Civilinė byla Nr. e2A-645-241/2017

Proceso Nr. 2-55-3-00310-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.2.1; 2.6.6.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, Lietuvoje veikiančio per Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited filialą, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ir Ardanuy Ingenieria S.A. bei atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1769-852/2017 pagal ieškovų Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, Lietuvoje veikiančio per Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited filialą, uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ ir Ardanuy Ingenieria S.A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sutarties dalies ir įskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo arba įskaitytos delspinigių sumos sumažinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, Lietuvoje veikiantis per Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited filialą, UAB „Kelprojektas“ ir Ardanuy Ingenieria S.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, reikšdami reikalavimus, kuriuos nurodė kaip pagrindinį ir papildomus, alternatyvius, dėl kurių turi būti sprendžiama netenkinus pagrindinio reikalavimo.
2. Pagrindiniu ieškinio reikalavimu ieškovai nurodė prašymą pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento: 2011 m. birželio 14 d. projekto „Techninė pagalba, susijusi su ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija“ projektavimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. SP-220 (toliau – ir Sutartis) 10.4.4 punktą, atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2013 m. lapkričio 9 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. kovo 3 d., 2013 m. gruodžio 31 d. pranešimais atliktus delspinigių įskaitymus bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 769 704,73 Eur sumą. Ieškovai nurodė, kad 2011 m. vasario 21 d. atsakovė paskelbė apie projekto „Techninė pagalba, susijusi su ruožo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija“ projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimą atviro konkurso būdu (toliau – ir Konkursas). Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited (vadovaujantysis partneris), UAB „Kelprojektas“ ir Ardanuy Ingenieria S.A. (toliau kartu – ir Projektuotojas) sudarė 2011 m. balandžio 22 d. Jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu partneriai susivienijo į vieną grupę, ketindami kartu dalyvauti Konkurse, grupės vardu pateikti bendrą pasiūlymą ir bendrai teikti paslaugas pagal tarp atsakovės ir Projektuotojo sudarytą sutartį dėl projekto projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų. 2011 m. balandžio 22 d. Projektuotojas pateikė atsakovei pasiūlymą Konkurse nurodytomis sąlygomis ir pripažinus Projektuotoją Konkurso laimėtoju atsakovė ir Projektuotojas, atstovaujamas Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, sudarė 2011 m. birželio 14 d. sutartį dėl rekonstruojamo ruožo (duomenys neskelbtini) projektavimo paslaugų, apimančių tyrimus, matavimus, techninių duomenų surinkimą, vertinimą, projektinių pasiūlymų (sprendinių) parengimą, techninio projekto parengimą ir derinimą, projekto ekspertizės užsakymą, sąnaudų kiekių žiniaraščių rangos konkursui parengimą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punkte nustatyta, kad atsakovė turi teisę ne ginčo tvarka (pvz., taikydama vienašalį įskaitymą ar kt.) įskaityti iš pagal Sutartį už paslaugas Projektuotojui mokėtinų sumų, taip pat ir iš Sutarties vykdymo užtikrinimo, visas netesybas (delspinigius ir baudas). Vėluojant projektui, atsakovė pradėjo skaičiuoti delspinigius, tačiau Projektuotojas pasiūlė atsakovei delspinigių už Projektuotojo paslaugų atlikimo vėlavimus skaičiavimą ir reikalavimą juos apmokėti atidėti iki Sutarties vykdymo pabaigos. Tačiau 2012 m. spalio 30 d. įvykusio pasitarimo su atsakove metu Projektuotojai, atstovaujami Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, sutiko su vienašališku delspinigių įskaitymu į Projektuotojui už suteiktas Paslaugas mokėtinas sumas, tačiau su sąlyga, kad bus įskaitomos tik tos delspinigių sumos, dėl kurių dydžio tarp šalių nėra ginčo. Nuo 2012 m. lapkričio 26 d. atsakovė pradėjo taikyti vienašalį priskaičiuotų delspinigių įskaitymą, neatsižvelgdama į tai, ar Projektuotojas gali būti laikomas atsakingas už atitinkamo projekto etapo vėlavimą, ar ne. Laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. balandžio 25 d. atsakovė atliko įskaitymus bendrai 769 704,73 Eur sumai. Įskaitymai buvo atlikti sumoms, mokėtinoms ieškovams pagal Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited išrašytas sąskaitas–faktūras Nr. SW 147, Nr. SW 157, Nr. SW 164, Nr. SW 166, Nr. SW 175, Nr. SW 177, Nr. SW 178, Nr. SW 185, Nr. SW 186, Nr. SW 190, Nr. SW 194, Nr. SW 202. Įskaitymai negalėjo būti atlikti, nes Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešai tvarkai, įtvirtina esminę šalių nelygybę, todėl negalioja; atsakovės pranešimai apie įskaitymus neatitinka CK 6.131 straipsnyje nustatytų sąlygų; dėl šios priežasties atsakovei kyla pareiga grąžinti Projektuotojui neteisėtai įskaitytą 769 704,73 Eur sumą.
3. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punkto sąlygų prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai bei  esminės šalių nelygybės įtvirtinimą ieškovai grindė tuo, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, Projektuotojui laimėjus atvirą konkursą Nr. 2010/MO-42. Sutartį, įskaitant Sutarties bendrąsias sąlygas, vienašališkai parengė bei patvirtino pati atsakovė. Nesąžiningos sutarčių sąlygos yra neteisėtos ir jas negali būti reikalaujama priverstinai vykdyti, be to, įstatymo yra ginamos prisijungimo būdu sutartį sudariusios šalies (Projektuotojo) teisės. Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punktas riboja Projektuotojo teises ir suteikia neproporcingą pranašumą atsakovei; jos neatitinka sąžiningos verslo praktikos principų ir dėl to negalioja. Šios sąlygos atsakovei taip pat leidžia bet kada išskaičiuoti delspinigius iš Projektuotojo už suteiktas paslaugas mokėtinų sumų; taip pat išskaičiuoti bet kokio dydžio vienašališkai paskaičiuotų delspinigių sumą. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykių specifiką, vykdyto projekto mastą ir svarbą, pranešimai apie įskaitymus turėtų būti aiškūs, nedviprasmiški ir tikslūs. Ieškovų nuomone, pranešimai apie įskaitymus neatitiko CK 6.131 straipsnio sąlygų. Pripažinus negaliojančiomis Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punkto sąlygas, prašoma pripažintini negaliojančiais ir visus kitus įskaitymus, atliktus šios niekinės sutartinės sąlygos pagrindu, bendrai 769 704,73 Eur sumai, t. y. 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2013 m. lapkričio 9 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. kovo 3 d., 2013 m. gruodžio 31 d. atliktus delspinigių įskaitymus.
