Civilinė byla Nr. e2-1035-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00210-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.1.18.1.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens viešosios įstaigos Sporto klubo „Atlanta Gym“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria patenkintas iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus radijas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus radijas“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybei, biudžetinei įstaigai Alytaus miesto teatrui, viešajai įstaigai sporto klubui „Atlanta Gym“, dėl nuomos sutarties nutraukimo, viešo konkurso paskelbimo ir laimėtojo nustatymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alytaus radijas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. T-41 „Dėl negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos 1999-12-17 sutarties Nr. 109 nutraukimo ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso būdu“ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti; 2020 m. kovo 20 d. Negyvenamųjų patalpų ar kitų statinių nuomos komisijos posėdžio protokolą Nr. KPPt-122 pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei jį panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dalyvauti sandoriuose su trečiaisiais asmenimis biudžetine įstaiga (toliau – BĮ) Alytaus miesto teatru ir viešąja įstaiga (toliau – VšĮ) Sporto klubu „Atlanta Gym“ dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo bet kokia forma, taip pat imtis Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. T-41 „Dėl negyvenamojo pastato, statinio patalpos nuomos 1999-12-17 sutarties Nr. 109 nutraukimo ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso būdu“ ir jo pagrindu priimtų sprendimų įgyvendinimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti Alytaus miesto savivaldybei sudaryti 122,13 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su 2020 m. kovo 20 d. pripažintu nuomos konkurso laimėtoju VšĮ Sporto klubu „Atlanta Gym“.

3.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, sprendė, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad šiuo atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei neuždraudus su nuomos konkurso laimėtoju sudaryti nuomos sutartį, o atsakovei sudarius naują nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Viešo konkurso procedūros jau yra įvykusios ir jo nelaimėjęs dalyvis – ieškovė – ginčija tiek konkurso rezultatus, tiek su ja iki tol sudarytos nuomos sutarties nutraukimą bei atsakovės sprendimą dėl viešo konkurso organizavimo. Sudarius nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, atsakovei kiltų pareiga kuo skubiau spręsti dabartinio nuomininko iškeldinimo klausimą, tai sąlygotų naujus teisminius ginčus, tame tarpe ginčus dėl galimų nuostolių atlyginimo, naujos nuomos sutarties teisėtumo, jos galiojimo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju egzistuoja ir viešasis interesas, jog savivaldybės patalpomis (viešąja nuosavybe) būtų naudojamasi teisėtai, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 9 straipsnyje įtvirtintų visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pakankama laikinoji apsaugos priemonė yra uždrausti atsakovei sudaryti 122,13 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su nuomos viešo konkurso laimėtoju trečiuoju asmeniu VšĮ Sporto klubu „Atlanta Gym“.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VšĮ Sporto klubas „Atlanta Gym“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuriame prašo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad  nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo pasisakė, tačiau akivaizdu, kad tai atliko tik formaliai, absoliučiai nesigilindamas į pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens BĮ Alytaus miesto teatro pasirašytas 2012 m. sausio 19 d. materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 109, sudarytos 1999 m. gruodžio 17 d., pakeitimas, kuriuo pirminis nuomotojas, t. y. Alytaus miesto savivaldybės administracija, buvo pakeista naujuoju nuomotoju – trečiuoju asmeniu BĮ Alytaus miesto teatru, nesikeičiant kitoms sutarties sąlygoms, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nurodytam imperatyvui. BĮ Alytaus miesto teatras (patikėjimo teise turtą valdantis nuo 2011 metų) į šį teisinį reglamentavimą ne tik, kad neatsižvelgė, bet iki 2020 metų vasario mėnesio, iki kol Alytaus miesto savivaldybės tarybai nebuvo pateiktas skundžiamas tarybos sprendimo projektas, nieko nedarė, kad laikytųsi įstatymų ir atsakovės nustatytų imperatyvaus pobūdžio tvarkų. Taigi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patalpas nuomoja daugiau kaip 20 metų, nesilaikant imperatyvaus pobūdžio įstatymų, ne tik pažeidžia gero administravimo principą bet ir akivaizdžiai prieštarauja teisės aktams ir sukuria teisinio nihilizmo precedentą. Galiojant principui iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur), palikus galioti pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą nutartį ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ne tik bus grubiai pažeistas nurodytas principas, bet bus sudarytos visos galimybės ieškovei piktnaudžiauti teisminiu procesu.

