Administracinė byla Nr. eA-2205-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05761-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. U. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas L. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 1 013,38 Eur turtinei žalai ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimu kreipėsi į VRAAD dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų VRAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Agentūra) pareigūno veiksmų. VRAAD 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1492 atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą.
3. Pareiškėjas teigia, kad Agentūroje 2014 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VR-14.1-347 (AM 097655) (toliau – ir protokolas). Protokole nenurodyta, kas jį surašė. Protokolo dalyje „pažeidimo esmė” aprašyta, kad 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-612 nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje, valstybinėje žemėje, daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir DBNS bendrija) ribose, šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stovi metaliniai vartai (tvora), tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau – ir Specialiosios sąlygos) 126.2 punkto reikalavimus. Pareiškėjas protokole nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes mano, jog nėra tinkamas asmuo dėl pažeidimo inkriminavimo. Be to, nurodė manantis, kad vartelių pastatymas atitiko teisės aktų reikalavimus, vartelių projektavimo dokumentacija buvo suderinta su reikiamomis institucijomis.
4. Vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. R. 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. VR-14.1-947 AM 118166 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėją pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5113 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 500 Lt (144,81 Eur) baudą.
5. Nutarimą pareiškėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.II-104-271/2015, 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Agentūros Nutarimą, o bylą nutraukė. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino Nutarimo, įskaitant ir protokolo, neteisėtumą, teismo nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo teisėtumas negali būti šios nagrinėjamos administracinės bylos vertinimo objektas. Atsakovo pareigūno veiksmų neteisėtumas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio požiūriu pasireiškė tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir Nutarimas priimtas neištyrus visų įvykio/situacijos aplinkybių ir neatskleidus administracinio teisės pažeidimo esmės, dėl to padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjo kaltės. Todėl šiuo atveju atsakovo pareigūnas P. R. veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareigūno veiksmų neteisėtumo faktas konstatuotas minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, o faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad protokolo pažeidimo esmėje nėra nurodytas subjektas ir nėra nurodyta jokia teisės aktus pažeidžianti veika ar neveikimas. Nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas P. R., kuris ir atliko visą situacijos tyrimą ir procedūrinių dokumentų surašymą, patvirtino, kad pareiškėjas nėra tvoros statytojas, bet nenustatė kitų asmenų, kuriuos galėtų patraukti atsakomybėn. Tiek nagrinėjant bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiek ir kartu su 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu (atsakymu) Nr. (38-2)-VR-1.7-1492 atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pvz., išrašo iš Nekilnojamojo turto registro ar kito dokumento, patvirtinančio tvoros (vertelių) priklausymą bendrijai. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas bendrijos pirmininku buvo išrinktas tik 2013 m. birželio 13 d., tuo tarpu 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo akto 4 punkte nurodyta, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Renova“ 2009 m. statybos projekte statytoju yra A. K. ir kiti, t. y. pareiškėjas, kaip bendrijos pirmininkas, nefigūravo 2009 m. statybos projekte, nes tuo metu bendrijos, kaip juridinio asmens, nebuvo, kaip ir tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, kada faktiškai tvora (varteliai) buvo pastatyta. Be to, vartelių statybos projektinė dokumentacija buvo suderinta su visomis reikiamomis institucijomis – tai matyti projektinėje dokumentacijoje.
7. Pareiškėjas patirtą žalą kildino iš Agentūros pareigūno veiksmų netinkamai vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn už inkriminuotą administracinį pažeidimą, kurio pareiškėjas nepadarė. Dėl tokių neteisėtų valstybės pareigūno veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę žalą, buvo priverstas ginti ir įrodinėti savo nekaltumą ir teises bei ginčyti neteisėtą Nutarimą teisme, pasitelkdamas advokato teikiamas paslaugas, kadangi pats neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, dėl ko patyrė tiesioginius piniginius nuostolius. Be to, pažeidimui inkriminuoti buvo praleista senatis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutarime konstatavo, kad ginčijamas Nutarimas neteisėtas, kadangi jis buvo priimtas ir nuobauda pareiškėjui paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam nuobaudos paskyrimo terminui, kuris pratęstas nebuvo.