4. Pirmu alternatyviu reikalavimu ieškovai prašė pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus 677 581,51 Eur sumai negaliojančiais ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovų naudai neteisėtai įskaitytą 677 581,51 Eur sumą. Alternatyviu įskaitymo dalies negaliojimo pagrindu ieškovai nurodė draudimą įskaityti delspinigius, praleidus senaties terminą. Atsakovė delspinigius įskaitė neatsižvelgdama į reikalavimui dėl delspinigių taikomą sutrumpintą ieškinio senaties terminą, dėl ko atsakovės įskaitymai, padaryti 677 581,51 Eur (2 339 553,47 Lt) sumai, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, negalioja ab initio. Pripažinus įskaitymus negaliojančiais, taikytina restitucija – priteisiant iš atsakovės ieškovų naudai neteisėtai įskaitytą sumą.
5. Antru alternatyviu reikalavimu ieškovai prašė sumažinti delspinigių dydį. Nurodė, kad teismui nusprendus netenkinti reikalavimų dėl Sutarties 10.4.4 punkto pripažinimo negaliojančiu; arba dėl 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. spalio 8 d., 2014 m. kovo 3 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 2 d. pranešimais atliktų delspinigių įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, ieškovai prašė sumažinti atsakovės vienašališkai įskaitytų delspinigių sumą, nes jos yra akivaizdžiai per didelės, iškreipia šalių interesų balansą. Vienašališkai įskaityta delspinigių suma – 769 704,73 Eur – sudaro net 10,55 proc. visos Sutarties kainos (be PVM). Visais delspinigių skaičiavimo laikotarpiais egzistavo ir kitas CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnyje numatytas netesybų mažinimo pagrindas – dalinis prievolės įvykdymas, į ką atsakovė taip pat neatsižvelgė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies:
1. pripažino atsakovės 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2-5715, 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. 2-788, 2013 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 2-2283, 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 2-2722, 2013 m. spalio 8 d. raštu Nr. 2-4689, 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-5618, 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. 2-5619, 2014 m. vasario 24 d. raštu Nr. 2-883, 2014 m. kovo 25 d. raštu Nr. 2-1266 atliktus įskaitymus ir jų perskaičiavimą, atliktą 2015 m. birželio 4 d. raštu Nr. 2-2095, nepagrįstais dalyje dėl 240 300,91 Eur sumos įskaitymo;
2. priteisė ieškovui Aecom Infrastructure & Enviroment UK Limited, Lietuvoje veikiančiam per Aecom Infrastructure & Enviroment UK Limited filialą, iš atsakovės 96 024,24 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 137,05 Eur bylinėjimosi išlaidų;
3. priteisė ieškovei UAB „Kelprojektas“ iš atsakovės 99 124,13 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 137,05 Eur bylinėjimosi išlaidų;
4. priteisė ieškovui Ardanuy Ingeneria S.A. iš atsakovės 45 152,54 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 137,05 Eur bylinėjimosi išlaidų;
5. kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punkto nuostata prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajai tvarkai, be to, kad įtvirtina esminę šalių nelygybę ir todėl yra niekinė bei negalioja. Teismo vertinimu, vien tai, kad sutartis buvo sudaryta ieškovams (konsorciumui) laimėjus viešą konkursą, neįrodo ieškovų išskirtinai nepalankios padėties. Teismas pažymėjo, kad ieškovams konkurso sąlygos buvo žinomos, konkurse ieškovai dalyvavo savo apsisprendimu. Ieškovai, kaip jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė, yra komercinis subjektas ir todėl, dalyvaudamas konkurse, turėjo galimybę įvertinti visas su tuo susijusias rizikas. Teismas neįžvelgė aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti esminę šalių nelygybę derantis dėl Sutarties.
8. Teismas konstatavo, kad ieškovai, ginčydami Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punkto nuostatas, iš esmės ginčija atsakovės teisę atlikti vienašalį įskaitymą išskirtiniu sutartyje nurodytu būdu – ne ginčo tvarka. Teismo vertinimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punktas nesuteikia atsakovei jokių išskirtinių papildomų teisių, nei įprastai pagal įstatymą jų turi kiti prievolinių santykių dalyviai. Teismas padarė išvadą, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.4 punkte numatyta atsakovės teisė vienašališkai įskaityti delspinigius neprieštarauja nei įstatymui, nei viešajai tvarkai ar teisingumo ir protingumo principams.
9. Teismas, atsižvelgęs į pranešimų apie įskaitymus turinį, padarė išvadą, kad atsakovė faktiškai atliko 9 įskaitymus. Teismo vertinimu, atsakovės 2015 m. birželio 4 d. raštu Nr. 2-2095 atliktas įskaitymas reiškia ne savarankišką įskaitymą, bet anksčiau atliktų įskaitymų peržiūrėjimą ir jų sumažinimą.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovai, ginčydami sutartinę atsakomybę, turi pareigą paneigti skolininko kaltės prezumpciją, tuo tarpu, teismo vertinimu, nei ieškinyje, nei teisme ieškovai nenurodė jokio konkretaus laikotarpio ar pradelsto projektavimo darbų etapo vertės, dėl kurio pradelsimo nebūtų galima įžvelgti ieškovų (projektuotojo) kaltės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovų (Projektuotojo) kaltė dėl termino, nurodyto 2015 m. balandžio 15 d. pažymoje 2(IES)-123, praleidimo nepaneigta.
