Civilinė byla Nr. e2-143-798/2026 

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02679-2017-9

        Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.4.5.1; 3.4.4.5.5 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

        teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Reniva“ prašymą patvirtinti kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.

            Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1-794/2026 (buvęs Nr. B2-2868-258/2018) iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „FINIENS“; bankroto (nemokumo) administratore paskyrė UAB „Reniva“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.

2.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios                 UAB „FINIENS“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, kurį vėlesnėmis nutartimis patikslino.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pripažino UAB „FINIENS“ likviduojama dėl bankroto. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2021 m. balandžio 29 d. (likvidavimo dėl bankroto terminas pratęstas iki 2026 m. birželio 8 d.)

4.       Pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija 2025 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovės nemokumo administratorę UAB „Reniva“ su prašymu dėl 4 974,50 Eur finansinio reikalavimo, grįsto 2024 m. valstybinės žemės nuomos deklaracija ir Palangos miesto savivaldybės suformuotomis 2025 m. spalio 21 d. mokesčių mokėtojo apskaitos kortele bei delspinigių ataskaita, patvirtinimo atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „FINIENS“ bankroto byloje. 

5.       Nurodė, kad valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai yra specifiniai, jiems taikomi Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ŽĮ), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau – ŽRĮ), Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1387), kiti poįstatyminiai aktai. Delspinigiai skaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96 ir 99 straipsniais bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 „Dėl delspinigių už ne laiku sumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau –Delspinigių apskaičiavimo taisyklės).

6.       Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Reniva“ 2025 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu patikslinti LUAB „FINIENS“ kreditorių reikalavimų sąrašą, be kita ko, patvirtinti antrosios eilės kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos 4 974,50 Eur finansinį reikalavimą (4 736,01 Eur dalį, tenkinamą pirmuoju etapu, ir 238,49 Eur dalį, tenkinamą antruoju etapu).

7.       Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Krestan“ atsiliepime prašė atmesti nemokumo administratorės prašymą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo tvirtinimo.

8.       Nurodė, kad ginčijamas finansinis reikalavimas kildinamas iš nekilnojamojo turto mokesčių. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 7 straipsnio 2  dalies 4 punktą mokesčiu neapmokestinamas nemokių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas. Be to, pareiškėjos finansinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Nemokumo administratorė galimai sąmoningai nesumokėjo 2022 m. ir 2024 m. einamųjų mokėjimų  (mokestinės nepriemokos) ir dabar nepagrįstai siekia juos įtraukti į atsakovės bankroto bylą kaip finansinį reikalavimą. Jeigu teismas padarys išvadą, kad mokesčiai už nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti, tuomet jie priskirtini prie einamųjų mokėjimų, kuriuos nemokumo administratorė turi sumokėti iš LUAB „FINIENS“ administravimui skirtų lėšų. 

9.       Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Reniva“ rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčiai yra skirtingi. Jeigu teismas padarys išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas (mokestinė nepriemoka) yra einamasis mokėjimas, nemokumo administratorė sumokės Palangos miesto savivaldybės administracijai 4 974,50 Eur iš skolininkės LUAB „FINIENS“ administravimui skirtų lėšų.

10.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties dalimi atstatydino UAB ,,Reniva“ iš LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės pareigų ir atsakovės nemokumo administratore paskyrė UAB „Ius Positivum“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 5 d. nutartimi tenkino nemokumo administratorės UAB „Reniva“ prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo ir LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtino antrosios eilės kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos 4 974,50 Eur finansinį reikalavimą (4 736,01 Eur dalį, tenkinamą pirmuoju etapu, ir 238,49 Eur dalį, tenkinamą antruoju etapu).

12.       Teismas nustatė, kad LUAB „FINIENS“ nuosavybės teise priklauso: pastatas–kuro sandėlis (unikalus Nr. 2596-6001-4027), pastatas–sandėlis (unikalus Nr. 2596-6001-4016) ir kiti inžineriniai statiniai–tvora (unikalus Nr. 2596-6001-4038), esantys Palangoje, Klaipėdos pl. 61A,  (toliau – ir nekilnojamasis turtas). Mokesčių mokėtojo apskaitos kortelės duomenimis atsakovės mokestinė skola sudarė: 2022 m. – 1 856,01 Eur nepriemoka ir 98,52 Eur delspinigiai; 2024 m. – 2 880 Eur nepriemoka bei 139,97 Eur delspinigiai. Ginčijamas finansinis reikalavimas nesusijęs su nekilnojamojo turto mokesčiu. Valstybinės žemės nuomos atveju teisiniams santykiams taikomi ŽĮ, ŽRĮ, CK, Vyriausybės nutarimas Nr. 138, kiti poįstatyminiai aktai. UAB „Reniva“ neprieštarauja dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Ginčijamas finansinis reikalavimas grindžiamas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Palangos miesto savivaldybės administracijos nerūpestingumo ir (ar) piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teismas nenustatė.

