Baudžiamoji
byla Nr. 2K-7/2010
Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.14.5.2;
1.1.8.1.2; 2.1.16.2.12 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. sausio 12 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko
teisėjo Rimanto Baumilo,
teisėjų:
Tomo Šeškausko ir Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant
Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant:
prokurorui Linui Belevičiui,
advokatui
Adomui Liutvinskui,
nuteistiesiems
T. U. ir A. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. U. ir Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinius skundus dėl
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
kovo 31 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kurioje:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės
6 d. nuosprendžiu, kurį taip pat kasaciniu skundu skundžia nuteistasis T. U. :
T. U. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu dvejiems
metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.
įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams ir
trims mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2004
m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) laisvės atėmimu aštuoniems
mėnesiams, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir
šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios
bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, T. U. paskirta
galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir devyniems
mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
Ž. B. buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems
metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.
VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, pagal BK 222
straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės
atėmimu šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie
griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, Ž.
B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems
metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
A. P. buvo
nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo
26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams,
pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968
redakcija) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004
m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) laisvės atėmimu septyniems
mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės
pridedant dalį švelnesnių bausmių, A. P. paskirta
galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir septyniems
mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nacionalinei
mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
( toliau – ir NMA) iš T. U., A. P.,
Ž. B., A. P. solidariai priteista 120 831, 86 Lt turtinės žalos
atlyginimo.
Laikinas nuosavybės
teisių apribojimas, paskirtas 2006 m.
kovo 23 d. prokuroro nutarimu laikinai
apriboti nuosavybės teises į T. U. faktiškai priklausantį 70 000 Lt vertės automobilį
„Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) VIN
WVGBC67L34D009711, registruotą E. U. vardu, įsiteisėjus
nuosprendžiui panaikintas ir šis turtas
(automobilis) nukreiptas patenkintam ieškiniui padengti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nauju nuosprendžiu Ž. B.
pripažintas kaltu pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio 29 d.
įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) ir jam paskirta 100 MGL dydžio (13 000 Lt)
bauda.
Taip pat apylinkės teismo nuosprendis dėl T. U., A. P. ir Ž.
B. pakeistas:
T. U. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį
(2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1968 redakcija), pritaikius BK 54
straipsnio 3 dalį, paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda; pagal BK 300
straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija),
pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio
bauda; BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį (2004 m. sausio
29 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) paskirta 80 MGL (10 400 Lt)
dydžio bauda; nuteistam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54
straipsnio 2 dalį, paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis
BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį
švelnesnių bausmių, T. U. paskirta galutinė subendrinta
bausmė – 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais,
į bausmės atlikimą įskaitytas T. U. sulaikymo laikas nuo
2003 m. kovo 26 d. iki 2003 m. kovo 27 d., nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2006
m. balandžio 4 d. ir galutinė bausmė T. U. paskirta 260
MGL (33 800 Lt) dydžio bauda.
Ž. B., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2000 m.
rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54
straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda; nuteistam pagal
BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija),
pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 70 MGL (9 100 Lt) dydžio bauda;
nuteistam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr.
VIII- 1968 redakcija) paskirta 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis
BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių
bausmių, Ž. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200
MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.
A. P., nuteistam pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182
straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija),
pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio
bauda; nuteistam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo
Nr. VIII-1968 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 80 MGL
dydžio (10 400 Lt) bauda; nuteistam pagal BK 203 straipsnio 2 dalį (2004
m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1992 redakcija) paskirta 80 MGL dydžio (10
400 Lt) bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie
griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, A.
P. paskirta galutinė subendrinta bausmė 220 MGL (28 600 Lt) dydžio bauda;
vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę A.
P. įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2003 m. rugpjūčio 7 d. iki 2003 m.
lapkričio 26 d. ir konstatuota, kad jis visiškai atliko bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu patenkintas NMA atstovės 1705 Lt ieškinys dėl proceso
išlaidų ir priteista atsakovui solidariai iš T. U., Ž. B., A. P., A. P. 1 705
Lt.
Likusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis
palikta nepakeista.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės
6 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas A. P. ir išteisintas M. D., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka
neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
prokuroro, prašiusio nuteistojo T. U. skundą atmesti, o
prokuroro skundą patenkinti, nuteistojo T. U. ir jo
gynėjo, prašiusių šio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, o prokuroro skundą
atmesti, nuteistojo A. P., prašiusio prokuroro skundą
atmesti, paaiškinimų,
n
u s t a t ė:
T. U. nuteistas už tai, veikdamas
bendrininkų grupe su A. P., Ž. B., A. P., E. V. ir tyrimo metu
nenustatytais asmenimis, organizavo sukčiavimą ir apgaule gavo bei savo ir kitų
asmenų naudai pasisavino didelės vertės (198 824 Lt) lėšas, išmokėtas kaip Europos
Sąjungos struktūrinių fondų (toliau – ir SAPARD) parama, organizavo juridinio
asmens, naudoto neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą, organizavo dokumentų
suklastojimą ir suklastojo dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, taip
pat jis, būdamas valstybės tarnautojas, siekdamas turtinės naudos,
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė ir
juridinis asmuo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta,
kad T. U., siekdamas apgaule įgyti didelės vertės svetimą
turtą, gaunamą kaip Europos Sąjungos SAPARD parama, maždaug 2001 m. pabaigoje –
2002 m. pirmame pusmetyje, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, sugalvojo
nusikaltimų padarymo planą – siekiant nuslėpti neteisėtą veiklą įsteigti
juridinį asmenį (uždarąją akcinę bendrovę), neva užsiimsiantį žemės ūkio
produkcijos gamyba, ir, suklastojus dokumentus bei suklaidinus SAPARD paramos
teikimą administruojančių institucijų darbuotojus, gauti SAPARD paramą
bendrovės veiklai plėtoti, o gautas lėšas pasisavinti. Taip pat T. U., žadėdamas piniginį atlygį, surado nusikaltimo
bendrininkus, juos įtraukė į daromus nusikaltimus, nusikaltimų darymo metu
nuolat vadovavo kitiems bendrininkams ir koordinavo jų veiksmus, sudarė kitas
sąlygas nusikaltimams įvykdyti. T. U. 2002 m. kovo – balandžio
mėn. Kaune surado nusikaltimo bendrininką A. P. bei G. J. ir, žinodamas, kad steigiamas juridinis asmuo
faktiškai jokios ūkinės -komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalingas tik
neteisėtai veiklai nuslėpti, nurodė G. J. įsteigti UAB
„Š. p.“, surado bendrovių steigimo dokumentus tvarkančią įmonę, perdavė jos
darbuotojams reikiamą informaciją bei finansavo bendrovės įsteigimą. G. J., vykdydamas T. U. nurodymus ir
jam padedant sutvarkė reikiamus dokumentus, 2002 m. balandžio 8 d. Kaune
pasirašė UAB „Š. p.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), steigimo dokumentus ir 2002 m. balandžio 11 d.
bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti įmokėjo į bendrovės sąskaitą 25 000
Lt, kuriuos G. J. buvo perdavęs T. U..
G. J. atsisakius dalyvauti tolesnėje UAB „Š. p.“ veikloje T. U. ir A. P. per kitus asmenis surado Ž. B.,
kuriam pažadėję piniginį atlygį pasiūlė dalyvauti nusikaltime ir tapti fiktyviu
UAB „Š. p.“ direktoriumi bei vieninteliu akcininku. Ž. B. sutikus jis 2002 m. balandžio 16 d. buvo
paskirtas fiktyviu UAB „Š. p.“ direktoriumi, ir, T. U. nurodymu, padedant A. P., Ž. B. tą pačią dieną UAB „Š. p.“
įstatus įregistravo Jonavos r. savivaldybėje. 2002 m. gegužės 6 d. buvo
sudaryta fiktyvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 100 proc.
UAB „Š. p.“ akcijų neva buvo parduota Ž.
B.. T. U. UAB „Š. p.“
buhalteriniams dokumentams tvarkyti surado buhalterę R. V.,
o vėliau A. P. surado kitą buhalterį D.
D., su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Toliau pagal nusikaltimo padarymo planą T. U. nurodė A. P. surasti fermą, kurią būtų galima nupirkti UAB „Š. p.“ vardu ir panaudoti siekiant neteisėtai gauti SAPARD
paramą, bei pats ieškojo tokios fermos. 2002 m. birželio mėn. pabaigoje –
liepos mėn. pradžioje A. P. suradus tinkamą veršidę su pagalbiniais
pastatais, esančią Jonavos r., (duomenys
neskelbtini), priklausiusią L. O. ir E. R. O., ir susitarus dėl
jos pirkimo, 2002 m. liepos 4 d. Jonavoje Ž. B.,
padedant A. P., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal
kurią UAB „Š. p.“ iš L. O. bei E. R. O. už 16 000 Lt, kuriuos buvo perdavę T.
U. ir A. P., įsigijo pirmiau nurodytą veršidę su
pagalbiniais pastatais bei įgytą turtą įregistravo UAB „Š. p.“
vardu.
2002 m. laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki rugpjūčio
mėn. pradžios T. U. ir, jo nurodymu bei jam apmokant
išlaidas, A. P. ir Ž. B. tvarkė
dokumentus, reikalingus SAPARD paramai gauti. T. U. nurodymu
A. P. užsakė Ž. B. parašo antspaudo
pagaminimą ir šį antspaudą uždėdamas vietoje Ž. B. parašo
suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. liepos 26 d. sutartį su ūkininku G. S., 2002 m. liepos 9 d. sutartį su AB „K. g.“. Taip pat
nurodytu laikotarpiu, organizavus T. U., nenustatyti
asmenys nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo dokumentą - 2002 m. birželio 10
d. akcininko sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog
akcininkas nusprendė padidinti UAB „Š. p.“ įstatinį
kapitalą iki 1 mln. Lt, ir šį dokumentą T. U. nurodymu
pasirašė Ž. B.. Taip pat nurodytu laikotarpiu T. U. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą
- AB banko „Hansabankas“ pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog UAB „Š. p.“ sąskaitoje yra 1 mln. Lt. Surašius UAB „Š. p.“ verslo planą, reikalingą SAPARD paramai gauti, ir
iškilus būtinybei gauti suklastotus dokumentus, patvirtinančius neva turėtas
išlaidas už verslo plano surašymą 2002 m. birželio – liepos mėn., tiksliau
nenustatytu laikotarpiu, Kaune T. U. surado nenustatytą
asmenį, kuriam nurodė padėti suklastoti dokumentus, patvirtinančius, jog
UAB „Š. p.“ verslo planą surašė kokia nors bendrovė
ir UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Vykdydamas T. U. nurodymus nenustatytas asmuo iš kitų asmenų gavo
antspaudais patvirtintus VšĮ „A. i.“ blankus ir juos
perdavė bendrininkams, taip pat gavo sąskaitų-faktūrų ir kasos pajamų orderių
kvitus, po to, T. U. organizavus, tyrimo metu nenustatyti
asmenys nenustatytomis aplinkybėmis 2002 m. birželio – liepos mėn. pagamino
netikrus dokumentus: į pateiktus blankus atspausdino VšĮ „A.
i.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. birželio 03 d. sutartį
Nr. 04 dėl verslo plano surašymo, 2002 m. liepos 29 d. darbų priėmimo
– perdavimo aktą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog
VšĮ „A. i.“ parengė ir perdavė UAB „Š.
p.“ verslo planą, ir šiuose dokumentuose suklastojo VšĮ „A.
i.“ direktoriaus S. R. parašus. T.
