Baudžiamoji byla Nr. 2K-32/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.17.1.; 1.2.23.3. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjos Onos Aldonos Budienės,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui M. Barkauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. (A. S.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmesti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. M., išteisintas E. Š., tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 16 d., nenustatytu laiku, Vilniaus m. autobusų stoties teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, A. M. priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini), jam nežinant, neteisėtai gabeno šias medžiagas nuo įsigijimo vietos iki Vilniaus teritorinės muitinės Adutiškio kelio posto, kur tą pačią dieną 22 val. šios medžiagos buvo paimtos.
A. S. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. kovo 16 d., apie 22 val., nepateikdamas muitinės kontrolei ir neturėdamas leidimo, A. M. vairuojamu automobiliu „Volksvagen Passat“ (duomenys neskelbtini) ir jam nežinant, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Adutiškio kelio postą, pasikėsino neteisėtai gabenti 206,632 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis psichotropinių medžiagų – 81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje rėmėsi liudytojų parodymais, vaizdo kamerų užfiksuotais vaizdais bei telefoninių pokalbių įrašais. Tačiau pagrindinis liudytojas V. D. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai parodė, kad nematė paketo perdavimo. Iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad jis, A. S., ir E. Š. kalbėjo tik apie verslo reikalus. Kasatorius teigia, kad apygardos teismas visiškai netyrė jo nurodytų aplinkybių apie tai, kad maišelį, kuriame buvo rastos psichotropinės medžiagos, Vilniaus autobusų stotyje jo paprašė nuvežti į Baltarusiją nepažįstamas vaikinas, vardu Andrejus. Jis sutiko tai padaryti, nes vaikinas patikino, kad pakete yra maisto papildai sportininkams. Kasatorius pažymi, kad veika, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje, yra padaroma tik tiesiogine tyčia ir siekiant savanaudiškų tikslų, o narkotinės priemonės gabenamos paštu, bagažu, slepiant specialiai paruoštose slėptuvėse ir pan. Kaltinimo versija, jog jis žinojo apie tai, kad gabena psichotropines medžiagas, nebuvo tirta ir įrodyta. Apklausti muitinės Adutiškio posto pareigūnai E. M., A. S., L. J. parodė, kad A. S. pats savanoriškai pateikė patikrinti viską, ką turėjo, paketą išimdamas ne iš slėptuvės, o iš kišenės. Todėl, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad jokio tikslo paslėpti ar kitaip išvengti muitinės kontrolės jis neturėjo, nes nežinojo, kas yra jo turėtame pakete, todėl jo veiksmuose nėra ir BK 199 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties.
Nuteistasis A. S. taip pat teigia, kad nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas apsiribojo tik šalių pasisakymais, neužduodamas nei vieno klausimo. Teismo teiginys, kad jis turėjo žinoti, suvokti ir patikrinti, kas yra pakete, nes jau vien pagal įpakavimą jis turėjo suprasti, kad yra pasamdytas už 200 JAV dolerių nugabenti narkotikus per sieną į Baltarusiją, kasatoriaus nuomone, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kasatorius taip pat nesutinka su teismo teiginiu, kad jis turėjo suvokti, jog gabena psichotropines medžiagas iš to, kad ant paketo nebuvo užrašo apie maisto papildus sportininkams. Jeigu teismas manė, kad jis yra pasamdytas narkotikų kurjeris, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumų teismų sprendimais nustatytoms veikos aplinkybėms ir todėl šių aplinkybių nenustatinėja. Kasacinės instancijos teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme, tačiau tokių pažeidimų kolegija nenustatė. Todėl kolegija neanalizuoja nuteistojo A. S. kasacinio skundo argumentų, liečiančių faktinių aplinkybių nustatymą, nes tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kolegija nurodytus argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo taikymu.
Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, A. S. pagrįstai pripažino kaltu ir jo nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalies taikymo
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. 2004 m. kovo 16 d. iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 81,979 g metamfetamino ir 8,428 g MDMA, kurias, turėdamas tikslą parduoti, gabeno iki Vilniaus teritorinės muitinės Adutiškio kelio posto. Kasatorius teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta jo tiesioginė tyčia įgyti ir gabenti psichotropines medžiagas.
BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alternatyvias nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 37 11 punkte, įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. To paties nutarimo 13 punkte išaiškinta, kad šių medžiagų gabenimas – tai jų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pvz., iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Šio Senato nutarimo17 punkte išaiškinta, kad psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas padaromi esant kaltininko tiesioginei tyčiai: už šių veiksmų padarymą atsako asmuo, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks yra jų kiekis.