13.       Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Kreditorė (toliau – ir apeliantė) UAB „Krestan“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą patvirtinti kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos 4 974,50 Eur finansinį  reikalavimą atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Nurodo šiuos argumentus:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino UAB „Krestan“ atsiliepime pateiktų argumentų, kodėl pareiškėja Palangos miesto savivaldybės administracija neturi būti įtraukta į atsakovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą.

14.2.                      Pareiškėja negali būti įtraukta į atsakovės bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sąrašą, kadangi Palangos miesto savivaldybės administracijos reikalavimai (2022 m. ir 2024 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių) atsirado po bankroto bylos iškėlimo atsakovei

14.3.                      Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 154 straipsnio 2 punktą, įsigaliojus šiam įstatymui, kituose teisės aktuose nurodytas juridinio asmens teisinis statusas – bankrutavęs atitinka šiame įstatyme nurodytą juridinio asmens teisinį statusą – likviduojamas dėl bankroto. Teismo nutartis, kuria atsakovė pripažinta likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2021 m. gegužės 29 d. NTMĮ 7 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog mokesčiu neapmokestinamas bankrutavusių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo. Taigi, pareiškėjos finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas atsakovės bankroto byloje.

14.4.                      Apeliantė buvo pažymėjusi, kad, jeigu teismas nutars, jog mokestinė nepriemoka turi būti sumokėta, tuomet pareiškėjos reikalavimas priskirtinas prie einamųjų mokėjimų, kuriuos nemokumo administratorė turi sumokėti iš LUAB „FINIENS“ lėšų. Tikėtinai buvusi nemokumo administratorė UAB „Reniva“ tyčia nesumokėjo 2022 m. ir 2024 m. einamųjų mokėjimų ir juos siekė patvirtinti kaip finansinį reikalavimą.

15.       Atsakovės LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė UAB „Ius Positivum“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

15.1.                      Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas neteisingu materialiosios teisės normų aiškinimu ir selektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Apeliantė nepaneigė skundžiamos teismo nutarties pagrįstumo.

15.2.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ginčijamas finansinis reikalavimas kildinamas iš valstybinės žemės nuomos, o ne nekilnojamojo turto, mokesčio. Dėl to NTMĮ netaikomas. Taip pat netaikomas ŽMĮ, nes atsakovės prievolė nėra jos privačios žemės nuomos mokestis.

15.3.                      Mokestinės nepriemokos atsiradimo pagrindas yra 2010 m. rugpjūčio 31 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Aplinkybė, kad mokestinės prievolės (valstybinės žemės nuomos mokesčio) vykdymas periodinis ir apima laikotarpius po bankroto bylos iškėlimo, nekeičia prievolės kilmės ir jos teisinio pobūdžio. 

15.4.                      Tai, kad atitinkami privalomieji mokėjimai galėtų būti kvalifikuojami kaip einamieji, savaime nepanaikina Palangos miesto savivaldybės administracijos teisės pateikti skolininkei LUAB „FINIENS“ finansinį reikalavimą (dėl mokestinės nepriemokos) ir prašyti jį patvirtinti atsakovės bankroto byloje. JANĮ nuostatos nenumato draudimo kreditoriui pasirinkti savo reikalavimo gynimo būdą. Palangos miesto savivaldybė išreiškė valią dėl mokestinės nepriemokos kaip finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, daro išvadą, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

18.       Apeliacijos objektas – skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovės bankroto byloje patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas (dėl mokestinės nepriemokos), pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. 

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

19.       Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registre (toliau – NTR) įrašytais duomenimis LUAB „FINIENS“ nuosavybės teisėmis priklauso: pastatas–kuro sandėlis (unikalus Nr.  2596-6001-4027), pastatas–sandėlis (unikalus Nr. 2596-6001-4016) ir kiti inžineriniai statiniai–tvora (unikalus Nr. 2596-6001-4038), esantys Palangoje, Klaipėdos pl. 61A.

20.       Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. 2501-0028-0097), esantis Palangoje, Klaipėdos pl. 61A.

