Civilinė byla Nr. e2-13992-1171/2022

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-61-3-00098-2021-5

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei,

dalyvaujant ieškovui J. K.,

atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro atstovei Jurgitai Petlickaitei,

atsakovo Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Laimai Gubystienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas J. K. per atstovą kreipėsi į teismą bei patikslintu ieškiniu prašė: 1) panaikinti Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą atmesti J. K. 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešame konkurse į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas; 2) priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 6000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, jog per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą (toliau – VATIS) pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešame konkurse į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (toliau – ir Prašymas). NBFC (jo personalo administratorė – ekspertė D. G.) 2020 m. gruodžio 4 d. grąžino Prašymą patikslinimui VATIS pažymėdama, kad direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme specialiuosiuose reikalavimuose 3.2 punkte nurodyta: „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirtį“ ir paprašė pateikti tai įrodančius dokumentus. Ieškovas patikslino Prašymą ir pateikė prašomus dokumentus, tačiau NBFC (jo personalo administratorė – ekspertė D. G.) 2020 m. gruodžio 8 d. Prašymą grąžino patikslinimui. VATIS pažymėjo, kad prašo atsiųsti viešųjų ir privačių interesų deklaraciją kaip pretendento į Techninės pagalbos ir neįgaliųjų centro prie SADM direktoriaus pareigybę ir dokumentą įrodantį ne mažesnę kaip 1 metų vadovaujamo darbo patirtį. Ieškovas antrą kartą patikslino Prašymą ir pateikė papildomus dokumentus, tačiau NBFC (jo personalo administratorė – ekspertė D. G.) 2020 m. gruodžio 10 d. VATIS pažymėjo, kad ieškovas neatitinka  reikalavimų, „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį“, kadangi neatsiuntėte tai įrodančių dokumentų. Ačiū už dalyvavimą, gražios dienos“. Taip pat, NBFC per VATIS niekieno nepasirašytu (be jokio darbuotojo vardo ir pavardės) elektroniniu paštu atsiuntė 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kad Jūsų pateiktas prašymas atmestas. Priežastis: Informuojame, kad neatitinkate Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme specialiųjų reikalavimų, 3.2. punktas „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį“, kadangi neatsiuntėte tai įrodančių dokumentų. Ačiū už dalyvavimą, gražios dienos“. Taigi, NBFC vardu skundžiamą Sprendimą priėmė personalo administratorė – ekspertė D. G., o TPNC informuoja, kad neturi informacijos kas įstaigos vardu jungiasi/buvo prisijungęs. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas valinis Sprendimas atmesti Prašymą užkirto ieškovui kelią dalyvauti konkurse ir sukėlė jam teisines pasekmes, dėl ko neleidus dalyvauti konkurse ieškovas patyrė ir toliau patiria labai didelę neturtinę žalą, todėl jis ginčija NBFC (jo personalo administratorės – ekspertės D. G.) Sprendimą ir prašo teismo priteisti jam neturinę žalą. Ieškovo vertinimu, ar pretendentas atitinka konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, kaip ir dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo, šiuo konkrečiu atveju priimti sprendimą (spręsti) buvo įgaliota (turėjo teisę) išimtinai tik TPNC direktorė, tuo tarpu NBFC personalo administratorė – ekspertė D. G. tokių įgaliojimų neturėjo, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas ir kaip priimtas neįgalioto asmens (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to,  Sprendimas visiškai neatitinka minėto įstatymo 10 straipsnio, nes Sprendime nenurodytas jį priėmusio subjekto pavadinimas, nenurodytas Sprendimui suteiktas registracijos numeris, nėra nurodyta jokių teisinių pagrindų (teisės normų), taip pat nėra nurodyti jo apskundimo terminai ir tvarka bei Sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos, jis nepasirašytas jokio asmens. Pažymėjo, kad konkursas įvyko 2020 m. gruodžio 18 d., o konkursą laimėjęs asmuo nuo 2021 m. sausio 5 d. eina TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, ieškovas konkurso rezultatų neginčija ir savo teises gina taikant žalos atlyginimo institutą. Kadangi ginčijamą Sprendimą neleisti ieškovui dalyvauti konkurse priėmė tam įgaliojimų neturintis NBFC (personalo administratorė – ekspertė D. G.) veikiant (ultra vires), o turėjęs priimti sprendimą TPNC vadovas, jokio sprendimo dėl pareiškėjo Prašymo nepriėmė visai, todėl dėl tokių kaltų NBFC veiksmų ir TPNC pareigų neatlikimo ieškovas patyrė bei toliau patiria ir labai didelę nematerialinę (neturinę) žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas ir valstybinėmis institucijomis bei kančios, todėl ieškovas atsižvelgdamas ir į tokiais atvejais teismų priteisiamas sumas, neturtinės žalos dydį įvertina 6000 Eur suma, kurią nurodytais pagrindais iš atsakovų (atitinkamai nuo nustatytos kaltės laipsnio) prašo solidariai priteisti ieškovui (el.b.t. III, b.l. 30-36, b.l. 154-155).

