Baudžiamoji byla Nr. 1-1157-1049/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58322-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.2.4.6.2; 2.1.8; 2.1.2.16; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

 (S)     

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,

sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,

kaltinamajam V. S.,

nukentėjusiesiems E. S., J. S., J. S.,  

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs 1984 m. rugsėjo 6 d., Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 294 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu – 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausme. 2007 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi kaltinamojo veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė, kuri subendrinta su pakeistu 2007 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trys) metai 11 (vienuolika) mėnesių 8 (aštuonios) dienos laisvės atėmimo; 3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams; 4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų arešto, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinės sumažintos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas ir paskirta galutinė bausmė – 58 (penkiasdešimt) aštuonios paros arešto; 5) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, 287 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d., nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; 2016 m. balandžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nuosprendis pakeistas, atleidžiant nuo bausmės už BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jai netekus nusikaltimo požymių ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo; 6) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) mėnesiams (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos).

Teismas 

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

V. S. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 15.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną E. S., t. y. tyčia sugriebė rankomis jai už kaklo ir ją smaugė, po to ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Be to jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį J. S., t. y. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, padarydamas jam muštinę žaizdą ir odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą.

Be to jis 2018 m. gruodžio 30 d., apie 18.30 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą J. S., t. y. tyčia sugriebė rankomis jam už kaklo ir jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis V. S., teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d., apie 15.00 val., jis kartu su broliu ir mama pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – degtinę, kurios buvo du buteliai po 0,5 l ir vienas butelis 0,7 l., ir alų, kurio buvo šeši buteliai po 1 l. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kai jo mama pradėjo priekaištauti dėl to, kad V. S. nelanko savo vaiko, gyvenančio Babtų r., su mama. V. S. išeidinėjo ir susigrūmė su mama koridoriuje, kur galėjo jai suduoti ir smaugti, po ko ji pradėjo šaukti. Atėjęs brolis ją užstojo ir užvertė V. S. koridoriuje ant stalo. Tuo metu jis galėjo brūkštelėti broliui su ranka per lūpą, tačiau ne tyčia, kadangi šis iš koridoriuje buvusio maišo pasiėmęs malką sudavė V. S. per nagus, o jis gindamasis atkišo ranką ir galėjo jam suduoti. Po įvykio jam buvo praskeltas antakis, bėgo kraujas, dėl ko jis kvietė policijos pareigūnus, bet operatorė pranešė, kad jie jau atvyksta, kadangi, kaip sužinojo vėliau, policijos pareigūnus iškvietė jo mama. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, neatsimena visų įvykio aplinkybių, tačiau nurodė, kad mama tuo metu taip pat būdama apsvaigus nuo alkoholio griuvinėjo koridoriuje. Paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 30 d. jis kartu su broliu, tėvu ir mama vartojo alkoholinius gėrimus, po ko jo tėtis nuėjo miegoti. Tarp jų kilo analogiškas žodinis konfliktas dėl vaiko, dėl ko V. S. pasakė mamai, kad išeina, o jam atidarius duris tarp jų stovėjo tėtis, kuris klausė, kodėl V. S. rėkia ant mamos ir po to tarp jų prasidėjo grumtynės. Nors tyrėja nurodė, kad V. S. tėtį smaugė lovoje, tačiau viskas vyko lauke prie langų. Grumdamasis paėmė tėčiui už kaklo, matė, kad jam jau trūko oro, girdėjo, kaip rėkė, kad kvies policiją, po ko atėjęs brolis juos išskyrė. Po to apsiprausęs atsigulė į lovą ir matė, kad ateina policijos pareigūnai. Savo veiksmus vertina blogai, kadangi tai dažnai vyksta ir supranta, kad didžiausia to problema yra alkoholis, tačiau koduotis kainuoja 180 eurų metams, o jis neturi pinigų, kadangi dirba neoficialiai.

Išvada dėl V. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusieji E. S. ir J. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamasis V. S. įvykio aplinkybes papasakojo teisingai, pretenzijų jam neturi. Nukentėjusysis J. S. teisminio nagrinėjimo metu taip pat parodė, kad įvykio metu taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, puolė V. S. ir galėjo jį išprovokuoti.