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-46924-820/2025 atsisakė priimti kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos pareiškimą dėl teismo įsakymo išieškoti iš skolininkės LUAB „FINIENS“ 4 736,01 Eur skolą (už 2022 m. ir 2024 m. valstybinės žemės, esančios Palangoje, Klaipėdos pl. 61A, nuomos mokestį ir delspinigius), konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama skolininkės                              LUAB „FINIENS“ bankroto byla ir joje kreditorė turi reikšti reikalavimus JANĮ 41 straipsnio nustatyta tvarka. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2025 m. spalio 24 d.

Dėl reikalavimo, pareikšto juridinio asmens bankroto byloje

22.       Atsakovės nemokumo administratorė UAB „Reniva“ prašė teismo patvirtinti atsakovės                       LUAB „FINIENS“ bankroto byloje kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos                                  4 974,50 Eur finansinį reikalavimą (dėl mokestinės nepriemokos). Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Krestan“ su prašymu nesutiko, nes bankrutavusių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas neapmokestinamas, todėl pareiškėjos finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje negali būti patvirtintas.

23.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl mokestinės nepriemokos (atsakovės nesumokėtų 2022 m. ir 2024 m. žemės nuomos mokesčio ir delspinigių) (MAĮ 2 straipsnio 19 dalis) kvalifikavimo – ar tai yra finansinis reikalavimas, tvirtinamas skolininkės bankroto byloje, ar einamieji mokėjimai, mokami nemokios (po bankroto bylos iškėlimo) mokesčių mokėtojos bankroto eigoje.

24.       Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25.       NTMĮ nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką. NTMĮ 2 straipsnio 6 dalyje pateikta nekilnojamojo turto sąvoka – registro informacinėje sistemoje registruojamos patalpos, pastatai ir inžineriniai statiniai. NTMĮ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas; šio mokesčio mokėtojai apibrėžti NTMĮ 3 straipsnyje.

26.       ŽMĮ nustato žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką. ŽMĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės mokesčio mokėtojas yra žemės savininkas – fizinis asmuo ir juridinis asmuo.                                   ŽMĮ 4  straipsnyje apibrėžtas žemės mokesčio objektas – fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 

27.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja neprašo atsakovės sumokėti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, dėl to NTMĮ ir ŽMĮ nuostatos nagrinėjamai bylai neaktualios, atitinkamai teisėjų kolegija nepasisako apeliantės UAB „Krestan“ nurodomais nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėjimo (nemokėjimo) aspektais. Ginčo objektas yra Palangos miesto savivaldybės suformuotoje 2024 m. deklaracijoje nurodytu terminu (iki 2024 m. lapkričio 15 d.) nesumokėti valstybinės žemės, kurioje yra LUAB „FINIENS“ nekilnojamasis turtas, nuomos (naudojimo) mokesčiai. 

28.       ŽĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypus (jų dalis) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus (jų dalis), perduotus patikėjimo teise savivaldybėms.

29.       NTR registruotais duomenimis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (unikalus Nr. 2501-0028-0097), esantį Palangoje, Klaipėdos pl. 61A, valstybinės žemės patikėjimo teise nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. valdė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), o nuo 2024 m. sausio 31 d. – Palangos miesto savivaldybė. 

30.       Taisyklių 32 punkte įvirtinta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, patys apskaičiuoja nuomos mokestį pagal pateiktus kadastro duomenis ir užpildytas mokesčio deklaracijas pagal patvirtintą formą (dviem egzemplioriais) ne vėliau kaip likus 15 (penkiolika) kalendorinių dienų iki nustatyto nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo termino pateikia mokesčio administratoriui. Į bylą pateikta Palangos miesto savivaldybės suformuota 2024 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija.

31.       JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad einamieji juridinio asmens mokėjimai – visi juridinio asmens ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai, įskaitant mokesčius, administruojamus MAĮ nustatyta tvarka.

32.       Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad iki JANĮ įsigaliojimo, JANĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyti einamieji mokėjimai savo esme atitiko ir anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) normas dėl einamųjų įmokų (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-645-553/2021). Teisinis reguliavimas, t. y. einamųjų įmokų (mokėjimų) sąvoka, priėmus JANĮ, pasikeitė labai mažai todėl teismų praktika (ir joje pateikti išaiškinimai), suformuota iki JANĮ įsigaliojimo, yra aktuali (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-65-577/2024). Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai nustatoma, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018).

33.       Teisės doktrinoje išskiriami šie esminiai einamųjų įmokų požymiai: 1) atsiranda po įmonės nemokumo bylos iškėlimo (pradedant nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos) ir 2) ryšys su įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo užtikrinimu (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Romerio universitetas, 2021, p. 112–114). 

