Civilinė byla Nr. 2A-320-823/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41610-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SP R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Energotechnika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UAB „Sigma Telas Energy“ dėl užskaitų aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Energotechnika“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais tarp atsakovo ir ieškovo 2012 m. liepos 3 d. ir 2013 m. kovo 7 d. sudarytus užskaitų aktus bendrai 45 350,20 Lt sumai, taikyti restituciją ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 45 350,20 Lt, taip pat priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

Nurodė, kad ieškovas jau nuo 2010 m. turėjo ilgalaikių finansinių sunkumų, 2012 m. birželio 11 d. ieškovas tapo nemokiu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme. 2013 m. balandžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (įsiteisėjo 2013 m. birželio 7 d.) ieškovui iškelta bankroto byla. Būdamas nemokiu ir turėdamas ilgalaikių finansinių sunkumų, ieškovas su atsakovu, kuris per akcininkus yra tiesiogiai susijęs su ieškovu, ir kuriam turėjo būti žinoma sunki ieškovo finansinė padėtis, 2012 m. liepos 3 d. ir 2013 m. kovo 7 d. užskaitų aktais atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymus bendrai 45 350,20 Lt sumai, tokiu būdu suteikdamas atsakovui galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus pirmiau kitų ieškovo kreditorių. Toks šalių elgesys laikytinas nesąžiningu kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu bei pažeidžiančiu galiojančius teisės aktus, todėl 2012 m. liepos 3 d. ir 2013 m. kovo 7 d. užskaitų aktai pripažintini negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana).

Atsakovas UAB „Sigma Telas Energy“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kurį atliko atsakovas, t. y. skolininko kreditorius. Atsakovo vertinimu, Pauliano ieškinio sąlygos nenumato galimybės ginčyti skolininko kreditorių pareiškimus dėl įskaitymo. Byloje nėra duomenų, kad ginčijamo 2012 m. liepos 3 d. sandorio sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, be to, neįrodyta kad apie ieškovo nemokumą, jei toks ir buvo, žinojo atsakovas. Atsakovo nesąžiningumo prezumpcija nagrinėjamoje byloje netaikytina. Atsakovo vertinimu, ieškovas taip pat yra praleidęs ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo BUAB „Energotechnika“ atsakovo UAB „Sigma Telas Energy“ naudai 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad abu ieškovo ginčijami įskaitymo sandoriai buvo sudaryti prieš iškeliant ieškovui bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas teismui patvirtino, kad iš jam perduotų ieškovo dokumentų matyti, jog šalys ir anksčiau sudarinėjo įskaitymus ir taip atsiskaitydavo, t.y. ginčo sandoriai atitiko tarp šalių įprastą verslo praktiką. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad, nors ieškovo bendrovė iki iškeliant bankroto bylą kelis metus dirbo nuostolingai, tačiau bendrovės veikla nebuvo sustabdyta, priešingai, sudaromų sutarčių gausa byloja, kad buvo siekiama plėtoti verslą. Iš į bylą pateikto ieškovo įmonės banko sąskaitos išrašo matyti, kad prieš pasirašant pirmąjį ieškovo ginčijamą įskaitymą - 2012 m. birželio 1 d., Valstybinio socialinio draudimo fondas inkasiniu reikalavimu nurašė 6 048,60 Lt skolą, tačiau tą pačią dieną į ieškovo bendrovės sąskaitą buvo padaryta 304 074,48 Lt įmoka. Teismas sprendė, kad iš pateiktų įrodymų negalima teigti, jog sudarydamos pirmąjį – 2012 m. liepos 3 d., įskaitymo sandorį šalys buvo nesąžiningos, nes, nesant galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, siekė suteikti pirmenybę būtent atsakovui, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti pirmąjį ginčijamą įskaitymą negaliojančiu.