11. Teismas vertino, kad Sutartyje numatytas delspinigių skaičiavimo faktinis pagrindas yra faktiškai pradelstas prievolės įvykdymo laikotarpis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neatliko tokių delspinigių įskaitymo, kurie būtų apskaičiuoti už dar nepraėjusį laikotarpį. Teismas konstatavo, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 punktas nustato, jog netesybos (delspinigiai ir baudos) turi būti sumokėtos per 65 dienas į sutartyje nurodytas šalių banko sąskaitas. Teismo vertinimu, šis terminas nustato prievolės sumokėti delspinigius įvykdymo konkrečiu būdu terminą – terminą, per kurį netesybos turi būti sumokėtos į banko sąskaitą. Teismo nuomone, vertinant, ar priešpriešinės prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, atsakovės reikalavimo sumokėti delspinigius terminas laikytinas suėjusiu ieškovams faktiškai praleidus pagrindinės projektavimo darbų prievolės įvykdymo terminą, o ne delspinigių sumokėjimo terminą.
12. Teismas pažymėjo, kad vien dėl to, jog atsakovė po pranešimų apie įskaitymą keitė įskaitytų delspinigių apskaičiavimo laikotarpius, negalima pripažinti, kad priešpriešinė atsakovės prievolė į ieškovus nebuvo reali, konkreti ar pagrįsta. Teismas sprendė, kad pagal delspinigių apskaičiavimo ir perskaičiavimo pažymas galima nustatyti faktinį įskaitymo pagrindą, patikrinti įskaitymo pagrįstumą įskaitymo momentu.
13. Teismas, įvertinęs atsakovės priešpriešinius reikalavimus, konstatavo, kad atsakovė dėl dalies savo reikalavimų, kuriuos įskaitė į ieškovų priešpriešines prievoles, įskaitymo metu jau buvo praleidusi sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams priteisti delspinigius. Teismas nustatė, kad atsakovė tas pačias delspinigių apskaičiavimo pažymas, kuriose nurodytas tas pats delspinigių skaičiavimo laikotarpis, panaudojo keliems įskaitymams atlikti. Tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nedaro įskaitymo negaliojančiu, nes atsakovė gali pasirinkti, kurią būtent prievolę ji sudengia įskaitymo būdu; atsakovė yra pareiškusi, kad ji pirmiausia įskaitė vėliausias prievoles, skaičiuodama 6 mėn. senaties terminą atgal nuo įskaitymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovei 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 2-5715 atliekant įskaitymą, nebuvo galimybės nepraleidus 6 mėn. termino pagrįsti 27 977,51 Eur sumos įskaitymo, o vėliau – atsakovei 2015 m. birželio 4 d. raštu Nr. 2-2095 perskaičiavus anksčiau įskaitytus delspinigius, atsižvelgiant į jų susidarymo priežastis pagal 2015 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 2(IES)-123, į faktinę atsakovės priešpriešinio reikalavimo sumą, nepraleidus 6 mėn. senaties termino gali būti įskaityta tik 529 403,82 Eur dydžio ieškovų reikalavimo suma iš faktiškai įskaitytos 769 704,73 Eur sumos (palyginus minėtoje pažymoje nurodytus delspinigių susidarymo laikotarpius (įskaityto laikotarpio pradžia nuo 2012 m. liepos 18 d.) su atsakovės paaiškinimuose nurodytais įskaitymo laikotarpiais (įskaityto laikotarpio pradžia 2012 m. gegužės 30 d.)). Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstai įskaityta suma, atsižvelgiant į teismo iniciatyva apskaičiuotą delspinigių normą ir sumą, pripažintina 240 300,91 Eur suma, kuri, teismo vertinimu, priteistina ieškovams, kaip skola už atliktus projektavimo darbus pagal Sutartį.
14. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, iškreipia šalių interesų balansą ir laikytinas nesąžiningu. Teismo vertinimu, delspinigiai buvo esminė sutarties sąlyga, ji ieškovams (konsorciumui), kaip viešo konkurso dalyviui, nebuvo siurprizinė ir apsisprendimo dėl dalyvavimo konkurse nenulėmė. Teismas, įvertinęs sutarties objektą (geležinkelio infrastruktūros objektų projektavimą), konstatavo, kad atsakovės faktiškai taikyta 0,1 proc. dydžio delspinigių norma kaip netesybos, skatinančios ieškovus įvykdyti sutartį laiku, savaime nelaikytina neprotinga ar aiškiai neteisinga. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovams buvo žinoma Sutarties įvykdymo termino svarba, be to, jie žinojo apie atsakovės skaičiuojamus delspinigius, kurių skaičiavimas truko ilgą laiką, tačiau ieškovai Sutarties sąlygos, nustatančios delspinigių dydį, peržiūrėti nereikalavo, įskaitymų neginčijo iki Sutarties galutinio įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių dydžio peržiūrėjimo praėjus ilgam laikui po jų įskaitymo, yra nesąžiningas kaip iš esmės apribojantis atsakovės galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo. Taip pat teismas nesutiko su ieškovais, kad priskaičiuoti delspinigiai turi būti mažinami atsižvelgiant į dalinį prievolės įvykdymą, nes delspinigiai buvo skaičiuojami ne nuo visos sutarties, bet nuo uždelsto sutarties įvykdymo etapo vertės.
15. Teismas konstatavo, kad įstatyme numatytų pagrindų ieškovų reikalavimą pripažinti solidariu nagrinėjamu atveju nėra (prievolės dalykas yra dalus). Teismas nustatė, kad Jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu ieškovai veikia sutartiniuose santykiuose kaip konsorciumas, 3 straipsnio 6 punktas nustato jų įnašo į konsorciumą dalis. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas, kildinamas iš bendros veiklos, tenkintinas atitinkamomis dalimis.