Nukentėjusioji E. S., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 d. apie 15.00 val. buvo namuose kartu su sūnumis – V. ir J. S., kur jie kartu gėrė alų ir degtinę virtuvėje. Jiems apgirtus J. nuėjo miegoti į kitą kambarį, ji atsigulė ant lovos, kuri yra virtuvėje, o V. liko prie stalo ir valgė, kai staiga nieko nesakęs priėjo prie jos ir pradėjo ją smaugti rankomis, o po to su ranka jai trenkė į kairę akį, į galvos kairę pusę. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena, bet jų galėjo būti mažiausiai trys, dėl ko jai labai skaudėjo, ji pradėjo šauktis J. pagalbos. Tada V. nuėjo į kitą kambarį, užgulė J. ant lovos, pradėjo rankomis jį mušti, suduodamas mažiausiai penkis smūgius į įvairias kūno vietas, dėl ko J. susirietė į kamuoliuką. Ji išbėgo į lauką ir pasislėpusi už ūkinio pastato paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, tačiau ji į ligoninę vykti atsisakė, bet jai buvo padaryti sužalojimai, t. y. mėlynė po kaire akimi, sumušta galvos kairė pusė, sumušta lūpa. Taip pat paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 30 d., vakare buvo namuose ir gėrė degtinę kartu su buvusiu sutuoktiniu J. S. ir sūnumis – J. ir V. S.. Kai J. išėjo iš namo, ji V. pasakė, kad jis, norėdamas toliau gerti turi eiti pas tėvą, kuris gyvena už 50 metrų. V. pasiėmė degtinės butelį ir išėjo, tačiau už kelių minučių pasigirdo triukšmas namo kieme, kur ji pamatė, kad prie namo durų V. gulėdamas ant žemės ir ant savęs pasiguldęs tėvą, jį rankomis smaugė. J. bandė atplėšti V. rankas nuo tėvo, tačiau jam nepavyko, todėl J. jai pasakė, kad ji kviestų policiją, todėl ji grįžusi atgal į namus iškvietė policiją, o išėjusi į kiemą pamatė, kad V. jau bėga keliu, o J. eina link savo namų (1 t., 1, b. l. 86–88, 90–92).

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 9 apie 15.00 val. būdamas namuose kartu su broliu V. S. ir motina E. S., virtuvėje gėrė degtinę ir alų, po ko nuėjo į kitą kambarį miegoti. Paaiškino, kad motina ir V. tarpusavyje susipyko ir jis vėliau išgirdo motiną šaukiančią pagalvos. Atėjęs į virtuvę pamatė motiną, gulinčią lovoje, o prie jos stovėjo brolis V.. Jis paėmė V. už rankos, bandydamas jį atitraukti nuo motinos, po ko V. vieną kartą kumščiu sudavė jam tiesiai į lūpą, taip ją praskeldamas, dėl ko pradėjo bėgti kraujas ir jis juto fizinį skausmą. Jis su V. pradėjo grumtis, po ko J. S. išbėgo į lauką pas tėvą J. S., gyvenantį kitame name. V. atbėgo jam iš paskos, tačiau tėvas jo į namus neįleido, o per tą laiką mama iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat paaiškino, kad 2018 m. gruodžio 30 d. jam geriant degtinę su tėvais ir broliu V., mamai vakare paprašius tėvo ir brolio eiti namo ir jiems išėjus, už kelių minučių, kieme pasigirdo triukšmas ir girdėjosi, kaip tėtis šaukiasi pagalbos.  J. S. išbėgęs į kiemą pamatė, kad netoli lauko virtuvėlės ant nugaros guli V., kuris ant savęs pasiguldęs tėvą ir abiem rankomis jį smaugia. Jis puolė gelbėti tėvo, bandė patraukti brolio rankas nuo tėvo, nes brolis stipriai jį smaugė ir mamai pasakė, kad ši kviestų policiją. Išlaisvinus tėvą, šis nuėjo link savo namų, o jis link savo, tačiau kur nuėjo V., nematė (1 t., b. l. 109–111, 113–115).