8. Gindamas savo interesus dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir dėl suteiktų teisinių paslaugų patyrė atitinkamas išlaidas – 771,38 Eur turtinę žalą. Be to, pareiškėjo prašymu advokatas parengė 2015 m.  rugsėjo 7 d. pareikalavimą VRAAD. Už šią paslaugą pareiškėjas sumokėjo advokatui 242 Eur sumą. Galutinė patirtos turtinės žalos suma sudaro 1 013,38 Eur.
9. Institucijos pareigūnui surašius protokolą ir Nutarimą, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir paskyrus jam baudą, pareiškėjui buvo sutrikdyta dvasinė, emocinė ir psichologinė ramybė. Jis patyrė nepatogumus, objektyvų nerimą, kokios dėl to bus jam teisinės pasekmės. Dėl pradėtos administracinio teisės pažeidimo teisenos pareiškėjas turėjo patirti priverstinius nepatogumus – ieškoti jo interesus atstovaujančio advokato ir gaišti laiką institucijoje ir susitikimuose su advokatu ruošdamasis teismo posėdžiams, rinkdamas įrodyti savo nekaltumą, vykdamas į teismo posėdžius ir dalyvaudamas juose, kurių galėjo nebūti, užuot tą laiką ir dėmesį bei rūpinimąsi skyręs savo asmeniniam gyvenimui ir veiklai, susijusiai su vadovavimu Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, kurios pirmininku buvo pareiškėjas. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės įsipareigojimu gerbti ir ginti žmogaus teises, nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią jis vertina 1 500 Eur suma.
10. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. 
11. VRAAD nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas buvo teisėtas, nes buvo nustatytas teisės pažeidimas, t. y. ginčo tvora pastatyta (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje, taip pažeidžiant Specialiųjų sąlygų 126.2 punkto reikalavimus.
12. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašoma suma už skundo parengimą, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus, yra akivaizdžiai per didelė, skundas parašytas teisiškai nesudėtingu klausimu, kuris nereikalavo didelių laiko sąnaudų ieškoti naujos teismų praktikos, analizuoti didelį kiekį skirtingų teisės aktų, taip pat skundo apimtis nėra didelė, nebuvo naudotasi specialiomis žiniomis. Be to, VRAAD vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimo VRAAD turinys yra išdėstytas teisiškai nesudėtingais klausimais, apimtis yra labai nedidelė, nagrinėjamas ginčas nėra sudėtingas. Pareiškėjas tiek skundą teismui, tiek 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimą, adresuotą VRAAD, grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisinėmis normomis, todėl prašymas priteisti 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų vertintinas kaip visiškai nepagrįstas.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo L. U. skundą tenkino iš dalies. Priteisė L. U. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRAAD, 918,52 Eur turtinei ir 700 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 875,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusią dalį skundo atmetė.
14. Teismas pažymėjo, kad L. U. nuo 2013 m. lapkričio 11 d. yra Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkas.
15. 2014 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-279 Agentūros pareigūnai užfiksavo, kad (duomenys neskelbtini) upės pakrantės apsaugos juostoje ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) stovi tvora, 6 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) upės, tvoros, esančios pakrantės apsaugos juostoje, ilgis yra 2.80 m, tvora pastatyta skersai (duomenys neskelbtini) upės vagos, tuo pažeidžiant Specialiųjų sąlygų 126.1 punkto reikalavimus.
16. 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-612 Agentūros pareigūnas pakartotinai užfiksavo Specialiųjų sąlygų 126.2 punkto reikalavimų pažeidimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2014 m. gruodžio 11 d. Agentūra L. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM097655 pagal ATPK 5113 straipsnio 1 dalį. L. U. protokole nurodė su pažeidimu nesutinkantis, kadangi jis nėra tinkamas subjektas. 2014 m. gruodžio 15 d. Agentūra priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-947AM, kuriuo L. U. buvo paskirta 144,81 Eur bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 5113 straipsnio 1 dalyje.
17. 2015 d. sausio 5 d. skundu L. U. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu Nutarimą panaikinti, o pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti. 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. II-104-271/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad protokolas L. U. surašytas ir Nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.
