nurodo pats trečiasis asmuo, dėl netesybų mažinimo. Nutartyje pažymėta, kad viešojo pirkimo sutarties projekte įtvirtintas tam tikriems santykiams (pvz., rangai) įprastas netesybų dydis (kartu su vidutiniais sutarties įvykdymo terminais ir kitomis įprastinėmis sąlygomis) iš principo nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti konkurse, taip pat pasiūlymo kainos dydžio.

244.       Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog vienintelė aplinkybė, kad šalys galbūt netinkamai įtvirtina viešojo pirkimo sutarties pakeitimus ar apskritai dėl to formaliai (de facto) nesusitaria, per se neužkerta kelio spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo (ne)teisėtumo. Neatmestinos situacijos, kai nėra aišku, ar šalys apskritai siekė ir de facto pakeitė viešųjų pirkimų teisinių santykių turinį. Pavyzdžiui, nors pagal kasacinio teismo praktiką netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip esminis viešojo pirkimo sutarties keitimas, tačiau tokia išvada nebūtinai pagal analogiją galėtų būti pritaikyta situacijai, jei perkančioji organizacija (perkantysis subjektas) nemotyvuotai atleistų (nereikalautų) tiekėją nuo netesybų mokėjimo, nors ir nebūtų jo sutartinę atsakomybę šalinančių aplinkybių; viešojo pirkimo sutarčių kontrahentų elgesys (veiksmai), tiesiogiai nesureguliuotas VPĮ 89 straipsnio nuostatų, vis tiek gali patekti į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, a fortiori, vertintinas viešųjų pirkimų principų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020). Todėl trečiojo asmens pozicija, kad delspinigių reikalavimas ir/ar nereikalavimas nepatenka į Pirkimų įstatymo reguliavimo apimtį, nėra teismų praktikoje vienareikšmiškai išspręstas.

245.       Iš šalių pasirašytos sutarties 12.3 punkto matyti, kad jeigu dėl priežasčių, už kurias atsakingas tiekėjas, įrenginio komplekto dalis nepristatoma ir neperduodama pirkėjui sutartyje numatytu terminu, tiekėjas, pirkėjo reikalavimu, privalo sumokėti pirkėjui po 0,2 proc. delspinigių nuo visos sutarties kainos už kiekvieną pavėluotą dieną, bet ne daugiau kaip 5 procentų visos sutarties sumos.

246.        Atsakovė nurodė, kad sutartyje yra numatyta sutartinė atsakomybė dėl tiekėjo kaltės, tuo tarpu vėlavimas buvo nulemtas ne tiekėjo kaltės, o dėl nuo tiekėjo nepriklausiusių objektyvių aplinkybių, kurios atitinka force majeure sąlygas ir kurių nebuvo galima numatyti dalyvaujant pirkime ir sudarant sutartį. Atsakovės teigimu CK 6.248 str. 1 d. reglamentuota, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, o pratęsus sutarties terminus 2021-08-23 apskritai neliko pagrindo tiekėjui taikyti netesybas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad COVID-19 pandemija, Sueco kanalo krizė nelaikytinos objektyviomis priežastimis, dėl ko tiekėjas vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. 

247.       Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė, nereikalaudama delspinigių, negalėjo pažeisti sutarties 12.3 p. nuostatų, kada sutartimi nebuvo įtvirtintos jokios atsakovės pareigos ir/ar privalomumo reikalauti delspinigių. Sutarties 12.1 p. nustatyta, kad tiekėjo atsakomybė yra nustatoma pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir sutartį. Tai reiškia, kad sutartimi nėra panaikintas CK 6.248 str., 6.253 str. 6.259 str. ir 6.260 str. nuostatų, numatančių tiekėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas, taikymas. Nei Pirkimų sąlygose, nei sutartyje nėra įtvirtinta jokios besąlyginės prievolės, nevertinant atleidimo nuo atsakomybės sąlygų, UAB,,Baltseta‘‘ mokėti delspinigius, jeigu yra nustatoma, kad įsipareigojimai yra vykdomi pavėluotai. Tačiau tokius trečiojo asmens argumentus teismas laiko nepagrįstais.

248.       Kaip jau buvo minėta, šalių elgesys viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu visų pirma vertintinas pagal viešojo pirkimo, o šiuo atveju - pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatas. Atsakovė, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, iš esmės be pagrindo atleido tiekėją nuo delspinigių mokėjimo, pažeidus esmines sutarties sąlygas – sutarties įvykdymo terminus, taip ją pakeisdama sutartį vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, kad sutartis nenumatė, kaip teigia trečiasis asmuo, besąlyginės prievolės atsakovei reikalauti delspinigių iš tiekėjo. Akivaizdu, kad tokia pareiga atsakovei pagal sutartį ir negalėjo būti nustatyta, nes atsakovė pagal tokias sąlygas privalėtų reikalauti delspinigių iš tiekėjo ir nesant tiekėjo kaltės. Aplinkybė, apsprendžianti, kada atsakovė gali, o kada negali reikalauti delspinigių, yra sutarties neįvykdymo nustatytais terminais priežastys. Kaip jau buvo nurodyta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog sutartį numatytais terminais sutrukdė įvykdyti objektyvios priežastys, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atleisti nuo delspinigių mokėjimo tiekėją.

249.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015, pažymėta, kad viešojo pirkimo sutarties projekte įtvirtintas tam tikriems santykiams (pvz., rangai) įprastas netesybų dydis (kartu su vidutiniais sutarties įvykdymo terminais ir kitomis įprastinėmis sąlygomis) iš principo nelemia tiekėjų apsisprendimo dalyvauti konkurse, taip pat pasiūlymo kainos dydžio. Tačiau jei pirkimo dalyviams būtų žinoma, kad jie bus atleisti nuo civilinės atsakomybės, pažeidus sutartį, tokia situacija tiekėjams būtų itin palanki ir tikėtina pritrauktų daugiau tiekėjų. Be to, tiekėjo atleidimas nuo netesybų taip pat lėmė ekonominės pusiausvyros pasikeitimą tiekėjo UAB „Baltseta“ naudai. Tiekėjas, neįvykdęs laiku sutartinių įsipareigojimų dėl savo kaltės, išvengė finansinių nuostolių netesybų forma. Tuo tarpu atsakovė dar iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo gavusi nei vienos įrenginio dalies, nors visi sutartyje numatyti įsipareigojimų įvykdymo terminai bei sutarties terminas jau buvo praėjęs, ir negalėjo juo naudotis.         

250.       Atsakovė, padariusi esminį sutarties pakeitimą – atleidusi tiekėją nuo delspinigių sumokėjimo, pažeidus sutarties terminus, pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.  

Dėl viešojo intereso pažeidimo 

251.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė, vykdydama sutartį kitomis, nei pasirašytomis, sąlygomis, buvo pažeistos imperatyvios Pirkimo įstatymo nuostatos (tame tarpe ir principai), o tai reiškia akivaizdų viešojo intereso pažeidimą. Atsakovė su ieškovės pozicija nesutinka, nurodė, kad net jeigu ir būtų nustatytas šių principų pažeidimas, tai negalėtų sudaryti pagrindo spręsti dėl alternatyvios sankcijos taikymo, kadangi vien tik principų pažeidimas, kuris nėra susijęs nei su pirkimo procedūrų ar sutarties sudarymo pažeidimais, nei su neteisėtu sutarties pakeitimo sudarymu, nesudaro sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindo ir pagrindo tokio pripažinimo negaliojančia netaikymo alternatyvai.

252.       Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė pažeidė Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, Pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimo tikslą (dėl racionalaus lėšų panaudojimo) bei Pirkimų įstatymo 97 straipsnio 5 dalį. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, inter alia, tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį; viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiųjų organizacijų (subjektų) veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

253.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018, 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020). Nagrinėjamu atveju konstatuoti atsakovės pažeidimai yra susiję su viešojo pirkimo sutarties padarytais neteisėtais esminiais pažeidimai, vykdant sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo sutarties pakeitimas laikytinas sandoriu CK 1.63 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jo teisėtumas taip pat gali būti atskirai vertinamas pagal Pirkimų įstatymo nuostatas. Šiuo atveju viešojo pirkimo sutarties nuostatų, susijusių su darbų atlikimo terminais, atsiskaitymo tvarka, netesybų taikymu neįmanoma atskirti nuo faktiškai atliktų jas pakeičiančių šalių susitarimų, tuo labiau, kad ne visi sutarties pakeitimai buvo įforminti raštu.

254.        Remdamasis Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nepripažinti viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta (atitinkamai – pakeista) neteisėtai, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti šios sutarties padarinius. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad jos siekė analogiško tikslo – išsaugoti sutartį, nes tokia situacija atitinka viešąjį interesą. Tačiau tokie proceso dalyvių argumentai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, pagal kurią perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją baudą neatsižvelgtina į tai, ar ji, pažeisdama imperatyviąsias teisės normas, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

255.       Teismas atsižvelgia į ieškovės argumentus, jog pagal sutartį yra pastatyta A-1 dalis „Savaeigis upių dugno valymo įrenginys galintis siurbti gruntą“, B-1 dalis „Savaeigis upių dugno valymo įrenginį A-1 aptarnaujantis specializuotas laivas“, jog šiems laivams atlikti bandymai, išduoti išbandymų sertifikatai bei suteikta įrenginiams laivų klasė, taip pat – jog atlikti kiti darbai, kurie viso sudaro apie 57 proc. darbų. Teismas taip pat atsižvelgia į trečiojo asmens nurodytus duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu A-1 įrenginys ir B-1 įrenginys buvo pristatyti ieškovei, o A-2 įrenginys ir B-2 įrenginys jau yra transportuojami į Lietuvą. Teismas daro išvadą, kad atlikti naują pirkimą nebėra tikslinga, abejotina, ar jį atlikus atsakovė būtų pajėgi įsigyti prekes už turimą lėšų sumą dėl pabrangusių medžiagų bei transportavimo paslaugų, todėl už padarytus Pirkimų įstatymo pažeidimus atsakovei skirtina alternatyvi sankcija - bauda.

256.       Pirkimų įstatymo 112 straipsnio 3 dalis numato, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, 4 dalis – kad teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo rimtumą, perkančiojo subjekto elgesį. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus), pirma, bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus, antra, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, kita vertus, trečia, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-508-248/2018).

257.       Pirkimo sutarties vertė – 2 600 000,00 Eur su PVM. Teismas, įvertinęs padarytų Pirkimo įstatymo, vykdant sutartį, pažeidimų apimtį bei pobūdį, padarytų pažeidimų reikšmingumą, daro išvadą, kad atsakovei tikslinga skirti 9 100,00 Eur baudą (0,35 proc. sutarties vertės), kadangi toks baudos dydis atitiks bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasomumo tikslus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

258.       CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, tačiau ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Patenkinus ieškinį, atsakovei bei trečiajam asmeniui atsakovės pusėje bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

         Ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltseta‘‘ dėl alternatyvių sankcijų taikymo tenkinti.

        Skirti atsakovei valstybės įmonei Vidaus vandens kelių direkcijai (juridinio asmens kodas 132090925) 9 100,00 Eur (devynių tūkstančių vieno šimto eurų) baudą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6800).

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja                                              Lina Muchtarovienė