Nukentėjusysis J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 30 d., tikslaus laiko neatsimena, tamsiu paros metu, kiemo viduryje jį rankomis smaugė sūnus V. S., reikalaudamas pinigų. Nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio atsimena, kad jis šaukėsi pagalbos, o atbėgęs kitas jo sūnus J. jį išgelbėjo. Kai jį smaugė, jis jautė fizinį skausmą, jam pradėjo svaigti galva, trūko oro. Sūnus V. S. ne kartą prieš jį yra smurtavęs, todėl nori, kad sūnus V. S. daugiau su juo negyventų. Po įvykio buvo apžiūrėtas medikų, tačiau vykti į ligoninę atsisakė (1 t., b. l. 126–128).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Patrulių rinktinės 2018 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnams E. S. paaiškino, kad paprašė sūnaus patildyti muziką, ko pasėkoje šis supyko, parvertė ją ant lovos ir pradėjo ją smaugti, o paskui trenkė kumščiu į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant E. S. skruosto matėsi sužalojimai – patinimas bei kraujosruva, ji buvo labai susijaudinusi, matėsi akivaizdi baimė ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio – nustatytas 1,62 promilės girtumas (1 t., b. l. 11–12).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2018 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnams J. S. paaiškino, kad išgertuvių metu jo brolis V. S. kumščiu sudavė jam į veidą, praskeldamas jam lūpą. Ant J. S. lūpų užfiksuota kraujuojanti žaizda, jis vengė bendrauti su pareigūnais ir buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,59 promilių girtumas (1 t., b. l. 13–14).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. gruodžio 9 d. tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad 2018 m. gruodžio 9 d., 15.13 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui V. S. būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių girtumas) rankos kumščiu tyčia trenkė savo neblaiviam broliui (nustatytas 2,59 promilių girtumas) J. S. į veido sritį, taip praskeldamas jam lūpą ir sukeldamas jam fizinį skausmą. To paties konflikto metu V. S. pagriovė savo neblaivią mamą (nustatytas 1,62 promilės girtumas) E. S. ant lovos ir rankomis sugriebęs jai už kaklo smaugė bei rankos kumščiu tyčia trenkė jai vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 15).

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kauno r. (1 t., b. l. 23–31).

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė CD-R su joje esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip gyvenamojoje patalpoje ant kėdės sėdi vyriškis, kuris atsakinėdamas į vyro užduodamus klausimus paaiškino, kad jam sulaužė žandikaulį, trenkdamas kumščiu ir neatsiprašė, o ant lovos sėdi moteris, atsakinėdama į vyro užduodamus klausimus paaiškino, kad su ranka mušė, pradėjo smaugti, verkti ir prašė J. pagalbos (1 t. b. l. 33–34).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio 2018 m. gruodžio 30 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus į įvykio vietą pareigūnams J. S. paaiškino, kad kieme sūnus V. S. smaugė jį rankomis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Ant J. S. kaklo užfiksuotos smurto žymės. J. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 1,76 promilių girtumas (1 t., b. l. 53–56).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 57–60).

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas ir užfiksuotas kompaktinis diskas „Titanum“, CD-R, su jame esančiu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas dviejų vyrų pokalbis. Vyrui Nr. 1 uždavinėjant klausimus, Vyras Nr. 2 paaiškino, kad jam atėjus pas savo sūnų, jo sūnus V. jį užpuolė, pradėjo smaugti, ištempė, dėl ko jis juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 70–71).

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas kompaktinis diskas „Titanum“, CD-R, su jame esančiu garso įrašu, kuriame užfiksuotas E. S. pokalbis su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, kurio metu E. S. nurodo, kad (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus suduodamas kumščiais sumušė ją ir kitą sūnų (1 t., b. l. 80–81).