16. Teismas nustatė, kad ieškinys yra patenkintas 35 proc., todėl atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kurias priteisė ieškovams lygiomis dalimis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

17. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimo dalis, kuriose atmesta ieškovų reikalavimų dalis, ir priimti naują sprendimą – visiškai patenkinti šiuose ieškinio reikalavimus:
1. pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. spalio 8 d., 2013 m. spalio 18 d., 2013 m. lapkričio 5 d., 2013 m. lapkričio 9 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2014 m. kovo 3 d., 2013 m. gruodžio 31 d. pranešimais atliktus delspinigių įskaitymus, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 769 704,73 Eur sumą;
2. netenkinus pirmo reikalavimo, pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės 2012 m. lapkričio 26 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 9 d., 2013 m. birželio 5 d., 2013 m. spalio 8 d., 2014 m. kovo 3 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 2 d. pranešimais atliktus delspinigių įskaitymus, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 677 581,51 Eur sumą;
3. netenkinus antro reikalavimo, sumažinti ieškovų mokėtinų delspinigių dydį iki 153 940,94 Eur sumos ir priteisti ieškovams iš atsakovės 615 763,78 Eur sumą.
18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Reikalavimas dėl 769 704,73 Eur sumos priteisimo yra pagrįstas. Atsakovė negalėjo įskaityti delspinigių, kol nesuėjo šalių Sutartyje sutartas 65 dienų terminas delspinigiams sumokėti. Atsakovė negalėjo įskaityti delspinigių už dar nesuėjusį laikotarpį. Taip pat atsakovė negalėjo įskaityti delspinigių, nenurodydama už kokį laikotarpį įskaito delspinigius. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad įskaitymai nebuvo aiškūs, nedviprasmiški ir tikslūs.
2. Reikalavimas dėl 677 581,51 Eur sumos priteisimo taip pat yra pagrįstas. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias įskaitymą, ieškinio senatį, netinkamai jas aiškino ir taikė. Teismas netinkamai kvalifikavo atsakovės 2015 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 2(IES)-123. Teismas nepagrįstai apsiribojo vien tik įskaitymo patikrinimu jo atlikimo metu, nors privalėjo analizuoti ir tolimesnius atsakovės veiksmus.
3. Reikalavimas dėl 615 763,78 Eur sumos priteisimo irgi yra pagrįstas. Teismas nepagrįstai ginčo delspinigius pripažino ne per dideliais ir sąžiningais. Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dalinį prievolės įvykdymą.
19. Atsakovė prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės atlikti įskaitymai negali būti laikomi neaiškiais, nekonkrečiais ir negaliojančiais. Ieškovų argumentai, kad atsakovė atliko įskaitymus nesuėjus jų apmokėjimo terminui bei kad tuo pagrindu pranešimai apie įskaitymus yra netinkami, yra nepagrįsti. Atsakovės faktiškai įskaitytos delspinigių sumos apima tik tuos delspinigių laikotarpius, kurie įskaitymų atlikimo metu jau buvo suėję. Įskaitymų turinys ieškovams buvo suprantamas ir aiškus. Pagal byloje pateiktus įrodymus galima nustatyti faktinį įskaitymo pagrindą, patikrinti įskaitymo pagrįstumą įskaitymo momentu.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės atliktiems priešpriešinių reikalavimų įskaitymams taikytinas ieškinio senaties terminas.
3. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės vienašališkai įskaityta delspinigių suma yra ne per didelė, neiškreipia šalių interesų ir yra sąžininga. Ieškovai nepagrindė, kad atsakovės apskaičiuota ir įskaityta delspinigių suma turėtų būti mažinama. Be to, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, laikytina, kad ieškovai delspinigius sumokėjo, todėl įskaitytų delspinigių suma negali būti mažinama. Delspinigiai ieškovams buvo skaičiuojami atsižvelgiant į dalinį prievolės įvykdymą. Teismui pripažinus ieškovų reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo atsakovės atliktiems įskaitymams iš dalies pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl apskaičiuotų delspinigių dydžio mažinimo.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės atliktiems priešpriešinių reikalavimų įskaitymams, t. y. delspinigių išieškojimui Sutartyje ir CK numatytu neteisminiu būdu, taikytinas ieškinio senaties terminas.
2. Taikydamas ieškinio senaties terminą teismas neįvertino byloje nurodytų aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai pripažino prievolę mokėti delspinigius, ir kad tai laikytina pagrindu pripažinti ieškinio senaties terminą nutrauktu pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalį.
3. Teismas nepagrįstai iš dalies tenkino ieškovų reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir šalių suderintu būdu sumokėtos delspinigių sumos grąžinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškovų patvirtintu būdu išieškojo iš ieškovų pagrįstas ir už šalių suderintus vėlavimo laikotarpius apskaičiuotas delspinigių sumas.
4. Teismas, pripažindamas atsakovės skolą kiekvienam iš ieškovų atskirai pagal ieškovų įnašo į jungtinę veiklą dalis, neįvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad vienas iš ieškovų – Ardanuy Ingenieria S.A. – savarankiškai reikalavimų byloje nereiškė.
21. Ieškovai prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Atsakovės atliktiems įskaitymams taikytinas ieškinio senaties terminas.
2. Ieškovai nėra pripažinę, kad atsakovės atlikti įskaitymai yra teisėti ar pagrįsti, taip pat nėra pripažinę, jog sutinka su apskaičiuota delspinigių suma.
3. Ieškovų reikalavimai dėl įskaitymais įskaitytų sumų grąžinimo yra teisėti ir pagrįsti.
4. Ieškovų reikalavimo teisės jiems priklauso solidariai, o Ardanuy Ingenieria S.A. yra ieškovas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir iš dalies patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinių skundų argumentų.
24. Šalys apeliaciniais skundais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą prievolių įskaitymui taikytinų sąlygų nustatymą, ieškovai taip pat kelia ginčo delspinigių dydžio pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, skundžiamo sprendimo turinį bei motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įskaitymo sąlygas, taikytinas ginčo įskaitymo sandoriams. Teismo išvados dėl delspinigių dydžio pagrįstumo teisėjų kolegijai taip pat nekelia pagrįstų abejonių. Pažymėtina, kad šalių apeliacinių skundų turinys iš esmės atitinka proceso pirmosios instancijos teisme metu jų teiktų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į ieškinį, dubliko, tripliko) turinį. Pastaruosiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus šalių esminius argumentus tinkamai išanalizavo ir įvertino pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumo.