34.       Atsakovei nuo 2022 m. balandžio 19 d. grąžinta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, esantį valstybinės žemės teritorijoje, ir iki šiol LUAB „FINIENS“ naudojosi valstybine žeme, reikalinga jos pastatams ir statiniams eksploatuoti. Pažymėtina, kad valstybinės žemės naudojimo (nuomos) mokesčiai yra prioritetiniai (susiję su nemokaus juridinio asmens nerealizuotinu nekilnojamuoju turtu, esančiu valstybinėje žemėje) ir būtinieji (skirti išlaikyti juridinio asmens nekilnojamojo turto, esančio valstybinėje žemėje, vertę kreditoriams).

35.       JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus, kurie gali būti išieškomi CPK, MAĮ ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka (JANĮ 28 straipsnio 4 dalis).

36.       MAĮ 94 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymuose ir jų pagrindu priimtuose jų lydimuosiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose įmonių bankroto procedūras, gali būti nustatomos specialios mokestinės prievolės vykdymo taisyklės, taip pat jos įvykdymo būdai bei pasibaigimo pagrindai. Tokiais atvejais šis MAĮ taikomas tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja minėti įstatymai.

37.       MAĮ komentare yra pateiktas toks MAĮ 94 straipsnio aiškinimas: 1. Komentuojamas straipsnis nustato, kad MAĮ nuostatos netaikomas tais atvejais, kai įmonių restruktūrizavimo ar bankroto procedūras reglamentuojantys įstatymai ir jų pagrindu priimti lydimieji teisės aktai atskirai nustato specialias mokestinės nepriemokos vykdymo taisykles, mokestinės prievolės įvykdymo būdus, mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindus; 2. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą, atsiranda draudimas vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įskaitant mokesčių mokėjimą, išieškoti minėtas skolas teismo ar ne ginčo tvarka, taip pat nustatyti priverstinę hipoteką ir skaičiuoti minėtoms sumoms delspinigius. <...>; 3. Teismui iškėlus bankroto bylą, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. <...>. Jeigu dėl bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamųjų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi mokesčių įstatymais. Įmonės mokestinės nepriemokos, atsiradusios dėl po nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės komercinės veiklos, yra išieškomos MAĮ 106 straipsnyje nustatytais mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais. Šiuo atveju išieškojimas gali būti nukreipimas tik į tas lėšas bei kitokį turtą, jei šios lėšos ir kitoks turtas atsirado dėl po nutarties iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos vykdomos ūkinės komercinės veiklos ir nėra skirti atsiskaitymams su įmonės kreditoriais.

38.       Apibendrinusi aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teisės doktriną ir teismų išaiškinimus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad po atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto bylos iškėlimo atsiradusi 4 974,50 Eur mokestinė nepriemoka vertinama kaip LUAB „FINIENS“ ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidos (einamieji mokėjimai), kurios turėjo būti sumokėtos (mokėtinos) pareiškėjai Palangos miesto savivaldybės administracijai atsakovės (valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojos) LUAB „FINIENS“ bankroto bylos eigoje, iš atsakovės lėšų, t. y. iš komercinės sąskaitos, jeigu vykdoma ūkinė veikla arba iš bankroto procese skirtų administravimo lėšų (JANĮ 2 straipsnio 2 dalis, 28 straipsnio 3, 4 dalys, 63 straipsnio 4 dalis;                    73 straipsnis, 76 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

39.       Išaiškinama, kad nesumokėtos mokestinės nepriemokos išieškomos mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdais (JANĮ 28 straipsnio 4 dalis; MAĮ 106 straipsnis). 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl padarė neteisingą išvadą, kad yra pagrindas atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinti kreditorės Palangos miesto savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą.                    Dėl to apeliantės UAB „Krestan“ atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo                             2025 m. gruodžio 5 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės –                        nustatoma, kad 4 974,50 Eur mokestinė nepriemoka (einamieji mokėjimai) mokėtina pareiškėjai      (kreditorei) Palangos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės LUAB „FINIENS“ lėšų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41.       Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantei UAB „Krestan“ klausimo, kadangi atskirajame skunde neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo              iš esmės pabaigos apeliantė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK                       98 straipsnio 1 dalis).

          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 5 d. nutartį.

        Nustatyti, kad 4 974,50 Eur mokestinė nepriemoka mokėtina pareiškėjai Palangos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ lėšų.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                                Laima Ribokaitė

                                                                        Antanas Rudzinskas