U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė
ir Ž. B.. Taip pat, organizavus T. U.,
2002 m. birželio – rugpjūčio mėn. tyrimo metu nenustatyti asmenys
nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: netikrą Rusijos
Federacijos įmonės „Av.“ ir UAB „Š. p.“
2002 m. liepos 22 d. sutartį Nr. 01-02 bei netikrą Rusijos Federacijos
įmonės „Al.“ ir UAB „Š. p.“
2002 m. liepos 19 d. sutartį Nr. 02-02, kuriose buvo įrašyti tikrovės
neatitinkantys duomenys, jog įmonės „Av.“ ir „Al.“ pirks iš UAB „Š. p.“ produkciją
ir avansu apmokės atitinkamai 300 000 Lt ir 200 000 Lt. T. U.
ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir
Ž. B.. Taip T. U. ir A. P. organizavo pirmiau nurodytų dokumentų klastojimą.
Surinkus SAPARD paramai gauti reikiamus dokumentus T. U. nurodymu A. P. pirmiau nurodytus
suklastotus dokumentus kartu su paraiška SAPARD paramai gauti ir kitais
dokumentais 2002 m. rugpjūčio 2 d. pateikė NMA Kauno skyriaus, buvusio Kaune,
Donelaičio g. 33, darbuotojams; nurodytoje paraiškoje vietoje Ž.
B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą taip
suklastodamas šį tikrą dokumentą. Siekdamas, kad UAB „Š. p.“
pateikta paraiška būtų įvertinta teigiamai, T. U., nuo
2002 m. gegužės 6 d. dirbdamas NMA SAPARD (duomenys neskelbtini)
specialistu bei būdamas valstybės tarnautojas, pasinaudodamas einamomis
pareigomis, gaunama tarnybine informacija ir galimybe daryti poveikį paraiškų
vertinimo procesui, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, siekdamas gauti turtinės
naudos, darė poveikį nenustatytiems NMA darbuotojams, kad UAB „Š. p.“ paraiška
nebūtų atmesta dėl trūkstamų dokumentų ir būtų įvertinta teigiamai; nurodydavo
bendrininkams, kokius trūkstamus dokumentus reikia pateikti. NMA atsakingi
darbuotojai, būdami suklaidinti nusikaltimo bendrininkų pateiktų suklastotų
dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą sudaryti
su UAB „Š. p.“ paramos sutartį ir šios agentūros
darbuotojai dėl apgaulės 2002 m. gruodžio 9 d. NMA, buvusioje Vilniuje,
Gedimino pr. 19/ Levelelio g. 6, su Ž. B. pasirašė
paramos sutartį Nr. SA 8-P13020061 dėl 939 848 Lt paramos suteikimo UAB „Š. p.“. Toliau pagal nusikaltimo padarymo planą T. U. nurodė A. P. surasti bendrovę,
kuri galėtų išduoti suklastotus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Š. p.“ apmokėjo veršidės rekonstrukcijos darbus. 2002 m.
gruodžio mėn. – 2003 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku,
Jonavoje A. P. surado nusikaltimo bendrininką A. P. ir, pažadėjęs piniginį atlygį, pasiūlė surasti
bendrovę, kurios vardu galėtų būti išduodami suklastoti dokumentai. A. P. surado UAB „Š.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), kurios akcijos buvo parduodamos, taip pat per kitus
asmenis surado E. V., kuris už pažadėtą atlygį – 400 Lt
per mėnesį – sutiko tapti fiktyviu bendrovės direktoriumi ir akcininku, ir A. P. faktiškai įgijo 100 proc. UAB „Š.“
akcijų, o E. V. nuo 2003 m. sausio 15 d. buvo paskirtas
šios bendrovės direktoriumi. Po to T. U. nurodė A. P., kokius dokumentus reikia suklastoti ir kokius duomenis
į juos reikia įrašyti, o A. P. šią informaciją perdavė A. P.. 2003 m. sausio mėn. – gegužės mėn., tiksliau
nenustatytu laikotarpiu, nenustatytomis aplinkybėmis A. P. ir
nenustatyti asmenys suklastojo dokumentus: į 2003 m. sausio 3 d. UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą UAB „Š. p.“
dėl statybos darbų, UAB „Š.“ ir UAB „Š.
p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. 006 dėl statybos darbų, 2003 m.
balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio - balandžio mėn.,
lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą,
2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitas-faktūras GBD Nr. 3728997 ir GBD Nr.
3728925, kasos pajamų orderių kvitus 2003 m. kovo 21 d. LAD Nr. 7088134, 2003
m. kovo 24 d. LAD Nr. 7088135, 2003 m. kovo 25 d. LAD Nr. 7088137, 2003 m.
kovo 26 d. LAD Nr. 7088138, 2003 m. kovo 27 d. LAD Nr. 7088139, 2003 m. kovo 28
d. LAD Nr. 7088140 įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Š.“ atliko statybos darbus, o UAB „Š. p.“
juos priėmė ir iš dalies apmokėjo, šiuos dokumentus A. P. nurodymu
pasirašė E. V., po to nurodytus dokumentus A. P. perdavė A. P.. A.
P. UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002
m. gruodžio 20 d. sutartyje Nr. 006 uždėjo Ž. B. parašo
antspaudą, taip pat A. P. nurodymu Ž. B. pasirašė
2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio –
balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų
darbų priėmimo aktą, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą faktūrą GBD Nr. 3728997
bei pirmiau nurodytus kasos pajamų orderių kvitus, ir taip T.
U. ir A. P. organizavo, o A. P.,
E. V., Ž. B., A.
P. ir nenustatyti asmenys suklastojo pirmiau nurodytus dokumentus. Siekdamas
parodyti, kad UAB „Š. p.“ pervedė UAB „Š.“
lėšas už neva atliktus statybos darbus, T. U. perdavė A. P. 25 000 Lt ir nurodė, kad Ž. B. šiuos
pinigus įneštų į UAB „Š. p.“ sąskaitą bei darytų
pavedimus į UAB „Š.“ sąskaitą, kol pavedimų suma pasieks
UAB „Š.“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą.
Vykdant T. U. nurodymus Ž. B.,
padedant A. P., atliko fiktyvius apmokėjimus iš UAB „Š. p.“ sąskaitos į UAB „Š.“ sąskaitą.
Į šios bendrovės sąskaitą pervestas lėšas A. P. nurodymu
nuimdavo E. V.: 2003 m. vasario 26 d. jis nuėmė 1
395 Lt, 2003 m. vasario 27 d. 19 880 Lt, 2003 m. vasario 28 d. 15 900 Lt, 2003
m. kovo 3 d. 23 000 Lt, 2003 m. kovo 4 d. 22 000 Lt, 2003 m. kovo 5 d. 21 500
Lt, 2003 m. kovo 7 d. 18 980 Lt, 2003 m. kovo 8 d. 19 000 Lt, 2003 m. kovo
12 d. 19 000 Lt, 2003 m. kovo 14 d. 17 000 Lt, 2003 m. kovo 15 d. 18
500 Lt, 2003 m. kovo 18 d. 16 800 Lt, 2003 m. kovo 19 d. 18 000 Lt, 2003
m. kovo 20 d. 16 500 Lt, 2003 m. kovo 21 d. 15 000 Lt, 2003 m. kovo 24 d.
15 000 Lt, 2003 m. kovo 25 d. 13 500 Lt, 2003 kovo 26 d. 12 400 Lt, 2003
kovo 27 d. 14 000 Lt, 2003 m. kovo 28 d 13 500 Lt, 2003 m. kovo 29 d. 14 500
Lt, 2003 m. balandžio 2 d. 10 000 Lt, 2003 m. balandžio 4 d. 19 000 Lt, 2003 m.
balandžio 5 d. 16 500 Lt, 2003 m. liepos 3 d. 3 800 Lt, šiuos pinigus E. V. perduodavo A. P., o pastarasis,
pasiėmęs nuo iš sąskaitos nuimamų sumų po 3 proc. kaip atlygį už dalyvavimą nusikaltime,
pinigus perduodavo A. P., ir šie pinigai būdavo naudojami
tolesniems fiktyviems pavedimams.
Taip pat T. U., pasinaudodamas
tarnybine padėtimi, gavo informaciją apie reikiamus dokumentus, kad būtų
suteikta parama UAB „Š. p.“, ir organizavo jų suklastojimą,
perdavė bendrininkams informaciją apie reikalingus suklastotus dokumentus ir jų
turinį. Organizavus T. U., laikotarpiu nuo 2002 m.
rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu,
nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis, įrašydami žinomai neteisingus
duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuos T. U. ir A. P. nurodymu pasirašė Ž. B.:
paaiškinamąjį raštą kuriame nurodyta, jog konkursą dėl konsultacijų suteikimo
laimėjo VšĮ „A. i.“, 2002 m. gruodžio 12 d. UAB „Š. p.“ akcininkų susirinkimo protokolą kuriame nurodyta, jog
Ž. B. įsigijo 10 000 vnt. UAB „ Š. p.“
akcijų ir į bendrovės kasą įnešė 1 mln. Lt, UAB „ Š. p.“
įstatų pakeitimą kad kapitalas padidintas iki 1 mln. Lt, su žyma, kad šis
pakeitimas 2002 m. gruodžio 27 d. įregistruotas Jonavos r. savivaldybėje, 2003
m. gegužės 20 d. aiškinamąjį raštą dėl VšĮ „A. i.“, 2002
m. gruodžio 1-31 d. kasos knygos atplėšiamąjį lapą, 2002 m. gruodžio 23 d.
kasos pajamų orderį LAC Nr. 7583192, kuriame nurodyta, jog Ž.