A. S. kaltė neteisėtai įgijus ir gabenus psichotropines medžiagas dideliu kiekiu, turint tikslą parduoti, pagrįsta iš dalies jo paties parodymais apie pas jį rasto paketo su dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų gavimo aplinkybes. A. S. teigė, kad jis paketą Vilniaus autobusų stotyje gavo iš nepažįstamo asmens, vardu Andrejus, kuris pamatęs, kad kasatorius atvažiavęs automobiliu su baltarusiškais numeriais, paprašė paketą nuvežti į Minską. Įsitikinęs, kad pakete nieko uždrausto nėra, nes asmuo, vardu Andrejus, patikino, kad pakete yra maisto papildai sportininkams, A. S. sutiko paketą paimti. Tačiau tolesni A. S. veiksmai patvirtina, kad jis bendrais bruožais suvokė, jog pakete yra draudžiamos disponuoti medžiagos, suvokė ir koks jų kiekis. Nors A. S. atvyko kartu su A. M., su kuriuo buvo gerai pažįstamas, ne vieną kartą apsilankę ir Lietuvoje, važiavo jam priklausančiu ir jo vairuojamu automobiliu, tačiau apie susitikimą su asmeniu, vardu Andrejus, bei gavimą iš jo paketo A. M. nesakė. Jeigu iš tikrųjų būtų buvę gauti iš nepažįstamo asmens tik maisto papildai sportininkams, A. S. nutylėti apie tai priežasčių nebuvo, o ir jis pats negalėjo paaiškinti, kodėl apie tai nepasakė A. M.
Kad A. S. veikė tiesiogine tyčia, darydamas veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, patvirtina ir teismo ištirti bei įvertinti liudytojų – muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų E. M., A. S., L. J. – parodymai. Šie liudytojai patvirtino, kad Vilniaus teritorinės muitinės Adutiškio kelio poste atliekant A. S. vežamų daiktų patikrinimą ir radus pas jį du paketus su milteliais, jis buvo išsigandęs, nerišliai kalbėjo, negalėjo tiksliai pasakyti, kas yra paketus perdavę asmenys ir kur jis tuos paketus gavo. Tai taip pat patvirtina, jog A. S. bent bendrais bruožais suvokė, kad jis gabena draudžiamas disponuoti medžiagas. Ta aplinkybė, kad pareigūnams paprašius A. S. pats išėmė iš kišenės ir padavė paketus, neduoda pagrindo išvadai apie subjektyviojo nusikaltimo požymio jo veiksmuose nebuvimą, nes paketus A. S. pateikė muitinio tikrinimo metu, o ne savo iniciatyva deklaruodamas vežamus daiktus. Kasatoriaus pateikta gynybinė versija, kad jis nežinojo, jog gabena psichotropines medžiagas, teismų buvo išsamiai ištirta ir argumentuotai paneigta.
Dėl BK 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies taikymo
A. S. taip pat pripažintas kaltu pasikėsinęs pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropines medžiagas neturėdamas tam leidimo ir nepateikdamas jų muitinės kontrolei. Kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad neįrodyta jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, nes jis jokio tikslo paslėpti vežamus daiktus ar kitaip išvengti muitinės kontrolės neturėjo.
Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 nutarimo Nr. 43 „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 2 punkte, kontrabanda yra privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant arba neturint leidimo gabenti jų tiek iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tiek į jos teritoriją. Daiktų, nurodytų BK 199 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo sudaro šio nusikaltimo sudėtį ir tada, kai nėra daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio šios kontrolės išvengimo požymių. Šio Senato nutarimo 2.2 punkte išaiškinta, kad daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu.
Teismas pagrįstai nustatė, kad A. S. suvokė, jog gabena draudžiamas psichotropines medžiagas, ir turėjo tikslą jas pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta, nes muitinio tikrinimo metu šios medžiagos buvo surastos. Pagrįstai, remiantis liudytojų – muitinės pareigūnų – parodymais teismai nustatė aplinkybę, kad A. S. ne tik neturėjo leidimo psichotropinėms medžiagoms gabenti iš Lietuvos Respublikos, bet ir nepateikė šių medžiagų muitinės kontrolei. Šiuo atveju nepateikimas muitinės kontrolei pasireiškė tuo, kad A. S. iki muitinio tikrinimo pradžios žodžiu ar raštu nedeklaravo, kad jis gabena draudžiamas medžiagas, o tai padarė tik pareikalavus muitinės pareigūnams. Todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kad A. S. paketą su psichotropinėmis medžiagos buvo ne paslėpęs, o įsidėjęs į kišenę. Tokie A. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.
Pažymėtina, kad kasaciniame skunde išdėstyta nuteistojo A. S. pozicija ir jai pagrįsti išsakyti argumentai, susiję su įrodymų vertinimu, buvo nurodyti ir jo apeliaciniame skunde. Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai), skunde nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo išsamiai išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroro prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją V. D. buvo apsvarstytas ir tenkinant proceso dalyvių prašymą pagrįstai atmestas, nurodant išsamius tokio sprendimo motyvus, todėl nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiami nuosprendis bei nutartis neperžengiant kasacinio skundo ribų laikytini teisėtais (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Josifas Tomaševičius
Jonas Prapiestis
Ona Aldona Budienė