Civilinė byla Nr. e2A-884-614/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12936-2019-2

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20     

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 17 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr e2-22585-925/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekobazė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekonovus“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekonovus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekobazė“ dėl nuostolių atlyginimo. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė, 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdyje patikslinusi ieškinio reikalavimus rašytiniu pareiškimu, prašė priteisti iš atsakovės 17474,26 Eur skolos, 262,74 Eur dydžio kompensacines palūkanas, 462,14 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4003,07 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė po ieškovės ieškinio pareiškimo ir 2019 m. liepos 24 d. ieškovės pareiškimo dėl dalies ieškinio atsisakymo pateikimo dienos iš dalies įvykdė ieškovės reikalavimus – sumokėjo iš viso 1287,12 Eur sumą, kurią ieškovė įskaitė šiuo ieškiniu reikalaujamos skolos padengimui, todėl ieškovė pareiškė atsisakanti ieškinio reikalavimo dalyje dėl 1287,12 Eur skolos priteisimo iš ieškovės, kitus ieškinio reikalavimus nurodė palaikanti pilna apimtimi. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia su atsakove sudarytomis sutartimis: 2016 m. liepos 14 d. Statybinių atliekų priėmimo sutartimi Nr. 2016-07-14 EKO/EKN (toliau – ir Sutartis 1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo priimti iš atsakovės statybines atliekas, jas apdoroti ir perduoti tolesniam sutvarkymui, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, bei 2017 m. liepos 12 d. Pakuotės atliekų tvarkymo sutartimi Nr. 20170712/ EKB EKN (toliau – ir Sutartis 2), kuria ieškovė įsipareigojo išrūšiuoti ir sutvarkyti atsakovės pateiktas pakuotės atliekas, o atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, ji pagal paminėtas sutartis atsakovei tinkamai suteikė paslaugas, už kurias atsakovei buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros ir už kurias atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi. Dėl susidariusios skolos sumokėjimo atsakovei buvo siųsti raginimai ir pretenzijos, tačiau atsakovė susidariusios skolos nesumokėjo. Kaip nurodė ieškovės atstovai 2019 m. spalio 24 d. teismo posėdžio metu, šiai dienai atsakovės skola sudaro 17474,26 Eur. Be to, ieškovė iš atsakovės už netinkamą prievolių vykdymą prašo priteisti 462,14 Eur delspinigių, kuriuos priskaičiavo vadovaudamasi 2017 m. liepos 12 d. Pakuotės atliekų tvarkymo sutarties 3.4 punktu už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, taip pat už pagal 2016 m. liepos 14 d. Statybinių atliekų priėmimo sutartį laiku neįvykdytas prievoles prašo priteisti 262,74 Eur dydžio kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas CK 6.63 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes minėtoje sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškiniu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis Sutartimi 2, iš viso per 2018 metus atsakovė ieškovei pateikė, o ieškovė iš atsakovės priėmė 34,157 t PET pakuotės atliekų, atitinkamai tokį kiekį ieškovė, remiantis Sutarties 2 nuostatomis, privalėjo išrūšiuoti ir sutvarkyti per 2018 m., tačiau 2019 m. sausio 3 d. ieškovė informavo atsakovę, kad gali išduoti dokumentus, patvirtinančius tik 20 t PET pakuotės atliekų išrūšiavimą ir  sutvarkymą, t. y. ieškovė neišrūšiavo ir nesutvarkė 14,157 t atsakovės perduotų PET pakuotės atliekų. Atitinkamai dėl netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų iš ieškovės pusės, atsakovė patyrė nuostolių, dėl kurių dar 2019 m. vasario 21 d. pareiškė ieškovei pretenziją, kurioje reikalavo ne vėliau kaip iki 2019 m. vasario 28 d. sumokėti atsakovei 27291,95 Eur nuostolių. Ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų tinkamai, atsakovė turėjo teisę sustabdyti prievolės atsiskaityti su ieškove vykdymą tol, kol ieškovė neįvykdys savo įsipareigojimų ir (ar) neatlygins dėl to atsakovės patirtų nuostolių. Sustabdžius mokėjimus ieškovei, ieškovė iki nuostolių atlyginimo neturi teisės reikalauti nei sumokėti skolą, nei skaičiuoti delspinigius nuo neva nesumokėtos sumos. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog kartu su ieškiniu pateikta 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaita - faktūra Nr. 1810015 yra išrašyta Sutarties 2 pagrindu, tačiau Sutartyje 2 šalys nesusitarė dėl presavimo paslaugų teikimo bei dėl atskiro presavimo paslaugų įkainio, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė į nurodytą sąskaitą yra įtraukusi mokestį už suteiktas presavimo paslaugas ir kuo remiantis ieškovė nustatė šių paslaugų įkainį. Iš 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos - faktūros matyti, jog joje nurodytas atliekų tvarkymo paslaugų įkainis yra 89 Eur/t, tuo tarpu Sutarties 2 priede Nr. 1 šalys aiškiai susitarė nustatyti pakuotės atliekų, surinktų iš viešų, individualių namų valdų konteinerių, sutvarkymo paslaugos kainą, kurią moka atliekų turėtojas - 80 Eur/t be PVM. Iš 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad joje nurodytas rūšiavimo paslaugų įkainis yra 95 Eur/t, tuo tarpu Sutarties 2 priede Nr. 4 šalys aiškiai susitarė nustatyti pakuotės atliekų, surinktų iš individualių namų valdų konteinerių, rūšiavimo paslaugos kainą, kurią moka atliekų turėtojas - 85 Eur/t be PVM. Atitinkamai nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė vienašališkai pakeitė šalių sutartus rūšiavimo paslaugų įkainius ir išrašė nepagrįstai dideles sąskaitas atsakovei. Atsakovės teigimu, ieškovė prašomą priteisti skolą pagal pateiktas sąskaitas - 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1811011 (117,25 Eur), 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 181115 (605 Eur), 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1812006 (149,65 Eur), 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1812011 (605 Eur), 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1901006 (81,25 Eur), 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1901007 (605 Eur), 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1902004 (198,50 Eur), 2019 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1902008 (605 Eur), 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1903008 (605 Eur), 2019 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1903004 (39,08 Eur), 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1904011 (162,50 Eur), 2019 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1904014 (605 Eur), - nepagrįstai kildina iš Sutarties 2. Taip pat atsakovė ieškovės reikalavimams dėl delspinigių skaičiavimo prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą.