B. į bendrovės kasą įnešė 1 mln. Lt įstatiniam kapitalui padidinti, 2003 m.
kovo 31 d. UAB „Š. p.“ 2003 m. balansą, 2003 m. balandžio
10 d. ataskaitą dėl lėšų panaudojimo. Taip pat, organizavus T.
U., laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau
nenustatytu laikotarpiu, tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis
aplinkybėmis, įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus,
kuriuose T. U. nurodymu A. P. uždėjo
Ž. B. parašo antspaudą: 2002 m. rugsėjo 19 d. lydraštį,
2002 m. spalio 17 d. prašymą sumažinti paramos sumą, 2003 m. balandžio 8 d.
paaiškinimą dėl statybos darbų atlikimo, 2003 m. kovo 5 d. prašymą atidėti
mokėjimo terminą, 2002 m. gruodžio 10 d. pranešimą kad UAB „Š.
p.“ pradėjo projekto įgyvendinimą, 2003 m. sausio 6 d. pranešimą, kad
darbus atliks UAB „Š.“, 2003 m. sausio 10 d. prašymą
pakeisti projekto etapus ir rangovą, 2003 m. gegužės 2 d. prašymus atidėti
mokėjimo terminus. 2002 m. gruodžio 31 d. Kaune A. P. nurodymu
R. V. surašė 2002 m. gruodžio 31 d. UAB „Š.
p.“ finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą, paaiškinimą, pelno
(nuostolio) paskirstymo ataskaitą), kuriuose buvo nurodyti neteisingi duomenys
apie bendrovės finansinę būklę, o A. P. šiuose
dokumentuose vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž.
B. parašo antspaudą, taip suklastodamas šiuos tikrus dokumentus. 2003 m.
vasario 12 d. Jonavoje A. P. vietoje Ž.
B. parašo uždėjo Ž. B. parašo antspaudą UAB „ Š. p.“ ir J. D. įmonės sutartyje Nr.
2003/01 ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą. T. U. nurodymu
2002 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune nenustatytas asmuo
suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. gruodžio 10 d. sąskaitą-faktūrą GSA Nr.
4708160, 2003 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr. 2148110 ir 2003 m. kovo
31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr. 2378578, kuriuose įrašė žinomai neteisingus
duomenis, jog už VšĮ „A. i.“ suteiktas paslaugas UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Taip T. U. ir
A. P. organizavo, o Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo nurodytus tikrus
dokumentus ir pagamino netikrus dokumentus. Visus aukščiau nurodytus
suklastotus dokumentus T. U. nurodymu A.
P. ir Ž. B. pateikdavo NMA darbuotojams. Būdami
suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės
neatitinkančios informacijos 2003 m. vasario 18 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino
pr. 19/ Levelelio g. 6, šios agentūros darbuotojai su Ž. B. pasirašė
susitarimą dėl paramos sutarties Nr. SA 8-P13020061 pakeitimo. Taip pat buvo
gauti kiti dokumentai, reikalingi SAPARD paramai gauti.
Surinkus reikiamus dokumentus T. U. nurodymu
A. P. ir Ž. B. šiuos dokumentus
kartu su 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo prašymu kompensuoti išlaidas už
atliktas investicijas 2003 m. balandžio 4 d. pateikė NMA Kauno skyriaus,
buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams. 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo
prašyme kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas Ž. B. T. U. ir A. P. nurodymu įrašė
žinomai neteisingus duomenis, kad UAB „ Š. p.“ yra
investavęs 522 541 Lt, ir pagal SAPARD programą turi būti kompensuojama dalis
investuotų lėšų – 234 962 Lt, ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą.
Analogiškus neteisingus duomenis Ž. B. T.
U. ir A. P. nurodymu įrašė ir į 2003 m. balandžio 8 d.
Mokėjimo prašymo patikros vietoje tikrinimo elementų sąrašą MPR4A, kurį pateikė
NMA Kauno skyriaus darbuotojams, taip suklastodamas tikrą dokumentą. NMA
atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų
dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą patenkinti
UAB „Š. p.“ prašymą ir 2003 m. birželio 26 d. pervedė į
UAB „Š. p.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ 149 118 Lt Europos Sąjungos
lėšų ir 49 706 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, iš viso 198 824 Lt SAPARD
paramos lėšų. Nurodžius T. U. ir A. P. 2003
m. birželio 27 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“
sąskaitos nuėmė 86 000 Lt, kuriuos tapačią dieną Gedimino pr., Vilniuje, A. P. perdavė T. U., o pastarasis iš
šių pinigų 15 000 Lt perdavė Ž. B. ir 2000 Lt -
A. P. kaip atlygį už jų dalyvavimą nusikaltime. Taip pat T. U. ir A. P. nurodymu 2006 m.
birželio 30 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“
sąskaitos nuėmė 69 000 Lt, kuriuos vėliau A. P. per kitus
asmenis perdavė T. U.. Dėl padarytų nusikalstamų veikų
pradėjus ikiteisminį tyrimą T. U., pasinaudodamas
tarnybine padėtimi ir galimybe gauti NMA esančią UAB „Š. p.“
projekto bylą, iš šios išplėšė dalį suklastotų dokumentų, taip siekdamas
sukliudyti ikiteisminiam tyrimui ir išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Bendrininkams pasisavinus 155 000 Lt Lietuvos Respublikai bei NMA
buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes buvo sužlugdytas
pasitikėjimas NMA, kaip institucija, atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinių
fondų ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas jos
autoritetas, kartu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip
valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos
pagalbos paskirstymą ir įsisavinimą.
Nuosprendyje nustatyta, kad T. U.,
būdamas valstybės tarnautojas, nuo 2002 m. gegužės 6 d. dirbdamas NMA SAPARD (duomenys neskelbtini) specialistu, siekdamas turtinės naudos, atliko pirmiau
nurodytus veiksmus ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos
įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas (valstybės
tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, skaidrumo principais;
valstybės tarnautojai turi laikytis nesavanaudiškumo, nešališkumo principų;
valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir
įstatymų tarnauti visuomenės interesams, laikytis valstybės tarnautojų veiklos
etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto,
nepiktnaudžiauti tarnyba, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su
tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės
aktai); Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio
nuostatas (viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo
viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais); NMA nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 13 d.
įsakymu Nr. 447 ir 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17, 2 punktą (Agentūra
savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir
šiais nuostatais), 7.1 punktą (Agentūros uždavinys yra užtikrinti SAPARD lėšų
administravimą ir naudojimo kontrolę), 8.1, 8.2, 8.6 (8.9) punktus (Agentūra
administruoja SAPARD lėšas ir kontroliuoja tikslinį jų panaudojimą, pastebėjusi
lėšų naudojimo pažeidimus informuoja apie tai atitinkamas institucijas ir imasi
priemonių pažeidimams pašalinti); NMA SAPARD departamento darbo aprašymo,
patvirtinto NMA direktoriaus 2001 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 05 ir 2003 m.
vasario 12 d. įsakymu Nr. BR1-22, 5.2.2, 6.2.2 punktus (SAPARD departamento ir
Projektų vertinimo skyriaus tikslas yra siekti, kad SAPARD lėšos būtų
naudojamos pagal tikslinę paskirtį), 6.11.1, 6.11.3, 6.11.4, 6.16.2.4, 6.16.2.6
punktus (Projektų vertinimo skyriaus tarnautojai, taip pat ir vyriausiasis
specialistas- vertintojas, privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų,
Agentūros darbo reglamento, privalo būti nešališki, laikytis viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo, neturi teisės
pažeidinėti skyriaus nuostatų pareigybės aprašymų, Darbo reglamento, privalo
laikytis darbo instrukcijų nuorodų), 6.12.1 punktą (Projektų vertinimo skyriaus
tarnautojai turi užtikrinti principinio nešališkumo laikymąsi); NMA SAPARD
departamento Projektų vertinimo skyriaus nuostatų, patvirtintų NMA direktoriaus
2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 29, 4.1, 5.6 punktus (Projektų vertinimo
skyrius turi užtikrinti SAPARD krypčių įgyvendinimą, užtikrinti, kad išlaidos
būtų finansuojamos Bendrijos lėšomis pagal SAPARD programą tik tuo atveju,
jeigu jos atitinka Daugiametę finansavimo sutartį ir jeigu SAPARD parama yra
panaudojama laikantis gero finansinio valdymo, o ypač taupumo ir sąnaudų
efektyvumo principų), piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos
patyrė valstybė ir juridinis asmuo.
Ž. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., T. U., A. P.,
E. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įvykdė
sukčiavimą ir apgaule gavo bei savo ir kitų asmenų naudai pasisavino didelės
vertės lėšas (198 824 Lt), išmokėtas kaip SAPARD parama, vadovavo juridiniam
asmeniui – UAB „Š. p.“, naudotam neteisėtai veiklai
nuslėpti, ir suklastojo dokumentus, dėl to buvo padaryta didelės žalos, tyčia
apgaulingai tvarkė UAB „Š. p.“ buhalterinę apskaitą, dėl
to visiškai negalima nustatyti bendrovės ūkinės, finansinės būklės rezultatų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta,
kad T. U., siekusiam apgaule įgyti didelės vertės svetimą
turtą, gaunamą kaip Europos Sąjungos SAPARD parama, suradus nusikaltimo
bendrininką A. P., organizavus UAB „Š.
p.“ įsteigimą, 2002 m. balandžio 8 d. Kaune G. J. pasirašė
UAB „Š. p.“, įm.k. (duomenys
neskelbtini), steigimo dokumentus ir
2002 m. balandžio 11 d. bendrovės įstatiniam kapitalui suformuoti įmokėjo į
bendrovės sąskaitą 25 000 Lt, kuriuos buvo perdavęs T. U..