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centras nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nors ieškovas neginčija, kad jis neatitinka Pareigybės aprašymo 3.2 papunktyje nustatyto kvalifikacinio reikalavimo „turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį“, atsakovas mano reikalinga pasisakyti dėl šio fakto. Pažymėjo, kad ieškovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis turi ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, t. y. atitinka Pareigybės aprašymo 3.2 papunktyje nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Atsakovas pastebėjo, kad vadovavimas, vadovaujamas darbas yra tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas ir tuo pačiu buvimas atsakingu už to kolektyvo veiklą ir priimamus sprendimus. Ar advokatas turi vadovavimo patirties apibūdina tai, kad advokatas gali samdyti darbuotojus, teikti paslaugas išimtinai kitam advokatui ar advokatų profesinei bendrijai arba būti advokatų profesinės bendrijos dalyviu, o tokiais atvejais atitinkamai gali būti susidarę pavaldumo ir (arba) atskaitomybe pagrįsti santykiai. Šiuo atveju, paaiškinime dėl ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamo darbo patirties, rašte „Dėl vadovavimo patirties“ bei 2020 m. gruodžio 8 d. veiklos ir funkcijų pažymoje ieškovas nurodė, kad jis vadovavo advokato J. K. kontoros personalui, tačiau tokie ieškovo tvirtinimai negalėjo būti vertinami kaip patikimi įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas samdė darbuotojus ir jiems vadovavo. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato atsakovui pareigos, organizuojant ir vykdant konkursus eiti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigas, pačiam gauti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Taigi, nustačius, kad ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas atitinka pareigybės aprašymo 3.2 papunktyje nustatytą reikalavimą, vadovaujantis Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 10 punktu ir Aprašo 4.6 papunkčiu, ieškovui per VATIS buvo išsiųstas motyvuotas pranešimas, kuriame buvo nurodyta priežastis, kodėl ieškovui neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Atsakovas nurodė, kad NBFC nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jam nėra taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Taigi, ieškovui išsiųstas pranešimas nėra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas, todėl jis neturi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje viešojo administravimo subjekto priimamam administraciniam sprendimui nustatytų reikalavimų. Be to, per VATIS siunčiamų pranešimų konkursuose dalyvaujantiems asmenims nėra galimybės pasirašyti ir patvirtinti anspaudu. Prie VATIS NBFC įgaliotas darbuotojas prisijungia įvedęs jam suteiktą vartotojo vardą ir slaptažodį. Dėl argumentų, kad skundžiamą sprendimą priėmė neįgaliotas asmuo - NBFC personalo administratorė - ekspertė D. G., atsakovas paaiškino, jog NBFC direktoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-344 buvo patvirtintas NBFC darbuotojų, kuriems pavesta centralizuotai atlikti personalo administravimo funkcijas, sąrašas. Sąrašo 123 punkte nustatyta, kad centralizuotai atlikti TPNC personalo administravimo funkcijas yra pavesta NBFC personalo administratorei-ekspertei D. G.. Atsižvelgiant į tai, NBFC personalo administratorė-ekspertė D. G. turėjo teisę NBFC vardu atlikti Aprašo II skyriuje nurodytas funkcijas, įskaitant ir: iš TPNC gavusi prašymą, paskelbti konkursą, užpildyti elektroninę prašymo skelbti konkursą į pareigas formą (Aprašo 4.1 papunktis), įvertinti ieškovo konkursui pateiktus dokumentus ir, ieškovui neatitikus konkurso skelbime nurodytų reikalavimų, VATIS pažymėti, kad ieškovas neatitinka konkurso skelbime nurodytų kvalifikacinių reikalavimų (Aprašo 4.3 papunktis); kilus abejonių dėl ieškovo atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, prašyti ieškovo, kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as) (Aprašo 4.4 papunktis), informuoti ieškovą, kodėl jis neatitinka konkurso skelbime nurodytų reikalavimų (Aprašo 4.6 papunktis).  Atsakovas pažymėjo, kad vykdydamas konkursą, atliko funkcijas, kurios yra priskirtos NBFC, o ne TPNC. Sprendimą skelbti konkursą priėmė ne NBFC, o TPNC, kaip nustatyta Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 3.2 papunktyje. NBFC atliko Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą funkciją, tik gavęs TPNC 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą Nr. R3-534 paskelbti konkursą, kuriame buvo pateikta informacija, kurią NBFC turėjo paskelbti skelbime apie konkursą. Nors Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 6.5 papunktyje yra nustatyta, kad sprendimą dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo priima Aprašo 3 punkte nurodytas asmuo, priėmęs sprendimą skelbti konkursą, tačiau Aprašo 4.4. papunktyje yra nurodyta, kad, kilus abejonių dėl pretendentų atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, Centralizuoto personalo administravimo įstaiga gali paprašyti pretendento, kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as). Atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra specialusis teisės aktas Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo atžvilgiu, todėl NBFC turėjo vadovautis pirmiausia Aprašo nuostatomis, o ne Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo nuostatomis. Taigi ne įstaiga, kurios personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, t. y. NBFC, vadovaujantis Aprašo 4.6 papunkčiu bei Konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 10 punktu, turėjo ieškovui pateikti pranešimą, kad jam nebus leidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Ieškovas nurodo patyręs bei toliau patiriantis labai didelę neturtinę žalą, ieškovo teiginiai yra abstraktūs bei nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš ieškinio visiškai neaišku, kokios konkrečios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo ieškovo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta tokia suma, be to pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų ir medicininių dokumentų apie galimai patirtą neturtinę žalą, emocinį stresą ir pan. bei viso to padarinius. Visi ieškovo teiginiai yra paremti jo paties nuomone ir subjektyviu aplinkybių vertinimu, todėl prašymas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas CK 6.245-6.255 straipsnių prasme. Pažymėjo, kad po 2020 m. rugsėjo mėnesį nelaimėto konkurso į NBFC grupės vadovo pareigas, ieškovas NBFC nuolat skundžia teismui civiline ir administracine tvarka, NBFC įtraukia į teisminius procesus, kurių laimėjimas ieškovui negali sukelti jokių materialinių teisinių pasekmių, tačiau pareikalauja daug NBFC žmogiškųjų ir administracinių išteklių bei apkrauna teismus mažareikšmėmis bylomis. Žino, kad ieškovas teismui dažnai skundžia ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų veiksmus, įskaitant savo esamus ir buvusius darbdavius. 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-4413-631/2021 nurodė, kad, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021 m. ieškovas (minimoje byloje – Pareiškėjas) su skundais į teismą kreipėsi 36 kartus, 2021 m. liepos mėnesį teisme gauti 5 ieškovo skundai, kitais mėnesiais vidutiniškai po 2–3 skundus. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo teikiamų skundų kiekį ir dažnumą, vertino, kad ieškovas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, todėl šioje konkrečioje byloje įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Toks ieškovo procesinis elgesys gali būti vertinamas ne tik kaip piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise, bet ir kaip sisteminis įstaigos vardo žeminimas (el. b.t. III, b.l. 65-77).

Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesutinka su patikslintame ieškinyje išdėstytais teiginiais ir reikalavimais, prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad ar pretendentas atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus pagal pretendento pateiktų dokumentų duomenis, įvertina ir Valstybės tarnybos valdymo informacinėje sistemoje pažymi NBFC. Pažymi, kad tik tuo atveju, kai bent vienam pretendentui išsiunčiamas Konkursų aprašo 10 punkte nurodytas pranešimas apie dalyvavimą pretendentų atrankoje, vadovaujantis Konkursų aprašo IV skyriaus nuostatomis vykdomas konkursas, kurį jau vykdo ne NBFC, o sprendimą skelbti konkursą priėmusi įstaiga, šiuo atveju – TPNC. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dokumentų pateikimo (rinkimo) metu įstaiga, priėmusi sprendimą organizuoti konkursą, nemato ir nevertina pretendentų pateikiamų dokumentų. Tik tuo atveju, kai konkurso organizavimą vykdančiai institucijai, šiuo atveju - NBFC, kyla pagrįstų abejonių dėl pretendento atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir dėl pateiktų dokumentų patikslinimo ar papildymo, ir ji oficialiai kreipiasi į sprendimą skelbti konkursą priėmusią instituciją, vadovaujantis Konkursų aprašo 6.5 papunkčiu, sprendimą priima Konkursų aprašo 3 punkte nurodytas sprendimą skelbti konkursą priėmęs asmuo. Šiuo atveju TPNC negavo NBFC kreipimosi dėl pretendento atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, todėl mano, kad vertinant pretendento pateiktus dokumentus NBFC specialistams dėl jų pagrįstumo abejonių nebuvo kilę, o TPNC vadovas neturėjo pareigos ar teisės savo nuožiūra vertinti pretendentų pateiktų dokumentų. Ieškovas patikslinto ieškinio 38 punkte nurodo, kad „Atsižvelgdamas į tai, jog konkursas įvyko 2020-12-18, o konkursą laimėjęs asmuo nuo 2021 m. sausio 5 d. jau virš metų eina TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigas, ieškovas konkurso rezultatų neginčija ir savo teises gina taikant žalos atlyginimo institutą.“ Tokiu būdu ieškovas pripažino, kad konkursas buvo organizuotas tinkamai ir teisėtai, jo neginčijo ir pripažino, kad pretendentų atranka buvo vykdyta laikantis teisės aktų ir įstaigų, turinčių įgaliojimus. Faktas, kad ieškovas neatitiko pretendentams keliamų reikalavimų suponuoja konkurso rezultatų pripažinimą, ir atitinkamai ieškinio netenkinimą. Priešingu atveju, pagrindas ir reikalavimas taikyti žalos atlyginimą būtų konkurso reikalavimų nuginčijimas. Todėl nesant teisėto pagrindo negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Vertinant ieškovo pateiktų skundų teismui kiekį, ir tai, kad skundais/pareiškimais siekiama ne konkretaus reikalavimo, sukeliančio teisines ir materialines pasekmes, tenkinimo, o proceso dėl proceso, įtampos, rezultato nekuriančio bylinėjimosi ir laiko gaišinimo, tokie veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, peržengiantys teisėtumo ribas (el. b.t. III, b.l. 121– 28).

Teismo posėdžio metu ieškovas J. K. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus dėl padaryto pažeidimo priimant sprendimą neleisti dalyvauti konkurse, aplinkybių dėl ieškovo atitikimo reikalavimams neprašė nagrinėti, o vertinti tik procedūrinius pažeidimus. Prašė patikslintą ieškinį dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro įgaliota atstovė Jurgita Petlickaitė palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime, prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Atsakovo Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Laima Gubystienė palaikė argumentus išdėstytus atsiliepime, prašė patikslintą ieškinį atmesti.

Patikslintas ieškinys netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas J. K. per Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą 2020 m. ­lapkričio 26 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvauti viešame konkurse į Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas (el. b.t. I, b.l. 144). Iš darbuotojo pagal darbo sutartį konkurso aprašymo (skelbimo Nr. 67638, skelbimo data 2020 m. lapkričio 11 d.) matyti, jog konkursas paskelbtas į šias pareigas: Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, pareigybės lygis – A2, konkursą inicijuojanti įstaiga: Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, konkursą organizuojanti įstaiga: Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (el. b.t. I, b.l. 32–34). 2020 m. gruodžio 4 d. ir 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centras (jo personalo administratorė – ekspertė D. G.) grąžino ieškovui prašymą patikslinimui, ieškovo buvo paprašyta pateikti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį įrodančius dokumentus (el. b.t. I, b.l. 143).  Ieškovas abu kartus prašymą patikslino, pateikė prašomus dokumentus, tačiau 2020 m. gruodžio 10 d. NBFC (jo personalo administratorė - ekspertė D. G.) VATIS pažymėjo, kad ieškovas neatitinka TPNC direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme specialiųjų reikalavimų, t. y. 3.2. punkto (turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį), kadangi ieškovas neatsiuntė tai įrodančių dokumentų. Taip pat NBFC per VATIS elektroniniu paštu atsiuntė 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą, kad ieškovo pateiktas prašymas atmestas. 

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo, kuriame nurodoma, kad ieškovas neatitinka konkurso reikalavimų. Ieškovas konkurso rezultatų neginčija ir savo teises gina prašydamas taikyti žalos atlyginimo institutą.

Dėl prašymo panaikinti sprendimą

Pasak ieškovo, Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas turi būti panaikintas, kadangi jis priimtas neturinčio teisę priimti tokį sprendimą asmens, t. y. sprendimo teisėtumas yra ginčijamas dėl procedūrinių pažeidimų. Aplinkybių susijusių su ieškovo atitikimu keliamiems reikalavimams ieškovas nagrinėti neprašo.

Ginčijamame sprendime (ieškovui jis atsiųstas elektroninio laiško pavidalu) nurodoma: informuojame, kad neatitinkate Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme specialiųjų reikalavimų, jau minėto 3.2. punkto – turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, kadangi neatsiunčiate tai įrodančių dokumentų.

Šio ginčo išsprendimui esminės reikšmės turi teisės aktų taikymas, t.y. būtina įvertinti, kuris teisės aktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintas Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Konkursų aprašas) ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 507 „Dėl Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Personalo administravimo funkcijų centralizuoto atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) turi būti taikomas.

Visų pirma pažymėtina, jog abu poįstatyminiai aktai yra priimti to paties subjekto – Lietuvos Respublikos Vyriausybės – ir ginčas yra kilęs dėl jų taikymo. Pasak ieškovo, Aprašo 4.3. ir 4.4 papunkčiuose numatytas funkcijas NBFC atlieka ne savo nuožiūra, o išimtinai tik pagal Įstaigos vadovo jau priimtus sprendimus, vadovaujantis Konkurso aprašo 3 punktu, 6.5 papunkčiu. Tuo tarpu atsakovų nuomone, Aprašas yra specialusis teisės aktas Konkursų aprašo atžvilgiu, todėl NBFC turėjo vadovautis pirmiausia Aprašo nuostatomis, o ne Konkurso aprašo nuostatomis.

Iš Konkursų aprašo I skyriaus 2 punkto matyti, kad konkurso organizavimas ir vykdymas apima: konkurso paskelbimą (2.1. papunktis); dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse (toliau – dokumentai) pateikimą ir priėmimą (2.2. papunktis); pretendentų užimti pareigybę įmonėje, įstaigoje atrankos komisijos (toliau – komisija) sudarymą ir asmenų, pageidaujančių dalyvauti konkurse (toliau – pretendentai) atranką. To paties Konkursų aprašo 3 punkte nustatyta, kad sprendimą skelbti konkursą priima: įmonės, įstaigos vadovas, kai skelbiamas konkursas kitoms konkursinių pareigybių sąraše nurodytoms pareigybėms (3.2. papunktis). Toliau, 6 punkte nurodoma, kad konkurso skelbime be kitų duomenų taip pat nurodoma ir  informacija apie tai, kad pateikiant pretendentų dokumentus kilus pagrįstų abejonių dėl pretendento atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir prireikus patikslinti ar papildyti pateiktus dokumentus (sprendimą priima Aprašo 3 punkte nurodytas sprendimą skelbti konkursą priėmęs asmuo), terminas pretendentams, kurie jau pateikė dokumentus, gali būti pratęstas 5 darbo dienoms, jeigu pretendentų prašoma pateikti papildomus dokumentus, reikalingus pretendento atitikčiai nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams įvertinti.

Funkcijų, susijusių su konkursų ir atrankos organizavimu, atlikimas taip pat reglamentuotas ir Aprašo II skyriuje, jo 4.3 papunktyje nustatyta, kad Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, per 3 darbo dienas nuo pretendentų dokumentų, kuriuos būtina pateikti norint dalyvauti konkurse, pateikimo termino pabaigos įvertina ir VATIS pažymi, ar pretendentai atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus, o Aprašo 4.4 papunktyje nustatyta, kad, kilus abejonių dėl pretendento atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, gali paprašyti pretendento, kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as). Aprašo 4.6 papunktyje yra nurodyta, kad Centralizuoto personalo administravimo įstaiga informuoja konkurso skelbime nurodytus reikalavimus atitinkančius pretendentus apie konkurso datą, laiką ir vietą, reikalavimų neatitinkančius pretendentus apie neatitikimo priežastis.

Pažymėtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui centralizuotai pavesta atlikti šio nutarimo 1.1-1.3 papunkčiais patvirtintuose sąrašuose nurodytų valstybės biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo ir (arba) personalo administravimo funkcijas, tame tarpe ir Techninės pagalbos neįgaliesiems centrui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2.1 papunktis).

Taigi tiek Aprašas, tiek Konkursų aprašas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtinti teisės aktai. Konkursų aprašas reglamentuoja bendrą konkursų organizavimo ir vykdymo valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kai konkursą laimėję fiziniai asmenys priimami į Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše nurodytas pareigybes, tvarką, o Apraše detalizuojama, kokias konkrečias funkcijas turi atlikti Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, t. y. NBFC. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Kaip matyti iš Aprašo, jis patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 91 straipsnio 5 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 301 straipsnio 1 dalimi. Pastarajame įtvirtinta, jog  Vyriausybė gali steigti įstaigas, kurios centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų bendrųjų funkcijų (buhalterinės apskaitos, dokumentų valdymo, personalo administravimo, viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo ir kitos pagalbinio pobūdžio funkcijos), kurios padeda įgyvendinti įstaigai teisės aktuose nustatytus uždavinius. Šių funkcijų apimtį nustato Vyriausybė. Tai reiškia, jog Centralizuoto personalo administravimo įstaigos - šiuo atveju NBFC – funkcijas ir veiklos sritis nustatė Vyriausybė, ir tokia jos pareiga yra įtvirtinta įstatyme. Centralizuoto personalo administravimo įstaigos veikla vykdoma tik jai priskirtos kompetencijos ribose. Teismo vertinimu, kadangi NBFC steigėju yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri centralizuodama personalo administravimo funkcijas siekė efektyvaus funkcijų atlikimo ir šią funkciją delegavo konkrečiam subjektui, todėl NBFC turėjo vadovautis pirmiausia Aprašo nuostatomis, o ne Konkursų aprašo nuostatomis, kuris skirtas kur kas platesniam neindividualizuotam subjektų ratui. Aprašas yra specialusis teisės aktas Konkursų aprašo atžvilgiu, todėl Konkursų aprašo nuostatomis NBFC turi vadovautis tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Aprašas.

Sprendžiant dėl poįstatyminių aktų taikymo šio ginčo išsprendimui, taip pat būtina pažymėti, kad Konkursų aprašo 10 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, Centralizuoto personalo administravimo įstaiga, o ne Įstaiga, pretendentui, kuris neatitinka konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ar nepateikė tai patvirtinančių dokumentų ir (ar) kuris teigiamai atsakė į bent vieną iš pretendento anketos (Aprašo 1 priedas) 4–10 klausimų, per 5 darbo dienas pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo terminui per VATIS išsiunčia motyvuotą pranešimą, kuriame nurodo, kodėl jam neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Taigi ne Įstaiga (TPNC), o Centralizuoto personalo administravimo įstaiga (NBFC), vadovaujantis Aprašo 4.6 papunkčiu bei Konkursų aprašo 10 punktu, turėjo ieškovui pateikti pranešimą, kad jam nebus leidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Aprašas yra specialusis teisės aktas Konkursų aprašo atžvilgiu, kilus abejonių dėl pretendentų atitikties reikalavimams, turėtų būti taikoma ne Konkursų aprašo 6.5 papunkčio nuostata, o Aprašo 4.4 papunkčio nuostata.

Pasak ieškovo, Sprendimą neleisti ieškovui dalyvauti konkurse priėmė tam įgaliojimų neturintis NBFC (personalo administratorė - ekspertė D. G.) veikiant (ultra vires), o turėjęs priimti sprendimą TPNC vadovas, jokio sprendimo dėl pareiškėjo Prašymo nepriėmė visai. Kaip nustatė teismas NBFC buvo tinkamu subjektu, vadovaujantis Aprašu, įvertinti, ar pretendentai atitinka konkurso skelbime nurodytus kvalifikacinius reikalavimus ir apie tai informuoti pretendentus. Byloje pateiktas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. V-627 „Dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų, kuriems pavesta centralizuotai atlikti personalo administravimo funkcijas, sąrašą, patvirtintą Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų, kuriems pavesta centralizuotai atlikti personalo administravimo funkcijas, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo išdėstyta nauja sąrašo redakcija. Priede „Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų, kuriems pavesta atlikti personalo administravimo funkcijas, sąrašas“ nurodoma, kad įstaigos Techninės pagalbos neįgaliesiems centro personalo administravimo funkcijas atliekantis darbuotojas – D. G. (123 punktas). Taigi minėtas aktas patvirtina D. G. įgalinimus Techninės pagalbos neįgaliesiems centro personalo administravimo funkcijoms atlikti (el. b.t. I, b.l. 160-168).  Todėl minėtoji specialistė, gavusi TPNC prašymą paskelbti konkursą, turėjo pareigą užpildyti elektroninę prašymo skelbti konkursą į pareigas formą (Aprašo 4.1 papunktis), įvertinti ieškovo konkursui pateiktus dokumentus ir, ieškovui neatitikus konkurso skelbime nurodytų reikalavimų, VATIS pažymėti, kad ieškovas neatitinka konkurso skelbime nurodytų kvalifikacinių reikalavimų (Aprašo 4.3 papunktis); kilus abejonių dėl ieškovo atitikties konkurso skelbime nustatytiems kvalifikaciniams reikalavimams, prašyti ieškovo, kad šis pateiktų kvalifikaciją patikslinančio (-ų) ar patvirtinančio (-ų) dokumento (-ų) kopiją (-as) (Aprašo 4.4 papunktis), informuoti ieškovą, kodėl jis neatitinka konkurso skelbime nurodytų reikalavimų (Aprašo 4.6 papunktis).

Kaip minėta, ieškovas sprendimo teisėtumą ginčija ir tuo aspektu, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, keliamų  viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo turinui ir formai. Konkurso aprašo 10 punkte nustatyta kad jeigu įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, Centras per 5 darbo dienas pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo laikui terminą per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą išsiunčia motyvuotą pranešimą, kuriame nurodo, kodėl jam neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Taigi, kaip matyti iš minėto reglamentavimo pretendentas, kuriam neleidžiama dalyvauti atrankoje yra informuojamas motyvuotu pranešimu, kuriam nėra taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti turinio reikalavimai. Vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi „administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei“. Tuo tarpu pranešimas savo esme negali būti aiškinamas kaip teisės taikymo aktas, todėl jam neturi būti taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai. Pagal Konkurso aprašo 10 punktą vieninteliu reikalavimo pranešimo turiniui yra jo motyvuotumas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pranešimo šiuo aspektu neginčija, jam yra aiškus jo pašalinimo iš konkurso pagrindas – neatitiko pareigybės aprašymo 3.2. punkto reikalavimo – turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį, šiuo aspektu ieškovas, kaip jau minėta, ginčo nagrinėti neprašė. Taigi skundžiamas Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d.  sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, ieškovo patikslintas ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo  

Pareiškėjas teismo prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 6000 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamuoju atveju ieškovas savo patirtą neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčijamą sprendimą neleisti ieškovui dalyvauti konkurse priėmė tam įgaliojimų neturintis NBFC subjektas (personalo administratorė - ekspertė D. G.) veikiant (ultra vires), o turėjęs priimti sprendimą TPNC vadovas, jokio sprendimo dėl pareiškėjo Prašymo nepriėmė visai. Dėl tokių kaltų NBFC veiksmų ir TPNC pareigų neatlikimo, pasak ieškovo, jis patyrė bei toliau patiria labai didelę nematerialinę (neturinę) žalą, kurią sudaro ieškovo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas ir valstybinėmis institucijomis bei kančios.

Teismas pažymi, kad ieškovas tik konstatavo ir abstrakčiai nurodė, kad jis patyrė ir toliau patiria labai didelę neturtinę žalą, tačiau kuo pasireiškė dvasiniai išgyvenimai neindividualizavo ir nedetalizavo - net ir teismo posėdžio metu negalėjo plačiau paaiškinti. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Teismo nuomone, ieškovas šiuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. Ieškovo paaiškinimais į specialistus pagalbos dėl savo savijautos nesikreipė. Šio atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismo vertinimu, yra reikšminga ir atsakovės akcentuota faktinė aplinkybė, jog 2021 m. lapkričio 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-4413-631/2021 nurodė, kad, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021 m. ieškovas (minimoje byloje – pareiškėjas) su skundais į teismą kreipėsi 36 kartus, 2021 m. liepos mėnesį teisme gauti 5 ieškovo skundai, kitais mėnesiais vidutiniškai po 2–3 skundus. Todėl akivaizdu, jog toks iškeltų bylų kiekis neabejotinai apsunkina ieškovo galimybę įvertinti savo dvasinę pusiausvyrą santykyje su kiekviena iš iškeltų bylų ir identifikuoti dvasinius išgyvenimus su kiekviena iš bylų. Taip pat būtina pažymėti, jog ieškovo pašalinimą iš dalyvavimo konkurse nulėmė paties ieškovo veiksmai - kaip jau ne kartą minėta, pretendentas nepateikė įrodymų, jog atitinka Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodyto 3.2 papunktyje specialiojo reikalavimo – turėti ne mažiau kaip vienerių metų vadovaujamojo darbo patirtį. Todėl teismui aukščiau nustačius, kad Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. gruodžio 10 d.  sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas darytina išvada, jog nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis.

Taigi, šioje civilinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik abstrakčių ieškovo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovai atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė ieškovui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie ieškovui kilusią neturtinę žalą. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmetus pagrindinius patikslinto ieškinio reikalavimus, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovo naudai.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovas Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Teismo vertinimu, nors teismas, išnagrinėjęs šią bylą ir sprendžia, jog ieškovo patikslintas ieškinys yra nepagrįstas, tačiau ieškovo elgesys nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį veikdamas akivaizdžiai nesąžiningai. Atsižvelgdamas į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, teismas nenustatė pakankamo pagrindo ieškovui už jos procesinį elgesį (nepagrįstą ieškinį) skirti baudą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Dėl kitų patikslinto ieškinio argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja patikslinto ieškinio reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas išreiškė prašymą priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant ir patirtas apeliaciniame procese, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra susidarę 26,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų. Patikslintą ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 26,88 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 –  270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

                   Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą). 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė