Administracinė byla Nr. ATP-511-508/2012
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-02541-2012-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.2.; 52.3.; 79.1.
(S)
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimo A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
n u s t a t ė :
Kauno apskrities Patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. L. už tai, kad šis 2012-03-14 12.00 val. Kauno m., Vaidoto g.-Tilto g., vairuodamas transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobilaus ryšio priemone rankomis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 21 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) įgalioto pareigūno 2012-04-12 nutarimu A. L. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 150 Lt bauda.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, A. L. pateikė skundą Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno mieto apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-04-12 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Teismas konstatavo, kad iš A. L. pateiktos skambučių išklotinės matyti, kad jis iš telefono, kurio numeris byloje nurodytas, neskambino, ir į jo telefoną pažeidimo nurodytu laiku nebuvo skambinta, kartu važiavęs jo draugas A. P. neigė teisės pažeidimo padarymą, ir pareigūnai galėjo sąžiningai klysti. Be to, teismas konstatavo, kad vien telefono laikymas rankoje nėra naudojimasis daiktu pagal jo paskirtį.
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-14 nutarimą, paliekant galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-04-12 nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose rašoma, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, kairėje rankoje prie ausies laikė mobiliojo ryšio priemonę. Policijos pareigūnai tai matė aiškiai. Taip pat teismo posėdžio metu apklaustas patrulis K. L. parodė, kad matė aiškiai kaip vairuotojas telefoną laikė prie ausies. Taip pat jis parodė, kad pažeidimo fiksavimo metu jų tarnybinis automobilis buvo apie 3 m. nuo pažeidėjo vairuojamojo automobilio. Policijos pareigūnai, nustatydami administracinės teisės pažeidimą, tai atliko teisėtai, vykdydami jiems paskirtą tarnybos užduotį. Įrodymų, kad policijos pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus arba buvo šališki, byloje nėra. Iš tarnybinių parnešimų ir patulio duotų parodymų matyti, kad parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės neprieštaraujantys, todėl netikėti jais pagrindo nėra. Juo labiau, kad pareigūnai pažeidėjo nepažįsta, nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti pažeidėją. Kadangi policijos pareigūnai pažeidimą matė iš 3 m. atstumo, Institucijos nuomone, teiginys apie tai, kad jie galėjo sąžiningai suklysti, nepagrįstas. Pažeidėjo draugo A. P. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes priešingai nei policijos pareigūnai, jis gali būti suinteresuotas bylos baigtimi asmeniu.
Kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad vairuodamas automobilį pažeidėjas mobiliojo ryšio priemonę laikė rankoje, tai reiškia, kad jis neįvykdė pareigos įtvirtintos Kelių eismo taisyklių 21 punkte, t.y. kad vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Kelių eismo taisyklių 21 punkte nurodyta sąlyga - naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis, nereikalaujama kalbėtis telefonu vairuojant transporto priemonę, t.y. pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu vairuojantis transporto priemonę asmuo atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa nepakankamai atidus, nesusikoncentravęs ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui. Todėl šioje situacijoje automobilio vairavimas (jo nesustabdžius ir neišjungus variklio), kuomet A. L. prie ausies kaire ranka buvo prisidėjęs mobiliojo ryšio telefoną, vertinamas kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje. Byloje esanti telefoninių pokalbių išklotinė nepaneigia jo kaltės šio administracinio teisės pažeidimo padaryme. Be to, pažeidimo fiksavimo metu nebuvo nustatytas telefono numeris, kuriuo naudojosi pažeidėjas. Tokios pačios nuomonės laikėsi apygardos teismai formuojantys praktiką (pvz. Kauno apygardos teismas bylose Nr. ATP-526-175/2011, Nr. ATP-349-383/2011, Nr. ATP-578-133/2011, Panevėžio apygardos teismas byloje Nr. ATP-273-511/2011).
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 1241 str. 2 d. įtvirtinta atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, įtvirtintas Kelių eismo taisyklių 21 punkte. Šiame punkte taip pat numatyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Nagrinėjamu atveju A. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir nutarimas jį nubausti buvo priimtas būtent dėl KET 21 punkto pažeidimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, patikėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir kartu su juo važiavusio draugo parodymais, konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad A. L. padarė ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Be to, teismas konstatavo, kad vien telefono laikymas rankoje, nenaudojant jo tiesiogiai pagal paskirtį, nėra KET 21 punkto pažeidimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Bylą nutraukti galima tik tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos, prieštaravimų pašalinti nebėra galimybės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi, tačiau tuo pačiu yra ir pakankamai duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo padarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.