G. J. atsisakius dalyvauti tolesnėje UAB „Š. p.“ veikloje T. U. ir A. P. per kitus asmenis surado Ž. B.,
kuriam, pažadėję piniginį atlygį, pasiūlė dalyvauti nusikaltimuose ir išdėstė
nusikaltimų padarymo planą: siekiant nuslėpti neteisėtą veiklą vadovauti UAB „Š. p.“, neva užsiimančiam žemės ūkio produkcijos gamyba, ir,
suklastojus dokumentus bei suklaidinus SAPARD paramos teikimą administruojančių
institucijų darbuotojus, gauti SAPARD paramą bendrovės veiklai plėtoti, o
gautas lėšas pasisavinti, ir Ž. B. sutiko dalyvauti
daromuose nusikaltimuose, tapti fiktyviu UAB „Š. p.“
direktoriumi bei vieninteliu akcininku. 2002 m. balandžio 16 d. Ž. B. buvo paskirtas fiktyviu UAB „Š. p.“
direktoriumi, ir T. U. nurodymu, padedant A.
P., Ž. B. tą pačią dieną UAB „Š. p.“
įstatus įregistravo Jonavos r. savivaldybėje. 2002 m. gegužės 6 d. buvo
sudaryta fiktyvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią 100 proc. UAB „Š. p.“ akcijų neva buvo parduota Ž. B..
Nuo to laiko Ž. B. ir A. P.,
žinodami, kad juridinis asmuo – UAB „Š. p.“ – faktiškai
jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdys, o yra reikalingas tik neteisėtai
veiklai nuslėpti, vadovavo bendrovės neteisėtai veiklai. T.
U. bendrovės buhalteriniams dokumentams tvarkyti surado buhalterę R. V., o vėliau A. P. surado kitą
buhalterį D. D., su kuriais buvo sudarytos sutartys dėl
buhalterinės apskaitos tvarkymo. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą 2002
m. birželio mėn. pabaigoje – liepos mėn. pradžioje T. U. nurodymu
A. P. suradus tinkamą nupirkti veršidę su pagalbiniais
pastatais, esančią Jonavos r., (duomenys
neskelbtini), priklausiusią L. O. ir E.R. O., ir susitarus dėl jos
pirkimo, 2002 m. liepos 4 d. Jonavoje Ž. B., padedant A. P., sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Š. p.“ iš L. O. bei E. R. O. už 16 000 Lt, kuriuos buvo perdavę T.
U. ir A. P., įsigijo pirmiau nurodytą veršidę su
pagalbiniais pastatais bei įgytą turtą įregistravo UAB „Š. p.“
vardu.
2002 m. laikotarpiu nuo balandžio mėn. iki rugpjūčio
mėn. pradžios T. U. ir, jo nurodymu bei jam apmokant
išlaidas, A. P. ir Ž. B. tvarkė
dokumentus, reikalingus SAPARD paramai gauti. T. U. nurodymu
A. P. užsakė Ž. B. parašo antspaudo
pagaminimą ir šį antspaudą uždedamas vietoje Ž. B. parašo
suklastojo tikrus dokumentus: 2002 m. liepos 26 d. sutartį su ūkininku G. S., 2002 m. liepos 9 d. sutartį su AB „K. g.“. Taip pat
nurodytu laikotarpiu, organizavus T. U., nenustatyti
asmenys nenustatytomis aplinkybėmis surašė 2002 m. birželio 10 d. akcininko
sprendimą, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog akcininkas
nusprendė padidinti UAB „Š. p.“ įstatinį kapitalą iki 1
mln. Lt, ir šį dokumentą T. U. nurodymu pasirašė Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais suklastodamas
dokumentą. Taip pat nurodytu laikotarpiu T. U. nenustatytomis
aplinkybėmis pagamino netikrą dokumentą – AB banko „Hansabankas“ pažymą,
kurioje buvo nurodyta, jog UAB „ Š. p.“ sąskaitoje yra 1
mln. Lt. Surašius UAB „Š. p.“ verslo planą, reikalingą
SAPARD paramai gauti, ir iškilus būtinybei gauti suklastotus dokumentus,
patvirtinančius neva turėtas išlaidas už verslo plano surašymą, 2002 m.
birželio- liepos mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune T.
U. surado nenustatytą asmenį, kuriam nurodė padėti suklastoti dokumentus,
patvirtinančius, jog UAB „Š. p.“ verslo planą surašė
kokia nors bendrovė ir UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000
Lt. Vykdydamas T. U. nurodymus, nenustatytas asmuo iš
kitų asmenų gavo antspaudais patvirtintus VšĮ „A. i.“
blankus ir juos perdavė bendrininkams, taip pat gavo sąskaitų-faktūrų ir kasos
pajamų orderių kvitus, po to, T. U. organizavus, tyrimo
metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis 2002 m. birželio – liepos
mėn. pagamino netikrus dokumentus: į pateiktus blankus atspausdino VšĮ „A. i.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. birželio
03 d. sutartį Nr. 04 dėl verslo plano surašymo, 2002 m. liepos 29 d. darbų
priėmimo-perdavimo aktą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys
duomenys, jog VšĮ „A. i.“ parengė ir perdavė UAB „Š. p.“ verslo planą ir šiuose dokumentuose suklastojo VšĮ „A. i.“ direktoriaus S. R. parašus. T. U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus
dokumentus pasirašė ir Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais
suklastodamas dokumentus. Taip pat, organizavus T. U.,
2002 m. birželio – rugpjūčio mėn. tyrimo metu nenustatyti
asmenys nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus: netikrą
Rusijos Federacijos įmonės „Av.“ ir UAB „Š.
p.“ 2002 m. liepos 22 d. sutartį Nr. 01-02 bei netikrą Rusijos Federacijos
įmonės „Al.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m.
liepos 19 d. sutartį Nr. 02-02 , kuriose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys
duomenys, jog įmonės „Av.“ ir „Al.“
pirks iš UAB „Š. p.“ produkciją ir avansu apmokės
atitinkamai 300 000 Lt ir 200 000 Lt T. U. ir A. P. nurodymu šiuos netikrus dokumentus pasirašė ir Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais suklastodamas
dokumentus.
Surinkus SAPARD paramai gauti reikalingus dokumentus T. U. nurodymu A. P. pirmiau nurodytus
suklastotus dokumentus kartu su paraiška SAPARD paramai gauti ir kitais
reikiamais dokumentais 2002 m. rugpjūčio 2 d. pateikė Nacionalinės mokėjimo
agentūros prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus,
buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams. Siekdamas, kad UAB „Š. p.“ pateikta paraiška būtų įvertinta teigiamai, T. U., nuo 2002 m. gegužės 6 d. dirbdamas NMA SAPARD
departamento Projektų vertinimo skyriaus vyriausiuoju specialistu,
pasinaudodamas tarnybine padėtimi, darė poveikį nenustatytiems NMA
darbuotojams, kad UAB „Š. p.“ paraiška nebūtų atmesta dėl trūkstamų dokumentų
ir būtų įvertinta teigiamai, bei nurodydavo bendrininkams, kokius trūkstamus
dokumentus reikia pateikti. NMA atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti
nusikaltimo bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės
neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą sudaryti su UAB „Š. p.“ paramos sutartį ir šios agentūros darbuotojai dėl
apgaulės 2002 m. gruodžio 9 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino pr. 19/
Levelelio g.6, su Ž. B. pasirašė paramos sutartį Nr. SA
8-P13020061 dėl 939 848 Lt paramos suteikimo UAB „Š. p.“.
Toliau pagal nusikaltimo padarymo planą T. U. nurodė A. P. surasti bendrovę, kuri galėtų išduoti suklastotus
dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Š. p.“ apmokėjo
veršides rekonstrukcijos darbus. 2002 m. gruodžio mėn. – 2003 m. sausio mėn.
pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Jonavoje A. P. surado
nusikaltimo bendrininką A. P. ir, pažadėjęs piniginį
atlygį, pasiūlė surasti bendrovę, kurios vardu galėtų būti išduodami suklastoti
dokumentai. A. P. surado UAB „Š.“,
įm.k. (duomenys neskelbtini), kurios akcijos buvo parduodamos, taip pat per kitus
asmenis surado E. V., kuris sutiko tapti fiktyviu
bendrovės direktoriumi ir akcininku, ir A. P. faktiškai
įgijo 100 proc. UAB „Š.“ akcijų, o E.
V. nuo 2003 m. sausio 15 d. buvo paskirtas šios bendrovės direktoriumi. Po
to T. U. nurodė A. P., kokius
dokumentus reikia suklastoti ir kokius duomenis įjuos reikia įrašyti, o A. P. šią informaciją perdavė A. P..
2003 m. sausio mėn. – gegužės mėn., tiksliau nenustatytu laikotarpiu,
nenustatytomis aplinkybėmis A. P. ir nenustatyti asmenys
suklastojo dokumentus: į 2003 m. sausio 3 d. UAB „Š.“
komercinį pasiūlymą UAB „Š. p.“ dėl statybos darbų, UAB „Š." ir UAB „Š. p." 2002 m.
gruodžio 20 d. sutartį Nr. 006 dėl statybos darbų, 2003 m. balandžio 3 d.
pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. – balandžio mėn., lokalinę
sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. l, 2003 m.
vasario 10 d. PVM sąskaitas- faktūras GBD Nr. 3728997 ir GBD Nr. 3728925, kasos
pajamų orderių kvitus 2003 m. kovo 21 d. LAD Nr. 7088134, 2003 m. kovo 24
d. LAD Nr. 7088135, 2003 m. kovo 25 d. LAD Nr. 7088137, 2003 m. kovo 26 d.
LAD Nr. 7088138, 2003 m. kovo 27 d. LAD Nr. 7088139, 2003 m. kovo 28 d.
LAD Nr. 7088140 įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „ Š.“ atliko statybos darbus, o UAB „ Š. p.“
juos priėmė ir iš dalies apmokėjo, šiuos dokumentus A. P. nurodymu
pasirašė E. V., po to nurodytus dokumentus A. P. perdavė A. P.. A.
P. UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002
m. gruodžio 20 d. sutartyje Nr. 006 uždėjo Ž. B. parašo
antspaudą, taip pat A. P. nurodymu Ž. B.
pasirašė 2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m.
sausio mėn. – balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d.
atliktų darbų priėmimo aktą, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBD Nr.