2.       Ieškovė UAB „Alytaus radijas“ pateikė atsiliepimą į apeliantės VšĮ Sporto klubas „Atlanta Gym“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Paaiškina, kad savo reikalavimą sieja ne su apeliantės nurodomos nuomos sutarties teisėtumu, o jos nutraukimu ir viešojo konkurso skelbimu. Apeliantės veikla kardinaliai skiriasi nuo ieškovės veiklos, todėl tikėtina, kad apeliantė užėmusi patalpas imtųsi jas rekonstruoti ir pritaikyti savo veiklai vykdyti, kas iš esmės reiškia, kad priėmus galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, jo vykdymas būtų apsunkintas. Laikinosios apsaugos priemonės netaikomos tuo atveju, jei ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kadangi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tai teismo nutarties panaikinimui nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo 

2.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

3.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, ieškovė išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė argumentus, kuriais grindžia ieškinio reikalavimus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. sprendimu išnagrinėjus bylą iš esmės. Ir nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas nėra įsiteisėjęs (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VšĮ Sporto klubas „Atlanta Gym“ pateikė apeliacinį skundą dėl nurodyto teismo sprendimo), yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje sprendė dėl ieškovės pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

4.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo pasisakė, tačiau akivaizdu, kad tai atliko tik formaliai, absoliučiai nesigilindamas į pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus. Su tokiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

5.       Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).

6.       Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, tokia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, nevertina pateiktų įrodymų, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, turėjo pareigą detaliai ir išsamiai analizuoti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, išanalizuoti prie ieškinio pateiktus įrodymus, pagrindžiančius arba paneigiančius ieškinio reikalavimus, todėl atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas formaliai vadovavosi tik preliminaria ieškinio tikimybe. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminarų pagrįstumą vertino tinkamai ir teisingai, nepažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies reikalavimų.

7.       Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad egzistuoja teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, kadangi netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei neuždraudus su nuomos konkurso laimėtoju sudaryti nuomos sutartį, o atsakovei sudarius naują nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais visiškai sutinka.

9.       Kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į trečiojo asmens atskirąjį skundą apeliantės veikla kardinaliai skiriasi nuo ieškovės veiklos, todėl tikėtina, kad apeliantė užėmusi patalpas imtųsi jas rekonstruoti ir pritaikyti savo veiklai vykdyti, kas iš esmės reiškia, kad priėmus galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, jo vykdymas būtų apsunkintas. 

10.       Teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tik tokios, kad jos iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės ūkinės veiklos, t. y. įmonės komercinė ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-213-178/2016). Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių esminių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamų pasekmių jos galimybei vykdyti veiklą, pažeistų jos interesų dėl sutarties su perkančiąja organizacija nesudarymo ir pan. Taigi, iš apeliantės pateiktos argumentacijos negalima daryti išvados, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ar jų mastas neproporcingai galimai pažeidžia apeliantės, kaip viešojo konkurso dalyvės, interesus. Todėl darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki tol, kol bus išnagrinėti ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose bei priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas, esmingai nepažeis apeliantės teisių ir teisėtų interesų. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies bei iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždraudė atsakovei Alytaus miesto savivaldybei sudaryti 122,13 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu Rotušės a 2, Alytuje, nuomos sutartį su 2020 m. kovo 20 d. pripažintu nuomos konkurso laimėtoju VšĮ Sporto klubu „Atlanta Gym“, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas tokias laikinąsias apsaugos priemonės nepažeidė proporcingumo principo, o parinko tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrino, kad nei vienai iš byloje dalyvaujančių asmenų nebūtų suteiktas nepagrįstas prioritetas.

11.       Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinosios apsaugos priemonės skundžiama nutartimi pritaikytos teisingai taikant ir nepažeidžiant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, o apeliantės atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.

Dėl procesinės bylos baigties

12.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                 Kazys Kailiūnas