Teismas nustatė, kad antrasis ieškovo ginčijamas įskaitymas atliktas atsakovo vienašaliu pareiškimu. Aplinkybės, kad antrasis įskaitymas buvo atliktas ieškovui esant nemokiu, atsakovas neginčijo, tačiau nurodė, kad įskaitymo teisę turėjo CK 6.140 straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad vien tapimo skolininko nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui. Kadangi įskaitymą atliko ne ieškovas (skolininkas), o atsakovas (kreditorius), pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo taikyti actio Pauliana institutą ir panaikinti kreditoriaus vienašalį sandorį.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Energotechnika“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami įskaitymai buvo sudaryti pagal normalią verslo praktiką. Pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Energotechnika“ turėjo ne mažiau kaip 15 tokio pat pobūdžio kreditorių, kuriems buvo pradelsti įsipareigojimai, tačiau pirmenybė buvo suteikta su UAB „Energotechnika“ akcininkais susijusiai įmonei (atsakovui). Atsakovo reikalavimų tenkinimui atlikta užskaita, o antroji užskaita sudaryta likus vos mėnesiui iki įmonės bankroto paskelbimo (2013 m. balandžio 19 d.), todėl, atsižvelgiant į bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį ir kreditorių skaičių, akivaizdu, kad atsakovo vienašalė užskaita atlikta prioritetinėmis sąlygomis. Kiti kreditoriai taip pat buvo suinteresuoti įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis, tačiau pirmenybė buvo suteikta atsakovui.

              2) Iš teismui pateikto BUAB „Energotechnika“ buhalterinės apskaitos programos išrašo matyti, kad pirmojo ginčijamo sandorio sudarymo metu liko kiti šeši kreditoriai, turintys tokius pačius piniginius reikalavimus, pradelstus daugiau nei 90 dienų. Be atsakovo, kuriam atlikta užskaita, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo identiški (piniginiai), o su jais liko neatsiskaityta iki pat bankroto, ir tai yra pagrindas daryti išvadą, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Dėl ginčijamų užskaitų nemokumo būsenoje esanti įmonė negavo 45 350,20 Lt lėšų, kurios galėjo būti proporcingai paskirstomos visiems įmonės lygiaverčiams kreditoriams, tuo pačiu ir atsakovui, stojusiam į bendrą kreditorių eilę.

              3) Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad tarp šalių ir anksčiau egzistavo praktika sudarinėti įskaitymus ir taip atsiskaityti tarpusavyje. Tokios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais byloje pateiktais įrodymais. Teismo posėdžio metu buvo atskleistos priešingos aplinkybės. Šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos kelios bylos, kuriose yra ginčijami tarp BUAB „Energotechnika“ ir su ja susijusių kreditorių sudaryti įskaitymo sandoriai, taip pat atlikti prioritetinėmis sąlygomis dėl tarpusavio ryšių ir nesąžiningumo. Bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuota, kad, įmonei tapus nemokia, visuotinio akcininko susirinkimo nariai sprendė įmonės veiklos stabilizavimo klausimą. Tik susijusiems asmenims buvo suteikta pirmenybė tenkinti savo reikalavimus užskaitų būdu, nes jiems buvo žinoma apie įmonei gręsiantį bankrotą. Šie sandoriai neišgelbėjo įmonės nuo bankroto, nepagerino jos finansinės būklės, neužtikrino įmonės tolimesnės veiklos tęstinumo.

              4) Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad vienas iš ginčijamų sandorių yra sudarytas likus mėnesiui iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Įskaitymas su susijusiu asmeniu (atsakovu) atliktas tuo pat metu, kai buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas visiškai nevertino ir atmetė byloje pateiktus įrodymus, kad būtent atsakovas, valdomas tų pačių akcininkų, aktyviai dalyvavo bankrutuojančios įmonės valdyme, o prieš pat ginčo sandorį sprendė UAB „Energotechnika“ finansinės situacijos stabilizavimo klausimus. Atsakovas pats sudarė sąlygas pirmumo tvarka patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad, UAB „Energotechnika“ atsiskaitant už prekes ir gaminius įskaitymu, bus pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės.

              5) CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas kreditorių teisių gynimo institutas yra savarankiškas būdas ginti pažeistas kreditorių teises, todėl šiuo atveju nėra reikšmingas CK 6.140 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Sigma Telas Energy“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