3728997, bei pirmiau nurodytus kasos pajamų orderių kvitus, ir taip T. U. ir A. P. organizavo, o A. P., E. V., Ž. B.,
A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo pirmiau nurodytus
dokumentus. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant parodyti, kad
UAB „Š. p.“ pervedė UAB „Š.“ lėšas
už neva atliktus statybos darbus, T. U. perdavė A. P. 25 000 Lt ir nurodė, kad Ž. B. šiuos
pinigus įneštų į UAB „Š. p.“ sąskaitą bei darytų
pavedimus į UAB „Š.“ sąskaitą, kol pavedimų suma
pasieks UAB „Š.“ išrašytoje sąskaitoje-faktūroje nurodytą
sumą. Vykdydamas T. U. nurodymus, Ž. B.,
padedant A. P., atliko fiktyvius apmokėjimus iš UAB „Š. p.“ sąskaitos į UAB „Š.“ sąskaitą
Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Hansabankas“ pagal atskirus mokėjimo
pavedimus. Pervestus pinigus E. V. perduodavo A. P., o šis, pasiėmęs nuo iš sąskaitos nuimamų sumų po 3
proc. kaip atlygį už dalyvavimą nusikaltime, pinigus perduodavo A.
P., ir jie būdavo naudojami tolesniems fiktyviems pavedimams.
Taip pat, organizavus T. U.,
laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau
nenustatytu laikotarpiu, nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis,
įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuos T. U. ir A. P. nurodymu pasirašė Ž. B., taip kartu su kitais bendrininkais klastodamas
dokumentus: paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog konkursą dėl
konsultacijų suteikimo laimėjo VšĮ „A. i.“, 2002 m.
gruodžio 12 d. UAB „Š. p.“ akcininkų susirinkimo
protokolą, kuriame nurodyta, jog Ž. B. įsigijo 10 000
vnt. UAB „Š. p.“ akcijų ir į bendrovės kasą įnešė 1 mln.
Lt, UAB „Š. p.“ įstatų pakeitimą, kad kapitalas
padidintas iki 1 mln. Lt, su žyma, kad šis pakeitimas 2002 m. gruodžio 27 d.
įregistruotas Jonavos r. savivaldybėje, 2003 m. gegužės 20 d. aiškinamąjį raštą
dėl VšĮ „A. i.“, 2002 m. gruodžio 1-31 d. kasos knygos
atplėšiamąjį lapą, 2002 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderį LAC Nr. 7583192,
kuriame nurodyta, jog Ž. B. į bendrovės kasą įnešė 1 mln.
Lt įstatiniam kapitalui padidinti, 2003 m. kovo 31 d. UAB „Š.
p.“ 2003 m. balansą, 2003 m. balandžio 10 d. ataskaitą dėl lėšų
panaudojimo. Taip pat, organizavus T. U., laikotarpiu nuo
2002 m. rugpjūčio 2 d. iki 2003 m. gegužės mėn., tiksliau nenustatytu
laikotarpiu, tyrimo metu nenustatyti asmenys nenustatytomis aplinkybėmis,
įrašydami žinomai neteisingus duomenis, suklastojo dokumentus, kuriuose T. U. nurodymu A. P. uždėjo Ž. B. parašo antspaudą: 2002 m. rugsėjo 19 d. lydraštį, 2002
m. spalio 17 d. prašymą sumažinti paramos sumą 2003 m. balandžio 8 d.
paaiškinimą dėl statybos darbų atlikimo, 2003 m. kovo 5 d. prašymą atidėti
mokėjimo terminą 2002 m. gruodžio 10 d. pranešimą kad UAB „Š.
p.“ pradėjo projekto įgyvendinimą 2003 m. sausio 6 pranešimą, kad darbus
atliks UAB „Š.“, 2003 m. sausio 10 d. prašymą
pakeisti projekto etapus ir rangovą, 2003 m. gegužės 2 d. prašymus
atidėti mokėjimo terminus. 2002 m. gruodžio 31 d. Kaune A. P. nurodymu
R. V. surašė 2002 m. gruodžio 31 d. UAB „Š. p.“ finansinės atskaitomybės dokumentus (balansą,
paaiškinimą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą), kuriuose buvo nurodyti
neteisingi duomenys apie bendrovės finansinę būklę, o A. P. šiuose
dokumentuose vietoje Ž. B. parašo uždėjo Ž.
B. parašo antspaudą. 2003 m. vasario 12 d. Jonavoje A. P. vietoje
Ž. B. parašo uždėjo Ž. B. parašo
antspaudą UAB „Š. p.“ ir J. D. įmonės
sutartyje Nr. 2003/01. T. U. nurodymu 2002 m.
rudenį, tiksliau nenustatytu laikotarpiu, Kaune nenustatytas asmuo suklastojo
tikrus dokumentus: 2002 m. gruodžio 10 d. sąskaitą-faktūrą GSA Nr. 4708160,
2003 m. kovo 31 d. kasos pajamų orderį LAD Nr.2148110 ir 2003 m. kovo 31 d.
kasos pajamų orderį LAD Nr. 2378578, kuriuose įrašė žinomai neteisingus
duomenis, jog už VšĮ „A. i.“ suteiktas paslaugas UAB „Š. p.“ sumokėjo 95 000 Lt. Taip T. U. ir
A. P. organizavo, o Ž. B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo nurodytus tikrus
dokumentus ir pagamino netikrus dokumentus. Visus pirmiau nurodytus suklastotus
dokumentus T. U. nurodymu A. P. ir Ž. B. pateikdavo NMA darbuotojams. Būdami suklaidinti
bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės neatitinkančios
informacijos, 2003 m. vasario 18 d. NMA, buvusioje Vilniuje, Gedimino pr. 19/
Levelelio g.6, šios agentūros darbuotojai su Ž. B. pasirašė
susitarimą dėl paramos sutarties Nr. SA 8-P13020061 pakeitimo. Taip pat buvo
gauti kiti dokumentai, reikalingi SAPARD paramai gauti.
Surinkus reikiamus dokumentus T. U. nurodymu
A. P. ir Ž. B. šiuos dokumentus
kartu su 2003 m. balandžio 4 d. mokėjimo prašymu kompensuoti išlaidas už
atliktas investicijas 2003 m. balandžio 4 d. pateikė NMA Kauno skyriaus,
buvusio Kaune, Donelaičio g. 33, darbuotojams. 2003 m. balandžio 4 d.
mokėjimo prašyme kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas Ž. B. T. U. ir A. P. nurodymu įrašė
žinomai neteisingus duomenis, jog UAB „Š. p.“ yra
investavęs 522 541 Lt, ir pagal SAPARD programą turi būti kompensuojama dalis
investuotų lėšų, t. y. 234 962 Lt, ir taip suklastojo šį tikrą dokumentą.
Analogiškus neteisingus duomenis Ž. B. T.
U. ir A. P. nurodymu įrašė ir į 2003 m. balandžio 8
d. Mokėjimo prašymo patikros vietoje tikrinimo elementų sąrašą MPR4A, kurį
pateikė NMA Kauno skyriaus darbuotojams, taip suklastodamas tikrą dokumentą.
NMA atsakingi darbuotojai, būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų
dokumentų ir tikrovės neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą patenkinti
UAB „Š. p.“ prašymą ir 2003 m. birželio 26 d. pervedė į
UAB „Š. p.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Hansabankas“ 149 118 Lt Europos Sąjungos
lėšų ir 49 706 Lt Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, iš viso 198 824 Lt SAPARD
paramos lėšų. Nurodžius T. U. ir A. P. 2003
m. birželio 27 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“
sąskaitos nuėmė 86 000 Lt, kuriuos tą pačią dieną Vilniuje, Gedimino pr., A. P. perdavė T. U., o jis iš šių
pinigų 15 000 Lt perdavė Ž. B. ir 2000 Lt – A. P. kaip atlygį už jų dalyvavimą nusikaltime. Taip pat T. U. ir A. P. nurodymu 2006 m.
birželio 30 d. Ž. B. iš UAB „Š. p.“
sąskaitos nuėmė 69 000 Lt, kuriuos vėliau A. P. per kitus
asmenis perdavė T. U.. Bendrininkams pasisavinus 155 000
Lt Lietuvos Respublikai bei NMA buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala,
nes buvo sužlugdytas pasitikėjimas NMA, kaip institucija, atsakinga už SAPARD
ir kitokios paramos skyrimą ir administravimą, buvo sumenkintas jos
autoritetas, kartu buvo sukeltas nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip
valstybe, sugebančia skaidriai administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos
paskirstymą ir įsisavinimą.
Taip pat nuosprendyje nustatyta, kad Ž.
B., būdamas UAB „Š. p.“ direktorius, pagal 2001 m.
lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo
Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos
tvarkymą, laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 16 d. iki 2003 m. liepos 7 d.,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2
dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius,
susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros
pasikeitimu), 12 straipsnio 4 dalį (apskaitos registruose ūkinių operacijų ir
ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30
dienos), 16 straipsnio 1 dalį (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys
registruojami apskaitos registruose), 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 punktą (PVM
mokėtojai privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu,
kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio mokesčio mokėtojo
prievoles, susijusias su PVM), 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio
įstatymo Nr. IX- 675, 57 str. 1 p. (mokesčių mokėtojų buhalterinė apskaita
privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno mokesčiui
apskaičiuoti), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu
Nr. 179 patvirtintų Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo
taisyklių 4, 16 punktus, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1992 m.
spalio 15 d. raštu Nr. 96 patvirtintos Griežtos apskaitos dokumentų blankų
gaminimo, laikymo, apskaitos ir panaudojimo tvarkos 11, 18 punktus, į
buhalterinę apskaitą tyčia neįtraukė suklastotos 2002 m. gruodžio 10 d. VšĮ „A. i.“ sąskaitos-faktūros GSA Nr. 4708160 už neva suteiktas
konsultacines paslaugas 95 000 Lt sumai, suklastotų 2003 m. vasario 10 d. UAB „Š.“ PVM sąskaitų-faktūrų GBD Nr. 3728997 ir GBD Nr. 3728925
už neva atliktus statybos darbus 478 525,87 Lt sumai, 2003 m. sausio 15 d. R. V. įmonės sąskaitos-faktūros Nr. 2494192 už
komercinių operacijų apskaitą 200 Lt sumai, suklastoto 2002 m. gruodžio 23 d.