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

25. Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
26. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo našta tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Nors, kaip jau minėta, įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su būtent tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, tačiau kita prievolės šalis išlaiko teisę ginčyti tokio įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo tenkintos 25 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikoje akcentuotos būtinosios įskaitymo atlikimo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovai, siekdami pripažinti negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus, savo apeliacinio skundo reikalavimų ribose tokių aplinkybių (sąlygų įskaitymui nebuvimo) neįrodė.
27. Ieškovai nurodo, kad atsakovė negalėjo atlikti delspinigių įskaitymo tol, kol nesuėjo Sutartyje numatytas 65 dienų terminas delspinigiams sumokėti, todėl, ieškovų nuomone, atsakovės įskaityti reikalavimai nebuvo galiojantys ir vykdytini. Su šiais argumentais, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti. Ginčo sutarties 10.5 punkte nurodyta, kad netesybos (delspinigiai ir baudos) turi būti sumokėtos per 65 dienas į Sutartyje nurodytas šalių banko sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad šis terminas nustato ne prievolės sumokėti delspinigius galiojimo terminą, o šios prievolės įvykdymo konkrečiu būdu terminą, t. y. terminą, per kurį netesybos turi būti sumokėtos į atsakovės banko sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lingvistinė šio Sutarties punkto konstrukcija yra aiški, kitoms Sutarties nuostatoms neprieštarauja, todėl nukrypti nuo pažodinio Sutarties teksto aiškinimo nėra pagrindo. Taip pat ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priešpriešinės prievolės įvykdymo termino suėjimo, vertinant šią aplinkybę CK 6.130 straipsnio 1 dalies normos kontekste. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės reikalavimo sumokėti delspinigius terminas laikytinas suėjusiu ieškovams faktiškai praleidus pagrindinės projektavimo darbų prievolės įvykdymo terminą, o ne delspinigių sumokėjimo terminą.
28. Ieškovų teigimu, atsakovė nepagrįstai įskaitė delspinigius, apskaičiuotus už dar nesuėjusį vėlavimo laikotarpį, t. y. delspinigiai buvo įskaityti pagal įskaitymo metu dar neišrašytas pažymas apie priskaičiuotus delspinigius. Ieškovai nurodo, kad šios pažymos negalėjo būti laikomos teisėtu pagrindu atlikti įskaitymus. Ginčo sutarties 10.4.1 punkte nurodyta, kad ieškovams nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų Sutarties sąlygose nurodytais terminais, atsakovė turi teisę iš ieškovų reikalauti 0,1 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamo atlikti etapo (jo dalies) kainos su PVM. Taigi ši nuostata reiškia, kad pagrindas atsakovei reikalauti iš ieškovų delspinigių atsiranda tuomet, kai ieškovai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų nustatytais terminais, o ne tuomet, kai atsakovė išrašo delspinigių skaičiavimo pažymą.
29. Ieškovai, remdamiesi 2014 m. kovo 25 d. pranešimu dėl įskaitymo (1 t., b. l. 73), teigia, kad atsakovė įskaitė negaliojančius ir nevykdytinus reikalavimus; šiame pranešime nurodyta pažyma apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-114 (2 t., b. l. 59) yra išrašyta 2014 m. kovo 10 d., tuo tarpu įskaitymas atliktas anksčiau – 2014 m. kovo 3 d. Iš 2014 m. kovo 10 d. pažymos apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-114 matyti, kad joje apskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d., t. y. iki 2014 m. kovo 3 d. įskaitymo. Taip pat ieškovai, remdamiesi 2014 m. vasario 24 d. pranešimu dėl įskaitymo (1 t., b. l. 33), nurodo, kad atsakovė atliko du įskaitymus – 2013 m. gruodžio 16 d. ir 31 d., tačiau delspinigių pažyma Nr. 2(IES)-39, kuria grindžiamas pranešimas, išrašyta tik 2014 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 34). Nors iš 2014 m. sausio 31 d. pažymos Nr. 2(IES)-39 matyti, kad joje apskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 31 d., tačiau, atsakovės teigimu, 2014 m. vasario 24 d. pranešime dėl įskaitymo nurodytais įskaitymais faktiškai delspinigių už pažymoje Nr. 2(IES)-39 nurodytus vėlavimo laikotarpius įskaityta nebuvo. Šį atsakovės teiginį patvirtina jos rašytiniai paaiškinimai, be kita ko, delspinigių įskaitymų pagrindimas (3 t., b. l. 131-134), kuriame nėra įtrauktas nei 2014 m. vasario 24 d. pranešimas dėl įskaitymo, nei pažyma apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-39. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi būtent šiais atsakovės rašytiniais paaiškinimais, kurių patikimumo ieškovai įrodymais nepaneigė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neatliko tokių delspinigių įskaitymo, kurie būtų apskaičiuoti už dar nepraėjusį laikotarpį.
30. Ieškovų manymu, atsakovės pranešimai apie įskaitymus nebuvo aiškūs, nedviprasmiški ir tikslūs. Teisėjų kolegija šiuos ieškovų argumentus laiko nepagrįstais. Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad pranešimas apie įskaitymą būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pranešime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; kt.). Iš byloje esančių pranešimų apie įskaitymą matyti, kad jie atitinka nurodytus esminius reikalavimus, keliamus tokio pobūdžio dokumentams, nes juose yra nurodytos pažymos apie priskaičiuotus delspinigius, kuriose nurodyti konkretūs vėlavimo laikotarpiai, detalizuotos delspinigių sumos, nurodytos konkrečios ieškovų sąskaitos-faktūros, iš kurių išskaitoma delspinigių suma, pagal šias sąskaitas-faktūras ieškovams mokėtinos sumos, ieškovams mokėtino PVM dydis, iš kurio išskaitomi delspinigiai, įskaitoma delspinigių suma, taip pat likusi neapmokėta delspinigių suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien dėl to, jog atsakovė po pranešimų apie įskaitymą keitė įskaitytų delspinigių apskaičiavimo laikotarpius, negalima pripažinti, kad priešpriešinis atsakovės reikalavimas ieškovams nebuvo realus, konkretus ar pagrįstas.
31. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje esantys įrodymai leidžia nustatyti įskaitymo faktinį pagrindą, patikrinti įskaitymo pagrįstumą įskaitymo momentu, ieškovai laiko deklaratyvia, teigia, jog neaišku, kokias konkrečias sumas, už kokį laikotarpį įskaitė atsakovė. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai atleido atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos. Su šiais ieškovų argumentais teisėjų kolega neturi pagrindo sutikti, nes pačių ieškovų argumentai šiuo aspektu apsiriboja deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu dėstė net keletą delspinigių įskaitymo pagrindimo versijų, o teismas sprendime nenurodė, kurią iš jų laiko pagrįsta. Aplinkybė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tikslino savo paaiškinimus dėl delspinigių įskaitymų pagrindimo, savaime nelemia išvados, jog delspinigiai įskaityti nepagrįstai ir netinkamai. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, kuriais įrodymais (atsakovės rašytiniais paaiškinimais bei su jais pateiktu delspinigių įskaitymo pagrindimu) remiasi (3 t., b. l. 131-134). Ieškovams tenka pareiga pateikti įrodymus, paneigiančius šiuos atsakovės rašytinius paaiškinimus, be kita ko, delspinigių įskaitymų pagrindimą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai šios pareigos tinkamai neįvykdė, po šių atsakovės rašytinių paaiškinimų pateikimo teismui neteikė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų nurodytus ir teismo tinkamai įvertintus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
32. Ieškovų reikalavimas dėl 6 mėn. ieškinio senaties taikymo atsakovės atliktiems įskaitymams ieškinyje buvo grindžiamas konkrečių atsakovės pranešimų apie įskaitymus analize, teigiant, kad nurodyti konkretūs įskaitymai yra negaliojantys dėl praleisto ieškinio senaties termino (1 t., b. l. 7-9). Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai yra susiję su pažymų apie priskaičiuotus delspinigius anuliavimu, naujų, pakoreguotų įskaitymų, skaičiavimų atlikimu. Apeliacinės instancijos teisme byla peržiūrima pagal apeliacinio skundo ribas, tačiau neperžengiant bylos nagrinėjimo apimties, buvusios pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme negali būti šalių keičiamas ieškinio pagrindas, taip pat ir dalykas, negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Teisėjų kolegija vertindama ieškovų apeliacinio skundo argumentus, kuriais kvestionuojamos teismo išvados dėl 6 mėn. ieškinio senaties taikymo atsakovės atliktiems įskaitymams, vadovaujasi nurodytu pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūros apeliacine tvarka teisiniu reglamentavimu.
33. Ieškovų nuomone, teismas netinkamai kvalifikavo 2015 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 2(IES)-123, kuri nustatė bendrą įskaitymų sumą. Ieškovai yra įsitikinę, kad atsakovei anuliavus visas savo anksčiau išrašytas delspinigių pažymas, kurių pagrindu buvo pateikiami pranešimai dėl atliktų įskaitymų, jai atsirado pareiga sumokėti ieškovams sumas, kurias jie anksčiau įskaitė. 2015 m. balandžio 15 d. pažymoje Nr. 2(IES)-123 nurodyti delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2012 m. balandžio 23 d., todėl 6 mėn. ieškinio senaties terminas yra praleistas 677 581,51 Eur sumai.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2(DI)-1037 „Dėl delspinigių“ (2 t., b. l. 96) informavo ieškovus, kad ji, įvertinusi 2015 m. kovo 31 d. pasitarimo metu ieškovų pateiktas Sutarties vykdymo vėlavimo priežastis, priėmė sprendimą ieškovams iš dalies netaikyti Sutartyje numatytos atsakomybės (delspinigių). Su šiuo raštu ieškovams buvo pateikta atsakovės 2015 m. balandžio 15 d. kreditinė pažyma Nr. 2(IES)-122 apie laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2015 m. kovo 25 d. ieškovams priskaičiuotų delspinigių anuliavimą (2 t., b. l. 97 (kita lapo pusė)), kurioje nurodyta, kad anuliuojamos pažymos apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-16, Nr. 2(IES)-30, Nr. 2(IES)-52, Nr. 2(IES)-103, kuriose priskaičiuoti delspinigiai (904 831,45 Eur) už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2015 m. kovo 25 d. Taip pat šiame rašte pažymėta, kad ieškovams teikiama atsakovės 2015 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. 2(IES)-123 apie laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 18 d. iki 2015 m. kovo 25d. priskaičiuotus delspinigius už ne laiku atliktus darbus, įsipareigojimų nevykdymą (2 t., b. l. 96 (kita lapo pusė), 97). Be to, 2015 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 2(DI)-1037 pažymėta, kad atsakovė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą laiku iš ieškovams mokėtinų sumų yra vienašališkai išskaičiusi 769 704,73 Eur sumą, ši suma ieškovų neginčijama. Taip pat su 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2(DI)-1037 ieškovams pateiktas 2015 m. balandžio 2 d. pasitarimo, įvykusio 2015 m. kovo 31 d., protokolas Nr. 4(DII)-19 (2 t., b. l. 83 (kita lapo pusė), 84 (ir kita lapo pusė)). Šiame pasitarime atsakovė ir ieškovai svarstė Sutarties vykdymo vėlavimo priežastis ir buvo nutarta, kad tam tikri vėlavimo laikotarpiai susidarė dėl ne nuo ieškovų priklausančių priežasčių.
35. Išvardintų duomenų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pažymų apie priskaičiuotus delspinigius anuliavimas buvo atliktas tam, kad būtų patikslintas delspinigių skaičiavimas, įvertinus dalinį ieškovų atsakomybės, kylančios iš sutartinių santykių, netaikymą (vietoje 904 831,45 Eur delspinigių sumos apskaičiuota 769 764,87 Eur suma, iš kurios 769 704,73 Eur sumą 2015 m. balandžio 23 d. rašto Nr. 2(DI)-1037 surašymo metu atsakovė jau buvo įskaičiusi). Faktą, kad 2015 m. balandžio 15 d. pažyma apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-123 ir 2015 m. balandžio 15 d. kreditinė pažyma apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-122 negali būti vertinamos atsietai viena nuo kitos, be kita ko, patvirtina ir atsakovės 2015 m. birželio 4 d. raštas Nr. 2-2095 (2 t., b. l. 102 (kita lapo pusė), kuriame nurodyta, jog abi šios pažymos ieškovams buvo pateiktos už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą laiku.
36. Ieškovai nurodo, kad iš 2015 m. balandžio 15 d. pažymos Nr. 2(IES)-123 matyti, jog atsakovė niekada nebuvo pateikusi jiems pranešimų dėl 204 181,38 Eur sumos įskaitymo, kuri patenka į jų vienu iš reikalavimų prašomą priteisti sumą (677 581,51 Eur). Ieškovai dėsto, kad pažymoje Nr. 2(IES)-123 nurodyti laikotarpiai nėra nurodyti jokiame atsakovės pranešime apie įskaitymą (4 t., b. l. 17). Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti ieškovų argumentai ir aplinkybės nebuvo dėstomi pirmosios instancijos teisme. Minėta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šių ieškovų argumentų dėl galimų pažymų apie priskaičiuotus delspinigius ir pranešimų apie įskaitymą neatitikimų ir jų įtakos ieškovų reikalavimų pagrįstumui.
37. Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės vienašališkai įskaityta delspinigių suma yra ne per didelė, neiškreipia šalių interesų pusiausvyros ir yra sąžininga. Ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė mažinti delspinigius, jų dydį susiedamas su sutarties sudarymu viešo konkurso būdu; neatsižvelgdamas į teismų praktikoje nustatytas ir rinkoje egzistuojančias realias palūkanų normas; nevertindamas įskaitytos delspinigių sumos Sutarties kainos kontekste. Be to, ieškovų manymu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į dalinį prievolės įvykdymą, kaip savarankišką pagrindą mažinti delspinigių dydį.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
39. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Dėl netesybų atliekamos kompensuojamosios funkcijos CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemiausioji jų mažinimo riba – jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali sumažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tokios minimalios ribos, iki kurios teismas gali sumažinti netesybas, nustatymas nereiškia, kad visais atvejais netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Priešingu atveju būtų paneigta sutartinių netesybų, kaip sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Taigi teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
40. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013; 2014 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014; kt.).
41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos (delspinigiai) nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visus reikšmingus veiksnius ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta pagrindų mažinti ginčo netesybų dydį. Teismas įvertino, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, jų pobūdį (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sudaryti sutartį), taip pat ginčo sutarties objekto – geležinkelio infrastruktūros objektų projektavimas – visuomeninę reikšmę, susijusią su viešojo intereso įgyvendinimu, be to, sutarties įvykdymo terminų laikymosi svarbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju teismas priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nenustatyta pagrindo mažinti netesybas, o faktiškai atsakovės taikytos 0,1 proc. dydžio netesybos (delspinigiai) yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės teisėtus interesus. Sumažinus netesybas būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos, sąžiningos verslo praktikos reikalavimai. Ieškovų apeliacinio skundo argumentai dėl neatsižvelgimo į dalinį prievolės įvykdymą iš esmės nėra siejami su konkrečiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dalinis prievolės įvykdymas skaičiuojant delspinigius buvo įvertintas, nepaneigia.
42. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė ieškovai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

43. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jos atliktiems įskaitymams taikytinas ieškinio senaties terminas. Atsakovė teigia, kad teismas be pagrindo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014, nes jos faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių, be to, joje nėra suformuluota aiškių ieškinio senaties taikymo išieškojimui ne teismo tvarka taisyklių. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
44. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčą dėl delspinigių įskaitymo pasibaigus ieškinio senaties terminui, konstatuota, kad kitai šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šių aplinkybių vertinimas lemia praleisto ieškinio senaties termino apskaičiavimą arba konstatavimą, kad jis nepraleistas, atitinkamai – kreditoriaus teisės į delspinigius apimtį. Dėl to kol nurodytos aplinkybės teismo neįvertintos, vienos šalies reikalavimas kitai šaliai sumokėti delspinigių sumą, apskaičiuotą neatsižvelgiant į suėjusį ieškinio senaties terminą, negali būti laikomas vykdytinu, o kartu ir įskaitytinu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Nurodytoje kasacinio teismo byloje, analogiškoje nagrinėjamai bylai, buvo pareikštas reikalavimas dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, keliant ginčą dėl įskaitymų pagrįstumo ir teisėtumo, be kita ko, remiantis ieškinio senaties termino taikymu. Todėl šioje kasacinio teismo nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl negalimumo įskaityti reikalavimus, kurių ieškinio senaties terminas pasibaigęs, teisėjų kolegijos vertinimu, aktualus ir nagrinėjamoje byloje.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė be pagrindo akcentuoja delspinigių išieškojimo formos (teismo/ne teismo tvarka) reikšmę ieškinio senaties taikymui, nes nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra sprendžiamas teisme, todėl ieškovai gali naudotis visomis pažeistų teisių gynybos priemonėmis, taip pat ir teise teismo reikalauti taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad traktavimas, jog atsakovei įskaitymo būdu patenkinus savo reikalavimą ieškovams dėl delspinigų atlyginimo, ieškovai neteko galimybės ginti pažeistas teises, nepagrįstai apribotų ieškovų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis).