3.       Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 11099,09 Eur nuostolių atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2018 m. neišrūšiavo ir nesutvarkė 14,157 t atsakovės perduotų PET pakuotės atliekų, remiantis atsakovės, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. spalio 24 d. sudarytos Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų laikinosios sutarties priedu Nr. 5, už ieškovės nesutvarkyto PET pakuotės atliekų kiekio (14,157 t) sutvarkymą pagrindžiančių dokumentų išdavimą atsakovė būtų gavusi 4530,24 Eur (320*14,157) sumą. Atitinkamai dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš ieškovės pusės, atsakovė negavo nurodytų pajamų, kas šiuo atveju yra laikytina atsakovės patirtais nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė pakuotės sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, atsakovė buvo priversta pažeisti savo įsipareigojimus prieš užsakovą VšĮ „Žaliasis taškas“, kuris atitinkamai, tuo tikslu, kad galėtų pateikti atliekų sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus sutartam kiekiui organizacijos nariams ir jiems nebūtų pritaikytas taršos mokestis (1786,80 Eur/t), buvo priverstas atliekų sutvarkymo paslaugas ir tai patvirtinančius dokumentus pirkti iš trečiųjų asmenų. Tarp atsakovės ir VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo kompensuoti nurodytų plastikinių pakuočių tvarkymo paslaugų pabrangimą po 464 Eur/t. Įvertinus ieškovės nesutvarkytą atliekų kiekį - 14,157 t, dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo atsakovės patirti nuostoliai sudaro 6568,85 Eur (14,157 t * 464 Eur/t). 2019 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė priešieškinio dalyje dėl 2335,91 Eur negautų pajamų priteisimo. Atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė, reikšdama priešieškinio reikalavimą dėl 4530,24 Eur negautų pajamų priteisimo, iš šios sumos neatėmė išlaidų, kurias atsakovė būtų turėjusi sumokėti ieškovei tuo atveju, jei perduotos atliekos būtų sutvarkytos, t. y. atsakovė būtų turėjusi sumokėti ieškovei 1203,35 Eur už atliekų išrūšiavimą ir 1132,56 Eur už atliekų sutvarkymą, iš viso 2335,91 Eur, todėl šia suma mažintina atsakovės reikalaujamų iš ieškovės priteisti negautų pajamų suma.

4.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė su priešieškiniu nesutinkanti. Patvirtino, kad atsakovė ieškovei pateikė 34,157 t PET pakuotės atliekų, iš kurių 2,261 t buvo pristatytos 2017 metais, tačiau jų nesutvarkius per 2017 metus, perkeltos į 2018 metus. 2019 m. sausio 10 d. atsakovė pateikė patikslintą prašymą pateikti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (prašymo data 2018 m. gruodžio 27 d.), kuriame atsakovė prašo pateikti 20,000 t (17,739 t už 2018 m. ir 2,261 t už 2017 metus) PET pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (atliekų kodas: 15010201). Ieškovė, vadovaudamasi atsakovės prašymu, pateikė visus prašomus dokumentus, įrodančius sutvarkytų atliekų kiekius pagal realiai sutvarkytų, o ne perduotų atliekų kiekį. Pažymėjo, kad vadovaujantis Aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 12.1 p., pakuočių atliekų, išskyrus užstato sistemoje surinktų, sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašomi tik sutvarkytam pakuočių atliekų kiekiui, todėl ieškovė galėjo išrašyti dokumentus tik už faktiškai sutvarkytą atliekų kiekį. Ieškovė įsipareigojo išrūšiuoti ir sutvarkyti kintantį kiekį atliekų (Sutarties 2.1 p.), tačiau Sutartyje 2 nėra numatytas konkretus rezultatas (koks kiekis turi būti perdirbtas, kiek atrūšiuota energijos gavimui tinkančių degių atliekų ir pan.), taip pat nenustatytas terminas, per kiek laiko ieškovė privalo išrūšiuoti atsakovės pristatytas atliekas. Ieškovės teigimu, svarbu tai, kad atliekos būtų išrūšiuotos teisės aktų nustatyta tvarka ir ieškovė pateiktų atsakovei tai įrodančius dokumentus. Ieškovė pažymėjo, kad tarp šalių nėra sutarto jokio išankstinio pakuočių atliekų kiekio, kurį ieškovė būtų įsipareigojusi per nustatytą terminą išrūšiuoti, kadangi dėl besikeičiančių kiekių ieškovė neturi praktinių galimybių planuoti ir prognozuoti, kada visos atsakovės perduotos pakuočių atliekos bus išrūšiuotos. Ieškovė laiko, kad ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, be to, atsakovė neįrodė patirtų nuostolių, todėl nėra pagrindo ieškovės civilinei atsakomybei kilti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu tenkino ieškovės UAB „Ekobazė“ prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Ekobazė“ ieškinį atsakovei UAB ,,Ekonovus“ dalyje dėl 1287,12 Eur skolos priteisimo nutraukė. Taip pat teismas tenkino UAB „Ekonovus“ prašymą dėl atsisakymo nuo dalies priešieškinio ir civilinę bylą pagal atsakovės UAB ,,Ekonovus“ priešieškinį ieškovei UAB ,,Ekobazė“ dalyje dėl 2335,91 Eur nuostolių atlyginimo nutraukė. Priteisė iš atsakovės UAB „Ekonovus“ 17474,26 Eur  skolos, 262,74 Eur  dydžio kompensacines palūkanas, 270,00 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (18007,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,Ekobazė“, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB ,,Ekobazė“ 8763,18 Eur nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Ekonovus“. Grąžino ieškovei UAB ,,Ekobazė“ 29 Eur žyminio mokesčio dalį, o atsakovei UAB „Ekonovus“ 53 Eur žyminio mokesčio dalį.