Pirmosios instancijos teismas patikėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir kartu su juo važiavusio liudytojo A. P. parodymais. Be to, teismas rėmėsi skambučių išklotinės duomenimis, tuo kad iš skambučių išklotinės matyti, kad pažeidimo padarymo metu A. L. nebuvo skambinta, jis taip pat neskambino, SMS nebuvo siunčiamos. Tačiau teismas deramai neįvertino tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, siekiantis išvengti administracinės atsakomybės. Kadangi A. P. su A. L. sieja draugiški santykiai, jis taip pat gali būti suinteresuotas duoti jam palankius parodymus, siekiant padėti išvengti gresiančios administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą. Tuo tarpu A. L. kaltę padarius ATPK 1241 str. 2 d. numatytą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūno K. L. parodymai teisme. Iš šių duomenų matyti, kad A. L., vairuodamas automobilį, kairėje rankoje prie kairės ausies laikė mobilaus ryšio telefoną. Teismo posėdžio metu K. L. kategoriškai patvirtino, kad matė, jog telefonas laikomas prie ausies. Jis patvirtino, kad vairuotojas, pamatęs policijos pareigūnus, telefoną nuleido. Vairuotojas aiškiai matėsi, kadangi atstumas buvo gal trys metrai. Tarnybiniuose pranešimuose abu policijos pareigūnai patvirtino, kad matė, kaip vairuotojas kairėje rankoje prie ausies laikė telefoną. Policijos pareigūno K. L. parodymai atitinka abiejų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes. Būtent dėl šio pažeidimo A. L. ir buvo sustabdytas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, kad policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl to, ar A. L. naudojosi telefonu. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų apie tai, jog policijos pareigūnai pažįsta A. L., gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Jiems be jokios priežasties apkaltinti A. L. nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo šių liudytojų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių nevertino kaip įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Remiantis tuo, kad atitinkamo mobilaus ryšio numerio skambučių išklotinės rodo, jog pažeidimo padarymo metu A. L. šiuo numeriu su niekuo nekalbėjo, negalima daryti kategoriškos išvados, jog A. L. telefonu nesinaudojo rankomis. KET 21 punkte yra aiškiai nurodyta pagrindinė sąlyga – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis nereikalauja kalbėtis telefonu, vairuojant transporto priemonę. Tam, kad pažeidimas būtų laikomas baigtu, pakanka, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo laiko mobiliojo ryšio priemonę rankose. Tokiu būdu jis atlieka veiksmą, būtent nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs, ir tuo jis kelia grėsmę eismo saugumui. Nors A. L. pažeidimo užfiksavimo metu telefonu galimai ir nekalbėjo, tačiau policijos pareigūnų tvirtinimu laikė mobilaus ryšio telefoną rankoje prie ausies, o tai pagal Kelių eismo taisykles draudžiama. Todėl daroma išvada, kad A. L. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Pažymėtina ir tai, jog asmenų ar automobilyje kratos, apžiūros nebuvo atliktos, nėra objektyvių duomenų, jog turėtas tik vienas mobilaus ryšio telefono aparatas, ar pateiktos išklotinės būtent to numerio.
Atkreiptinas dėmesys, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas KET 21 punkto prasmę, pateikė žodžio „naudotis“ interpretaciją. Aiškindamas žodžio „naudotis“ reikšmę, jis vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 nutartimi Nr. ATP-218-648/2012. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylų praktika apygardų teismuose dar tik formuojama, besąlygiškai remtis vienoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra privaloma. Nurodytoje nutartyje žodžio „naudotis“ reikšmė yra aiškinama siaurai. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių prasme mobilaus ryšio laikymas rankoje (juo labiau prie ausies) yra naudojimasis. Tokios pozicijos laikomasi Kauno apygardos teismo nutartyse Nr. ATP-209-133/2012, ATP-526-175/2011, ATP-349-383/2011, ATP-578-133/2011, Panevėžio apygardos teismo nutartyje Nr. ATP-273-511/2011 ir t.t.
Mobiliojo ryšio aparatai yra įvairios daugiafunkcinės paskirties, šiais galima ne tik kalbėtis, tačiau ir rašyti ar skaityti sms pranešimus, žaisti žaidimus, naršyti internete, dirbti su programėlėmis, visa tai nesuderinama su vairavimu ir saugaus eismo reikalavimais. Taip pat reikalingas ir vairuotojų pagarbumas, drausmingumas, jog šie naudodamiesi pašaliniais daiktais ar mobiliais telefono aparatais, nesielgtų įžūliai pareigūnų, užtikrinančių saugų eismą, atžvilgiu.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nepagrįstai. Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:
A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgalioto pareigūno 2012-04-12 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1574372-12.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius