Civilinė byla Nr. 2A-252/2014

Proceso Nr. 2-57-3-00245-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 41.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. ir trečiojo asmens D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1277-538/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui V. V. dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, trečiasis asmuo D. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2005 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 9773, pagal kurią ieškovas už 152 000 Lt pardavė atsakovui V. V. 1.8000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją – grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į 1.8000 ha žemės sklypą; priteisti iš atsakovo 18 295 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui žemės sklypą; sutarties sudarymo dieną atsakovas sumokėjo 2 000 Lt, likusius 150 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 11 d. Kadangi per du metus atsakovas pinigų nesumokėjo, 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi pinigų sumokėjimo terminas pratęstas iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. Atsakovui neatsiskaitant ieškovas 2012 m. sausio 23 d. raštu pasiūlė iki 2012 m. vasario 23 d. sumokėti minėtą sumą arba kartu kreiptis į notarų biurą dėl sutarties panaikinimo, tačiau atsakovas pinigų nesumokėjo, su ieškovu nesusitiko. Atsakovui neįvykdžius esminės sutarties sąlygos sutartis nutrauktina ir taikytina restitucija bei priteistinos palūkanos.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, teigdamas, kad taikant restituciją ieškovui grąžintina žemė, o atsakovui grąžintini sumokėti 52 000 Lt. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas jam nesumokėjo visos likusios 150 000 Lt sumos, kadangi 2005 m. rugpjūčio 11 d., po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, Swedbank banko skyriuje iš atsakovo žmonos sąskaitos į ieškovo sąskaitą buvo pervesta 50 000 Lt, todėl ieškinyje nurodyta nesumokėta suma turi būti 100 000 Lt. Gavęs ieškovo 2012 m. sausio 23 d. raštišką pasiūlymą įvykdyti įsipareigojimus, susitiko su juo bei pats siūlė ieškovui grąžinti žemės sklypą ir atgauti įmokėtus 52 000 Lt, tačiau ieškovas tokios pinigų sumos neturėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; nutraukė 2005 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 9773, ir taikė restituciją grąžinant V. K. nuosavybės teisę į 1.8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo V. K. atsakovui V. V. 705 Lt sumokėto avanso; kitos ieškinio dalies netenkino; priteisė iš atsakovo V. V. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K. bei 3 826 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teismas nustatė, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas pardavė atsakovui už 152 000 Lt 1,8000 ha žemės sklypą; sutarties sudarymo dieną atsakovas sumokėjo     2 000 Lt, likusius 150 000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. rugpjūčio 11 d. 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi įsipareigojimą sumokėti pinigus šalys pratęsė iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. 2012 m. sausio 23 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pasiūlymą iki 2012 m. vasario 23 d. sumokėti 150 000 Lt arba kreiptis kartu su ieškovu dėl sutarties panaikinimo. Atsakovas pateikė 2005 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo D. V. pervedė 50 000 Lt V. K., mokėjimo paskirtis nurodyta – skolos dengimas.

Atsakovui sutinkant su ieškovo reikalavimu nutraukti ginčijamą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą, teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino.

Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus bei argumentus, kad vykdant šalių sutartį, atsakovo žmona ieškovui pervedė 50 000 Lt, todėl, nutraukus sutartį ir taikant restituciją, ši suma turi būti priteista iš ieškovo, konstatavo, kad nėra aišku, už ką pervesta 50 000 Lt ieškovui, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši pinigų suma pervesta vykdant ginčo pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 str.). Be to, teismas pažymėjo, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. pratęsiant skolos grąžinimo terminą, sutartyje nurodyta 150 000 Lt neapmokėta suma, o ne 100 000 Lt, t. y. susitarime nėra nurodyta, kad atsakovas ar kitas asmuo ieškovui būtų sumokėjęs atitinkamą pinigų sumą pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Nurodytos aplinkybės neleido teismui padaryti išvados, kad ieškovui buvo pervesta 50 000 Lt už parduodamą žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo bei grąžinti jam 50 000 Lt. Taip pat teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. V. nėra pareiškusi savarankiško reikalavimo grąžinti 50 000 Lt ir teismas negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų bei šių pinigų grąžinimas trečiajam asmeniui nėra šios bylos ginčo dalykas.

Vadovaudamasis CK 6.344 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė dėl ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas pagrįstumo, tačiau netenkino reikalavimo priteisti palūkanas nuo 2009 m. rugpjūčio 12 d., kadangi 2012 m. sausio 23 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pasiūlymą iki 2012 m. vasario 23 d. sumokėti 150 000 Lt. Tokiu atveju teismas nustatė, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2012 m. vasario 24 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2012-04-26), ir sudaro     1 295 Lt už 63 dienas. Atsižvelgęs į tai, kad nutraukus sutartį, atsakovui turi būti grąžintas sumokėtas 2 000 Lt avansas, įskaitęs atsakovo turimas mokėti 1 295 Lt palūkanas, taikant restituciją iš ieškovo atsakovui priteisė 705 Lt sumokėto avanso (CK 6.222 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. ir trečiasis asmuo D. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Teismas nenagrinėjo visų su sandoriu susijusių, bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl restitucijos taikymo tik vienos šalies naudai. Teismas tik konstatavo faktą, kad iš D. V. sąskaitos ieškovui buvo pervesta 50 000 Lt, tačiau nesiėmė priemonių nustatyti objektyviąją tiesą. Ieškovas melavo, kad pinigai pervesti už atsakovui suteiktą paskolą.
2. Apeliantai yra sutuoktiniai, todėl visas jų turtas (ir piniginės lėšos) laikomas bendru šeimos turtu, ir panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, t. y. bendrai įsigyjant žemės sklypą.
3. Po ginčo sutarties pasirašymo apeliantai ieškovui buvo skolingi 150 000 Lt, todėl pervesdami 50 000 Lt mokėjimo paskirtį nurodė – „skolos dengimas“. Ieškovo teiginiai apie paskolą nepagrįsti įrodymais.
4. Apeliantai neturi teisinio išsilavinimo, dėl prastos finansinės padėties negalėjo samdytis advokato, todėl nesuprato, jog trečiasis asmuo D. V. galėjo pareikšti savarankiškus reikalavimus, susijusius su įmokėta 50 000 Lt suma, teismas tokios teisės neišaiškino.
5. 2007 m. rugpjūčio 8 d. pratęsiant atsiskaitymo pagal ginčo sutartį terminą, įmokėta suma nebuvo nurodyta, kadangi notarė paaiškino, kad įmokų pagal sutartį kvitai turėtų būti pristatyti sumokėjus visą sumą.

Ieškovas V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nutraukus ieškovą V. K. ir atsakovą V. V. siejusią 2005 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo pirkimo‑pardavimo sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikytina restitucija – pirkėjas (apeliantas V. V.) grąžina žemės sklypą, o pardavėjas (ieškovas V. K.) pagal sutartį gautus pinigus. Ginčas kilo dėl restitucijos apimties.

Nagrinėjamu atveju, restitucija yra sandorio nutraukimo pasekmė (CK 6.222 str.), jos taikymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.145 – 6.153 str. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti teisiniai institutai, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, tinkamam restitucijos taikymui svarbu nustatyti, kokia dalimi atsiskaitymą įvykdė atsakovas, kadangi ieškovo teigimu, pagal sutartį atsakovas yra sumokėjęs 2 000 Lt, o atsakovo teigimu 52 000 Lt.

Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai. Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 str.).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Bylos duomenys liudija ir šalys to neginčija, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo pavedimu D. V. pervedė ieškovui 50 000 Lt, mokėjimo paskirtimi nurodant skolos dengimą (30 b. l.). Ieškovo tvirtinimu, pinigai jam pervesti grąžinant paskolą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra aišku už ką pervesta 50 000 Lt ieškovui, todėl nenustatė pagrindo išvadai, kad ši pinigų suma buvo pervesta vykdant ginčo nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas taip pat nustatė, kad šalims pratęsiant skolos pagal pirkimo-pardavimo sutartį grąžinimo terminą, 2007 m. rugpjūčio 8 d.  sutartyje nurodyta nesumokėta suma yra 150 000 Lt, o ne 100 000 Lt, t. y. susitarime nėra nurodyta, kad atsakovas ar kitas asmuo būtų sumokėjęs ieškovui atitinkamą pinigų sumą pagal žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Šias aplinkybes teismas vertino kaip neleidžiančias daryti išvados, jog 50 000 Lt ieškovui buvo pervesta už parduodamą žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.

Esant tokiam ginčui, teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turėjo nustatyti, kokiu pagrindu ieškovas gavo 50 000 Lt. Šiuo tikslu svarbu įvertinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis susiformavo šalių santykiai, kaip jie plėtojosi ir pan. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą siejo tik ginčijamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris. Nors teismo posėdžio metu (62 b. l.) ieškovas teigė, kad paskolino atsakovui pinigus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, net užuominų apie iki ginčo sandorio buvusį šalių bendravimą, šalis siejusius kitus sandorius. Minėtas byloje nustatytas faktas, kad 50 000 Lt ieškovui sumokėjo trečiasis asmuo (atsakovo sutuoktinė), ieškovas tokį prievolės įvykdymo būdą priėmė. Nors ginčo sandorio šalimi buvo tik atsakovas, tačiau įstatymas nedraudžia įvykdyti prievolę už kitą asmenį (CK 6.50 str. 1 d.), kadangi šalis siejusi sutartis nebuvo asmeninio pobūdžio. Todėl spręstina, kad 2005 m. rugpjūčio 11 d. D. V. atliktas 50 000 Lt mokėjimas buvo dalinis ieškovą ir atsakovą siejusio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio įvykdymas už atsakovą V. V.. Nurodytų aplinkybių visumos kontekste, nėra pagrindo nesutikti su apeliantais, kad 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartimi pratęsiant atsiskaitymo pagal ginčo sutartį terminą iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. mokėtina suma nebuvo pakeista, notarei paaiškinus, kad visi mokėjimo įrodymai turės būti pristatyti sumokėjus visą pirkimo kainą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jo dalį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o bylą gali grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 str.) nustatytais atvejais. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, gali būti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iš žemesnės į aukštesnę teisminę instanciją ir nebus nepagrįstai grąžinama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-578/2013, kt.)

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai, tačiau, netinkamai įvertinęs apeliantų pateiktus įrodymus, ne visiškai teisingai išsprendė restitucijos klausimą, kas lemia skundžiamo sprendimo pakeitimą iš dalies, pripažįstant, kad taikant restituciją atsakovui V. V. grąžintina pagal ginčo sutartį sumokėta 52 000 Lt suma.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad trečiasis asmuo D. V. nebuvo pareiškusi savarankiško reikalavimo dėl 50 000 Lt grąžinimo, todėl toks reikalavimas nenagrinėtas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokį reikalavimą D. V. turėtų teisę reikšti ne ieškovui, o savo skolininkui, už kurį įvykdė prievolę, t. y. sutuoktiniui V. V. (CK 6.50 str. 3 d.), o jų tarpusavio teisiniai santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nustačius kitą, taikant restituciją, atsakovui iš ieškovo priteistiną pinigų sumą, atsiranda pagrindas perskaičiuoti priteistų palūkanų dydį. Nuo nesumokėtų 100 000 Lt už 2012 m. vasario 24 d. - 2012 m. balandžio 26 d. laikotarpį (63 dienas) penkių procentų metinės palūkanos sudaro 863 Lt (CK 6.344 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad taikant restituciją atsakovui turi būti grąžinti jo sumokėti 52 000 Lt, o į šią sumą įskaičius ieškovui priteistinas palūkanas, iš ieškovo atsakovui priteistini 51 137 Lt.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju byloje priimtas sprendimas pakeistas, ieškinį tenkinant mažesne dalimi, todėl spręstinas klausimas dėl šalių turėtų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Nagrinėjamoje byloje už 170 295 Lt sumos ieškinį mokėtinas 4 406 Lt žyminis mokestis. Ieškovas sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (20 b. l.), Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi nuo likusios 4 206 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovas buvo atleistas (23 b. l.). Pakeitus teismo sprendimą, iš atsakovo valstybei priteistini 3 017 Lt žyminio mokesčio. Toks perskaičiavimas nekeičia ieškovui iš atsakovo priteistos 500 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos.

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi apeliantai atleisti nuo 3 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o 1 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo (96-97 b. l.). Apeliaciniu skundu keliamas tik 50 000 Lt sumos priteisimo klausimas, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 500 Lt (CPK 87 str. 1 p.), kuris apeliantų skundą patenkinus priteistinas iš ieškovo valstybei (CPK 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį dėl sumokėto avanso priteisimo pakeisti ir išdėstyti taip - priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 51 137 (penkiasdešimt vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt septynis) Lt.

Iš atsakovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei priteistą 3 826 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 3 017 (trijų tūkstančių septyniolikos) Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt žyminio mokesčio valstybei.

Teisėjai                                                                                                                               Alė Bukavinienė

Danutė Gasiūnienė

                                                                                                                                            Vigintas Višinkis