6.       Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai dviejų sutarčių pagrindu. 2016 m. liepos 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Statybinių atliekų priėmimo sutartį Nr. 2016-07-14 EKO/EKN (Sutartis 1), kuria ieškovė įsipareigojo priimti iš atsakovės statybines atliekas, jas apdoroti ir sutvarkyti, arba perduoti tolimesniam sutvarkymui, o atsakovė įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas atsiskaityti. 2017 m. liepos 12 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Pakuotės atliekų tvarkymo sutartį Nr. 20170712/EKB EKN (Sutartis 2), kuria ieškovė įsipareigojo išrūšiuoti bei sutvarkyti, o atsakovė įsipareigojo perduoti nerūšiuotas pakuotės atliekas, surinktas iš antrinių žaliavų konteinerių, skirtų rūšiavimui, bei atsiskaityti už atliekų išrūšiavimo bei sutvarkymo paslaugas. Už suteiktas paslaugas atsakovei ieškovė išrašydavo ir apmokėjimui pateikdavo PVM sąskaitas – faktūras. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė po ieškovės nurodytų sąskaitų gavimo būtų reiškusi ieškovei pretenzijas, ginčijusi šiose sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimo faktą, kokybę ar įkainius. Sąskaitose ir sutartyse numatyti sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję. Atsakovė visas ieškovės nurodytas sąskaitas, kuriomis ieškovė grindžia ieškinį, yra gavusi ir įtraukusi į šalių skolų suderinimo aktus. Atsakovė byloje nepateikė teismui jokių įrodymų, kad 2019 m. liepos 2 d. Aktą dėl skolų suderinimo pasirašiusi atsakovės vyr. buhalterė būtų neturėjusi įgaliojimų minėtą aktą pasirašyti, kad jai būtų nežinoma apie tarp šalių vykstantį teisminį ginčą ar kad atsakovės vadovas būtų neinformavęs vyr. buhalterės, kad dalis ieškovės pateiktų sąskaitų, įtrauktų į minėtą aktą, yra išrašytos klaidingai ir atsakovė su jomis nesutinka. Teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus bei byloje esančią rašytinę medžiagą, laikė, kad atsakovė skolą pagal paminėtas sąskaitas iš esmės pripažįsta, nes atsakovė iš esmės neneigė sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimo fakto ir rėmėsi tik sąskaitose neva klaidingai nurodytais paslaugų įkainiais ir sutarčių numeriais, todėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus dėl nesutikimo su dalimi pateiktų sąskaitų teismas vertino kaip formalius, nepaneigiančius ieškovės į bylą pateiktų įrodymų dėl suteiktų paslaugų fakto, apimties ir kainos, todėl ieškovės reikalavimą dėl 17474,26 Eur skolos priteisimo laikė pagrįstu ir tenkino.

7.       Pasisakydamas dėl skolos mokėjimo sulaikymo ir priešieškinio reikalavimų teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutarties 2 1.8 punkto aiškinimo. Atsakovės teigimu, remiantis minėtu Sutarties punktu (1.8 p.), ieškovė 2018 m. atsakovės pateiktas PET pakuočių atliekas privalėjo išrūšiuoti ir sutvarkyti 2018 metais. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad ieškovei pagal šalių sudarytą Sutartį 2 kilo pareiga ne pasiekti konkretų rezultatą, bet dėti maksimalias pastangas rūšiuojant ir sutvarkant pateiktas atliekas, todėl ieškovei negali kilti atsakomybė, kai ji, dėdama maksimalias pastangas, 2018 metais neišrūšiavo viso perduoto kiekio atliekų ir dėl to negalėjo pateikti prašomų dokumentų tokia apimtimi, kokia pageidavo atsakovė.

8.       Teismas sutiko, kad iš Sutarties 2 1.8 punkto turinio, negalima daryti išvados, kad jame buvo įtvirtintas konkretus atsakovės ieškovei perduotų atliekų sutvarkymo terminas. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai konkretus terminas sutartinei prievolei įvykdyti nėra nustatytas, tokia situacija negali reikšti, kad šiuo atveju terminą iš atsakovės priimtoms atliekoms sutvarkyti gali vienašališkai nusistatyti ieškovė, atsižvelgdama išimtinai vien į savo pajėgumus, niekaip neinformuodama apie iš atsakovės priimtų atliekų sutvarkymo galimybes atsakovės. Sutartyje nesant nustatyto konkretaus termino ieškovei pateiktų atliekų sutvarkymui, ieškovės aiškinimas, kad tokiu atveju ieškovė turi teisę pati nuspręsti, per kokį konkretų terminą jai pateiktą atliekų kiekį sutvarkyti, ir savaime tokį ieškovės, įvertinus savo pajėgumus konkrečiu laikotarpiu, nustatytą terminą laikyti protingu, prieštarauja CK 6.38 straipsnio 1 daliai, 6.53 straipsnio 2 daliai, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių tarpusavio santykių praktiką, šalių atliktus sutarties vykdymo veiksmus, į tai, kad 2018 m. paskutiniai PET pakuotės atliekų pristatymai ieškovei atsakovės atlikti 2018 m. lapkričio 30 d. ir 2018 m. spalio 31 d., tačiau ieškovė nesutvarkė ne tik šio PET pakuotės atliekų kiekio, bet ir ankstesniais 2018 metų mėnesiais atsakovės pristatytų atliekų kiekio (nesutvarkytas PET pakuotės atliekų kiekis praktiškai atitinka per visą 2018 m. II pusmetį ieškovei pateiktas atliekas) padarė išvadą, kad protingas terminas 2018 m. laikotarpiu atsakovės pateiktoms atliekoms sutvarkyti buvo iki 2018 m. gruodžio 31 d.

9.       Atsižvelgdamas į atsakovės veiksmus (atsiskaitymo su ieškove sustabdymo, pretenzijos dėl nuostolių atlyginimo surašymo), teismas sprendė, jog aplinkybės, kad atsakovė 2019 m. sausio mėnesį, sužinojusi, kad ieškovė nesutvarkė dalies atliekų kiekių, pakoregavo prašymą, prašydama išduoti dokumentus dėl realiai ieškovės sutvarkytų atliekų kiekio, negalima vertinti kaip atsakovės atsisakymo nuo savo pretenzijų ieškovei dėl to, kad 2018 m. ieškovė nesutvarkė viso jai perduoto atliekų kiekio.