              1) Įmonės nemokumui konstatuoti būtina atsižvelgti ne tik į pradelstų įsipareigojimų sumą, bet ir į balansinę turto vertę nemokumo konstatavimo momentui, šiuo atveju – 2012 m. birželio 11 d. Tokių duomenų byloje nėra, o ir pats ieškovas nurodo, kad remiasi 2011 m. gruodžio 31 d. balansu, kuris negali atspindėti ieškovo turto vertės 2012 m. birželio 11 d. Ieškovas visiškai neatsižvelgia į byloje esantį banko sąskaitos išrašą ir jame užfiksuotą informaciją apie tai, kad 2012 m. birželio 11 d. ieškovas gavo įplauką iš AB Lesto 304 074,48 Lt sumai, todėl ieškovo nemokumo būsenos 2012 m. birželio 11 d. niekaip negalėjo būti. Ieškovo nemokumo būsenos 2012 m. birželio 11 d. nepatvirtina ir apeliaciniame skunde minimas 2013 m. vasario 26 d. neeilinio visuotinio ieškovo akcininkų susirinkimo protokolas bei Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. spalio 16 d. ir 2012 m. lapkričio 15 d. priimti sprendimai išieškoti iš ieškovo mokestines nepriemokas. 2013 m. vasario 26 d. neeiliniame akcininkų susirinkime buvo svarstomas įmonės veiklos stabilizavimo bei investuotojų paieškos klausimas. Jokie klausimai, susiję su ieškovo bankroto ar restruktūrizavimo procedūros pradėjimu, nagrinėjami nebuvo. Ieškovo mokestinės prievolės, net jas lyginant su apelianto turto verte bankroto bylos iškėlimo momentui, nelaikytinos ženkliomis ir galinčiomis įtakoti ieškovo mokumą.

              2) Nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde ieškovas neįrodo ir nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo kaip būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Ieškovas apsiriboja abstrakčiu teiginiu, kad ginčo šalys akivaizdžiai susijusios per bendrus akcininkus, todėl atsakovui priimant sprendimus dėl užskaitų sudarymo neva buvo gerai žinoma BUAB Energotechnika“ sunki finansinė padėtis. Minėti teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Actio Pauliana ieškinio tenkinimui turi būti įrodyta, kad trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku (ieškovu) atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsakovas 2012 m. liepos 3 įskaitymo atlikimo metu neturėjo objektyvaus pagrindo ieškovo būklę vertinti kaip nemokumą. Įskaitymas padarytas metų viduryje, kai dar net nebuvo sudaryta ir pateikta akcininkams, t.y. nebuvo ir negalėjo būti jiems žinoma, 2012 m. ieškovo finansinė atskaitomybė (balansas, pelno/nuostolių įskaita) su visais įmonės finansiniais rodikliais (įskaitant turtą ir įsipareigojimus kreditoriams).

              3) Vien tik faktas, kad sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo darytus sandorius, taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Užskaitymo aktas kaip sandoris finansine prasme buvo lygiavertis abiem sandorio šalims ir nepažeidžiantis niekieno (įskaitant ir ieškovo kreditorius) interesų.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnis). Kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

              Ginčas byloje kilęs dėl ieškovo reikalavimo, pareikšto CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du actio Pauliana instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

              Actio pauliana ieškiniu ieškovas ginčija du įskaitymo sandorius, įrodinėdamas tai, kad jais, ieškovui esant faktinio nemokumo būsenoje, atsakovui buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus ieškovo kreditorius. Taigi, kaip pagrįstai pažymi atsakovas, siekdamas savo ieškinio patenkinimo ieškovas privalėjo įrodyti, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu bendrovė buvo nemoki, be to, kad ginčijamais sandoriais atsakovui buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš kitus ieškovo kreditorius.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Faktinis įmonės nemokumas (kai jai dar nebuvo iškelta bankroto byla) nustatomas pagal byloje esančių įrodymų visumą, tiriant faktines aplinkybes, įrodinėjamas konkrečioje byloje (pagal teismui pateiktus įmonės finansinių balansų duomenis apie vykdytus atsiskaitymus tam tikru ginčo laikotarpiu, skolinių įsipareigojimų dydį ir t.t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Pagal ieškovo į bylą pateiktus duomenis, ieškovo turtas 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 928 170 Lt, o 2012 m. gruodžio 31 d. – 379 543 Lt (b.l. 23, t. I). Kaip pagrįstai pažymi atsakovas, byloje nėra duomenų, kiek ieškovo bendrovė turėjo turto pirmojo ieškovo ginčijamo sandorio sudarymo metu, t.y. 2012 m. liepos 3 d. Ieškovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 2012 m. birželio 11 d. sudarė 345 263,39 Lt (b.l. 33, t. I). Nesant byloje duomenų apie ieškovo bendrovės turtą 2012 m. birželio mėn., nėra pagrindo konstatuoti ieškovo nemokumą nurodytai datai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrovė ginčo laikotarpiu vykdė veiklą, sudarinėjo naujus sandorius, gaudavo įplaukas (2012 m. birželio 11 d. gauta 304 074,48 Lt įmoka iš AB LESTO (b.l. 26, t. I)), o pradelstų įsipareigojimų kreditoriams buvimas pats savaime nėra pakankamas faktiniam ieškovo nemokumui konstatuoti.