46. Atsakovė nurodo, kad ieškovai savo veiksmais pripažino prievolę mokėti delspinigius atsakovei ir tai nutraukė ieškinio senaties termino eigą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės nurodytus įrodymus (ieškovų 2012 m. spalio 22 raštą Nr. VLN/GI/313/2012, šalių pasitarimų protokolus ir kt.), kurie turėtų pagrįsti ieškovų delspinigių prievolės pripažinimo veiksmus, daro išvadą, kad ieškovai nepripažino jokios konkrečios ir apibrėžtos delspinigių sumokėjimo prievolės. Pati atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ieškovai pripažino, jog delspinigiai turi būti sumokėti, tačiau šalys nesusitarė dėl tokių netesybų dydžio. Abstraktus pareigos mokėti delspinigius patvirtinimas negali sukelti ieškinio senaties termino nutraukimui prilyginamų padarinių.
47. Atsakovė teigia, kad 2015 m. balandžio 15 d. pažymoje apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-123 yra detalizuoti terminai ir sumos galutinei bendrai atsakovės įskaitytai delspinigių sumai, t. y. šalių bendru sutarimu nustatytos šalių atsakomybės ribos. Atsakovė pažymi, kad 2015 m. birželio 4 d. ji atliko paskutinį delspinigių įskaitymą iš ieškovams mokėtinų sumų, todėl nuo šios datos laikytina, jog ieškovai yra įvykdę atsakovei prievolę, susijusią su delspinigių sumokėjimu. Todėl, atsakovės nuomone, teismas neturėjo pagrindo taikyti restitucijos ir grąžinti ieškovų sutikimu įskaitytos delspinigių sumos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie atsakovės argumentai laikytini nepagrįstais.
48. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 15 d. pažyma apie priskaičiuotus delspinigius Nr. 2(IES)-123 ieškovams buvo pateikta su 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 2(DI)-1037, kuriame nurodytas atsakovės vienašališkai įskaitytos sumos dydis. Ieškovai, reaguodami į šį atsakovės raštą, 2015 m. birželio 1 d. raštu (2 t., b. l. 174-179) nurodė atsakovei, kad nesutinka su įskaitytų delspinigių suma, reikalavo ją grąžinti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą. Reikšmingos aplinkybės yra kontrahento pranešimas apie šį teisinį veiksmą kitai prievolės šaliai ir CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų egzistavimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs dalies atsakovės atliktų įskaitymų trūkumus (reikalavimo vykdytinumo sąlygos neegzistavimą dėl ieškinio senaties termino suėjimo), pagrįstai sprendė, kad tais įskaitymais įskaityta suma priteistina ieškovams.
49. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas Ardanuy Ingenieria S.A. jokių reikalavimų atsakovei neturėjo. Pastarąją aplinkybę atsakovė grindžia ieškovo Ardanuy Ingenieria S.A. 2016 m. balandžio 20 d. raštu, kuriuo atsakovė informuojama, jog šis ieškovas neturi jokių pretenzijų ir reikalavimų atsakovei pagal ginčo Sutartį, taip pat dėl įskaitytų delspinigių sumų. Atsakovės nuomone, tai patvirtina, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui Ardanuy Ingenieria S.A. 45 152,54 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė neginčija ieškovo Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, Lietuvoje veikiančio per Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited filialą, įgaliojimų vesti nagrinėjamą bylą visų ieškovų – jungtinės veiklos partnerių – vardu. Reikalavimai civilinėje byloje yra pareiškiami teismui pateikiant ieškinį, kurį priimdamas teismas iškelia bylą. Ieškovui, nebepageidaujančiam jo pareikštų reikalavimų nagrinėjimo teisme iškeltoje civilinėje byloje, civilinio proceso įstatymas numato teisę atsiimti ieškinį arba ieškinio atsisakyti, tai įforminant įstatyme nustatyta tvarka (pareiškimu dėl ieškinio atsiėmimo, atsisakymo ir kt.). Tuo tarpu nesant nurodyta tvarka išreikštos ir įformintos ieškovo valios, įstatymai nenumato teismui galimybės vertinti kitus bylos įrodymus (nagrinėjamu atveju – ieškovo Ardanuy Ingenieria S.A. 2016 m. balandžio 20 d. raštą atsakovui) ir pagal juos spręsti dėl ieškovo valios palaikyti savo ieškinio reikalavimus egzistavimo. Kadangi byloje nėra pateiktas ieškovo Ardanuy Ingenieria S.A. pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo ar atsisakymo, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti ir šio ieškovo reikalavimų pagrįstumą ir dėl jų priimti procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

50. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl visų esminių, bylos sprendimui reikšmingų aplinkybių. Todėl konstatuotina, kad apeliančių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

52. Ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimo išlaidas, neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).
53. Ieškovai patyrė 13 336,14 Eur išlaidų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimui (konkrečios išlaidų sumos pagal teisinių paslaugų pobūdį atskirai neišskirtos). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, kurio ieškovai prašė netenkinti, ieškovų atsiliepimo parengimui patirtos išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovės. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma akivaizdžiai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo redakcija) 8.16 punkte nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydį – 1 031,29 Eur (793,30 Eur x 1,3). Įvertinus šią aplinkybę, taip pat teiktų teisinių paslaugų pobūdį, darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, spręstina, kad ieškovams priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1 029 Eur dydžio sumos, kuri priteistina ieškovams lygiomis dalimis, t. y. po 343 Eur kiekvienam ieškovui (CPK 98 straipsnis).
54. Atsakovė prašymo dėl atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą parengimo išlaidų priteisimo ir jį pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovams Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited, Lietuvoje veikiančiam per Aecom Infrastrukture & Environment UK Limited filialą, juridinio asmens kodas 300104532, uždarajai akcinei bendrovei „Kelprojektas“, juridinio asmens kodas 234004210, ir Ardanuy Ingenieria S.A., juridinio asmens kodas 80480759, iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, juridinio asmens kodas 110053842, po 343 Eur (tris šimtus keturiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                                               Danutė Gasiūnienė

Romualda Janovičienė

Egidija Tamošiūnienė