10.       Teismas nustatė, kad dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atsakovė negavo 2194,33 Eur pajamų, kurios pripažintinos atsakovės patirtais nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti ieškovė. Be to, dėl ieškovės įsipareigojimų neįvykdymo, atsakovė buvo priversta pažeisti savo įsipareigojimus prieš užsakovą VšĮ „Žaliasis taškas“, kuris tam, kad galėtų pateikti atliekų sutvarkymą pagrindžiančius dokumentus sutartam kiekiui organizacijos nariams ir jiems nebūtų pritaikytas taršos mokestis (1 786,80 Eur/t), buvo priverstas atliekų sutvarkymo paslaugas ir tai patvirtinančius dokumentus pirkti iš trečiųjų asmenų. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp atsakovės ir VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudarytas susitarimas, kuriuo atsakovė įsipareigojo kompensuoti nurodytų plastikinių pakuočių tvarkymo paslaugų pabrangimą po 464 Eut/t. Įvertinus ieškovės per 2018 metus nesutvarkytą atliekų kiekį - 14,157 t, atsakovė patyrė 6568,85 Eur (14,157 t * 464 Eur/t) nuostolių, kuriuos lėmė netinkamas ieškovės sutarties vykdymas, todėl ieškovė pripažintina atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius. Išdėstyto pagrindu teismas atsakovės priešieškinį tenkino ir atsakovei iš ieškovės priteisė  8763,18 Eur nuostolių atlyginimo.

11.       Teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės už pagal 2016 m. liepos 14 d. Statybinių atliekų priėmimo sutartį laiku neįvykdytas prievoles 262,74 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų, kurių skaičiavimą pagrindžia CK 6.63 straipsnio 2 dalies, 6.261 straipsnio, 6.210 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies nuostatos, nes šios palūkanos priskaičiuotos už piniginę prievolę pagal 2018 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą neįvykdytą piniginę prievolę, kurios įvykdymas terminas suėjo 2018 m. gruodžio 30 d., t. y. dar iki ieškovės informavimo apie atsakovės patirtus nuostolius 2019 m. vasario 20 d. pretenzija, be to, šios prievolės suma neviršija ieškovės patirtų nuostolių.

12.       Atsižvelgdamas į tai, kad visa atsakovės skola, dėl kurios ieškovė kreipėsi į teismą ir kurios apmokėjimo terminą atsakovė praleido, sudarė 23875,26 Eur, tuo tarpu atsakovės patirti nuostoliai, dėl kurių atsakovė turėjo teisę sulaikyti savo dalies prievolių ieškovei vykdymą, sudaro 8763,18 Eur, taip pat įvertinus tai, kad dėl 3,29 Eur delspinigių reikalavimo sumos ieškovė yra praleidusi senaties terminą, ieškovei iš atsakovės priteisė 270 Eur delspinigių, likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė.

13.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovės priteisė 8 procentų dydžio metinės palūkanos už iš atsakovės priteistą sumą (18007 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14.       Ieškovė UAB „Ekobazė“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-22585-925/2019 dalį, kuria buvo atmestas apeliantės UAB „Ekobazė“ reikalavimas dėl 192,14 Eur delspinigių priteisimo bei buvo visiškai patenkintas atsakovės priešieškinis, ir priimti panaikintoje dalyje naują sprendimą – atmestą apeliantės ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkinti pilna apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti UAB „Ekobazė“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Atsakovė neįrodė apeliantės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Sutartimi 2 šalys susitarė, kad pristatomų atliekų kiekis per bet kurį laikotarpį gali skirtis priklausomai nuo priežasčių, susijusių su atsakovės veiklos procesais. Pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo sutarto jokio išankstinio pakuočių atliekų kiekio, kurį ieškovė būtų įsipareigojusi per nustatytą terminą išrūšiuoti, kadangi dėl besikeičiančių kiekių ieškovė neturi praktinių galimybių planuoti ir prognozuoti, kada visos atsakovės perduotos pakuočių atliekos bus išrūšiuotos.

14.2.                      Teismas neteisingai vertino, kad dėl 2017 metais nesutvarkytos PET pakuočių atliekų dalies perkėlimo į 2018 metus, apeliantė atskirai derino su atsakove bei gavo dėl perkėlimo atsakovės sutikimą. Pažymėjo, jog 2017 metais nebuvo jokių atskirų susitarimų, derinimų ar sutikimų dėl nesutvarkytos pakuočių atliekų dalies perkėlimo į 2018 metus.

14.3.                      Apeliantės teigimu, ji neturėtų atsakyti už atsakovės patirtus nuostolius, nes atsakovė turėjo pareigą ir galimybę imtis protingų žingsnių užkirsti kelią nuostolių atsiradimui. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą ignoravo aplinkybes ir įrodymus pagrindžiančius atsakovės nerūpestingumą ir nebendradarbiavimą, nevertino viso tarp apeliantės ir atsakovės vykusio susirašinėjimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Teismas nevertino tokių aplinkybių, kad, jeigu atsakovei buvo taip svarbu, kad pateiktos pakuočių atliekos būtų išrūšiuotos ir sutvarkytos tais pačiais kalendoriniais metais, atsakovė nei karto nepaklausė apeliantės, ar suspės viską išrūšiuoti ir sutvarkyti per 2018 metus. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad apeliantė turėjo pareigą anksčiau informuoti atsakovę apie tai, kad ne visos pateiktos PET atliekos buvo išrūšiuotos ir sutvarkytos.

14.4.                      Pažymėjo, kad atsakovė PET pakuočių atliekų iš apeliantės neatsiėmė, jas apeliantė sutvarkė ir jų sutvarkymą įrodančius dokumentus išduos atsakovei, kai tik bus pateiktas atsakovės prašymas.

14.5.                      Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priteisdamas visas atsakovės reikalautas negautas pajamas, t. y. 2194,33 Eur, kurios buvo apskaičiuotos iš visos negautų pajamų sumos atskaičius tik sąnaudas, bet neatskaičius pelno mokesčio. Teismas, vertindamas atsakovės negautų pajamų dydį, privalėjo išskaityti pelno mokesčio sumą, kuri, taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, būtų 329,15 Eur, taip pat ir kitas įprastines veiklos sąnaudas (amortizacinius atskaitymus, darbo užmokestį ir kt.).

14.6.                      2019 m. sausio 21 d. tarp atsakovės ir VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas), kuriuo atsakovė įsipareigojo kompensuoti nurodytų plastikinių pakuočių tvarkymo paslaugų pabrangimą po 464 Eur/t. Atkreipė dėmesį, kad šiuo minėtu susitarimu būtent atsakovė įsipareigojo kompensuoti nurodytų plastikinių pakuočių tvarkymo paslaugų pabrangimą po 464 Eur/t, o ne apeliantė. Pažymėjo, kad apeliantė nėra Susitarimo šalis ir neturėjo galimybės derėtis dėl jo sąlygų. CK 6.258 straipsnis numato, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Apeliantė sudarydama su atsakove Sutartį 2 negalėjo numatyti atsakovės tiesioginių nuostolių, suderintų tarp atsakovės ir VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarytame Susitarime. Teismas nesiaiškino šio Susitarimo sąlygų, jų protingumo ir pagrįstumo. Apeliantė Susitarime minimos kainos ir paties pabrangimo niekaip negalėjo numatyti tiek sudarydama Sutartį  2, tiek ją vykdydama. Atkreipė dėmesį, kad atsakovės reikalaujamų tiesioginių nuostolių dydis kelia abejonių dar ir dėl to, kad tiesioginių nuostolių dydis nuolat kito.

14.7.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad laiku neatsiskaitydama su apeliante, pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolių vykdymą (CK 6.58 straipsnis). Apeliantė, pasinaudodama teise kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, negalėjo numanyti, kad atsakovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaudamasis teise sustabdyti prievolę. 

14.8.                      Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad senaties terminas dėl delspinigių priteisimo buvo praleistas, nes apeliantė į teismą kreipėsi nesuėjus senaties terminui, t. y. apeliantė su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2019 m. gegužės 2 d., o senaties terminas suėjo 2019 m. birželio 1 d.

14.9.                      Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, ne tik nesilaikė CPK įtvirtintų nuostatų, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

15.       Atsakovė UAB „Ekonovus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Atsakovė nurodo, kad apeliantės apeliacinio skundo dalis, kurioje pasisako apie tai, jog ji neva tai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (šiuo atveju, Sutarties nuostatų pažeidimų), yra grindžiama tik niekuo nepragrįstais, deklaratyviais teiginiais bei pačios apeliantės interpretacijomis apie paslaugų suteikimo termino neįtraukimą į Sutarties sąlygas. Tai, jog sutartyje konkretus terminas sutartinei prievolei įvykdyti nebuvo nustatytas, nereiškia, kad šiuo atveju terminą iš atsakovės priimtoms atliekoms sutvarkyti gali vienašališkai nusistatyti apeliantė, atsižvelgdama išimtinai vien tik į savo pajėgumus, kadangi tai prieštarautų Civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

15.2.                      Apeliantė priešingai nei atsakovė, kuri visuose procesiniuose dokumentuose laikėsi aiškios pozicijos, jog atsakovės apeliantei perduotos 34,157 t. PET pakuotės atliekų privalėjo būti sutvarkytos per 2018 m., niekuomet aiškiai nenurodė to, kokiu terminu anot apeliantės, atsakovės perduotos PET pakuotės atliekos turėjo būti sutvarkytos.

15.3.                      Sutarties 2 1.8 punktas, kurį apeliantė pažeidė, numatė, jog Dokumentus Tvarkytojas (apeliantas) išrašo per 10 (dešimt) darbo dienų po prašymo gavimo. Atliekų turėtojui nepateikus prašymo išrašyti Dokumentus per 15 kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams, Tvarkytojas neatsako už tokių dokumentų savalaikį pateikimą. Vis tik, kaip matyti iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, atsakovei kreipusis dėl PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo už 2018 metus, apeliantė atsakovę informavo, kad galės pateikti dokumentus tik 20 tonų kiekiui, o likęs perduotas kiekis, t. y. 14,157 tonos nebus išrūšiuotas ir persikels į 2019 metus. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė pažeidė Sutartį ir nesutvarkė visų jai perduotų PET pakuotės atliekų bei nepateikė jų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų už 2018 metus, kaip buvo numatyta Sutarties 1.8 punkte, bei tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

15.4.                      Apie 14,157 tonų PET pakuotės atliekų perkėlimą apeliantė atsakovę informavo, tik 2019 m. sausio 3 d., nors 2018 m. paskutiniai PET pakuotės atliekų pristatymai apeliantei buvo atlikti dar 2018 m. spalio 31 d. (kiekis – 3,681 t) ir 2018 m. lapkričio 30 d. (kiekis - 0,653 t). Taigi, apeliantė turėjo visas galimybes dar nepasibaigus 2018 kalendoriniams metams informuoti atsakovę apie tai, kad ji nesugebės sutvarkyti viso atsakovės perduoto PET pakuotės atliekų kiekio, ko dėl nepaaiškinamų priežasčių nepadarė.

15.5.                      Vykdydama atliekų tvarkymo veiklą, apeliantė neabejotinai supranta, kad atliekų tvarkymas šiuo atveju yra vykdomas subjektams siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) 5 straipsnyje numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą lengvatomis. Atkreipė dėmesį, jog MATĮ 7 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, jog Mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Apeliantė, veikianti atitinkamoje profesinėje srityje turėjo ir galėjo numatyti, jog perduotos PET pakuotės atliekos turėjo būti sutvarkytos iki kalendorinių metų pabaigos, tokiu būdu sudarant sąlygas subjektams pasinaudoti numatyta mokesčio lengvata, kadangi būtent toks ir yra atliekų tvarkymo, o kartu ir Sutarties sudarymo tikslas ir tikroji šalių valia.

15.6.                      Prašymą išduoti PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, priešingai nei apeliaciniame skunde klaidingai interpretuoja apeliantė, atsakovė pateikė tinkamai ir laiku 2018 m. gruodžio 14 d., t. y. nepažeisdama Sutarties 2 1.8 punkte numatyto termino. To, kad dėl apeliantės veiksmų, t. y. informavimo apie negalėjimą sutvarkyti 14,157 tonų atsakovės perduotų PET pakuotės atliekų, atsakovė buvo priversta koreguoti prašymą dėl dokumentų išdavimo, negalima vertinti, kaip apeliantės atsakomybę dėl Sutarties pažeidimo, šalinančia aplinkybe.

15.7.                      Faktas, jog apeliantė elektroniniu laišku informavo atsakovę, jog laukia prašymo dėl dokumentų išdavimo, arba tai, kad atsakovė nepaklausė to, ar apeliantė bus pajėgi sutvarkyti visą atsakovės perduotą PET pakuotės atliekų kiekį, niekaip neeliminuoja apeliantės kaltės dėl Sutarties nuostatų pažeidimo. Tokiais teiginiais atsakovė nesąžiningai, siekdama išvengti atsakomybės, bando perkelti Sutarties neįvykdymo kaltę atsakovei, nors akivaizdu, jog šiuo atveju, ne atsakovė, o apeliantė pažeidė Sutartį, ko pasekoje būtent apeliantė privalo prisiimti visas neigiamas dėl to kilusias finansines pasekmes.

15.8.                      Atsakovė pagrindė ir įrodė tai, jog apeliantė yra kalta dėl kilusių nuostolių. Tai, kad būtent apeliantė yra kalta dėl atsiradusių nuostolių įrodo tas faktas, jog apeliantei tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, t. y. jei apeliantė būtų sutvarkiusi visą atsakovės perduotą PET pakuotės atliekų kiekį per Sutartyje numatytą terminą (per 2018 m.), jokie nuostoliai atsakovei nebūtų kilę.

15.9.                      Pasisakydama dėl nuostolių dydžio nurodė, kad iš viso atsakovė už 14,157 t. PET pakuotės atliekų išrūšiavimą, sutvarkymą ir tai patvirtinančių dokumentų išdavimą būtų apeliantei sumokėjusi 2335,91 Eur dydžio sumą. Tuo tarpu remiantis atsakovės, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ bei VšĮ „Žaliasis taškas“ 2013 m. spalio 24 d. sudarytos Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir paslaugų laikinosios sutarties priedu Nr. 5, už apeliantės nesutvarkyto PET pakuotės atliekų kiekio (14,157 t.) sutvarkymą pagrindžiančių dokumentų išdavimą atsakovė būtų gavusi – 4530,24 Eur dydžio sumą (320*14,157). Taigi, dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo iš apeliantės pusės, atsakovė negavo – 2194,33 Eur pajamų, kas šiuo atveju yra laikytina atsakovės patirtais nuostoliais. Apeliantė kvestionuodama atsakovės patirtų tiesioginių nuostolių dydį nepateikė visiškai jokių objektyvių įrodymų jog Susitarime nurodyta kaina yra neteisinga ar juo labiau neprotinga ir nepagrįsta. Todėl, laikytina, kad vien tik subjektyvūs ir deklaratyvūs apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir jį naikinti.

15.10.                      Reikalaudama priteisti delspinigius už vėlavimą atsiskaityti pagal 2018 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą, apeliantė 136,15 Eur dydžio delspinigių paskaičiavo už 185 d. (iki ieškinio pateikimo dienos). Kadangi netesybos gali būti priteisiamos už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieškinio dėl netesybų išieškojimo pareiškimo, laikytina, kad apeliantė turėjo teisę reikalauti priteisti netesybas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. t. y. už 182 dienas, bet ne už 185. Atitinkamai 0,02 proc. nuo 3660,03 Eur sudaro 0,73 Eur/d. mokėtinų delspinigių, o bendra delspinigių suma už 182 d. sudaro 132,86 Eur sumą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti priteisti netesybas, apskaičiuotas už 185 dienas, nes reikalavimui priteisti delspinigius už 3 dienas iš 185 dienų, t. y. 3,29 Eur, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, pareikšti yra suėjęs ieškinio senaties terminas.

15.11.                      Bylinėjimosi išlaidos teismo gali būti priteisiamos ne tik atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinį dydį, bet ir į visumą kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimui reikšmės turinčių bylos aplinkybių, kaip antai į šalių procesinį elgesį, į priežastis nulėmusias, tiek ieškinio, tiek priešieškinio pareiškimą, o be to į priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus. Taigi, pirmosios instancijos teismui įžvelgus pagrindą nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, laikytina, jog dėl to, toks teismo sprendimas savaime nėra neteisėtas ar nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

17.       Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

18.       2020 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. liepos 2 d. teisme gautas apeliantės UAB „Ekobazė“ prašymai dėl naujų įrodymų prijungimo ir papildomų įrodymų išreikalavimo. Apeliantė nurodė, kad šie dokumentai būtini tam, kad galima būtų paskaičiuoti atsakovės 2020 m. gautą naudą, kurią jį gavo už 2018 metais pateiktų sutvarkyti 14,157 t PET pakuočių atliekų sutvarkymą, nes, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad atsakovės priešieškinis dėl 14,157 t PET pakuočių nesutvarkymo 2018 metais kilusių nuostolių yra pagrįstas, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 6 dalimi už tų pačių 2018 metais pateiktų sutvarkyti PET pakuočių atliekų sutvarkymą atsakovės 2020 metais gauta nauda galėtų būti įskaityta į priteistinus nuostolius. Nurodė, kad nebuvo įmanoma surinkti rašytinius įrodymus ir juos pateikti į bylą anksčiau, kadangi atsakovė prašymą pateikti PET pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl likusių 16 tonų už per 2018 metus atsakovės apeliantei pateiktų PET pakuočių atliekų, kurios buvo perkeltos ir sutvarkytos per 2019 metus, apeliantei pateikė tik 2020 m. sausio 21 d., t. y. tik po apeliacinio skundo pateikimo.

19.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

20.       (duomenys neskelbtini)

21.       CPK 42 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę šalys turi ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis), tačiau ja privalo naudotis atsižvelgdami į civilinio proceso teisėje įtvirtinto ribotos (dalinės) apeliacijos modelio ypatumus – draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), draudimą kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Šalys, teikdamos paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, negali pildyti ar keisti apeliacinio skundo pagrindo bei dalyko pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui (CPK 307 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliantės prašymą atmeta.

22.       Byloje kilo ginčas dėl sutarčių vykdymo, sutarčių nuostatų aiškinimo, netesybų priteisimo, ieškinio senaties taikymo, nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo Pakuotės atliekų tvarkymo sutarties 201770712/EKB EKN vykdymo, atlyginimo.

23.       Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra: atsakovė priešieškinio reikalavimą priteisti patirtus nuostolius (8763,18 Eur) kildina iš apeliantės Pakuotės atliekų tvarkymo sutartyje 201770712/EKB EKN (toliau – Sutartis 2) nustatyto termino išrūšiuoti ir sutvarkyti atliekas pažeidimo, tačiau neįrodė apeliantės sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų; teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priteisdamas visas atsakovės reikalautas negautas pajamas, t. y. 2 194,33 Eur, kurios buvo apskaičiuotos iš visos negautų pajamų sumos atskaičius tik sąnaudas, bet neatskaičius pelno mokesčio; teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. nepagrįstai laikė, jog atsakovės ir VŠĮ „Žaliasis taškas“ sudarytame 2019 m. sausio 21 d. susitarime (toliau – Susitarimas) nurodyta kompensacijos kaina teisinga, protinga ir reali; teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu nepriteisė apeliantei 192,14 Eur dydžio delspinigių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovė laiku neatsiskaitydama su apeliante, pasinaudojo teise sustabdyti savo prievolių vykdymą; teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo

24.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

25.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

26.       Sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27.       Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog ji jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Apeliantės teigimu, teismas nagrinėdamas tikruosius šalių ketinimus, kurių jos siekė sudarydamos Sutartį 2, neatsižvelgė į tai, jog Sutarties 2 1.8 punkte nebuvo numatytas konkretus paslaugų suteikimo terminas. Jeigu atsakovei buvo toks svarbus paslaugų suteikimo terminas, ji turėjo visas galimybes tokį terminą įtraukti į Sutartį 2. 

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių 2017 m. liepos 12 d. sudarytos Pakuotės atliekų tvarkymo sutarties turinį bylos įrodymų ir šalių elgesio vykdant sutartį kontekste, sutinka, kad šia sutartimi tarp šalių nebuvo suderintas konkretus laikas, per kurį turi būti sutvarkytos atliekos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šioje sutartyje buvo aiškiai apibrėžtas laikas, per kurį atliekų tvarkytojas turi pateikti dokumentus, įrodančius atliekų kiekių sutvarkymą. Sutarties 2 1.8 punktas numato, kad tvarkytojas (ieškovė), už išrūšiuotų perdirbimui tinkančių atliekų kiekius, pateikia pardavėjui (atsakovei) dokumentus, įrodančius atliekų kiekių sutvarkymą. Dokumentus tvarkytojas išrašo per 10 (dešimt) darbo dienų po prašymo gavimo. Atliekų turėtojui nepateikus prašymo išrašyti dokumentus per 15 kalendorinių dienų pasibaigus kalendoriniams metams, tvarkytojas neatsako už tokių dokumentų savalaikį pateikimą. Taigi, ši sutarties nuostata nustato, kad dokumentai už kalendoriniais metais pateiktus išrūšiuotų perdirbimui tinkančių atliekų kiekius turi būti pateikiami iki tų kalendorinių metų pabaigos. Tai, kad dokumentai buvo išduodami kalendorinių metų pabaigoje patvirtina ir į bylą pateiktas elektroninis šalių susirašinėjimas. Be to, iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė, 2018 m. pabaigoje pasikreipusi į ieškovę dėl visų 2018 m. ieškovei pateiktų PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų pateikimo už 2018 metus, juos gauti tikėjosi. 

29.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekų tvarkymas ir dokumentų išrašymas iki kalendorinių metų pabaigos yra svarbus siekiant pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – MATĮ) (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnyje numatytomis mokesčio už aplinkos teršimą lengvatomis. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad dokumentai už kalendoriniais metais pateiktus išrūšiuotų perdirbimui tinkančių atliekų kiekius turi būti pateikiami iki tų kalendorinių metų pabaigos, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir pačios 2018 m. atsakovės ieškovei pateiktos plastikinės pakuotės (PET) atliekos turėjo būti sutvarkytos per protingą terminą, tačiau ne vėliau kaip iki kalendorinių metų pabaigos (nagrinėjamu atveju iki 2018 m. gruodžio 31 d.).

31.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. ieškovei buvo perduota 34,157 t PET pakuotės atliekų, iš kurių ieškovė iki kalendorinių metų pabaigos sutvarkė tik 20 t. Paskutiniai PET pakuotės atliekų pristatymai buvo atlikti 2018 m. spalio 31 d. (kiekis – 3,681 t) ir 2018 m. lapkričio 30 d. (kiekis - 0,653 t), tačiau ieškovė iki kalendorinių metų pabaigos nesutvarkė nei šio PET pakuotės atliekų kiekio, nei dar anksčiau atsakovės pristatytų atliekų, o apie tai, kad negalės sutvarkyti viso iš atsakovės gauto atliekų kiekio tais pačiais kalendoriniais metais, kada tos atliekos buvo pateiktos, atsakovę informavo tik pasibaigus kalendoriniams metams, t. y. 2019 m. sausio 3 d., nors susirašinėjimas tarp šalių vyko jau nuo 2018 m. gruodžio 11 d. 

32.       CK 6.200 straipsnio 2 dalis numato, kad vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, to paties straipsnio 3 dalis numato, kad sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimaliais pastangas sutarčiai įvykdyti, tai šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). 

33.       Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, žinodama savo galimybes, taip pat įvertinusi atsakovės kalendoriniais metais pateiktą PET pakuotės atliekų kiekį, veikdama kaip rūpestinga verslininkė bei bendradarbiaudama su atsakove, turėjo kuo anksčiau, dar nepasibaigus 2018 m. kalendoriniams metams informuoti atsakovę, kad 14,157 t perduotų atliekų tais kalendoriniais metais jai sutvarkyti nepavyks, tokiu būdu suteikti atsakovei galimybę ieškoti kito sprendimo būdo.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, jog apeliantė būdama savo srities profesionalė, verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai bei žinodama apie tai, jog Sutarties 2 nuostatos įpareigoja ją sutvarkyti visą atsakovės 2018 m. perduotą PET pakuotės atliekų kiekį iki kalendorinių metų pabaigos, ne tik nesutvarkė visų jai perduotų PET pakuotės atliekų ir neišdavė tai patvirtinančių dokumentų, bet ir nepakankamai bendradarbiavo su atsakove, nesiėmė visiškai jokių veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė netinkamai vykdė Sutarties 2 sąlygas, pažeidė prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė šalių sudarytos Sutarties 2 pažeidimu.

35.       CK 6.256 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, kai prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. 

36.       Apeliantė pasisakydama dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos nurodo, jog pati atsakovė elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams. Iš į bylą pateiktų dokumentų ir šalių atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad prašymą išduoti PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus atsakovė pateikė nepažeisdama Sutarties 2 1.8 punkte nustatytų terminų, buvo aktyvi ir bendradarbiavo su ieškove tikslinant duomenis, reikalingus dokumentams išduoti, todėl apeliantės argumentai dėl atsakovės netinkamo elgesio atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsakovė tikėjosi, jog visos ieškovei 2018 m. pristatytos atliekos bus sutvarkytos ir pasibaigus kalendoriniams metams jai bus išduoti dokumentai už viso 2018 m. atsakovės ieškovei perduoto PET pakuotės atliekų kiekio sutvarkymą, todėl apeliantės argumentai, kad atsakovė nesiteiravo ieškovės ar ji suspės sutvarkyti visas 2018 m. jai pristatytas atliekas, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Šiuo atveju pati ieškovė, įvertinusi savo galimybes ir suprasdama, kad nepajėgs iki kalendorinių metų pabaigos sutvarkyti visų jai pristatytų atliekų, privalėjo apie tai informuoti atsakovę.

37.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neatliko jokių kaltų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti ieškovės atsakomybę arba visiškai nuo atsakomybės ją atleisti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis), nes būtent dėl apeliantės kaltų veiksmų, t. y. Sutartyje 2 nustatytų pareigų neįvykdymo, atsakovė patyrė nuostolius (CK 6.247 straipsnis).

38.       Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė viso 8763,18 Eur nuostolių (2194,33 Eur negautos pajamos ir 6568,85 Eur tiesioginių nuostolių), kuriuos lėmė netinkamas apeliantės sutarties vykdymas.

39.       Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

40.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, priteisdamas visas atsakovės reikalautas negautas pajamas, t. y. 2194,33 Eur, kurios buvo apskaičiuotos iš visos negautų pajamų sumos atskaičius tik sąnaudas, bet neatskaičius pelno mokesčio.

41.       Kasacinio teismo praktikoje negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas. Negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Negautos pajamos reiškia negautą pelną. Dėl to jas apskaičiuojant, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis ir tai turi būti grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų, o iš šių - ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusiojo asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-336/2008; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016 kt.).

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė 2194,33 Eur nuostolių (negautų pajamų), netinkamai taikė žalos nustatymą reglamentuojančias CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintos negautų pajamų sampratos, nes iš negautų pajamų neatėmė atsakovės išlaidų (mokesčių, darbuotojų darbo užmokesčio ir kitų sumų), kurias jai būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną. Pajamų dydį turi įrodyti atsakovė. Šios pajamos turi būti realios, dėl to turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Tačiau atsakovė, net ir teismo įpareigota (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-884-614/2020), tokių paskaičiavimų neatliko, taip pat nepateikė teismui jokių papildomų įrodymų, kuriuos įvertinęs, teismas pats galėtų nustatyti konkretų nuostolių dydį, todėl ieškovės reikalavimas dalyje dėl 2194,33 Eur nuostolių (negautų pajamų) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. 

43.       Apeliantė ginčydama atsakovės patirtus tiesioginius nuostolius ir teigdama, kad atsakovės ir VšĮ „Žaliasis taškas“ sudarytame 2019 m. sausio 21 d. susitarime nurodyta kompensacijos kainą neprotinga ir nepagrįsta, jokių objektyvių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, todėl šie apeliantės argumentai atmestini kai nepagrįsti ir neįrodyti, o ginčijamas sprendimas dalyje dėl tiesioginių nuostolių priteisimo paliktinas nepakeistas.

Dėl teisės sustabdyti prievolės vykdymą  

44.       Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgdama į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. CK 6.208 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

45.       Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė, patyrusi nuostolių dėl ieškovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, turėjo teisę, vadovaudamasi CK 6.208 straipsnio 4 dalimi, sustabdyti savo prievolių ieškovei vykdymą toje apimtyje, kurioje atsakovės nuostolis yra įrodytas.

Dėl delspinigių priteisimo

46.       Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad senaties terminas dėl delspinigių pagal 2018 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. EKA1810015 priteisimo buvo praleistas, nes apeliantė į teismą kreipėsi nesuėjus senaties terminui. 

47.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagal 2018 m. spalio 31 d. sąskaitą Nr. EKA1810015 pagrįstai skaičiavo delspinigius už 182 dienas (6 mėnesius).

48.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės patirtus nuostolius, dėl kurių atsakovė turėjo teisę sulaikyti savo dalies prievolių ieškovei vykdymą ir tai, kad dėl dalies delspinigių reikalavimo sumos ieškovė yra praleidusi senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnis), pagristai sumažino ieškovei iš atsakovės priteistinus delspinigius, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 270 Eur, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

50.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 4 003,07 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su ieškinio, atsiliepimo į priešieškinį parengimu ir atstovavimu teisme, o atsakovė patyrė 2885,85 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį parengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose.

51.       Apeliantės ieškinys tenkintas 98,94 procentais (tenkinta 18007 Eur iš 18199,14 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3 960,64 Eur (4 003,07 Eur x 98,94 procentų).

52.       Atsakovės priešieškinis tenkintas 74,96 procentais (tenkinta 6568,85 Eur iš 8763,18 Eur), todėl iš apeliantės atsakovės naudai priteistina 2163,23 Eur (2885,85 Eur x 74,96 procentų).

53.       Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų sumą, ieškovei iš atsakovės priteistina 405,65 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Tuo tarpu atsižvelgiant į patenkintų priešieškinio reikalavimų sumą, atsakovei iš ieškovės priteistina 147,67 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

54.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteista 2055,39 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55.       Apeliacinės instancijos teisme ieškovė UAB ,,Ekobazė“ patyrė 201 Eur bylinėjimosi išlaidas sumokėdama žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 2133,61 Eur už teisines paslaugas (2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra JCK19 Nr. 19850, 2020 m. liepos 7 d. PVM sąskaita – faktūra JCK20 Nr. 20371 ir Suteiktų paslaugų ataskaita), viso – 2334,61 Eur.

56.       Atsakovė UAB „Ekonovus“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 526,35 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas (2020 m. sausio 17 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. LEG00919 ir Patvirtinimas apie l467 įskaitymas į kliento sąskaitą).

57.       Apeliacinis skundas patenkintas 24,50 proc. (tenkinta 2194,33 Eur iš 8955,32 Eur), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 571,98 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 397,39 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

58.       Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteista 174,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a : 

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės patirtų nuostolių priteisimo ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme paskirstymo.

Atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Ekobazė“ (juridinio asmens kodas 300835462) 6568,85 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 85 ct) nuostolių atlyginimo atsakovei UAB „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027). 

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti. 

Priteisti iš atsakovės UAB „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) ieškovės UAB ,,Ekobazė“ (juridinio asmens kodas 300835462) naudai 2055,39 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt penkis eurus 39 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ekonovus“ (juridinio asmens kodas 141686027) ieškovės UAB ,,Ekobazė“ (juridinio asmens kodas 300835462) naudai 174,59 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 59 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. 

Teisėjai                                                                                         Loreta Bujokaitė 

                                                                                           Andrutė Kalinauskienė  

                                                                                                            Eglė Surgailienė