18. 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimu L. U. VRAAD nurodė dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų patyręs 1 013,38 Eur turtinę ir 1 500 Eur neturtinė žalą ir paprašė ją atlyginti. Pareiškėjas institucijai pateikė atstovavimo sutartį su advokatu Nerijumi Kirkilu, advokato išrašytas PVM sąskaitas-faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus. 2015 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1492 VRAAD pareiškėją informavo, jog su reikalavimu atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nesutinka.
19. Teismas pažymėjo, kad byloje spręstinas klausimas dėl turtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė gindamasis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų ir tam pasitelkęs profesionalų teisininką – advokatą Nerijų Kirkilą, bei neturtinės žalos atlyginimo.
20. Turtinę žalą pareiškėjas grindė bylinėjimosi išlaidomis, patirtomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme.
21. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.249 straipsnio 1 ir 4 dalimis ir pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. II-104-271/2015 Agentūros 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-14.1-947 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą prieš L. U. nutraukė nustatęs, jog pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas priimtas praleidus ATPK 35 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus ir administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas iš esmės pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl  VRAAD pareigūnų veiksmai pripažinti neteisėtais. Teismas akcentavo, kad iš skunde nurodytų aplinkybių ir į bylą pateikto Vilniaus miesto apylinkės  teismo nutarimo akivaizdu, kad pareiškėjas dėl to, kad VRAAD pareigūnai neteisėtai iniciavo administracinio teisės pažeidimo tyrimą ir tuo pačiu neteisėtai jį nubaudė, turėjo bylinėtis teisme ir dėl to turėjo išlaidų. Iš teismo procesinių dokumentų matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme L. U. atstovavo advokatas Nerijus Kirkilas.
22. Specialaus įstatymo, reglamentuojančio išlaidų advokatui atlyginimą, nėra. Tai nėra reguliuojama nei ATPK, nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis. Įvertinęs tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios išlaidos atlyginamos pagal Rekomendacijas, šioje byloje teismas taikė minėtų Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 10 punkto nuostatą ir Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.1 punkto nuostatą.
23. Pareiškėjas į bylą pateikė: 2015 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LURB-001 ir 2015 m. birželio 2 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius 359,98 Eur pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato paslaugas rengiant skundą teismui bei atstovavimą teisme; 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LURB-003 ir 2015 m. birželio 9 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius 205,70 Eur pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato paslaugas rengiantis atstovauti ir atstovaujant teisme;  2015 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LURB-004 ir 2015 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius 205,70 Eur pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato paslaugas rengiantis atstovauti ir atstovaujant teisme; 2015 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LURB-005 ir 2015 m. rugsėjo 4 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinančius 242 Eur pareiškėjo patirtas išlaidas už advokato paslaugas rengiant pareikalavimą VRAAD dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
24. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. vasario 9 d. ir 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitoms-faktūroms taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d. Remdamasis šios Rekomendacijų redakcijos 7 ir 8.2 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu minimali mėnesinė alga buvo 300 Eur. Vien skundo parengimo teismui maksimalus dydis buvo 900 Eur, tuo tarpu pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos (skundo teismui parengimas ir atstovavimas teisme) buvo įkainotos 565,68 Eur, todėl VRAAD argumentas, kad turtinė žala mažintina dėl to, kad ji viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, atmestas kaip nepagrįstas.
25. Teismas sprendė, kad 2015 m. gegužės 6 d. ir 2015 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitoms-faktūroms taikytina Rekomendacijų redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d. Remdamasis šios Rekomendacijų redakcijos 7 punkto nuostatomis, teismas 2015 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitai-faktūrai taikė 714,5 Eur (2 467 Lt) bruto ir 0,1 koeficientą, o 2015 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitai-faktūrai taikė 699,8 Eur bruto ir 0,3 koeficientą. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstomis laikė 142,90 Eur išlaidas pagal 2015 m. gegužės 6 d. PVM sąskaitą-faktūrą ir 209,94 Eur – pagal 2015 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą. Nors pareiškėjo pateikti dokumentai įrodo, kad jis pagal šias PVM sąskaitas-faktūras patyrė 447,70 Eur išlaidų, tačiau jam priteistos tik teisiškai pagrįstos išlaidos, t. y. 352,84 Eur.
26. Remdamasis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas pareiškėjui iš VRAAD priteisė 918,52 Eur pagrįstos turtinės žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl neteisėtų VRAAD pareigūnų veiksmų surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą ir paskiriant jam administracinę nuobaudą.
27. Dėl neturtinės žalos teismas pastebėjo, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.
28. Teismas rėmėsi Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir pažymėjo, kad byloje vertinamu atveju nepagrįstas ir neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo pareiškėjui surašymas ir administracinės nuobaudos jam paskyrimas, t. y. pareiškėjo apkaltinimas priešingu teisei, kaltu (tyčinis arba neatsargus) veikimu arba neveikimu, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 9 str.), teismo vertinimu, galėjo lemti pareiškėjo dvasinės, emocinės ir psichologinės ramybės sutrikdymą. Dėl tokių atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į profesionalų teisininką (advokatą), kad tinkamai būtų apgintos jo neabejotinai pažeistos teisės ir teisėti interesai, o tai taip pat lėmė tam tikrus suvaržymus laiko sąnaudų prasme. Teismas sprendė, kad šiuo atveju neabejotinai buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, pareiškėjas pagrįstai galėjo prarasti pasitikėjimą valstybės institucijomis. Visa tai leido konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.
29. Remdamasis CK 6.253 straipsnio nuostatomis, teismas akcentavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas kaip nors būtų prisidėjęs prie aptartų VRAAD pareigūnų netinkamo veikimo, kliudęs institucijai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.
30. Pareiškėjas skunde patirtą neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nelaikytini mažareikšmiais ar smulkmeniškais, t. y. jie vertintini kaip pakankamai intensyvūs. Tačiau byloje nenustatęs, kad VRAAD pareigūnų veiksmai būtų nulėmę  negrįžtamo pobūdžio neigiamus padarinius pareiškėjui, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
31. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas rėmėsi ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 44 straipsnio 1 ir 6 dalimis ir pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti jam nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 210 Eur už advokato darbą rengiant skundą teismui ir 160 Eur už advokato rengimąsi teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje.
32. Teismas rėmėsi teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų 7 punktu ir akcentavo, kad iš bylos duomenų (2015 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. LURB-006 ir 2016 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. LURB-007) matyti, jog pareiškėjui buvo suteiktos skundo teismui parengimo, atstovavimo teismo posėdyje ir pasirengimo teismo posėdžiui paslaugos. Remdamasis Rekomendacijų 8.2, 8.19 ir 9 punktų nuostatomis, teismas pažymėjo, kad advokatas Nerijus Kirkilas teisines paslaugas šioje administracinėje byloje pareiškėjui teikė 2015 m. IV ketvirtį (skundo rengimas) ir 2016 m. III ketvirtį (pasiruošimas teismo posėdžiui ir dalyvavimas teismo posėdyje), todėl teismas, spręsdamas dėl maksimalaus priteistino išlaidų už teisines paslaugas dydžio, taikė 2015 m. II ketvirtį bei 2016 m. I ketvirtį buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių).
33. Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2015 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 713,90 Eur, o 2016 m. I ketvirtį – 748 Eur, todėl maksimalus priteistinas išlaidų dydis: už skundo teismui parengimą –  1 784,75 Eur (713,90 x 2,5) ir už ruošimąsi teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje – 149,60 Eur ((748 x 0,1) x 2). Pareiškėjas prašė priteisti 1 210 Eur už skundo parengimą ir 160 Eur  už ruošimąsi teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdyje.
34. Nagrinėjamu atveju teismas pastebėjo, kad pareiškėjo reikalavimas tenkintas iš dalies, t. y. jam priteista 918,52 Eur turtinės žalos iš prašytų 1 013,38 Eur ir 700 Eur neturtinės žalos iš prašytų 1 500 Eur (viso patenkinta 64,4 proc. reikalavimų). Todėl pareiškėjui priteista 875,60 Eur nagrinėjant administracinę bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų ((1 210 Eur + 149,60 Eur) x 64,4 proc.).

III.

35. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir sumažinti pareiškėjui priteistą turtinės žalos atlyginimą 205,70 Eur bei nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

35.1. Teismas neturėjo priteisti pareiškėjui 205,70 Eur sumos pagal 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LURB-003. Pagal minėtą sąskaitą-faktūrą buvo suteiktos skundo teismui parengimo ir atstovavimo teisme paslaugos, todėl šio atveju taikytinas Rekomendacijų 8.18 punkte nurodytas koeficientas 0,15 ir Rekomendacijų 9 punkto nuostata dėl laiko skaičiavimo. Pagal 2015 m. kovo 16 d. teismo posėdžio protokolą matyti, kad teismo posėdis pradėtas 13.00 val. ir baigtas 14.25 val., todėl teismo posėdis truko 1 val. ir 25 min. Atsižvelgiant į tai, priteistina maksimali suma turėtų būti 45 Eur ((300 x 0,15) x 1). Todėl nebuvo pagrindo už atstovavimą teismo posėdyje priteisti pareiškėjo prašomos 127,50 Eur sumos.

35.2. Teismo priteistas 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas. Neturtinė žala priteisiama, kai žalą darantys veiksmai ir veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Šiuo atveju teismas sprendime, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, rėmėsi prielaidomis. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, turėjo būti įvertintos svarbios aplinkybės. Tiek protokolas, tiek Nutarimas surašytas pareiškėjui, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pirmininkui, t. y. juridinio asmens atstovui. Mano, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai nagrinėjamu atveju neperžengė įprastų gyvenimiškose situacijose objektyviai neišvengiamų išgyvenimų ribos. Be to, teismas sprendime nevertino, koks yra VRAAD pareigūno neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių mastas, pobūdis, trukmė. Laikotarpiu nuo tada, kai buvo priimtas Nutarimas iki jo nuginčijimo teisme, jis jokių tiesioginių teisinių ar finansinių pasekmių nesukėlė. Nutarimo panaikinimas suteikė tam tikrą satisfakciją pareiškėjui dėl jo turėtų neigiamų išgyvenimų. Pats pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo padaryta tokia esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti itin didele pinigų suma.

35.3. Tenkinus apeliacinį skundą, proporcingai mažintina ir priteistų bylinėjimosi išlaidų suma.

36. Pareiškėjas L. U. padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

36.1. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ginčija 127,50 Eur sumos priteisimą, minėtos sumos už atstovavimą teismo posėdyje atsakovas visiškai nekvestionavo, pateikdamas atsiliepimą pirmosios instancijos teismui, ginčijo tik pareiškėjo išlaidas už 2015 m. rugsėjo 7 d. pareikalavimo institucijai parengimą (242 Eur). Todėl laikytina, kad atsakovas su minėta 127,50 Eur suma iš esmės sutiko.

36.2. Neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, dažnai yra neįmanoma neturtinės žalos pagrįsti tiesioginiais rašytiniais įrodymais. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Atsakovas klaidina teismą, kad protokolas ir Nutarimas buvo surašyti pareiškėjui, kaip bendrijos pirmininkui, nes buvo nurodytas ATPK straipsnis, pagal kurį atsakomybė taikoma pareiškėjui. Teismas pakankamai pagrindė priteistiną 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Institucijos pareigūno neteisėtas veiksmas sukėlė pareiškėjui atitinkamas teisines ir finansines pasekmes, kurios tęsėsi ne vieną ar kelias dienas, o 5 mėnesius, įskaitant šiuo laikotarpiu vykusius teismo procesus. Pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos objektyviai negalėjo pateikti įrodymų dėl neturtinės žalos padarymo. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išgyvenimai nebuvo pakankamai intensyvūs, nes pati administracinio teisės pažeidimo procedūra truko 5 mėnesius, kurių metu pareiškėjas turėjo lankytis teismo posėdžiuose, o po to kreiptis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

37. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.
38. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
39. Nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, atliktų tiriant administracinį teisės pažeidimą.
40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017).
41. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė žala, nurodyta CK 6.250 straipsnyje.
42. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 str. 2 d.), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.
43. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes. Būtina pažymėti, kad tam, jog būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės.
44. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).
45. Taigi šioje byloje pareiškėjui teko pareiga įrodyti, kad būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė jo nurodomą turtinę ir neturtinę žalą, o pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įrodymus ir nustatyti, ar yra visos trys pirmiau nurodytos viešosios atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.249, 6.250 ir 6.247 str.), kurių pagrindu valstybė turėtų pareiškėjui atlyginti žalą.
46. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).
47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad atsakovas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
48. Atlikus pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo patikrinimą bylos faktų ir teisės taikymo aspektais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovas šiuo atveju neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal ATPK normas, reglamentuojančias asmens patraukimo administracinės atsakomybėn klausimus. Byloje pareiškėjas įrodė, kad žala dėl valstybės institucijų ir jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, o pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad yra visos viešosios atsakomybės sąlygos.
49. Apeliantas teigia, kad VRAAD ginčija šią sumą toje dalyje, kurioje teismas dėl advokato suteiktų paslaugų už 2015 m. kovo 16 d. atstovavimą Vilniaus miesto apylinkės teisme administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-104-271/2015 nusprendė priteisti pagal 2015 m. kovo 17 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LURB-003 205,70 Eur sumą.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti iki 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, jog nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą,  teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Be to, paminėtų rekomendacijų 11 p. nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Pačio teisės akto pavadinime yra panaudotas terminas „rekomendacija“. Šios nuostatos reiškia, kad  iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014  m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014, 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-223-602/2017).
51. 2015 m. kovo 16 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas nutarimo teisėtumas, pareiškėjo atstovas advokatas N. Kirkilas dalyvavo (b. l. 42).  Kadangi byloje buvo ir sudėtingesnių teisės klausimų, tai 127,5 Eur suma, teismo nuomone, nėra akivaizdžiai neatitinti Rekomendacijų 2 punkte nurodytų aplinkybių, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų.
52. Taip pat teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad vien skundo parengimo teismui maksimalus dydis buvo 900 Eur, tuo tarpu pareiškėjui suteiktos teisinės paslaugos (skundo teismui parengimas ir atstovavimas teisme) buvo įkainotos 565,68 Eur, todėl VRAAD argumentas, kad turtinė žala mažintina dėl to, kad ji viršija Rekomendacijų nustatytus maksimalius dydžius, atmestinas, kaip nepagrįstas.
53. Taip pat, Apeliantas teigia, kad teismo priteista neturtinės žalos suma yra akivaizdžiai per didelė ir nepagrįsta; teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, remiasi prielaidomis; teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nelaikytini mažareikšmiais ar smulkmeniškais.
54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia nurodo, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Pažymėtina, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir jo aplinkybes bei sunkumą.
55. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimas yra skirtas kompensuoti pažeistas neturtines vertybes, o ne atlyginti patirtus nuostolius ar atkurti nukentėjusiojo turėtą padėtį, kaip kad yra turtinės žalos atlyginimo atveju. Neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška turi atitikti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
56. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nepagrįstas ir neteisėtas administracinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimas, t. y. pareiškėjo apkaltinimas priešingu teisei, kaltu veikimu arba neveikimu, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką (ATPK 9 str.), lėmė pareiškėjo dvasinės, emocinės ir psichologinės ramybės sutrikdymą. Tokio pobūdžio pažeidimai Europos Sąjungos valstybių kontekste paprastai laikomi baudžiamojo pobūdžio pažeidimais, be to pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kai kuriais atvejais, gali turėti reikšmingą įtaką asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Iš bylos medžiagos seka, kad valdžios institucijos neteisėtas veiksmas sukėlė pareiškėjui atitinkamas teisines ir finansines pasekmes, kurios tęsėsi daugelį mėnesių. Byloje įrodytas dvasinės, emocinės ir psichologinės ramybės sutrikdymas, o pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nelaikytini mažareikšmiais ar smulkmeniškais.
57. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
58. Kaip matyti iš atsiliepimo į apeliacinį skundą ir priedų prie jų, pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 200 Eur. 
59. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas patyrė jo nurodytas teismo išlaidas. Prašomas priteisti dydis atitinka Rekomendacijų kriterijus. Taigi, prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui L. U. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 200 Eur teismo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

                                                                                                  Veslava Ruskan