Be to, net ir sutikus su ieškovo teiginiu, kad  2012 m. birželio 11 d. ieškovas buvo faktiškai nemokus, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Net ir esant faktiniam nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsiskaitymai su kreditoriais ieškovo nurodytu laikotarpiu buvo vykdomi. Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 2012 m. birželio 12 d. atlikti mokėjimai, kurias padengti įsipareigojimai UAB „Vilniaus Sigma“ ir UAB „Sigma“, atliktas dalinis mokėjimas UAB „Castrade“ (b.l. 26, t. I). Su BĮ UAB „Sigma Telas“, AB „Empower“, 2012 m. liepos mėn. atsiskaityta įskaitymo būdu, kaip ir su nagrinėjamos bylos atsakovu (b.l. 184-185, t. I). Iš ieškovo bankroto byloje patvirtinto kreditorių finansinių reikalavimų sąrašo matyti, kad kreditoriai, mokėjimai kuriems 2012 m. birželio 11 d. buvo pradelsti daugiau nei 90 dienų, kaip ir nagrinėjamos bylos atsakovui, t.y. UAB „Euroelektronika“, UAB „Castrade“, AS Martem, AB „Empower“, į jį neįtraukti, kas reiškia, kad su jais buvo atsiskaityta iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, UAB „Infocentras“ į kreditorių sąrašą įtrauktas su 2 000 Lt dydžio finansiniu reikalavimu, tuo tarpu pagal ieškovo pateiktus duomenis 2012 m. birželio 11 d. skola šiam kreditoriui buvo 33 576,97 Lt. Dauguma ieškovo trečiosios eilės kreditorių nėra kreditoriai, mokėjimai kuriems buvo pradelsti 2012 m. birželio 11 d., t.y. jų reikalavimai atsirado jau po ginčijamo sandorio sudarymo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ieškovo kreditorių teisių pažeidimo 2012 m. liepos 3 d. įskaitymo sandoriu, kadangi pagal byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo spręsti, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas neturėjo galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, to nedarė, ir iš kitų kreditorių tarpo nepagrįstai išskyrė būtent atsakovą. Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Antrasis ieškovo ginčijamas įskaitymo sandoris sudarytas 2013 m. kovo 7 d. Tarp bylos šalių nėra ginčo dėl ieškovo nemokumo nurodytu laikotarpiu. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu, remiasi CK 6.140 straipsniu, leidžiančiu kreditoriui įskaityti savo reikalavimus nemokaus skolininko atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismas, pritardamas atsakovo pozicijai, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004, kurioje nurodoma, kad vien tapimo skolininko nemokiu faktas, nesant iškeltos bankroto bylos, nedraudžia įskaityti kreditoriui savo reikalavimus nemokiam skolininkui. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vėlesnę kasacinio teismo praktiką, pagal kurią CK 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Nemokios įmonės reikalavimų įskaitymas, atliktas nepažeidžiant tiesioginių įstatymo ar teismo draudimų, tačiau pažeidžiantis įmonės kreditorių teises, gali būti ginčijamas taikant actio Pauliana institutą, o kreditoriaus teisė įskaityti reikalavimus nemokiam skolininkui, įtvirtinta CK 6.140 straipsnyje, nėra absoliuti.

Pagal teismų praktiką, ta aplinkybė, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, kurį nagrinėjamu atveju atliko atsakovas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. pvz.: Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1243-230/2014). Kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, tačiau tai turi nepažeisti kitų skolininko kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuris pasinaudojo teise įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Vertinant, ar kitų kreditorių teisės buvo pažeistos, būtina nustatyti tokią skolininko būklę, kai jis objektyviai nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję, o kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko turto laikantis ĮBĮ nustatyto eiliškumo geriausiai atitinka kreditorių interesus.

Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad actio Pauliana sąlyga – ieškovo kreditorių teisių pažeidimas ginčijamu 2013 m. kovo 7 d. įskaitymo sandoriu, byloje tenkinama. Ginčijamas įskaitymas atliktas prieš pat bankroto bylos ieškovui iškėlimą, ieškovui turint kitų kreditorių, su kuriais ieškovas nėra atsiskaitęs. Tokiu būdu atsakovui buvo suteikta galimybė patenkinti savo reikalavimus išvengiant ĮBĮ įtvirtintos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, o ieškovo turimo turto (reikalavimo teisių) apimtis atitinkamai sumažėjo, atimant iš kitų ieškovo kreditorių galimybę gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimą ĮBĮ nustatyta tvarka. Vien tai, kad ginčijamu įskaitymu įskaityta santykinai nedidelė suma, nagrinėjamai bylai neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovas kaip kreditorių teisių pažeidimą nurodo ne ieškovo tapimą nemokiu dėl ginčo sandorio, o būtent pirmenybės atsakovui suteikimą prieš kitus ieškovo kreditorius.

Pagal CK 6.66 straipsnį, skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad „žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Sąžiningam kontrahentui, žinančiam apie skolininko nemokumą ir tai, kad skolininkas turi kitų kreditorių, turi būti suvokiama, kad kitų kreditorių teisės įskaitymu gali būti pažeidžiamos. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, kad jam negalėjo būti žinoma apie ieškovo nemokumą, jei toks egzistavo, 2012 m. liepos 3 d. užskaitos akto sudarymo metu, tačiau atsakovas neneigia, kad apie ieškovo nemokumą 2013 m. kovo 7 d. jam buvo žinoma. Atsižvelgdama į tai kolegija neanalizuoja atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų, susijusių su nesąžiningumo prezumpcijos šioje byloje taikymo galimybėmis, kadangi, atsakovui neneigiant, jog jam buvo žinoma apie ieškovo nemokumą ginčijamo 2013 m. kovo 7 d. įskaitymo sandorio sudarymo metu, ir tai, kad ieškovas turėjo kitų kreditorių, su kuriais nebuvo atsiskaityta, atsakovas laikytinas nesąžiningu CK 6.66 straipsnio prasme.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus kolegija sprendžia, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2013 m. kovo 7 d. įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu, naikintina, ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 7 d. Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą ir taikyti restituciją - priteisti iš atsakovo UAB „Sigma Telas Energy“  7 478,60 Lt (2 165,95 EUR) ieškovo UAB „Energotechnika“ naudai, o atsakovui UAB „Sigma Telas Energy“ grąžinti 7 478,60 Lt (2 165,95 EUR) reikalavimo teisę ieškovui. Ieškovo reikalavimu, iš atsakovo taip pat priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 7 478,60 Lt (2 165,95 EUR) sumos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. (b.l. 1, t. I) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus ieškovo reikalavimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, nustatytas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, t.y. iš ieškovo atsakovui priteistos advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidos mažinamos iki 1 336 Lt (386,93 EUR). Atsakovui iš ieškovo taip pat priteisiama 241,83 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Iš atsakovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, valstybės naudai priteisiama 65 EUR žyminio mokesčio už ieškinį ir 65 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK96 straipsnio 1 dalis)

              Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija

n u s p r e n d ž i a:

              Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2013 m. kovo 7 d. Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto panaikinimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

              Pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 7 d. UAB „Sigma Telas Energy“ ir UAB „Energotechnika“ Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą ir taikyti restituciją -  priteisti iš atsakovo UAB „Sigma Telas Energy“  2 165,95 EUR ieškovo UAB „Energotechnika“ naudai, o atsakovui UAB „Sigma Telas Energy“ grąžinti 2 165,95 EUR reikalavimo teisę ieškovui.

              Priteisti iš atsakovo UAB „Sigma Telas Energy“  ieškovo UAB „Energotechnika“ naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2 165,95 EUR sumos už laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 17 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl 2012 m. liepos 3 d. Tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo akto panaikinimo, palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Energotechnika“ 628,76 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Sigma Telas Energy“ naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Sigma Telas Energy“ 130 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              Goda Ambrasaitė – Balynienė

Teisėjai                                                                                                                                   Rūta Burdulienė

               Vidas Stankevičius