Iš Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant E. S. veido buvo užfiksuoti patirtą smurtą rodantys požymiai: patinimai bei kraujosruvos ant kairės akies apatinio ir viršutinio vokų, patinimai bei kraujosruvos viršutinėje lūpoje. Kaklo kairėje pusėje matomos smaugimo žymės – odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 96–100).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. specialisto išvados Nr. G3674/2018(02) matyti, kad E. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, viršutinės lūpos kairėje, padaryti kietais bukais daiktai, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 105).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 11 d. specialisto išvados Nr. G3674/2018(02) matyti, kad J. S. konstatuota muštinė žaizda ir odos nubrozdinimai apatinės lūpos raudonyje, padaryti  kietais bukais daiktai, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 122).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12143 matyti, kad V. S. 2018 m. gruodžio 9 d. 16.57 val., nustatytas 1,47 promilių girtumas (2 t., b. l. 8).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 12410 matyti, kad V. S. 2018 m. gruodžio 30 d. 20.03 val., nustatytas 1,95 promilių girtumas (2 t., b. l. 9).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. S. dėl 2018 m. gruodžio 9 d. nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos narei – mamai E. S. ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui – broliui J. S. bei dėl 2018 m. gruodžio 30 d., fizinio skausmo sukėlimo savo šeimos nariui – tėvui J. S., pasitvirtino. Kaltinamasis V. S. trijose nusikalstamos veikos epizoduose veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiųjų sveikatą ir norėjo taip veikti. 

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. S., 2018 m. gruodžio 9 d. savo bendrais smurtiniais veiksmais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini),  dėl menkavertės priežasties, tyčia sugriebęs rankomis nukentėjusiajai E. S. už kaklo ją smaugė, po to ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė jai į veidą, taip nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą, po ko nukentėjusiajai šaukiantis pagalbos, atėjęs J. S. mėgino jai padėti ir atitraukti kaltinamąjį, dėl ko V. S. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė J. S. į veidą ir sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažinęs paaiškino, jog taip pasielgė kilusio žodinio konflikto metu, kuomet nukentėjusioji E. S. pradėjo priekaištauti dėl jo vaiko išlaikymo, todėl jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebė nukentėjusiąją už kaklo ir smaugė, po ko sudavė jai tris kartus kumščiu į veido sritį. Tuo metu kitame kambaryje buvęs kaltinamojo brolis J. S. išgirdęs triukšmą atėjo į virtuvę ir, paėmęs V. S. už rankos, bandė jį atitraukti nuo mamos, dėl ko šie susigrūmė ir kaltinamasis tyčia, vieną kartą, rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. S. į veido sritį ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Be kaltinamojo prisipažinimo šioje dalyje jo kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiųjų E. S. ir J. S. vienas kitą patvirtinantys ir papildantys parodymai, tarnybiniais pranešimais dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo ir proceso veiksmų atlikimo protokolais ir kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios E. S. pokalbis su bendrojo pagalbos centro darbuotoja, patvirtinantis nukentėjusiųjų parodymus, asmens apžiūros protokolas ir specialisto išvados Nr. G3673/2018(02) ir Nr. G3674/2018(02), patvirtinančios E. S. ir J. S. patirtus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą, kurie priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo smurtiniais veiksmais bei pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 12143, kas patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,47 promilių girtumas.

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta ir tai, jog kaltinamasis V. S., 2018 m. gruodžio 30 d., vakare,  apie 18.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio  ankščiau minėto namo kieme, dėl menkavertės priežasties kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo šeimos nario – tėvo J. S., pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia sugriebė rankomis nukentėjusiajam J. S. už kaklo ir jį smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Kaltinamojo kaltė šioje dalyje patvirtinta ne tik jo prisipažinimu dėl atliktų smurtinių veiksmų, bet ir nukentėjusiojo J. S. parodymais apie tai, kad kaltinamasis V. S., kiemo viduryje sugriebė jį rankomis už kaklo, dėl ko jis juto fizinį skausmą, oro trūkumą ir galvos svaigimą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų J. S. ir E. S. parodymai apie tai, kad šie išgirdę triukšmą namo kieme ir J. S. šauksmą išėję į kiemą pamatė, kaip kaltinamasis V. S. rankomis smaugė J. S., dėl ko J. S. puolė jį ginti ir atitraukė kaltinamąjį nuo nukentėjusiojo. Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuris patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kauno r., apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, sutampantys su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 12410, kas patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamus smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,95 promilių girtumas ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami V. S. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiųjų E. S., J. S. ir J. S. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kai 2018 m. gruodžio 9 d. įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia, be aiškios priežasties, konflikto su nukentėjusiąja – mama E. S. metu, sugriebė ją už kaklo ir smaugė, po to tris kartus rankos kumščiu sudavė jai į veido sritį ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą, dėl ko pastaroji šaukėsi pagalbos, o į virtuvę įėjus kaltinamojo broliui – nukentėjusiajam J. S., šis su juo susigrūmė ir tyčia vieną kartą rankos kumščiu sudavė J. S. į veido sritį, taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Kaltinamasis taip pat 2018 m. gruodžio 30 d. įvykio metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl menkavertės priežasties, suėmė nukentėjusįjį – tėvą J. S. už kaklo ir jį smaugė, taip pastarajam sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis ir nukentėjusieji yra saistomi artimais giminystės ryšiais, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl V. S. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. 

Prokuroras kaltinamajam, už veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, siūlė  skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu ir vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu sumažinus vienu trečdaliu paskirti galutinę 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. S. padarė tris nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis teistas šešis kartus, iš kurių ir dėl smurtinių nusikaltimų, įskaitant nužudymą, padarymą (2 t., b. l. 14–23), anksčiau baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 2), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 t. b. l. 12), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 13).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. S. parinktina viena griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšis – areštas. Kaltinamasis teistas šešis kartus už įvairius nusikaltimus, o paskutiniu 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu jam paskirta dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią kaltinamasis atliko, tačiau V. S. teigiamų išvadų nepadarė. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų veiksmus įvykių metu, manytina, kad prokuroro siūloma arešto bausmė V. S. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, arešto bausmės trukmė už kiekvieną iš nusikaltimų nustatytina artima sankcijoje numatytam bausmės rūšies maksimaliam dydžiui, taigi didesnė nei to prašė prokuroras t. y. už kiekvieną iš nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2  dalyje V. S. skirtinos 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmės. Toks bausmės dydis parenkamas atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gruodžio 9 d., V. S. prieš nukentėjusiuosius E. S. ir J. S. smurtavo praktiškai vienu metu, o 2018 m. gruodžio 30 d. veiką padarė taip pat analogiškomis aplinkybėmis, praėjus trumpam laiko tarpui nuo pirmųjų savo veikų padarymo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. S. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirtina galutinė subendrinta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė. Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei sutrumpinus įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis), taigi, šiuo atveju V. S. paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, mažintina iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto.  

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus V. S. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – vienarūšiai tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, į tai, kad kaltinamasis visus nusikalstamų veikų epizodus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma – tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir dvi ją sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad V. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 9 d., 16.40 val. iki 2018 m. gruodžio 11 d., 9.10 val., (2 t., b. l. 62, 65) ir nuo 2018 m. gruodžio 30 d., 19.25 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d., 14.48 val., (2 t., b. l. 72–73) t. y. išviso trys paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Kaltinamajam V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 36, 73, 79), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio  dalyje (trys veikos), ir:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika prieš E. S.), skirti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę;

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika prieš J. S.), skirti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (nusikalstama veika prieš J. S.), skirti 80 (aštuoniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 9 d. 16.40 val. iki 2018 m. gruodžio 11 d. 9.10 val., ir nuo 2018 m. gruodžio 30 d. 19.25 val. iki 2018 m. gruodžio 31 d. 14.48 val. (2 t., b. l. 72–73) t. y. išviso tris paras, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, su garso ir vaizdo įrašais (1 t., b. l. 36, 73, 79), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                   Audrius Meilutis