kasos pajamų orderio LAC Nr. 7583192, kuriuo kasoje neva buvo užpajamuotas
įnašas įstatiniam kapitalui padidinti – 1 mln. Lt. Iš bendrovės kasoje
neužpajamuotų lėšų Ž. B. tiekėjams fiktyviai išmokėjo 542
107,60 Lt. Ž. B. nevedė 2003 m. UAB „Š.
p.“ buhalterinės apskaitos registrų (išskyrus darbo užmokesčio
žiniaraščius), kasos knygos, lėšų nepajamavo. Taip pat Ž. B. UAB
„Š. p.“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizdavo 2003 m.
bankinių operacijų: bendrovės kasoje neišlaiduoti ir į buhalterinę apskaitą
neįtraukti 394 030,60 Lt, kurie buvo įnešti sąskaitai papildyti. 2003 m.
birželio 26 d. NMA į UAB „Š. p.“ atsiskaitomąją sąskaitą
pervedus 198 824 Lt paramos lėšų, Ž. B. iš
atsiskaitomosios sąskaitos paėmė 155 000 Lt grynaisiais, jų kasoje
neužpajamavo, į įmonės buhalteriją neįtraukė. Taip pat Ž. B. neužtikrino
apskaitos dokumentų saugojimo: nepateikė patikrinti įmonės įsigytų kasos pajamų
orderių blankų Nr. 7583188-7583191, Nr. 7583193-7583286. Apgaulingai
tvarkydamas apskaitą Ž. B. 2002 m. pabaigoje įmonės
apskaitoje užfiksavo grynųjų pinigų likutį, kuris nuo NMA pateiktų duomenų
skiriasi 1 mln. Lt. Dėl apgaulingai tvarkytos UAB „Š. p.“
buhalterinės apskaitos iš pateiktų dokumentų visiškai negalima nustatyti UAB „Š. p.“ bendrovės ūkinės, finansinės būklės rezultatų.
A. P. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. U., A. P., Ž. B.,
E. V. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, organizavo
juridinio asmens, naudoto neteisėtai veiklai nuslėpti, įsteigimą ir faktiškai
jam vadovavo, organizavo dokumentų suklastojimą ir juos suklastojo, dėl to buvo
padaryta didelės žalos, taip pat A. P. ir E. V., teikdami priemones (suklastotus dokumentus) ir
šalindami kliūtis (imituodami atsiskaitymus už statybos darbus), padėjo kitiems
bendrininkams įvykdyti sukčiavimą ir apgaule įgyti didelės vertės turtą.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta,
kad T. U. organizavus A. P. ir Ž. B. laikotarpiu nuo 2002 m. pradžios atliko veiksmus
bandydami įvykdyti sukčiavimą ir apgaule įgyti didelės vertės turtą, gaunamą
kaip Europos Sąjungos SAPARD parama: bandydami įvykdyti šį nusikaltimą
bendrininkai įsteigė UAB „Š. p.“, bendrovės vardu
įgijo veršidę su pagalbiniais pastatais, esančią Jonavos r., (duomenys neskelbtini), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos
Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus darbuotojams pateikė
paraišką SAPARD paramai gauti kartu su tikrais ir suklastotais dokumentais ir
taip suklaidino NMA atsakingus darbuotojus, kurie dėl apgaulės 2002 m. gruodžio
9 d. pasirašė paramos sutartį Nr. SA 8-P13020061 dėl 939 848 Lt paramos
suteikimo UAB „Š. p.“. Toliau vykdant nusikaltimo
padarymo planą iškilus būtinybei gauti suklastotus dokumentus, patvirtinančius,
kad UAB „Š. p.“ apmokėjo veršidės rekonstrukcijos darbus,
T. U. nurodė A. P. surasti bendrovę,
kuri galėtų išduoti tokius suklastotus dokumentus. 2002 m. gruodžio mėn.- 2003
m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Jonavoje A.
P. surado A. P. ir, pažadėjęs piniginį atlygį,
pasiūlė surasti bendrovę, kurios vardu galėtų būti išduodami suklastoti
dokumentai. A. P., sutikęs už piniginį atlygį padėti
įvykdyti sukčiavimą teikdamas tam reikalingus suklastotus dokumentus bei
imituodamas apmokėjimą už neva atliktus statybos darbus, 2003 m. sausio mėn.
pradžioje surado UAB „Š.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), kurios akcijos buvo parduodamos, taip pat per kitus
asmenis surado E. V. ir, pažadėjęs atlygį – 400 Lt per mėnesį,
pasiūlė tapti fiktyviu UAB „Š.“ direktoriumi, klastoti
dokumentus, apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir padėti įvykdyti
sukčiavimą ir E. V. sutiko. A. P.,
žinodamas, kad UAB „Š.“ bus naudojama neteisėtai veiklai
nuslėpti ir realiai jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdys, 2003 m. sausio
13 d. faktiškai įgijo 100 proc. UAB „Š.“ akcijų, ir
jo nurodymu E. V. nuo 2003 m. sausio 15 d. buvo paskirtas
nurodytos bendrovės direktoriumi, ir nuo to laiko A. P. bei
E. V. faktiškai vadovavo UAB „Š.“
vykdomai neteisėtai veiklai. Po to T. U. nurodymu A. P. perdavė A. P. informaciją apie
tai, kokius dokumentus reikia suklastoti ir kokius duomenis į juos reikia
įrašyti.
2003 m. sausio mėn. – gegužės mėn., tiksliau
nenustatytu laikotarpiu, nenustatytomis aplinkybėmis A. P. ir
nenustatyti asmenys suklastojo dokumentus: į 2003 m. sausio 3 d. UAB „Š.“ komercinį pasiūlymą UAB „Š. p.“
dėl statybos darbų, UAB „Š.“ ir UAB „Š.
p.“ 2002 m. gruodžio 20 d. sutartį Nr. 006 dėl statybos darbų, 2003 m.
balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. – balandžio
mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų priėmimo
aktą Nr.1, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitas- faktūras įrašė žinomai
neteisingus duomenis, jog UAB „Š.“ atliko statybos darbus,
o UAB „Š. p.“ juos priėmė ir iš dalies apmokėjo, šiuos
dokumentus A. P. nurodymu pasirašė arba savo parašo
antspaudus uždėjo E. V., po to nurodytus dokumentus A. P. perdavė A. P., taip teikdamas
priemones sukčiavimui įvykdyti. A. P. UAB „Š.“ ir UAB „Š. p.“ 2002 m. gruodžio 20
d. sutartyje Nr. 006 uždėjo Ž. B. parašo antspaudą,
taip pat A. P. nurodymu Ž. B. pasirašė
2003 m. balandžio 3 d. pažymą apie įvykdytus darbus už 2003 m. sausio mėn. –
balandžio mėn., lokalinę sąmatą Nr. 1, 2003 m. balandžio 3 d. atliktų darbų
priėmimo aktą Nr.1, 2003 m. vasario 10 d. PVM sąskaitą-faktūrą GBD Nr. 3728997,
bei pirmiau nurodytus kasos pajamų orderių kvitus, ir taip T.
U., A. P. ir A. P. organizavo,
o A. P., E. V., Ž.
B., A. P. ir nenustatyti asmenys suklastojo pirmiau
nurodytus dokumentus. Toliau vykdant nusikaltimo padarymo planą ir siekiant
parodyti, kad UAB „Š. p.“ pervedė UAB „Š.“
lėšas už neva atliktus statybos darbus, T. U. perdavė A. P. 25 000 Lt, nurodė, kad Ž. B. šiuos
pinigus įneštų į UAB „Š. p.“ sąskaitą bei darytų
pavedimus į UAB „Š.“ sąskaitą, kol pavedimų suma pasieks
UAB „Š.“ išrašytoje sąskaitoje- faktūroje nurodytą sumą. Ž. B., padedant A. P., atliko fiktyvius
apmokėjimus iš UAB „Š. p.“ sąskaitos į UAB „Š.“ sąskaitą Nr.
(duomenys neskelbtini) banke „Hansabankas“
pagal atskirus mokėjimo pavedimus. Pervestus pinigus E. V. perduodavo
A. P., o pastarasis, pasiėmęs nuo iš sąskaitos nuimamų
sumų po 3 proc. kaip atlygį už dalyvavimą nusikaltime, likusius pinigus
perduodavo A. P., taip kartu su kitais bendrininkais
imituodamas atsiskaitymą už neatliktus statybos darbus ir taip šalindamas
kliūtis nusikaltimui padaryti, dėl to buvo suklaidinti NMA darbuotojai. Vėliau A. P. ir E. V. suklastoti dokumentai
kartu su kitais dokumentais buvo pateikti NMA atsakingiems darbuotojams, kurie,
būdami suklaidinti bendrininkų pateiktų suklastotų dokumentų ir tikrovės
neatitinkančios informacijos, priėmė sprendimą patenkinti UAB „Š.
p.“ prašymą ir 2003 m. birželio 26 d. pervedė į UAB „Š.
p.“ sąskaitą Nr. (duomenys
neskelbtini) AB banke „Hansabankas“
149 118 Lt Europos Sąjungos lėšų ir 49 706 Lt Lietuvos Respublikos
biudžeto lėšų, iš viso 198 824 Lt SAPARD paramos lėšų, iš kurių
bendrininkai pasisavino 155 000 Lt, ir taip Lietuvos Respublikai bei NMA buvo
padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, nes buvo sužlugdytas pasitikėjimas
NMA, kaip institucija, atsakinga už SAPARD ir kitokios paramos skyrimą ir
administravimą, buvo sumenkintas jos autoritetas, kartu buvo sukeltas
nepasitikėjimas Lietuvos Respublika, kaip valstybe, sugebančia skaidriai
administruoti Europos Sąjungos skiriamos pagalbos paskirstymą ir įsisavinimą.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas
prokuroro skundą, pripažino Ž. B. kaltu pagal BK 203
straipsnio 2 dalį. Taip pat šis teismas tenkindamas iš dalies nuteistųjų ir
nuteistojo T. U. gynėjo skundus nustatė, kad byloje yra susidariusios išimtinės aplinkybės ir pakeitė
nuteistiesiems T. U., A. P. ir Ž. B. nuosprendį bausmių skyrimo dalyje. Be to, teisėjų
kolegija konstatavo, kad neįrodžius, jog automobilis „Volkswagen Touareg“,
kuris faktiškai priklauso T. U., yra nusikaltimo įrankis,
nėra pagrindo šį turtą nukreipti padengti ieškiniui ir panaikino laikiną
nuosavybės teisių apribojimą į minėtą automobilį.
Nuteistasis T. U. kasaciniu
skundu prašo teismų sprendimų dalį
dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį
pakeisti, šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 207 straipsnio 1 dalį, o
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2
dalį jį išteisinti, už nusikaltimus paskirtas baudas sumažinti.
Kasatorius
nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė BK 24 straipsnio 4 dalį ir pripažindami
jį nusikaltimų organizatoriumi padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
Pirmosios
instancijos teismas, nuteistojo veiką kvalifikuodamas kaip sukčiavimą, tokią
išvadą grindė nepagrįstu spėjimu, kad bendrovė „Š. p.“
buvo įsteigta tik siekiant apgaule gauti SAPARD paramą ir ją pasisavinti, bei
neteisingais samprotavimais apie bendrovės veiklos fiktyvumą. Teismai vertino
ne esamus faktinius bylos duomenis, o ateityje vyksiančius galimus scenarijus,
kuriems pritaikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už
sukčiavimą, neatsižvelgė į esminę aplinkybę – bendrovės veikla buvo nutraukta
ne steigėjų pastangomis, o įsikišus teisėsaugos pareigūnams, bei neįvertino
fakto, kad paramos gavimo sutartyje buvo numatytas privalomas paramos
grąžinimas, jeigu nebus vykdomos sutarties sąlygos. Nuosprendyje padaryta
nepagrįsta išvada, kad SAPARD parama yra ne subsidija, o kapitalo dotacija ir
išdėstyti paviršutiniški bei neteisingi argumentai dėl BK 207 straipsnio
netaikymo. Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji byla buvo perduota teismui ir
jame išnagrinėta pagal T. U. pareikštą kaltinimą dėl
kreditinio sukčiavimo, o šis kaltinimas buvo pakeistas sunkesniu jau pabaigus
bylą nagrinėti teisme.
Nuteistasis
skunde taip pat teigia, kad, atsižvelgiant į teismo padarytą išvadą, jog
įsteigta bendrovė jokios veiklos nevykdė ir nesiruošė vykdyti, BK 203
straipsnio 2 dalis buvo pritaikyta be jokio teisėto pagrindo. Nuteistojo
manymu, jei bendrovė neveikė, jam taikyti BK 203 straipsnio 2 dalies
nebuvo teisėto pagrindo. Teismai nepasisakė, kodėl netaikė 1961 m.
BK 307 straipsnio 2 dalies, nes „Š. p.“
buvo įsteigtas 2002 m. balandžio 8 d., o T. U. nepripažintas
kaltu vadovavęs šiai bendrovei. T. U. manymu, teismai
nepagrįstai pripažino jį kaltu piktnaudžiavus tarnybine padėtimi,
nuosprendžiuose neatskleistas šios veikos turinys ir priežastinis ryšys su
padariniais – paramos suteikimu bendrovei „Š. p.“,
nenurodytas nė vienas nuteistojo veiksmas dirbant Nacionalinėje mokėjimo
agentūroje, kuris turėjo įtakos SAPARD paramos bendrovei suteikimui. Skunde
nurodoma, kad teismai, darydami išvadas dėl T. U. kaltės
padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182
straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 203 straipsnio
2 dalyje, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimą patikrinti bylos
duomenis baudžiamojo proceso nustatyta tvarka.
Lietuvos
Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo
panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo iš dalies
pakeistas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendis,
priimtas dėl T. U., A. P. ir Ž. B., ir nuosprendžio dalį,
kuria panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui
„Volkswagen Touareg“ bei dėl šios dalies palikti galioti nepakeistą Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendį.
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems T.
U., Ž. B. ir A. P. nepagrįstai
pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nuosprendyje nurodytos šio
straipsnio taikymo aplinkybės negali būti laikomos išimtinėmis šio baudžiamojo
įstatymo prasme. Teismo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistųjų šeiminę
padėtį ir darbingumą, nėra niekuo išimtinės, o tik parodo, kad nuteistieji yra
tipiškos asmenybės, tipiško visuomenei pavojingumo laipsnio, todėl nėra
pagrindo skirti jiems nepagrįstai švelnesnes bausmes už padarytus sunkų (BK 182
straipsnio 2 dalis) ir apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas taip pat nėra išimtinė aplinkybė
pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, juolab, kad yra nustatyta apeliacinės
instancijos teismo nuosprendyje nutylėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – visi
trys nuteistieji nusikaltimus įvykdė veikdami bendrininkų grupe. Be to,
apygardos teismas visiškai neanalizavo ir nepaneigė kitų apylinkės teismo
nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, į kurias teismas privalėjo atsižvelgti
skirdamas bausmę: visi nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia,
savanaudiškais tikslais, pagrobto turto vertė daug kartų viršija minimalią
didelio kiekio sumą, buvo suklastota daug dokumentų. Pirmosios instancijos
teismas įvertino tiek šias aplinkybes, tiek apeliacinio teismo akcentuotas
aplinkybes, o taip pat ir kiekvieno nuteistojo vaidmenį darant nusikaltimus bei
visiems nuteistiesiems skyrė bausmes, ženkliai mažesnes už įstatymo sankcijoje
nustatytos bausmės vidurkį. Teismų nuosprendžiuose nurodytos aplinkybės yra
tos, į kurias atsižvelgti įpareigoja BK 54 straipsnio 2 dalis, tačiau jos
nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.
Kasatorius
pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą taikyti BK 54 straipsnio
nuostatas pagrindė ir visiškai netinkamais, nepagrįstais, neteisingais
argumentais apie tai, kad nebuvo tinkamai apskaitomos subsidijų ir dotacijų
finansinės ataskaitos ir, kad bylos iškėlimas ir išnagrinėjimas užkirto kelią
galimiems didesniems žalingiems padariniams. Atsižvelgiant į šios bylos
sudėtingumą, daugiaepizodiškumą, kaltinamųjų skaičių, būtinybę skirti ilgai
trunkančius tyrimus, padarytų nusikaltimų aktualumą ir kitas objektyvias
aplinkybes, nepagrįstos taip pat teismo išvados, kad išimtinių aplinkybių
buvimą lemia tai, jog nusikalstamos veikos, įvykdytos 2002 metais, baudžiamasis
procesas pernelyg ilgai užtruko, nebuvo užtikrinta nuteistųjų teisė ilgai
nelikti nežinioje dėl savo padėties, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo
nemažas laiko tarpas ir dėl to sumažėjo jų (iš nuosprendžio motyvų neaišku,
veikų ar juos padariusių asmenų) pavojingumo laipsnis. Nuosprendyje liko
nutylėta, kad, nepaisant ikiteisminio tyrimo šioje byloje pradėjimo, T. U. toliau darė analogiško pobūdžio nusikaltimus, už
kuriuos buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 18 d.
įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Vertinant nuteistųjų pavojingumo laipsnį, būtina
atsižvelgti į tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą jie nuteisti, buvo
kruopščiai suplanuoti, vykdyti ilgą laiką, juos vykdant buvo atlikta daug
ilgalaikių parengiamųjų veiksmų, todėl padaryti nusikaltimai nebuvo spontaniški
ar atsitiktiniai nuteistųjų veiksmai.
Kasaciniame
skunde taip pat nurodoma, kad, panaikindamas laikinąjį nuosavybės teisių
apribojimą E. U. vardu registruotam, tačiau faktiškai T. U. priklausančiam, automobiliui „Volkswagen Touareg,
Vilniaus apygardos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą,
sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti
teisingą nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad ieškiniui patenkinti gali būti
nukreipiamas įvairus nuteistiesiems priklausantis turtas, ne tik nusikaltimo
įrankiai. Tokiam turtui pagal BPK 116 ir 151 straipsnių nuostatas,
siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, turi būti taikomas laikinasis nuosavybės
teisių apribojimas, kurio netaikymas gali esmingai apriboti civilinio ieškovo
galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą, ypač esant didelio dydžio
neatlygintam civiliniam ieškiniui.
Kasaciniai
skundai tenkintini iš dalies.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
Prokuroras
skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė baudžiamojo
proceso įstatymą (BPK 116,151 straipsnius), nes panaikino laikiną nuosavybės
teisių apribojimą faktiškai nuteistajam T. U. priklausančiam,
tačiau jo motinos E. U. vardu registruotam, automobiliui
„Volkswagen Touareg“, kurį pirmosios instancijos teismas buvo nukreipęs
patenkintam civiliniam ieškiniui padengti.
Atsakydama
į šiuos skundo argumentus kolegija sutinka su prokuroro argumentais, kad pagal
BPK 116, 151 straipsnių nuostatas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį,
teismas turi taikyti ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą, užtikrinantį
civilinio ieškovo galimybes išieškoti padarytos žalos atlyginimą. Ši procesinė
prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t.
y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto
konfiskavimas. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, į tai, kad pagal
BPK 307 straipsnio nuostatas, priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir
priteisiant žalos atlyginimą (skirtingai negu priimant išteisinamąjį nuosprendį
ar nuosprendį, kuriuo byla nutraukiama ir civilinis ieškinys atmetamas), nėra
numatytos teismo pareigos priimti sprendimą dėl šios procesinės prievartos
priemonės panaikinimo. Taigi logiška teismo sprendimų seka turėtų būti tokia,
kad, nusprendęs priteisti žalos atlyginimą ir priteistai sumai esant didesnei
negu turto, kuriam taikomas nuosavybės teisių apribojimas, teismas
apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turėtų ne panaikinti šią
procesinę prievartos priemonę, o priešingai - pratęsti jos taikymą iki teismo
sprendimo dėl žalos atlyginimo įvykdymo. Tačiau šioje byloje,
vadovaudamasis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, pirmiausia pirmosios
instancijos teismas neišdėstęs jokių motyvų nusprendė, kad ši priemonė
nereikalinga, ją panaikino. Esant automobilio savininko turtinėms teisėms
nesuvaržytoms apribojimų, teismas šį turtą be jokio teisinio pagrindo nukreipė
patenkintam civiliniam ieškiniui padengti. Byloje nuteistajam T.
U. nebuvo taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jo
nėra neprašoma taikyti apeliaciniame prokuroro skunde, o turto atėmimas iš
savininko, kuriam neapribotos nuosavybės teisės ir tokio turto nukreipimas
nuosprendį vykdančioms institucijoms, neturi jokio norminio pagrindo.
Taigi
darytina išvada, kad, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio daliai dėl
procesinės prievartos priemonės išsprendimo neatitinkant baudžiamojo ir
baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, nėra pagrindo naikinti apeliacinės
instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikintas automobilio nukreipimas
ieškiniui padengti, ir palikti galioti neteisėtą apylinkės teismo nuosprendžio
dalį. Kita vertus, iš bylos medžiagos matyti, kad toliau taikant šią priemonę
būtų pažeistas ir proporcingumo principas, nes T. U. neatlygintos
žalos suma yra mažesnė už byloje nustatytą automobilio vertę.
Dėl
BPK pažeidimų skiriant bausmes ir įvertinant baudžiamojo proceso trukmę
Pagal BK
54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi,
gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio
sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo
principui.
Tačiau,
taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra
išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas
konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai
prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita
taisyklė : taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK
62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005;
2K-594/2005; 2K-632/2007, 2K-77/2007;2K–395/2007; kt.).
Nagrinėjamoje
byloje pirmosios instancijos teismas apsvarstė klausimą dėl švelnesnės, negu
įstatymo numatyta, bausmės skyrimo (BK 62 straipsnis) negalimumo ir išdėstė
argumentus, kodėl šio straipsnio nuostatos nuteistiesiems T.
U., Ž. B. ir A. P. negali būti
taikomos. Taip pat šis teismas nurodė aplinkybių, kurios leido nuteistiesiems
skirti bausmes, mažesnes, negu įstatyme numatytas bausmės vidurkis, visumą.
Apeliacinės instancijos teismas, visiškai neatsižvelgdamas į pirmosios
instancijos teismo argumentus dėl bausmės dydžio ir rūšies parinkimo, jų
nepaneigęs, nenustatęs naujų lengvinančių aplinkybių, konstatavo, kad už
atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės
aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Motyvuodamas tokį prieštaravimą šis
teismas išdėstė teorinius samprotavimus apie teisingumo principo sampratą ir iš
esmės atkartojo apylinkės teismo nustatytas lengvinančias ir kitas palankias
nuteistiesiems aplinkybes, apibūdinančias jų asmenybę, šeiminę padėtį bei
pabrėžė nuteistojo T. U. iniciatyvą atlyginant padarytą
žalą. Prokuroro skunde pagrįstai tvirtinama, kad šios aplinkybės,
apibūdinančios nuteistuosius, yra tik aplinkybės, kurios teismo vertintinos
kaip aplinkybės, numatytos BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra išimtinės ir
nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistųjų
padarytų nusikaltimų kiekį, jų darymo laiką, mastą, veikų pavojingumo pobūdį ir
laipsnį, pagrobto turto vertę, sunkinančios nuteistųjų atsakomybę aplinkybės
buvimą, jų elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos
darymo metu ir po jos, visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą šioje
byloje. Kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio
3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos
veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės
nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008; 2K-152/2009).
Kolegija
pažymi, kad nepagrįstai ilgai užsitęsęs bylos procesas vertinamas kaip Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2
straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į
įmanomai trumpiausią bylos procesą pažeidimas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus
Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais,
kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš
tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės
priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT bylos Einarsson v.
Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway,
no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no.
49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?cs v. Hungary, no.
67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no.
63214/00, judgement of 24 May 2005; Sorvisto v. Finland, no. 19348/04,
judgement of 13 January 2009 ir kiti). Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, kad
nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog bylos
ikiteisminis tyrimas bei nagrinėjimas teisme užsitęsė, nuteistųjų teisė ilgai
nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta, visiškai nenagrinėjo nuo
2003 m. liepos 7 d. trunkančio šios baudžiamosios bylos proceso trukmės
priežasčių, neaptarė kriterijų, kuriais remiantis turi būti vertinama, ar ilgai
trunkantis procesas pažeidžia asmens teisę į įmanomai trumpesnį bylos
nagrinėjimą. Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo
proceso trukmė, nustatyti EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas
(faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų,
kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai
bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas,
elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių
prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas. Pabrėžtina, kad viso
bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo
delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos
nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami
per ilgai, yra teismo diskrecija. Nagrinėjamoje byloje šių duomenų analizė
neatlikta, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų teisės
ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties pažeidimo yra nepagrįsta.
Prokuroro
kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad dalis apeliacinės instancijos teismo
argumentų dėl išimtinių bylos aplinkybių nustatymo („nebuvo tinkamai
apskaitomos subsidijų ir dotacijų finansinės ataskaitos“ ir „bylos iškėlimas ir
išnagrinėjimas užkirto kelią galimoms didesnėms žalingoms pasekmėms“) yra
neaiškūs ir neparemti jokiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir faktais. Pakeistoje
nuosprendžio dalyje visiškai neišdėsčius motyvų, kodėl nuteistajam T. U. paskirta pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203
straipsnio 2 dalį, o nuteistajam A. P. paskirta pagal BK
24 straipsnio 6 dalį, BK 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmės yra
aiškiai per griežtos, nesivadovaujant BPK 328 straipsnio 2 punktu, jos pakeistos
švelnesnės rūšies bausmėmis.
Kolegija pažymi, kad BPK 331
straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį,
apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomos išvados dėl
baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmės skyrimo. Jei tokiame nuosprendyje esančios išvados neaiškios, nemotyvuotos,
neparemtos visų reikalingų bylos duomenų analize, laikytina, kad šis nuosprendis negali būti pripažįstamas teisingu. Kolegija
daro bendrą išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišdėstė baudžiamojo
proceso įstatyme numatytų išvadų dėl taikytos BK bendrosios dalies normos ir
bausmių skyrimo, dėl to pažeidė BPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Dėl
esminių BPK pažeidimų ir nuteistojo T. U. kasacinio
skundo argumentų
Kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos
teismas nagrinėdamas nuteistųjų skundus nuosprendyje pagrindinį dėmesį skyrė BK
54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui ir nustatyto kvalifikuoto sukčiavimo,
numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, atribojimui nuo kreditinio sukčiavimo.
Tačiau nuosprendyje liko neišnagrinėti kiti nuteistųjų apeliacinių skundų
argumentai : nuteistojo A.
P. apeliacinio skundo prieštaravimai dėl įrodymų vertinimo, šio nuteistojo
išdėstytas bylos aplinkybių interpretavimas ir motyvai dėl jų atitikties
apylinkės teismo išvadoms. Teismas neatsakė į šio nuteistojo esminį skundo
prašymą perkvalifikuoti jo veikas iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 282
straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį ir
iš BK 300 straipsnio 2 dalies į 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad
apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atsakymų į nuteistojo Ž. B. argumentus dėl visų bausmės skyrimui palankių
aplinkybių nustatymo bei nuteistojo T. U. ir jo gynėjo
skundo motyvus dėl naujų lengvinančių atsakomybę aplinkybių pripažinimo, BK 62
straipsnio taikymo galimybės, bausmių subendrinimo būdo teisėtumo. Nuteistojo
T. U. kasaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, į
tai kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino šio nuteistojo gynėjo
apeliaciniame skunde esančių argumentų dėl šio nuteistojo veikos kvalifikavimo
pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 203 straipsnio 2 dalį teisingumo. Iš
apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šis teismas į
apeliacinio skundo argumentus dėl veikos perkvalifikavimo į 1961 m. BK 307 straipsnio
2 dalį neatsakė, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Nuosprendyje esantys formalūs teiginiai : „nusikalstami
veiksmai kvalifikuoti teisingai, dėl veikų kvalifikacijų abejonių nekyla“ ir nuteistųjų
skundų argumentai „plačiau neanalizuojami, nes dalis argumentų, išsakytų dėl
veikų kvalifikavimo esminės reikšmės neturi, todėl pakartotinai neaptariami“
negali būti laikomi apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis dėl
apeliacinių skundų. Taigi teisėjų
kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos
tiek, kiek buvo prašoma nuteistųjų apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio
3 dalies pažeidimas), neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinių skundų argumentų
(BPK 332 straipsnio 3 dalies pažeidimas).
Darytina bendra išvada, kad šioje nutartyje nurodyti
BPK pažeidimai pripažintini esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais,
nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka
ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis; 376
straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 386
straipsnio 2 dalimi, savo nutartyje išdėsto privalomus nurodymus apeliacinės
instancijos teismui, tačiau neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias
gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka. Šioje
byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos nuteistųjų nusikalstamos veikos
yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir viena kitą sąlygojančios, padarytos
bendrininkaujant. Dėl to išsamiai neišnagrinėjus visų nuteistųjų apeliacinių
skundų, kasacinės instancijos teismas negali kvestionuoti nuteistojo T. U. skunde keliamų klausimų dėl jo bendrininkavimo rūšies
nustatymo, dėl dalies jo nustatytų veikų neteisingo kvalifikavimo, dėl BK 228
straipsnio 2 dalies taikymo teisingumo. Taigi šie nuteistojo T.
U. kasacinio skundo argumentai paliktini nenagrinėti.
Prokuroro prašymas konstatuoti
baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą ir jį ištaisyti panaikinant apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo ir paliekant galioti
pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes kasacinės
instancijos teismo negali būti tenkinamas, nes tokia nutartimi pabaigus
kasacinį procesą liktų neišnagrinėti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose
išdėstyti argumentai, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalies pagrįstumas ir teisėtumas.
Taigi kasacinės instancijos teismui konstatavus esminius
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos nuosprendis pakeistas yra panaikinama.
Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas
privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimus bei iš naujo patikrinti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus dėl
apylinkės teismo nuosprendžio dalies pagrįstumo ir teisėtumo.
Teisėjų
kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n
u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių
skyrimo nuteistiesiems T. U., Ž. B. ir
A. P., kuria pakeista Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalis.
Bylos dalį pagal nuteistųjų T. U.,
Ž. B. ir A. P. apeliacinius skundus
ir nuteistojo T. U. gynėjo apeliacinį skundą perduoti iš
naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitų Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio dalių : dėl naujo
nuosprendžio priėmimo Ž. B., kuriuo jis pripažintas kaltu
pagal BK 203 straipsnio 2 dalį; dėl proceso išlaidų priteisimo Nacionalinei
mokėjimų agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos; dėl
laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo automobiliui „Volkswagen Touareg“
nenaikinti ir nekeisti.
Teisėjai Rimantas
Baumilas
Josifas
Tomaševičius
Tomas
Šeškauskas